Įvadas
Emocijų jutimas ir raiška yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Emocijos, kaip subjektyvūs jausmai, glaudžiai susiję su žmogaus kognityvinėmis ir psichofiziologinėmis sistemomis. Vis dėlto žmonėms kyla sunkumų, kai bando jas kuo tiksliau apibrėžti. Konceptualiosios metaforos gali pasitarnauti kaip įrankis, leidžiantis aprašyti abstrakčias konceptualiąsias kategorijas, tokias kaip mintis, skausmas ir emocijos, specifiniais, tikslesniais konceptualiaisiais domenais.
Šis straipsnis pristato negatyviųjų emocijų konceptualizavimo lietuvių kalboje tyrimo dalį. Straipsnyje siekiama išanalizuoti neigiamų konceptualiųjų emocijų, t. y. liūdesio, pykčio ir baimės konceptualizaciją lietuvių kalboje. Analizuojant pasitelkiama G. Lakoffo ir M. Johnsono (1980, 1989) "Konceptualiųjų metaforų teorija" bei Z. Kövecses (2003, 2005) emocijų konceptualizavimo įžvalgomis.
Konceptualiosios metaforos kaip mąstymo ir komunikacijos priemonė
Kognityvinėje lingvistikoje metafora suvokiama ne tik kaip patogus būdas kalbėti apie kasdienius realaus gyvenimo reiškinius, bet ir kaip mąstymo bei komunikacijos priemonė, t. y. metafora susieja mintis, paaiškina abstrakčius ir sunkiai suvokiamus reiškinius, perteikia esmę, emocijas ir kt. Gausūs politinio diskurso metaforų tyrimai rodo, kad metafora yra suvokiama kaip ideologinė priemonė, kuria bandoma paveikti, įtikinti ir manipuliuoti žmonėmis. Kaip teigia Jonathanas Charteris-Blackas, politikai bando kuo geriau pateikti save, t. y. legitimizuotis, parodydami esantys charizmatiški lyderiai, kurie geba sėkmingai valdyti šalį. Legitimizacija yra glaudžiai susijusi su delegitimizacija, t. y. neigiamu kito pristatymu. Metafora, kaip ideologijos kognityvinis mechanizmas, tampa teigiamo savęs ir neigiamo „kito“ pateikimo įrankiu.
Tyrimo metodologija
Straipsnyje bandoma pažvelgti, kaip dvi Lietuvos politinės jėgos - 2008-2012 m. valdančioji partija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir opozicinė koalicija (Lietuvos socialdemokratų, Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos) - legitimizuoja save ir delegitimizuoja kitas politines jėgas per jėgos metaforą, konceptualizuojant 2008 metų ekonominę ir finansinę krizę.
Šiame tyrime taikoma kognityvinės lingvistikos konceptualiųjų metaforų teorija. XXI amžiuje metaforos tyrimai realiame diskurse tampa vis svarbesni, nes kognityvistai suvokia metaforą ne tik kaip patogų kalbėjimo apie realaus gyvenimo įvykius būdą, bet ir kaip mąstymo būdą: analogijų konstravimą, minčių siejimą, abstrakčių ir sudėtingų idėjų aiškinimą, minties, emocijų perteikimą ir kt. Metafora, kaip komunikacijos priemonė, tapo pagrindiniu tyrimų objektu įvairiuose diskursuose: akademiniame-edukaciniame, ekonominiame, literatūros, mokslo, reklamos, religiniame, sporto, sveikatos ir kt. Itin didelį susidomėjimą kelia metafora politiniame diskurse, kur ji yra suvokiama kaip ideologinė priemonė, skirta paveikti ir įtikinti žmones bei jais manipuliuoti.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Straipsnyje pateikiamą metaforų tyrimą galima įvardyti kaip dviejų diskursų - ekonominio ir politinio - analizę, nes tyrimo tikslas plačiąja prasme yra atskleisti ir aprašyti, kaip metaforiškai politikai suvokia ir kalba apie ekonominę ir finansinę 2008 m. krizę.
Kognityvistai skiria du metaforos lygmenis: metaforinius pasakymus, arba lingvistinę metaforą, ir konceptualiąją metaforą. Metaforiniai pasakymai yra kalbinis lygmuo, t. y. jie yra kalboje ir rodo konceptualiosios metaforos, kuri reiškiama formule a yra b, egzistavimą mūsų mąstyme. Pavyzdžiui, kasdienėje mūsų kalboje yra daug metaforinių pasakymų (pratrūko juokais, prapliupo kvatotis, išliejo susikaupusį pyktį, tryško neapsakomu džiaugsmu, emocijos veržiasi per kraštus ir t. t.), kurie yra konceptualiosios metaforos emocijos yra skystis raiška. Ekonominės krizės metaforinė konceptualizacija įgauna formulę krizė yra x, kur pirmasis formulės elementas krizė yra suvokiamas kaip tikslo sritis, o antrasis formulės elementas x - kaip šaltinio sritis.
Negatyviųjų emocijų konceptualizacija lietuvių kalboje
Straipsnis skirtas PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS konceptualiesiems vaizdams, glūdintiems lietuvių kalboje, bei pykčio, baimės ir gėdos jausmų suvokimo, vertinimo ir kalbinės raiškos kognityviniam ir kultūriniam pagrindui aptarti. Mąstymo apie šiuos jausmus tendencijoms atskleisti pasitelkiamos konceptualiosios metaforos, o tam tikrais atvejais - konceptualiosios metonimijos. Nagrinėjami junginiai, vartojami įvairiems pykčio, baimės ir gėdos jausmų aspektams bei su jais siejamoms elgesio normoms ir apraiškoms nusakyti.
Tiriamąjį inventorių sudaro pykčio, baimės ir gėdos kategorijoms priklausančios leksemos, sudėtiniai kalbiniai vienetai, sudaryti su šiomis leksemomis arba semantiniu pagrindu reguliariai siejami su jomis, taip pat metoniminio ir metaforinio perkėlimo būdu kilę derivatai ir frazeologiniai junginiai. Straipsnio struktūra grindžiama PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS konceptualiųjų metaforų išeities domenais. Tokiu pagrindu pirmiausia aptariamos bendro išeities domeno konceptualiosios metaforos, iškeliančios aikštėn pykčiui, baimei ir gėdai bendrus suvokimo dėsningumus (TALPYKLA / UŽDARA ERDVĖ / JUDĖJIMAS AUKŠTYN ir ŽEMYN / PUSIAUSVYRA; ŽMOGUS / PALYDOVAS / PRIEŠAS; ŽVĖRIS / PABAISA / GYVIS; ARTEFAKTAS / KARŠTIS (UGNIS) / ŠALTIS; LIGA), toliau pristatomos konkretiems jausmams būdingos kalbinės konceptualizacijos kryptys (SKAUSMAS / KANČIA; KARTUMAS / NUODAI; GAMTOS JĖGOS / ORAI / TAMSA; AUGALAS (MEDIS / JAVAI); VANDUO (JŪRA / UPĖ); VELNIAS / PIKTOSIOS JĖGOS). Pirmosios suponuoja tam tikras bendras žmogiškąsias jausmų suvokimo ir vertinimo tendencijas, antrosios leidžia įžvelgti jausmų kalbinės konceptualizacijos kultūrinį sluoksnį.
Jėgos metafora politiniame diskurse
Pastaraisiais metais vis dažniau politinis diskursas yra tiriamas pasitelkus kognityvinius metaforos tyrimus ir sujungus juos su kritinio diskurso analize. J. Charteris-Blackas šį metodą įvardijo kaip kritinę metaforos analizę (KMA), kurioje metafora suvokiama kaip ideologinė priemonė. Šio metodo esmė yra trijų etapų procedūra: pirmiausia tekste identifikuojami metaforiniai pasakymai (identifikacija), tada jie interpretuojami (interpretacija) ir galiausiai aiškinami (aiškinimas). Metaforinių pasakymų identifikavimas buvo atliktas naudojant kompiuterinę Antconc programą ir rankiniu būdu, taikant MIPVU procedūrą.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Konceptualioji jėgos metafora yra siejama su Leonardo Talmy pasiūlyta konceptualiojo struktūravimo schema, pavadinta „jėgos-dinamikos sistema“. Šios koncepcijos esmę sudaro mintis, kad fiziniai kūnai santykiauja vienas su kitu naudodami jėgą, bandydami jai atsispirti, blokuodami ją ar pašalindami blokavimą. Tai susiję su mūsų patirtimi arba, kaip teigia L. Talmy, su naiviąja fizika ir psichologija. Du fiziniai kūnai veikia vienas kitą - agonistas yra tas, kuris daro spaudimą, o antagonistas - tas, kuris patiria spaudimą jam atsispirdamas arba pasiduodamas. Ši L. Talmy „jėgos-dinamikos sistemos“ koncepcija pirmiausia yra susijusi su kinestetiniu suvokimu, o jis yra neatsiejamas nuo vieno iš pagrindinių kognityvinės lingvistikos įkūnijimo tezės principų. Jėgos dinamikos principai veikia ir diskurse, ypač jie pastebimi argumentacijos modeliuose.
Atributinės metaforos
Straipsnyje nagrinėjamos atributinės metaforos - tai naujas konceptualiųjų metaforų tipas. Surinktos empirinės medžiagos analizė parodė, kad tarp vokiečių ir lietuvių frazeologizmų ir kolokacijų randama didelė grupė tokių, kurios gali būti interpretuojamos pagal Ch. Baldauf metaforų teoriją. Nustatyta, kad atributinės metaforos, išreikštos per mūsų fizinius pojūčius (tamsu/šviesu, šilta/šalta, stipru/silpna, sunku/lengva), tiesiogiai susiję su abstrakčių savybių (emocijų, charakterio bruožų, būsenų) konceptualizacija. Kadangi tamsu/šviesu, šalta/šilta, silpna/stipru, sunku/lengva koreliuoja su teigiama/neigiama, atributinės metaforos yra suprantamos kaip konceptų KŪNAS, SIELA ir PROTAS vertinamojo aspekto implikatorius.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
tags: #metaforos #emociju #konceptualizacija