Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, paveikiantis asmens bendravimą, socialinį elgesį ir pasaulio suvokimą. Ankstyvas autizmo spektro sutrikimo (ASS) atpažinimas yra esminis veiksnys, padedantis užtikrinti tinkamą pagalbą ir ugdymą vaikui. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo požymius, kada jie dažniausiai pastebimi, kaip atskirti ASS nuo kitų raidos ypatumų ir kur kreiptis pagalbos.
Kas yra Autizmas ir Aspergerio Sindromas?
Autizmas - tai įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Autizmo bruožų turintys žmonės „kitaip“ suvokia aplinką, dažnai sutelkdami dėmesį į detales ir sunkiai matydami bendrą situacijos kontekstą.
Aspergerio sindromas - tai autizmo spektro sutrikimas, kuriam būdingas kitoks pasaulio suvokimas, socialinių įgūdžių trūkumas ir savitas mąstymo būdas. Šis sindromas nėra liga - tai nervų sistemos raidos ypatybė, dėl kurios vaikui gali būti sunkiau prisitaikyti prie įprastos socialinės aplinkos. Skirtingai nei kiti autizmo spektro sutrikimai, Aspergerio sindromu sergantys vaikai paprastai neturi kalbos ar intelekto atsilikimo. Jie dažnai anksti pradeda kalbėti, o jų žodynas būna turtingas. Tačiau bendravimo kontekstas jiems lieka sunkiai suprantamas.
Kada Dažniausiai Pastebimi Pirmieji Požymiai?
Pirmieji Aspergerio sindromo ženklai dažniausiai išryškėja nuo 2 iki 5 metų amžiaus, kai vaikas pradeda daugiau bendrauti su aplinkiniais. Tačiau kai kuriems vaikams simptomai tampa akivaizdūs tik pradėjus lankyti darželį ar mokyklą.
Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą - požymius, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams. Aptarsime šiuos požymius atsižvelgdami į vaiko amžių.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
„Raudonos Vėliavėlės“ Ankstyvame Amžiuje:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus: nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus: neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus: nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus: nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus: nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus: savarankiškai neištaria 1-2 žodžių frazės (savarankiška kalba nelaikomas išgirstos frazės atkartojimas, pamėgdžiojimas, pokalbį turi inicijuoti pats vaikas).
- Praranda bet kokius turėtus kalbos ar socialinius įgūdžius, bendravimą bet kokiame amžiuje (regresija).
Kiti Požymiai, Į Kuriuos Reikėtų Atkreipti Dėmesį:
- Vaikas nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą.
- Vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai.
- Vaikas neklauso nurodymų.
- Kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias ar neprigirdi.
- Vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja rankute atsisveikindamas (nedaro „ate-ate“).
- Vaikas neseka tėvų žvilgsnio (nežiūri į daiktus, į kuriuos žiūri tėvai).
- Vaikas dažnai kartoja keistus, neįprastus judesius (linguoja, sukasi, vėduoja ranka, keistai įtempia rankas ar liemenį, mėgsta „žvairuoti“).
- Vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs (priešinasi ką nors keisti, išmokti).
- Vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus.
- Kartais atrodo, kad vaikas nejaučia skausmo.
- Vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.
- Vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį.
- Vaikas negali paaiškinti, ko jis nori.
- Vaikas neatsako šypsena į šypseną.
- Vaikas nežiūri į akis, labiau domisi daiktais nei žmonėmis.
- Vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus.
- Vaikas atrodo labiau mėgsta žaisti/būti vienas.
- Vaikas ima daiktus tik sau.
- Pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas (neprisirišęs).
- Vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje.
- Vaikas keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita).
- Vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka.
Pagrindiniai Autizmo Požymiai
Nors kiekvienas vaikas yra unikalus, yra keletas pagrindinių požymių, būdingų autizmo spektro sutrikimams:
Socialinės Sąveikos Sunkumai: Žmonės su autizmu gali turėti sunkumų suprasti kitų jausmus, gestus ar socialines normas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais, arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą. Vaikui sunku suprasti socialinius signalus - akių kontaktą, veido išraiškas, toną ar gestus. Jis gali kalbėti ilgai apie jam įdomią temą, bet nesuprasti, kad kitiems ji neįdomi.
Komunikacijos Sutrikimai: Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų - kūno kalbos, veido išraiškos, - kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos - vadinamojo šeštojo pojūčio, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems. Daugelis vaikų su Aspergerio sindromu kalba taisyklingai, bet neįprastai - monotoniškai arba su keistu akcentu. Jie gali vartoti sudėtingus žodžius, bet nesuprasti jų emocinės reikšmės. Kalbos ir bendravimo problemos taip pat yra dažnas autizmo požymis. Kai kurie vaikai pradeda kalbėti vėliau nei bendraamžiai arba turi sunkumų vartodami kalbą bendraudami. Kiti gali naudoti kalbą nestandartiniais būdais, pavyzdžiui, kartodami tuos pačius žodžius ar frazes (echolalija).
Pasikartojantis Elgesys ir Interesų Nelankstumas: Autizmui būdingi itin gilūs, kartais net obsesiniai pomėgiai. Pavyzdžiui, vaikas gali būti susižavėjęs traukiniais, kalendoriais, gyvūnais ar planetomis - ir šia tema kalbėti be pertraukos. Dažniausiai autistiški vaikai būna panirę į tą pačią, nuolat besikartojančią veiklą: tai vis tie patys, be fantazijos žaidžiami žaidimai; domėjimasis viena siaura sritimi, pavyzdžiui lipdukais, ir nesidomėjimas kitais žaislais; stiprus pasipriešinimas pokyčiams bei naujovėms; to paties maisto valgymas, to paties vaizdo klipo žiūrėjimas daugybę kartų. Autizmu sergantys kūdikiai gali atlikti pasikartojančius kūno judesius, pavyzdžiui, mosikuoti rankomis, krūpčioti ar sukti daiktus. Autizmu sergantys kūdikiai gali būti labai susikoncentravę į tam tikrus objektus ar veiklą. Echolalija - tai kūdikio girdimų žodžių ar frazių kartojimas. Kai kurie autizmu sergantys kūdikiai gali kartoti girdėtus žodžius ar frazes iš karto po to, kai juos išgirdo, arba vėliau. Kūdikiai, sergantys autizmu, gali užsiimti pasikartojančiu žaidimu, pavyzdžiui, žaislų rikiavimu į eilę arba žaislo ratukų sukimu. autizmu sergantiems kūdikiams gali būti būdingas nelankstus ir ritualinis elgesys.
Sensorinis Jautrumas: Kai kurie žmonės su autizmu gali būti labai jautrūs tam tikriems garsams, šviesoms, kvapams ar tekstūroms. Sensorinis jautrumas - dar vienas būdingas bruožas. Vaikas gali bijoti garsios muzikos, stiprios šviesos ar nemėgti būti apkabintas. Kūdikiai, sergantys autizmu, gali itin jautriai reaguoti į garsius ar kasdienius garsus, pvz., dulkių siurblio ar automobilio signalizacijos garsą. Kai kurie autizmu sergantys kūdikiai gali labai nenorėti tam tikrų tekstūrų, pavyzdžiui, tam tikrų audinių ar tekstūrų pojūčio ant odos. autizmu sergantiems kūdikiams ryškios šviesos, pavyzdžiui, fluorescencinės lempos arba saulės spinduliai, gali būti nepakeliami. Kūdikiai, sergantys autizmu, gali kitaip reaguoti į prisilietimus nei jų bendraamžiai. Jie gali būti labai jautrūs arba turėti sumažėjusį jautrumą prisilietimui.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Kaip Atskirti Autizmo Spektro Sutrikimą Nuo Kitų Raidos Ypatumų?
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas išvardytas požymis reiškia, jog vaikas turi autizmo spektro sutrikimą. Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse: socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio.
Tačiau jei požymių pasitaiko keli ir jie trunka ilgiau nei kelis mėnesius, būtina pasitarti su vaiko raidos specialistu, logopedu ar neurologu.
Patarimai Tėvams:
- Rutina ir Aiškumas: Rutina vaikui suteikia saugumo. Aiškus dienos planas, pastovūs miego ir valgymo laikai padeda jam jaustis ramiau. Vaikui naudinga aiškiai parodyti, kaip elgtis tam tikrose situacijose - naudokite pavyzdžius, paveikslėlius ar žaidimus. Venkite dviprasmybių ar metaforų - vaikai su Aspergerio sindromu dažnai supranta kalbą pažodžiui.
- Stiprybių Išnaudojimas: Vaikas su Aspergerio sindromu gali turėti išskirtinių talentų - matematikai, menui, technologijoms ar muzikai.
- Pagalba: Logopedas, ergoterapeutas, psichologas ar specialusis pedagogas gali padėti vaikui lavinti socialinius, kalbos ir emocinius įgūdžius.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Jei turite įtarimų:
- Pasikonsultuokite su šeimos gydytoju: Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.
- Kreipkitės į raidos specialistus: Šis, įvertinęs požymius, nukreips jus pas raidos specialistus.
- Kreipkitės į VRC: Po keleto mėnesių mes pagaliau atsidūrėme VRC.
- Ieškokite paramos organizacijų: Lietuvoje veikia Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, kuri teikia informaciją ir paramą šeimoms, auginančioms vaikus su autizmu.
Pagalba Vaikams su Autizmu
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Terapijų Rūšys:
- Taikomoji elgesio terapija (ABA) ir Atskirų bandymų metodas (DTT)
- Esminio atsako mokymas (PRT)
- Kalbinės elgsenos (VB) terapija
- Ankstyvos pradžios Denverio modelis (ESDM)
- Floortime (DIR)
- Son-Rise programa
- Santykių vystymo terapija (RDI)
- TEACCH
- SCERTS
- Logopediniai užsiėmimai
- Ergoterapija
- Sensorinė integracija
- Kineziterapija
- Menų terapija
- PECS
- Klausos integracijos terapija
- Dieta (be gliuteno ir kazeino)
- Hipoterapija
Mitai ir Faktai Apie Autizmą
- Mitas: Autistai nenori bendrauti.
- Faktas: Autistai nori bendrauti, tik nežino kaip arba negeba to daryti daugumai priimtinu būdu.
- Mitas: Autizmas išaugamas.
- Faktas: Ne, autizmas neišaugamas, bet galima pasiekti reikšmingą pažangą.
- Mitas: Skiepai sukelia autizmą.
- Faktas: Moksliniai tyrimai aiškiai įrodė, kad skiepai nesukelia autizmo.
tags: #vaiku #autizmo #atpazinimas