Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama mergaičių socializacijos centrų situacija Lietuvoje, apžvelgiama jų reikšmė, iššūkiai, su kuriais susiduria šios įstaigos, bei vykdomos pertvarkos. Taip pat aptariami veiksniai, lemiantys vaikų patekimą į socializacijos centrus, ir specialistų vaidmuo resocializacijos procese.
Socializacijos centrų reikšmė ir pertvarkos
Anksčiau Lietuvoje veikė 6 Vaikų socializacijos centrai. Tačiau prieš keletą metų Vilniaus mergaičių ir Kauno berniukų socializacijos centrai uždaryti. Šiuo metu veikia 5 vaikų socializacijos centrai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) planuoja iš esmės pertvarkyti šiuos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. Pertvarka vyks keliais etapais - vieni centrai bus uždaromi, kiti taps moderniomis erdvėmis. Planuojama, kad iki 2019 metų šalyje liktų veikti trys socializacijos centrai: Gruzdžiuose, skirtas berniukams, bei du nauji centrai (vienas berniukams, kitas - mergaitėms) - Kėdainių ir Kelmės rajonuose. Jiems pertvarkyti Švietimo ir mokslo ministerija skiria per 5 mln. eurų.
Dabar vaikų socializacijos centrai nėra sukurti pagal šiuolaikinius vaikų elgesio korekcijos modelius, jų aplinka ir ugdymosi sąlygos nėra pritaikytos sėkmingai vaiko resocializacijai. Dauguma socializacijos centrų veikia buvusiose nepilnamečių bausmės atlikimo vietose. Pagal vaikų skaičių jie yra per dideli, daug lėšų išleidžiama nenaudojamoms patalpoms išlaikyti, trūksta motyvuotų specialistų. Be to, įsivyravusi negatyvi tendencija į socializacijos centrus siųsti vaikus iš vaikų globos namų. Centrų pertvarka todėl ir atliekama, kad dabartinis modelis nebuvo geriausias. Siuntimas į centrus yra kraštutinė priemonė. Pagal rugsėjo 1 dieną įsigaliojusią Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo naują redakciją, vaiko siuntimas į socializacijos centrą gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais, kuo trumpesniam terminui ir atsižvelgiant į vaiko interesus. Ir jam turi būti sudarytos sąlygos įgyti visuomenės gyvenime reikalingų įgūdžių, surasti mėgiamos veiklos, pasimokyti amato. Todėl ir centrai pertvarkomi būtent atsižvelgiant į tai.
Naujo socializacijos centro kūrimas Kelmės rajone
Vaikų socializacijos centrą Kelmės rajone nuspręsta kurti 2016 metais. Naujų vietų paieška vaikų socializacijos centrams rūpinosi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jos atstovams tiko praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pastatyta Gailių pagrindinė mokykla. Pastatas palyginti nesenas. 2013 metais uždarytos Gailių pagrindinės mokyklos pastatą buvo perėmusi kaimo bendruomenė. Pirmajame aukšte įrengti bendruomenės namai.
Kaip informavo Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas, buvusiam mokyklos pastatui jau pakeistas stogas, sudėti nauji langai, išgriautos vidaus sienos, šiltinami pamatai, šalia pastato įrengta sporto aikštelė su dirbtine danga. Šiuo metu darbus atlieka statybos bendrovė iš Šiaulių. Prie griovimo darbų talkino ir keletas vietos gyventojų. Bus sukurta apie 40 darbo vietų. Iš pradžių planuota, jog Gailiuose gyvens 20 mergaičių, kurioms reikia socializacijos. „Tačiau planai pasikeitė - Gailiuose gyvens berniukai. Mergaitės gyvens Kėdainių vaikų socializacijos centre“, - „Šiaulių kraštui“ tvirtino S. Jokubauskas. Kaip informavo H. Gaidamavičius, Gailių vaikų socializacijos centras turėtų pradėti veikti 2022 metų IV ketvirtį. Prasidėjus mokyklos rekonstravimo į socializacijos centrą darbams, Gailių kaimo gyventojai džiaugiasi ir laukia pagyvėjimo.
Taip pat skaitykite: Suvokimo ugdymas: visapusiškas metodas
Vietos bendruomenės požiūris
Prieš keletą metų Gailių kaimo gyventojai buvo apklausiami, ar sutinka savo gyvenvietėje turėti tokį centrą. „Reikia ieškoti pliusų… Bent jau gražus, atnaujintas pastatas stovės kaimo viduryje, - svarsto Gailių seniūnaitė Danguolė Viršilienė. Darbo tikisi ir gailiškė Vilma Ivoškienė. „Gal kaimas pagyvės? Atsiras daugiau darbo vietų, - pokyčiais džiaugiasi ir Gailių kaimo bendruomenės pirmininkė Kristina Bazarienė. - Juk Gailiuose labai daug bedarbių. Kai kas gyvena iš ūkio, kai kas važinėja dirbti į kitas vietoves. Aš važinėju į Liolių socialinės globos namus. Manau, kad socializacijos centras sukurs darbo vietų ir kaimo žmonėms. Juolab, kad į Gailius atsikelia jaunų šeimų iš miestų. Čia rami gyvenvietė. Gera geografinė padėtis - tarp Raseinių ir Kelmės. Asfaltuotas kelias. Jaunos šeimos perka ne tik namus, bet ir butus aštuonbučiuose.
Esamų socializacijos centrų veikla ir iššūkiai
Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, įsikūrusio vaikų socializacijos centro direktorius Henrikas Gaidamavičius „Šiaulių kraštui“ tvirtina, jog baimintis nėra ko. Pats užaugęs šalia to centro, kuriam dabar vadovauja, bet jokių didesnių problemų nėra kilę. Kaip informavo šio centro socialinė darbuotoja, į Gruzdžius socializuotis atvyksta delinkventinio elgesio berniukai, turintys elgesio ir emocijų sutrikimų. Mokiniams būdingos stiprios antivisuomeniškos vertybės, nusikalstamo pasaulio modelis laikomas autoritetu. Tuo tarpu Gruzdžių vaikų socializacijos centro istoriją galima skaičiuoti nuo 1972 metų. 2008 metais, įsigaliojus „Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymui“, Gruzdžių specialieji vaikų auklėjimo ir vaikų globos namai pervardinti Gruzdžių vaikų socializacijos centru, kuriame yra 24 vietos. Mokiniai yra ugdomi klasėse pagal turimus gebėjimus, jiems teikiama pedagoginė pagalba. Tačiau Gruzdžių vaikų socializacijos centre sėkmingai suformuota švietimo pagalbos specialistų komanda: psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, sveikatos priežiūros specialistas, auklėtojai atliekantys atvejo vadybos funkcijas. Pedagogų taip pat netrūksta.
Vaikų patekimo į socializacijos centrus priežastys ir problemos
Esami socializacijos centrai Vilniuje ir Kaune yra kryptingai naikinami. Savivaldybėms buvo įvesti rodikliai, kiek vaikų jos išsiunčia į socializacijos centrus. Kuo daugiau siunti, tuo daugiau gauni neigiamų vertinimų iš ŠMM ir tuo pačiu negauni pinigų. Kitas dalykas, tai mokinio krepšelis. Kitaip sakant, nepilnamečiai nelanko mokyklos, o jie nėra žymimi dienynuose. Tai krepšelis, kurį reikia išsaugoti.
Kokie vaikai patenka į socializacijos centrus? O patenka jie iš „gatvės“, galima tiksliau pasakyti - iš landynių. Dažniausia priežastis, kodėl jie patenka į centrus: mokyklos nelankymas (yra žinoma, kai nelanko 2-3 metus), nusikalstamų veikų darymas - vagystės, apiplėšimai, girtavimai, narkotikų vartojimas, prostitucija. Toks „nekaltas“ dalykas kaip rūkymas dažnai net nevertinamas.
Aš dirbau su merginomis. Taigi dažna atvykusi mergina yra prievartauta, apie penktadalis merginų patiria ir grupinį išžaginimą. Mušamos būdavo labai dažnai ir beveik visos. Atvažiavusios į centrą, jos turi jau susiformavusią priklausomybę alkoholiui, nikotinui, narkotikams ir kitoms cheminėms medžiagoms. Nereta mergina užsiiminėjo prostitucija. Merginos į centrą patenka jau sergančios lytinėmis ligomis, kaip sifilis, triperis, gonorėja, o niežai, utelės, blusos - tų merginų dažnas palydovas. 2017 metais darytais tyrimais iš 14 merginų tik 2 nesirgo lytinėmis ligomis. Taip pat turime užfiksuotus ŽIV atvejus. Labai dažna atvykusi mergina jau turi sveikatos kortelėje kodą, žymintį psichinę negalią. Šizofrenija, emocijų ir elgesio sutrikimą, fobiją ir t.t. Merginų palydovas - pjūvių randai ant rankų ir kojų. Kai kurios net yra bandžiusios persipjauti kaklą. Daugelis jų gulėjusios psichiatrinėse ligoninėse po kelis ar keletą kartų. Iš kur dažniausiai atvyksta šie vaikai? 60 - 70 vaikų patenka iš vaikų namų. Apie 80 procentų iš provincijos.
Taip pat skaitykite: Autizmas mergaitėms
Socializacijos centrų veikla ir specialistų vaidmuo
Ką daro socializacijos centrai su šiais nepilnamečiais? Visu pirma, jie izuoliuoja nepilnamečius nuo buvusio asocialaus gyvenimo. Paaugliai gauna sveikatos, mokymo, ugdymo paslaugas. Su šiais nepilnamečias dirba psichologai, socialiniai darbuotojai, mokytojai, auklėtojai, savanoriai ir t.t. Pvz., Kauno vaikų socializacijos centre „Saulutė“ vaikai ugdomi pagal pagrindinio ugdymo ir socialinių įgūdžių programas, vykdoma ikiprofesinio mokymo programa, suremontuotos patalpos, įrengtos virtuvėlės. Gruzdžiuose yra ikiprofesinio mokymo, o Vėliučionyse - ir profesinio mokymo programos. Svarbu užtikrinti ir tokių vaikų ugdymą jiems jau išėjus iš socializacijos centro, kuriame praleidžia arba iki metų, arba iki 3 metų. Prieš vaikui išeinant centras kartu su savivaldybe jam parengia socializacijos planą, vaikas renkasi mokymo įstaigą, kurioje toliau tęs mokymąsi. Vaiko tolimesne socializacija rūpinasi savivaldybė, centras dar kurį laiką stebi, kaip jam sekasi.
Iššūkiai ir galimi sprendimai
Visuomenė turėtų suprasti, jog socializacijos centrai yra būtinybė, gelbėjanti nepilnamečius nuo nusikalstamų veiklų ir veikų. Lietuvoje reformos prasideda tik tada, kada tai sukrečia visuomenę. Reikalingi sisteminiai pokyčiai, užtikrinantys tinkamą finansavimą, kvalifikuotus specialistus ir individualizuotą požiūrį į kiekvieną vaiką.
Taip pat skaitykite: Berniukų ir mergaičių brendimas
tags: #mergaiciu #socializacijos #centrai