Šis straipsnis skirtas išnagrinėti įvairius teksto suvokimo pratimus ir seminarus, kurie gali būti naudingi tiek jauniems mokiniams, tiek suaugusiems, siekiantiems efektyviau mokytis, tobulėti asmeniškai ir profesionaliai. Straipsnyje apžvelgiamos kūno suvokimo, judesio, mitybos, psichologinės gerovės ir ugdymo sritys, pabrėžiant praktinių užsiėmimų ir mokymų svarbą. Šis straipsnis apžvelgia įvairius suvokimo pratimus ir seminarus, skirtus asmeniniam augimui, fizinei sveikatai ir profesiniam tobulėjimui.
Kūno Suvokimas ir Judesys
FAMO Body Reading & Rebalancing
FAMO Body Reading & Rebalancing kursas suteikia dalyviams įgūdžių vertinti laikysenos ir judėjimo modelius. Dalyviai išmoksta atpažinti miofascialines pasekmes ir kurti nuoseklias pratimų programas, pagrįstas nustatyta sistema. Ši kūno laikysenos pagrįsta judėjimo programa skirta tiek trumpalaikiams tikslams, tokiems kaip skausmo mažinimas, savijautos gerinimas ir energijos didinimas, tiek ilgalaikiams tikslams, įskaitant kūno laikysenos pusiausvyrą, judėjimo funkcionalumą ir gyvybingumą.
Po kurso dalyviai geba vertinti kūno geometriją, atpažinti dažnus raumenų, fascijų ir skeleto modelius bei kurti nuoseklias judėjimo programas, pagrįstas laikysena. Kursai prasideda nuo sėkmingo kūno skaitytojo ir skaitomo asmens savybių tyrinėjimo, taip pat išorinio ir vidinio savęs suvokimo vertės. Aptariamas septynių žingsnių kūno skaitymo procesas, kūno struktūrinių santykių vertinimas, kaulų tarpusavio išsidėstymo ir jų poveikio susijusiems raumenims bei fascijai vertinimas.
Kursų dalyviai gauna 14 FAMO Practice 1 pratimų, paaiškinančių jų reikšmę kūno skaitymo kontekste. Konkretūs pratimai priskiriami šešiems modeliams ir klasifikuojami kaip „rekomenduojami“, „tinkami“ ir „tinkami, jei pritaikyti“. Pratimai taip pat gali būti naudojami kaip vertinimo priemonės. FAMO Body Reading & Rebalancing yra savarankiškas kursas ir FAMO sertifikavimo programos modulis, registruotas medicinos elektroninėje tobulinimo administravimo sistemoje METAS. Pažymėjimai tinkami kineziterapeutams licencijoms pratęsti ir gauti.
Mitybos ir Sporto Seminarai
Mitybos ir sporto seminarai, atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus, skirti gilinti žinias apie mitybos, sporto ir sveikatinimo sąsajas. Temos, aptariamos seminaruose:
Taip pat skaitykite: Epo „Metai“ apžvalga
- Sėdimo darbo pasekmės kūnui: raumenys, sausgyslės, fascija.
- Kasdienių įpročių įtaka raumenims ir skausmams.
- Sporto pagalba kūno raumenų balansui ir tonusui.
- Kiek reikia sportuoti norint pasiekti norimus rezultatus.
- Ar sportas kenkia, ko vengti ir ką rinktis.
- Probleminių kūno dalių atstatymas, pratimų parinkimas.
- Cukraus vartojimas ir kada nereiktų jo vengti.
- Alkoholis ir sveika gyvensena: ar galima vartoti?
- Produktų vengimas ir kodėl to nereikia.
- Dietų melas ir moksliniai įrodymai.
- Miego svarba svorio metimui.
- Kalorijų skaičiavimo būtinybė, ar tikrai?
- Makro elementai, tai kas lemia Jūsų savijautą.
- Vanduo mūsų gyvenime, kiek jo reikia norint gerai jaustis.
- Baltymų poreikis kiekvienam žmogui ir kodėl tai yra svarbiausia.
- Skaidulos mūsų mityboje, kurių neturėtume pamiršti.
- Energijos skirtumai tarp žmonių.
- Emocinis išvaizdos suvokimas ir kaip tai nugalėti?
- Svorio metimo ir palaikymo principas, kurio reiktų laikytis.
- Nutukimo problema, kur ta riba ir kada reiktų susirūpinti.
- Judėjimo taisyklė visam gyvenimui, kurios nevertėtų pamiršti.
- Fizinio aktyvumo kiekis kiekvienam žmogui: kiek, kada ir kaip.
- Stovimo darbo pasekmės.
- Streso pasekmės svorio pokyčiams ir miegui.
- Darbo, maisto ir aktyvumo planavimo privalumai ir sprendimai.
Seminarų trukmė varijuoja nuo 1,5 iki 2 valandų, plius laikas klausimams ir atsakymams. Taip pat siūlomi mokymai, kurių metu galima sportuoti ar gaminti maistą, mokytis sveikesnių patiekalų alternatyvų.
Mobilumo Praktikos Seminaras
Mobilumas - tai itin populiari praktika visame pasaulyje, be kurios neapsieina jėgos, galingumo ar ištvermės ugdymas. Pagerinus sąnarių mobilumą pagerėja bendra kūno kontrolė, sąnarių jėga ir atsparumas smūgiams, todėl mažėja traumų rizika, gerėja jėgos rodikliai ir užtikrinamas sąnarių ilgaamžiškumas.
Sąnarių mobilumas yra aktyvus, naudojamas įvairiose gyvenimiškose situacijose, skirtingai nei lankstumas, kuris yra pasyvus. Functional Range Conditioning (FRC) yra JAV sukurta metodika, kuri remiasi funkcinės amplitudės stiprinimu/grūdinimu. Treniruotės su FRC pagerina nervų sistemos veiklą.
Šokio Pamokos
Šokio pamokos atviros tiek pradedantiesiems, tiek jau turintiems kontaktinės improvizacijos patirties. Kontaktinė Improvizacija (KI) - šokio/judesio praktika, kurioje yra šokama išlaikant fizinį kontaktą su partneriu ar grupe. Svarbiausi elementai yra prisilietimas, savo bei partnerio svorio panaudojimas, gravitacija bei įvairūs somatiniai (kūno pajutimo/suvokimo) pratimai.
Pamokose mokoma, kaip šie dėmenys gali sąveikauti kartu - mokysimes kontaktinės improvizacijos pagrindų, atliksime įvairius improvizacijos pratimus. Svarbu, kad esant fiziniame kontakte - liečiantis, mokiniai jaustųsi saugiai ir patogiai, todėl grupės yra išskiriamos pagal amžių - paaugliai ir suaugę. Šios pamokos padeda giliau pažinti ir sustiprinti savo kūną bei rasti būdų, kaip galima judėti kartu su partneriu ar grupe bei atrasti tame malonumą. Pamokų turinys įvairus - kartais užsiimsime gilia kūniška meditacija, o kartais fiziškai aktyviais pratimais.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo tyrimai: 2007 m. analizė
Psichologinė Gerovė
Mindfulness Praktikos
Mindfulness praktikos leidžia atsisakyti išmokto gyvenimo ir atnaujinti savo pasirinkimus nuolat, būnant nuolatiniame santykyje su tuo, kas vyksta. Mindfulness praktikos ugdo gebėjimą nuolat įsisąmoninti realybę ir sąmoningai veikti (funkcionuoti) joje. Praktiniai užsiėmimai skirti asmenybiniam augimui, turi stiprų psichoterapinį potencialą. Juose įvairiomis mindfulness praktikomis ir refleksijomis treniruojamas protas dėmesingumui, mokomasi pastebėti savo “autopilotus”, mintis, atpažinti emocijas, kūno pojūčius, impulsus veikti. Mokomasi tai valdyti bei didinti asmeninį atsparumą. Praktikuojamas buvimo (o ne nuolatinio “darymo”) režimas. Tai mokėjimas valdyti ir reikšti emocijas. Tai išminties pauzė prieš darant pasirinkimus. Mindfulness - gebėjimas būti sąmoningam savo gyvenime, pamatyti ir pajausti kiekvieną gyvenimo akimirką ir jos išskirtinumą.
Specialiai to nesimokant beveik neįmanoma gyventi sąmoningai/įsisąmonintu būdu. Natūraliai dažnai mes veikiame ir reaguojame automatinėmis reakcijomis į stimulus, kurias lemia instinktai, kertiniai įsitikinimai (atsiradę ankstyvojoje vaikystėje), nuostatos (atsiradusios iš vėlesnių patirčių), įpročiai. Tai iššaukia automatines mintis, emocijas, veiksmus. Tokios automatinės reakcijos dažnai nebūna adekvačios situacijai. Mūsų smegenys linkę veikti “autopilotu”: sprendžia apie pasaulį remiantis praeities patyrimu, daugiau dėmesio skiria negatyviai informacijai (instinktyviai ieško grėsmių) ir taip iškraipo realybę. Įsitikinimai ir nuostatos lemia, kad filtruojame ir nepriimame informacijos, kuri prieštarauja mūsų praeities patyrimui. Mes darome daug mąstymo klaidų.
Ugdymo Seminarai
Seminarai Mokytojams ir Švietimo Įstaigų Darbuotojams
Siūlomi įvairūs seminarai mokytojams ir švietimo įstaigų darbuotojams, skirti tobulinti profesines kompetencijas ir gilinti žinias įvairiose srityse.
Knygos „Lietuvių kalbos teksto suvokimo testai 4 klasei“ aprašymas
TEKSTO SUVOKIMO TESTAI IV KLASEI - lietuvių kalbos vadovėlio komplekto „Pupa“ autorių parengtas leidinys ketvirtokams (autoriai Jolanta Banytė, Džeralda Kuzavinienė, Vilija Vyšniauskienė).
Leidinyje pateikiamos 9 grožinių ir informacinių tekstų ištraukos. Mokiniams siūloma atidžiai perskaityti tekstus ir atlikti užduotis.
Taip pat skaitykite: Apie "Krabatą"
Klausimuose su pasirenkamaisiais atsakymais visada žymimas tik vienas teisingas atsakymas. Į atvirus klausimus mokiniai gali atsakyti 1-2 žodžiais arba išsamiai. Svarbu, kad atsakymas būtų teisingas. Testų atsakymus galima atsisiųsti (žr. papildomi failai >>>).
„Svarbu tekstus (ištraukas) ir jų užduotis vaikams pateikti ne kaip kontrolinį, tikrinamąjį darbą, o kaip skatinimą. Atlikus tris ar keturis skaitymo suvokimo testus, galima su mokiniais palyginti skaitytas ištraukas, išsamiai jas aptarti. Mokytojas turėtų paskatinti vaikus išrinkti įdomiausią tekstą. Tada reikėtų į klasę atsinešti ir knygą, kurioje yra skaitytoji ištrauka.
Pratybų sąsiuvinis jauniems mokiniams
Šis pratybų sąsiuvinis skirtas tau, mielas mažasis mokinuke, kuris jau moki skaityti. Leidinys padės gerai suprasti tai, ką perskaitei. Skaitęs žodžius, žodžių junginius, sakinius, galėsi perskaityti trumpesnius, o po to ir ilgesnius tekstus. Atliekant užduotis jos taps vis sudėtingesnės, taip tapsi vis sumanesnis.
Greitojo Skaitymo Treniruotės
Kasdien atlikdami reikiamus pratimus, galime išmokti greitai skaityti, LRT RADIJUI tvirtina greitojo skaitymo treneris Aivaras Pranarauskas. Anot jo, nors greitasis skaitymas itin praverčia skaitant naujienas, kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, skaitant mokslinę literatūrą, skubėti tikrai nereikia. „Ruošdamasis egzaminams ar skaitydamas techninę, akademinę literatūrą, žmogus turi pasirinkti tokį tempą, koks jam labiausiai tinka“, - teigia A. Pranarauskas.
Greitojo skaitymo komponentai
Išskiriami 8-10 komponentų, iš kurių susideda greitasis skaitymas.
- Skaitymo plotis: Dirbama lavinant savo skaitymo plotį - kuo daugiau teksto matome, tuo labiau galime spartinti tempą.
- Artikuliacija (sublokalizacija): Tai žodžių kartojimas mintyse. Yra daugybė žodžių, kuriuos esame perskaitę šimtus tūkstančių kartų. Tačiau juos kaskart skaitome taip lėtai, lyg tai darytume pirmą kartą.
- Anticipacija: Tai gebėjimas nuspėti teksto reikšmes. Gebėjimas labai greitai atpažinti žodį nulemtas ir anticipacijos gebėjimo. Visi turime tokių gebėjimų, tik jų niekada nelaviname.
- Fotoatmintis: Ją nesunku lavinti ir gaunami lengvai apčiuopiami rezultatai.
- Psichologiniai dalykai: Įvairios mūsų nuostatos apie skaitymo procesą, mokymąsi, kas irgi lemia produktyvumą. Kai kurie žmonės yra perfekcionistai - jie viską skaito labai kruopščiai, nepraleidžia nė vienos raidės.
- Regresija: Ją laikyčiau tam tikru įpročiu, yra psichologinis dalykas, t. y. žmogus tiesiog taip įpratęs. Tai - sugrįžimas prie jau perskaitytų teksto vietų.
- Gebėjimas prisiminti: Galima treniruoti gebėjimą prisiminti tai, ką perskaitėme. Jį galima pagerinti ruošiant teksto konspektą arba minčių žemėlapį, kas padeda pakartoti informaciją antrą ar trečią kartą.
Greitasis skaitymas ir mokinių problemos
Švietimo ekspertai pastebi, kad šiandieniniai moksleiviai visus tekstus skaito greituoju būdu. Tai, pasak pedagogų, yra didžiulė problema, nes, kai mokiniams reikia rašyti kontrolinius darbus ar laikyti valstybinius brandos egzaminus, paaiškėja, kad greitasis skaitymas jiems ir pakiša koją. Girdi, šiandieniniai mokiniai nepajėgus suvokti teksto arba nepastebi kai kurių jo niuansų. Anot pedagogų, greitas skaitymas trukdo ne tik literatūros kūrinių, bet ir matematikos, ypač žodinių uždavinių, suvokimui, nes daugelis mokinių iki galo neperskaito užduoties ir atlieka tik dalį jos.
Skaitymo būdo pasirinkimas
Skaitymo būdo pasirinkimas yra lyg batų pasirinkimas einant į lauką. Jeigu einame sportuoti, aunamės vienus batus, jei po lietaus einame į mišką grybauti - kitokius, o eidami į šventę renkamės dar kitokius batus. Tas pats pasakytina ir apie skaitymą. Viena yra skaityti naujienas, kad turėtume apie ką pasikalbėti su kitais žmonėmis, kas kita - skaityti grožinę literatūrą. Tada mūsų tikslas yra atsipalaiduoti, pailsėti, todėl renkamės kitokį tempą. Taip pat būna atvejų, kai reikia ne tik perskaityti tekstą, bet ir jį labai gerai įsiminti, įsigilinti ir spręsti kokias nors logines užduotis. Šiuo atveju paties skaitymo labai nedaug, gal 5 proc. Likusius 95 proc. sudaro mūsų kairiojo pusrutulio darbas, ieškojimas būdų, kaip išspręsti uždavinį. Šiuo atveju greitasis skaitymas nereikalingas. Tik reikėtų paminėti, kad žmogus, kuris yra skyręs dėmesio šiems įgūdžiams lavinti, turi tam tikrą tonusą. Mes tiesiog turime išlavinti įgūdžius, kurie duoda tam tikrą pridėtinę vertę.
Savarankiškas mokymasis ir mokytojų pagalba
Yra žmonių, kurie savarankiškai išmoksta greitai skaityti ir žino, kokius tekstus gali skaityti greituoju būdu, kokius - kitokiu greičiu, o kitiems reikia greitojo skaitymo mokytojų.
Žmonių, kurie dirba savarankiškai, ieško informacijos internete (dažniausiai anglų kalba), atlieka pratimus, eksperimentuoja, skaitymo greitis padidėja, bet dažniausiai iki kokių 300-400 žodžių per minutę, t. y. dvigubai greičiau nei visų žmonių vidurkis, kuris svyruoja nuo 150 iki 250 žodžių per minutę. Jei turime dešimt žmonių, devynių iš jų skaitymo greitis bus vidurkio ribose, o vieno iš jų rezultatai bus geresni, aukštesni už vidurkį. Veikiausiai tai bus žmogus, kuris mėgsta skaityti ir daug laiko skiria šiam užsiėmimui. Kai atliekame testus ir vertiname ne tik greitį, bet ir supratimą, išryškėja didesni skirtumai. Bet didžiausi skirtumai atsiranda tuomet, kai žmones pradeda dirbti savarankiškai su įvairiais pratimais.
Mokymosi trukmė ir rezultatai
Pirmuosius rezultatus ir patyrimą, kad aš tikrai galiu skaityti greičiau ir kad tempas bei suvokimas gali būti geresni, galima pasiekti per pirmas 3-4 valandas. Bet, norint išugdyti naują įgūdį, reikia 30 dienų. Praktika tai patvirtina. Dirbama taip: trys susitikimai per mėnesį ir kiekvieną dieną šiek tiek namų darbų. Jei per dieną skiriame apie 2-3 valandas namų darbams, per mėnesį susidaro 60-80 valandų.
Mokslo disciplinos ir greitasis skaitymas
Greitojo skaitymo metodika dažnai remiasi įvairiomis mokslinėmis disciplinomis, pavyzdžiui, informatika. Testai sudaromi kompiuterinėmis programomis pagal tam tikras matematikos bei informatikos formules. Kai kurie aspektai paimti iš filologijos, pavyzdžiui, kas lemia teksto struktūrą. Tekstas gali būti konstrukcinis, perteklinis, kiek tekste gali būti mums ne itin reikalingos informacijos. Remiamasi ir medicinos žiniomis - kaip funkcionuoja mūsų akis, kaip lavinama periferija, kaip nepertempti akies raumenukų, kokia turi būti skaitymo higiena, kaip turėtume prižiūrėti savo akis, kad jų nepervargintume, ir t. Yra įvairių kitų disciplinų, kurių mokslu nepavadinčiau, bet iš jų pasiskolinami vienokio arba kitokio pobūdžio pratimai.
Kada pradėti mokytis greitojo skaitymo?
Pirmiausia reikia įvertinti, koks dabartinis jūsų skaitymo greitis. Tai galite padaryti labai paprastai. Atsiverskite namuose atsitiktinai surastą knygą. Geriausia, kad tekstas būtų vidutinio sudėtingumo - nei per lengvas, nei per sunkus, ir skaitykite jį įprastu tempu, įsijungę laikmatį. Minutei praėjus, sustokite ir suskaičiuokite, kiek žodžių perskaitėte.
Jei norite treniruoti šį įgūdį, yra įvairių interneto svetainių, kuriose galima, įkėlus vienokį ar kitokį tekstą, nustatyti tam tikrą tempą. Nerekomenduojama tempą didinti palaipsniui: tarkime, atlikote testuką, kuris parodė, kad jūsų skaitymo greitis yra 200 žodžių per minutę. Pirmas noras būtų toks, kad dabar per minutę reikėtų perskaityti 250 žodžių, paskui - 300, paskui - 350, dar vėliau - 400. Mes turime smarkiai padidinti tempą ir pajusti diskomfortą. Jo reikia tam, kad mūsų smegenys gautų impulsą, jog jos turi šiek tiek persitvarkyti, o jų imlumas - padidėti. Smegenys yra plastiškos ir gebančios prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Jeigu jūsų skaitymo greitis buvo 200 žodžių per minutę, galite nukeliauti į interneto svetainę, pavyzdžiui, spreeder.com. Ten galite įsikelti tekstą ir pasirinkti jo skaitymo tempą. Pirmiausia pasirinkite, kaip jau minėjau, tempą, kuris būtų nepatogus, t. y. pernelyg greitas. Galėčiau rekomenduoti kokius 600 žodžių per minutę. Paskaitykite taip 15-20 minučių. Paskui tempą sumažinkite iki 400 žodžių per minutę. Tokia treniruotė iš jūsų pareikalautų maždaug pusvalandžio per dieną. Ji suteiktų pasitikėjimo savimi, kad iš tikrųjų galite skaityti dvigubai greičiau.
Pratimai dėmesio koncentracijai
Pratimų būna įvairių. Iš esmės mus blaško išoriniai ir vidiniai trukdžiai. Išoriniai trukdžiai labai aiškūs - pašalinis triukšmas, aplinkiniai žmonės ir t. t. Vidiniai trukdžiai yra mūsų pačių mintys, kurios nėra susijusios su skaitomu tekstu. Išorinių trukdžių kontroliuoti negalime. Pavyzdžiui, negalime kontroliuoti už lango lojančio šuns ar remontą darančio kaimyno.
„Žaliojo taško“ pratimas paprastas. Popieriaus lape galime padėti tašką (jis gali būti padėtas ir kažkokiame tekste), 3-5 minutes visą savo dėmesį sutelkti vien į jį ir stebėti savo mintis. Pastebėję, kad pradedame galvoti apie kažką, kas nėra susijęs su tašku, turėtume nuvyti pašalines mintis ir vėl galvoti tik apie tašką. Reikėtų naudoti laikmatį, kuris pradėtų pypsėti po 3-5 minučių. Dėl ko nesakau tikslaus laiko? Nes penkios minutės iš pradžių gali būti šiek tiek per daug, tuomet geriau pasirinkti tris minutes, bet per jas atlikti pratimą. Pratimas daromas vienąkart per dieną. Jo variacijos gali būti įvairios, bet esmė visąlaik išlieka ta pati - dėmesys sutelkiamas į kažkokį daiktą ir tas daiktas nuolatos stebimas.
Atminties lavinimas
Moksleiviai labai dažnai tikina, kad jie keletą naktų nemiegojo, skaitė, kartojosi, bet ryte nieko neprisimena.
Mes natūraliai nesame įpratę įkelti tokį informacijos kiekį į savo operatyvinę atmintį, nes prieš tai gyvenime tokių situacijų neturėjome. Kiekvieno žmogaus operatyvinė atmintis skirtingo dydžio. Kai kurie ją išlavina dirbdamas. Tarkime, sinchroninio vertimo vertėjas galėtų perskaityti 10-30 puslapių tekstą ir nuosekliai atpasakoti viską nuo a iki z, nes jo darbo specifika - klausyti, ką žmogus pasakoja penkias ar dešimt minučių, ir viską nuosekliai atkartoti. Šiuo atveju pagrindinis patarimas būtų labiau susijęs su atminties lavinimu. Jei viską, ką įsimenate, dar įsimintumėte ir per asociacijas, turėtumėte, kompiuteriniais terminais sakant, atsarginę kopiją. Jei pamirštate turinį, turite savo asociacijas, dėl kurių galėtumėte prisiminti vienokius ar kitokius dalykus. Kaip minėjau, pirmas dalykas - nuo to, kiek išlavinta operatyvinė atmintis. Antra - ar, norint įsiminti, buvo naudotos asociacijos. Trečias dalykas, kurį būtų galima daryti kartojantis paskutines 2-4 dienas prieš egzaminus, - savo protinį darbą derinti su aktyvia fizine veikla: vaikščioti, bėgioti ir t. t.
Emocinė įtampa. Emocijos atima iš mūsų energiją, ir jos nebelieka netgi paprastiems loginiams uždaviniams išspręsti.