Nemiga, dažnai lydima nerimo, yra viena iš labiausiai paplitusių miego sutrikimų, turinčių didelę įtaką žmogaus savijautai ir kasdieniam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra nemiga, kokios jos priežastys, simptomai ir galimi gydymo būdai, taip pat slaugos veiksmus, kurie gali padėti gerinti miego kokybę ir mažinti nerimą.
Nervų sistema ir skausmo suvokimas
Visą nervų sistemą sudaro centrinė nervų sistema - tai galvos ir nugaros smegenys, ir periferinė nervų sistema - iš galvos ir nugaros smegenų išeinantys periferiniai nervai, išraizgantys visą kūną. Galvos smegenys yra kūno kontrolės centras. Kai periferinis nervas paveikiamas karščio, šalčio, lietimo ar garsinės vibracijos, jis siunčia signalą į smegenis ir jūs jaučiate atitinkamą jutimą.
Kas yra nemiga?
Nemiga - tai būklė, kai pakinta miego trukmė ir (ar) pablogėja jo kokybė, todėl dieną žmogus jaučiatės nepailsėjęs. Nemiga gali būti atskira liga arba kitos ligos požymis. Nemiga yra klastingas sutrikimas, kuris pasireiškia įvairiai ir kurio pasekmės išryškėja dieną.
Nemigos tipai
Nemiga gali būti:
- Ūminė (trumpalaikė): Atsiranda dėl objektyvių priežasčių, kurias pašalinus, miego ritmas atsistato.
- Lėtinė: Pasikartojantys sunkumai užmigti arba miegoti užmigus. Kai nemiga žmogų vargina mėnesį, ne mažiau kaip tris naktis per savaitę, ją reikia gydyti.
- Pirminė: Atskira liga.
- Antrinė: Atsiranda jau sergant kita liga (pvz., dėl psichikos, neurologinių ar vidaus organų ligų, dėl skausmo).
Nemigos priežastys
Nemiga galima susirgti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Xanax atsargumo priemonės
- Miego higienos taisyklių nesilaikymas: Nereguliarus miego grafikas, netinkama aplinka miegui, kofeino ar alkoholio vartojimas prieš miegą.
- Psichikos ligos: Depresija, bipolinis sutrikimas, nerimo sutrikimai, valgymo sutrikimai, šizofrenija ar kitos kilmės psichozės, įvairūs asmenybės sutrikimai, priklausomybė nuo alkoholio.
- Kitos ligos: Neurologinės ar vidaus organų ligos, skausmas, niežulys, knarkimas, miego apnėja.
- Vėlyvojo miego sindromas: Kai žmogus užmiega 2-6 val.
- Ankstyvojo miego sindromas: Kai apima nenugalimas miegas anksti vakare (18-21 val.), žmogus užmiega, o prabunda 1-3 val.
- Stresas ir nerimas: Pakitęs gyvenimo būdas, nuotolinis darbas, nerimas dėl sveikatos ir ateities.
Nemigos simptomai
Jei vargina nemiga, sutrinka miegas:
- Gali būti sunku užmigti.
- Gali būti lengva užmigti, tačiau žmogus dažnai prabunda. Vieno prabudimai pajaučiami, kiti, trunkantys ypač trumpai (tik kelias sekundes), - nepajaučiami.
- Ilgainiui dažnam atsiranda nemigos baimė, perdėtas rūpestis dėl jos pasekmių (pvz., vis galvoja, kaip jausis, ar galės mokytis arba dirbti blogai išmiegojęs).
- Nemiga kinta metams bėgant ir net kiekvieną naktį gali būti kitokia, pvz., vieną naktį ilgai neužmigsite, kitą - daug kartų prabusite, dar kitą - miegosite visą naktį, tačiau atsikėlęs jausitės nuvargęs ar prabudęs paryčiui nebenorėsite miego.
Gydytojas nemigą nustato, jei žmogus neužmiega ilgiau kaip 30 min., dažnai prabunda ar miega trumpiau kaip 6 val.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei manote, kad jus vargina nemiga, kreipkitės į gydytoją. Jis išsiaiškins jūsų nemigos priežastį, nustatys, ar nesergate kitomis ligomis, sutrikdančiomis miegą (pvz., nemigą gali sukelti skausmai, niežulys, knarkimas). Taip pat išsiaiškins, prieš kiek laiko ir kokiomis aplinkybėmis prasidėjo nemiga, pvz., ar blogai miegate nuo vaikystės, ar miegas sutriko tuo metu, kai jus ištiko nesėkmė; ar dėl nemigos pakito jūsų gyvenimas (pvz., pakeitėte darbą).
Gydytojas gali pasidomėti, ar kreipėtės pagalbos, kas labiausiai jus vargina dabartiniu laikotarpiu, kaip ilgai neužmiegate, kiek kartų per naktį ir dėl kokių priežasčių prabundate, kada atsibundate ir keliatės ryte, ar laikotės miego higienos taisyklių, pvz., ką veikiate kelias valandas prieš miegą.
Skausmas ir jo įtaka miegui
Skausmas, ypač lėtinis, gali būti reikšminga nemigos priežastis. Ūminis skausmas prasideda staiga, kai kuri nors kūno dalis pažeidžiama: nudeginama, įpjaunama, sumušama ir pan. Šis skausmas žmogui naudingas, nes atkreipia dėmesį į pažeidimą. Ūminis skausmas gali atsirasti ir dėl šalutinių onkologinės ligos gydymo poveikių, kaip antai: burnos gleivinė pasidaro skausminga dėl taikomos chemoterapijos. Lėtinis skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali tapti nuolatinis. Poilsis paprastai nepalengvina situacijos. Kartais skauda kūno vietą, esančią toli nuo naviko, nors metastazių ten ir nėra. Šio tipo skausmas vadinamas refrakteriniu skausmu. Jei kilo naujas skausmo protrūkis, dažniausiai imama nerimauti, kad liga atsinaujino.
Taip pat skaitykite: Šizofrenijos gydymas ir miegas
Neigiamos emocijos: baimė, nerimas, pyktis, pagieža, depresija, netikėta bloga žinia ar kitoks stresas skausmo pojūtį padidina. Daugelio ligų (astmos, širdies ligų, skrandžio opaligės) simptomai sustiprėja (suaktyvėja), kai nuotaika prislėgta.
Kaip apibūdinti skausmą gydytojui?
Skausmą kuo išsamiau turite apibūdinti gydytojui ir slaugytojui:
- Kur skauda? Ar skauda vienoje vietoje ar keliose?
- Kiek skausmas nemalonus? Ar skausmas silpnas, vidutinis, stiprus ar labai stiprus?
- Kas skausmą palengvina ar sustiprina? Ar jaučiatės geriau stovėdami, sėdėdami ar atsigulę? Ar palengvėja nuo šilumos ar nuo šalčio?
- Ar padeda nuskausminamieji vaistai: paracetamolis, aspirinas? Ar vaistai panaikina skausmą ar tik sumažina? Kuriam laikui?
- Ar skauda visą laiką? Ar skausmas atsiranda ir stiprėja?
- Ar jaučiate skausmą ramiai sėdėdami? Ar skausmas stiprėja, jei judate? Ar jis stipresnis naktį? Ar skausmas neleidžia užmigti?
- Kaip skausmas veikia jūsų dienos režimą? Ar skausmas atitraukia nuo skaitymo, ar pažadina iš miego?
Nemanykite, kad įkyrėsite pasakodami apie savo skausmą. Tai skausmo dokumento pildymas. Įrašykite, kaip stipriai skaudėjo dienos laikotarpiu.
Skausmo malšinimas
Yra daug vaistų, gydančių įvairaus tipo ir intensyvumo skausmą. Tai vadinamieji analgetikai. Kai kuriuos pacientus vargina lėtinis skausmas, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali būti nuolatinis. Šiems pacientams nuskausminamuosius rekomenduojama vartoti reguliariai, nes skausmo lengviau išvengti ir jį kontroliuoti, kol netapo stiprus. Nekentėkite skausmo. Jei tik galite, vaistus vartokite per burną.
Tam tikrais lėtinio skausmo atvejais gali būti taikomas kasdienybėje vadinamas invazinis skausmo gydymo būdas, kai skausmui malšinti atliekamos įvairios sudėtingos invazinės procedūros. Pavyzdžiui, siekiant užblokuoti skausmo jutimo perdavimą, suardomos giliai organizme esančių tam tikrų nervų skaidulos, t. y. atliekama neulolizė. Arba siekiant nuolatinio nuskausminimo gali būti punktuojamas stuburo smegenų kanalas, į jį įstumiamas siauras kateteris, pro kurio kūno išorėje paliktą galą tam tikrais laiko tarpais sušvirkščiami nuskausminamieji vaistai.
Taip pat skaitykite: Haliucinacijos po alkoholio vartojimo
Nuskausminamuosius labai svarbu tinkamai laikyti. Vaistus laikykite jų įpakavimuose, vaikams nepasiekiamose vietose. Jei nerimaujate, kad užmiršite juos laiku pavartoti - nustatykite kompiuterio ar mobiliojo telefono signalą. Atėjus laikui gerti vaistus, šie aparatai signalizuos.
Skausmui malšinti nuskausminamieji vaistai ar jų kombinacijos taikomos atsižvelgiant į skausmo stiprumą. Tarptautinė ekspertų grupė skausmo gydymo schemas pagal jų nuskausminamąjį efektą suskirstė į 3 pakopas. Šių laiptų esmė, jei paciento skausmo nenumalšina vienos gydymo pakopos vaistai, tai gydytojas gali paskirti vaistus iš kitos pakopos, nebemėgindamas tos pačios pakopos kitų vaistų. Pavyzdžiui, jei vartojate neopioidinį analgetiką paracetamolį, bet vis tiek skausmas vargina ar net stiprėja, gydytojas gali skirti silpnuosius opioidus.
Vaistai nuo skausmo
- Neopioidiniai analgetikai: Paracetamolis, aspirinas ir ibuprofenas dažnai efektyvūs kontroliuojant silpną skausmą. Aspirinas ir ibuprofenas mažina uždegimą, o kartu ir skausmą, bet gali sukelti virškinimo sutrikimų ir kraujuojančių skrandžio gleivinės pažeidimų. Visada vartokite paskirtą dozę. Nevartokite maksimalių dozių. Pasitikslinkite dozes prieš vartodami su savo gydytoju, slaugytoju ar vaistininku. Jie įvertins ir sąveiką su kitais vaistais, kuriuos vartojate dėl kitų priežasčių, arba juos pakeis.
- Silpni opioidai: Vidutinis skausmas gydomas mažomis kodeino ar tramadolio dozėmis. Vaisto sudėtyje kodeinas dažnai būna kartu su paracetamoliu, kaip antai - Ultracod. Visi opioidiniai analgetikai sukelia vidurių užkietėjimą, todėl gydytojas paprastai paskiria ir laisvinamųjų vaistų.
- Stiprūs opioidai: Morfinas - dažniausiai vartojamas opioidinis analgetikas. Trumpai veikiantis morfinas dažniausiai leidžiamas kas keturias ar šešias valandas, tačiau gali būti leidžiamas ir dažniau priklausomai nuo skausmo stiprumo. Morfino šalutiniai poveikiai tokie patys kaip stipriųjų opioidų.
Gydytojui svarbiausia nustatyti jums efektyviausią dozę. Dviem žmonėms, sergantiems ta pačia, tos pačios stadijos liga, gali reikėti skirtingų to paties vaisto dozių. Paprastai pradedama nuo mažiausių dozių, kurios palaipsniui didinamos, kol skausmas numalšinamas geriausiai. Stipriųjų opioidų vartojimo dozei sureguliuoti reikia keleto dienų. Vartodami opioidinius nuskausminamuosius, galite jaustis pavargę, mieguisti. Būtinai informuokite gydytoją, jei vairuojate ar turite dirbti su mechanizmais. Visi opioidiniai analgetikai sukelia panašius šalutinius poveikius. Svarbiausi yra vidurių užkietėjimas ir pykinimas. Šalutiniai poveikiai gali būti sumažinami kitais vaistais. Kai kuriuos pacientus, pradėjus vartoti nuskausminamuosius, pykina, todėl vaistai nuo pykinimo (antiemetikai) paprastai skiriami vartoti mažiausiai savaitę, pradėjus gydymą.
Vartojant opioidinius analgetikus, sausėja burna. Šis pojūtis nemalonus. Jis ne taip jaučiamas vis išgeriant nedidelį skysčio kiekį. Jei stipriųjų nuskausminamųjų dozė per didelė, tai gali sukelti retą gilų kvėpavimą ir sumažinti kraujospūdį - pacientas jaučiasi nusilpęs ir apsvaigęs.
Fentanilio pleistrai
Fentanilio pleistrai atrodo kaip ir įprasti vandeniui nepralaidūs pleistrai. Dozę nustatys gydytojas, nes pleistrai yra įvairaus stiprumo. Jie priklijuojami ant odos viršutinėje kūno dalyje, ten, kur neskauda, nėra plaukų, žaizdų. Jei oda plaukuota, plaukus reikia nukirpti žirklėmis (skusti negalima, siekiant nesudirginti odos). Rekomenduojamos standartinės klijavimo vietos: žastai, krūtinė, po mentimis. Oda turi būti visiškai sausa. Vaistas iš lėto per odą rezorbuojasi į organizmo vidų. Veiksmingas poveikis pasireiškia per 24 valandas po pirmojo pleistro užklijavimo. Pleistrai keičiami kas tris paras (žymėkite savo dienyne, kad nepamirštumėte). Naujas pleistras klijuojamas kitoje vietoje. Vėl toje pačioje vietoje pleistrą galima klijuoti tik po septynių dienų. Su užklijuotu pleistru galite trumpai maudytis vonioje, po dušu ar plaukioti. Šiluma greitina fentanilio rezorbciją per odą. Todėl, jei jums pakilo kūno temperatūra, būtinai nedelsdami praneškite gydytojui ar slaugytojui, nes dėl padidėjusios kūno temperatūros per odą gali prasiskverbti per daug vaisto. Reikia saugotis, kad ant odos esantis pleistras nebūtų tiesiogiai veikiamas karščio. Skiriama skausmo proveržiams slopinti. Tabletės turi būti dedamos tiesiai po liežuviu, ties žemiausia liežuvio dalimi. Poliežuvinės tabletės neturi būti praryjamos - jos turi visiškai ištirpti po liežuviu jų nekramtant ir nečiulpiant.
Klaidingi įsitikinimai apie nuskausminamuosius
- Jie apsaugos jus nuo nepakeliamo skausmo ir efektyviai veiks visą gydymo laikotarpį. Nereikia nuskausminamųjų vaistų vartojimo atidėti vėlesniam laikotarpiui, kol skausmas taps nepakeliamas.
- Šis nuskausminamasis vaistas yra plačiai naudojamas. Jo dozės reguliuojamos atsižvelgiant į skausmo stiprumą ir dažnumą. Tai, kad pradėjote vartoti morfiną, nereiškia, jog turėsite jį vartoti nuolat.
- Nuskausminamieji medikamentai vartojami kartu su kitais vaistais: priešuždegiminiais, antidepresantais, priešepileptiniais, raumenis atpalaiduojančiais.
- Priprasti prie nuskausminamųjų, kai vaistai vartojami fiziniam skausmui mažinti, neįmanoma.
- Stipriesiems opioidams maksimalios dozės nenustatomos. Tačiau staigiai didinti jų dozes yra pavojinga.
Nerimas ir baimė dėl ligos atsinaujinimo
Pasibaigus gydymui, vienas iš dažniausių išgyvenusių pacientų nuogąstavimų yra tas, kad vėžys sugrįš. Jei taip atsitinka, tai vadinama vėžio atsinaujinimu. Galite nerimauti, kad kiekvienas skausmas ar naujas simptomas yra susijęs su vėžiu ir jo atsinaujinimu. Tačiau prisiminkite, kad jūs vis dar iš naujo priprantate prie to, kas dabar jums atrodo normalu. Baimė, kad vėžys atsinaujins, yra labai normali.
Pagrindinis būdas sumažinti vėžio atsinaujinimo tikimybę - vadovautis gydytojo sudarytu tolimesnės stebėsenos planu. Žinojimas, kad jūsų sveikata yra atidžiai stebima, gali padėti sumažinti atsinaujinimo baimę.
Vadovaudamiesi jums sudarytu ilgalaikės stebėsenos planu, jūs reguliariai lankysitės pas gydytoją kontroliniams vizitams ir tyrimams, jų metu taip pat galėsite aptarti jus neraminančius klausimus. Siūlome juos iš anksto užsirašyti, pasižymint simptomų pasirodymo dažnį, stiprumą, kaip jie veikia kasdienį jūsų gyvenimą. Taip pat galite kreiptis į savo šeimos gydytoją - jus taip pat gali kamuoti įprasti skausmai ar negalavimai, kuriuos jaučia dauguma žmonių.
Savo savijautą ir galimus simptomus stebėti svarbu, tačiau nuolatinis simptomų ar pokyčių tikrinimas gali sukelti nerimą.
Kaip valdyti vėžio atsinaujinimo baimę?
Gyventi su nežinomybe niekada nėra lengva. Svarbu priminti sau, kad baimė ir nerimas yra normali gyvenimo dalis. Nerimas dėl vėžio sugrįžimo paprastai būna intensyviausias pirmaisiais metais po gydymo. Šis nerimas paprastai laikui bėgant pagerėja, o jei taip nėra, turėtumėte apie tai pranešti savo sveikatos priežiūros komandai.
- Atpažinkite savo emocijas: Daugelis žmonių stengiasi slėpti arba ignoruoti „neigiamus” jausmus, tokius kaip baimė ir nerimas. Jų įvardijimas padės pagalvoti apie būdus, kaip su jais susidoroti. Dažnai padeda pasikalbėti apie savo baimes su draugu, šeimos nariu ar psichikos sveikatos specialistu. Garsus kalbėjimas apie savo nuogąstavimus gali padėti išsiaiškinti baimių priežastis. Tai gali būti baimė, kad teks pakartoti vėžio gydymą, prarasti savo gyvenimo kontrolę arba susidurti su mirtimi.
- Neignoruokite savo baimių: Sakydami sau, kad nereikia nerimauti, arba kritikuodami save už tai, kad bijote, nepanaikinsite šių jausmų. Susitaikykite su tuo, kad patirsite tam tikrą baimę, ir sutelkite dėmesį į būdus, kaip suvaldyti nerimą.
- Prisijunkite prie paramos grupės: Daugeliui vėžį išgyvenusių žmonių padeda prisijungimas prie savitarpio pagalbos grupės. Jos suteikia galimybę pasidalyti jausmais ir baimėmis su kitais, kurie juos supranta. Jose taip pat galima keistis praktine informacija, užsiimti bendra veikla.
- Priimkite sveikus sprendimus: Sveiki įpročiai, tokie kaip maistingas maistas, reguliari mankšta ir pakankamas miegas, padeda žmonėms jaustis geriau tiek fiziškai, tiek emociškai. Nesveikų įpročių, tokių kaip rūkymas ir besaikis alkoholio vartojimas, vengimas padeda žmonėms jaustis taip, tarsi jie galėtų labiau kontroliuoti savo sveikatą.
- Mažinkite stresą: Ieškodami būdų, kaip valdyti stresą, sumažinsite bendrą nerimo lygį. Išbandykite įvairius streso mažinimo būdus, kad išsiaiškintumėte, kas jums geriausiai tinka.
- Žinokite, į ką atkreipti dėmesį: Paklauskite savo gydytojo arba slaugytojos, ar yra kokių nors simptomų, į kuriuos būtinai turėtumėte atkreipti dėmesį ir tuomet kreiptis į gydytoją, o taip pat kokie yra galimi vėlyvieji gydymo padariniai ir jų simptomai. Žinojimas gali padėti jums suvaldyti nerimą.
- Laikykitės ilgalaikės stebėsenos plano: Pagrindinis tolesnės priežiūros tikslas - stebėti, ar vėžys neatsinaujino ir laiku tai diagnozuoti. Vėžio atsinaujinimas gali įvykti praėjus kelioms savaitėms, mėnesiams ar net metams po pirminio vėžio gydymo. Reguliarus tolesnių apsilankymų grafikas taip pat gali suteikti kontrolės jausmą.
Gali būti, kad baimė ar nerimas jus užvaldo net ir po visų pastangų su tuo susidoroti. Jei nerimaujate dėl šiame sąraše esančių simptomų, kreipkitės į savo gydytoją ar psichologą.
Pokyčiai gyvenime sergant vėžiu
Onkologinės ligos kelionėje susiduriama su labai daug pokyčių. Pokyčiai vyksta fizinėje aplinkoje, mūsų kūne, bendravime, pokyčiai vyksta su mūsų nuostatomis, įpročiais ir ligos metu mes jų patiriame net ne vieną, o daug. Šie dalykai atneša daug nerimo, mes imame nerimauti, jaučiamės silpnesni. Netgi pasakyti apie savo ligą būna labai sudėtinga, nes jaučiame nejaukumo jausmą. Dėl to žmonėms priimti naują realybę, ligą nėra paprasta. Užplūsta daug įvairių jausmų, jie gali būti panašūs į gedulą - patiriame tokią patirtį tarsi gedėjimo metu. Taip pat gali būti patiriamas šokas, daug nerimo ir pykčio, liūdesio ir tik po to ateina susitaikymas.
Vėžys ir jo gydymas gali sąlygoti kūno pokyčius. Daugelis vėžiu sergančių žmonių jaučiasi nesmagiai, sutrikę ar liūdni dėl to - tai normalu ir suprantama. Poreikis atlikti ostomiją, t. y. Kai kurie iš šių pokyčių išnyks praėjus kuriam laikui po gydymo, kai kurie gali išlikti ilgą laiką. Paklauskite savo sveikatos priežiūros komandos, kiek laiko pokyčiai gali tęstis. Gali būti būdų, kaip palengvinti fizinių pokyčių sukeltus simptomus, pavyzdžiui, bėrimo gydymas arba būdai nuovargiui mažinti.
Vėžys gali pakeisti daugelį jūsų gyvenimo sričių - nuo santykių iki darbo ir pomėgių. Priklausomai nuo diagnozės ir gydymo plano, jums gali tekti pakeisti kai kuriuos ateities planus. Taip pat gali tekti susitaikyti su vėžio įtaka Jūsų gyvenimo trukmei. Kartais galite jaustis neturintis kontrolės, vienišas ar kitoks nei visi.
Vėžys gali sukelti ir teigiamų pokyčių. Dalykai, kurie anksčiau atrodė svarbūs, gali atrodyti ne tokie svarbūs, nes susitelksite į naujus prioritetus. Tai gali būti teigiamas pokytis, nes maži rūpesčiai tampa mažiau svarbūs. Taip pat galite aiškiau suvokti savo asmeninius tikslus ir gyvenimo prasmę.
Kaip susidoroti su pokyčiais?
- Leiskite kitiems žmonėms jums padėti: Nebijokite prašyti ir priimti pagalbos, taip pat ir atliekant užduotis, kurios reikalauja daug energijos arba kurių atlikti nemėgstate. Tai gali suteikti jums daugiau laiko susitelkti į gydymą. Jums padėti gali šeimos nariai ar draugai, o taip pat ir kiti žmonės, kuriuos sutiksite ligos metu, pavyzdžiui, gyvose ar virtualiose paramos grupėse. Jums gali padėti pokalbis su žmogumi, kuris išgyveno panašią situaciją - jam bus lengviau suprasti, ką išgyvenate, o jums - pasijusti ne tokiam vienišam ir suteikti vilties.
- Kreipkitės pagalbos į savo sveikatos priežiūros komandą: Informuokite juos apie savo rūpesčius ir nerimą. Jie gali padėti Jums suprasti, ko tikėtis iš gydymo. Pavyzdžiui, pasakyti, ar dėl vėžio gydymo gali slinkti plaukai, ir jei taip, kada tai gali įvykti, kad tai jūsų nenustebintų. Jūsų sveikatos priežiūros komanda taip pat galės pasakyti, kokios yra jūsų galimybės atlikti rekonstrukcinę operaciją. Šios rūšies operacijos gali atkurti vėžio gydymo metu pažeistų kūno dalių funkcijas.
- Bendradarbiaukite su psichikos sveikatos specialistu: Išlikite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas gali suteikti daugiau energijos ir padėti geriau jaustis gydymo metu ir jam pasibaigus.
- Duokite sau laiko prisitaikyti: Vėžio diagnozė dažnai būna netikėta žinia, kuri iš pradžių būna pribloškianti. Normalu, kad reikia laiko prisitaikyti prie galimų gyvenimo pokyčių ir daugybės patiriamų emocijų, taip pat prie pokyčių, patiriamų vėžio gydymo metu ir po jo. Jei taip, kada šie pokyčiai gali įvykti?
Kaip susidoroti su nežinomybe?
Daugelis vėžiu sergančių žmonių gali jausti netikrumą dėl ateities. Diagnozavus vėžį, galite jausti, kad jūsų gyvenimas yra mažiau saugus nei anksčiau. Tiek naujai diagnozuotiems pacientams, tiek ilgai išgyvenusiems ligoniams būdingi bendri rūpesčiai.
- Būtinybė atidėti planus: Galite jaustis taip, tarsi negalėtumėte žvelgti į ateitį. Planuoti sunku dėl daugelio praktinių priežasčių. Pavyzdžiui, gali būti sunku planuoti šeimos atostogas, kai tiksliai nežinote, kada bus pradėtas gydymas. Gali būti, kad negalėsite įsipareigoti dėl bendros vakarienės su šeima ar draugais, nes negalite nuspėti, kaip jausitės. Kai kurie žmonės jaučiasi negalintys planuoti nieko.
- Baimė dėl vėžio gydymo ir šalutinio poveikio: Gali būti, kad nerimaujate arba bijote galimo šalutinio gydymo poveikio, pavyzdžiui, skausmo, pykinimo ar nuovargio.
- Gydymas gali būti neveiksmingas: Joks gydymas neveikia vienodai visiems žmonėms, net ir sergantiems tos pačios rūšies vėžiu. Kai kuriems žmonėms kai kurie gydymo būdai yra veiksmingesni. Kiti gydymo būdai gali būti veiksmingi, tačiau sukelti šalutinį poveikį.
- Gydymas nebebus veiksmingas: Dažnai žmonės tęsia gydymą tol, kol jis nustoja veikti. Tai ypač aktualu sergantiesiems išplitusiu vėžiu arba tiems, kurių vėžys ilgą laiką kontroliuojamas vaistais.
- Vėžys sugrįš: Vėžio atsinaujinimas yra tuomet, kai vėžys sugrįžta po užbaigto gydymo. Tai didžiausia daugelio išgyvenusiųjų vėžį baimė. Jei dėl to nerimaujate, gali būti, kad imsite kreipti dėmesį į kiekvieną galimą simptomą.
- Baimė mirti arba prarasti mylimą žmogų: Susidurti su mintimi apie mirtį gali būti sunku. Baimės jausmas yra natūralus, kai galvojate apie mirtį ar mylimo žmogaus praradimą. Normalu kovoti su mirties baime.
Pripažindami vėžio nežinomybę, galite jausti nerimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Šie jausmai gali sukelti net fizinių simptomų, pavyzdžiui, gali atsirasti miego problemų arba gali būti sunkiau susikaupti darbe. Išmokti valdyti nežinomybę yra svarbi sveikatos išsaugojimo dalis. Pripažinkite, kad yra situacijų, kurias galite kontroliuoti, ir tokių, kurių negalite.
#