Žmogaus suvokimas - tai visuma psichinių procesų, kurių dėka sąmonėje susidaro suvokinys (perceptas). Šis procesas nėra paprastas aplinkinių objektų atspindys, bet sudėtingas reiškinys, apimantis daugybę skirtingų aspektų. Suvokimas susijęs su mąstymu, atmintimi, dėmesiu, jį veikia pažinimo motyvai, emocijos, pojūčiai, individo savybės ir patirtis. Šiame straipsnyje panagrinėsime žmogaus suvokimo psichologiją, aptarsime jo savybes, rūšis, sutrikimus ir tyrimo metodus.
Suvokimo esmė ir savybės
Suvokimas prasideda tada, kai sudirginamos atitinkamų nervų galūnės - receptoriai. Tačiau suvokimas nėra tik pojūčių suma, tai kokybiškai skirtinga pažinimo pakopa, kurią apibūdina sąveika su kitais psichiniais procesais, individo savybėmis ir patirtimi. Suvokimas pasižymi šiomis pagrindinėmis savybėmis:
- Daiktiškumas: Suvokimas orientuotas į konkrečius daiktus ir objektus, o ne į atskirus pojūčius.
- Selektyvumas: Iš daugybės veikiančių stimulų atrenkami ir suvokiami tik tie, kurie sužadina subjekto budrumą. Tai priklauso nuo organizmo jautrumo kai kuriems objektams ar jų savybėms.
- Visybiškumas: Suvokimas apima visą objektą ar situaciją, o ne tik atskiras jo dalis.
- Struktūriškumas: Visumos dalių struktūriniai santykiai, kurie visumoje dominuoja ir suteikia jai tam tikrą bruožą. Pavyzdžiui, pakitus figūros spalvai, jos kraštinių ilgiui, bet išlikus tarp kraštinių tam pačiam santykiui figūra suvokiama kaip tos pačios klasės geometrinis kūnas.
- Konstantiškumas: Suvokimas išlieka pastovus, nepaisant kintančių sąlygų. Pavyzdžiui, daiktą suvokiame kaip pastovios formos, net ir visaip vartant.
- Įprasminimas: Būdingas tik žmogaus suvokimui, reiškiasi daiktų funkcijų, jų reikšmės samprata ir žodiniu jų pavadinimu.
- Apercepcija: Ankstesnė patyrimo įtaka suvokimui.
Šias savybes veikia sensorinių sistemų funkcionavimas, amžius, intelektas (geriau suvokia aukšto intelekto, geros atminties, giedros nuotaikos žmogus), socialiniai ir kultūriniai veiksniai (individuali ir visuomeninė patirtis, veiklos uždaviniai).
Suvokimo rūšys
Suvokimas gali būti įvairių lygių (atitinkamų signalų suradimas, jų skyrimas, atpažinimas ir kita), tai priklauso nuo subjektui iškylančių uždavinių. Pagal vyraujančias sensorines sistemas skiriama:
- Regimasis suvokimas: Leidžia suvokti aplinkos vaizdus, spalvas, formas ir judėjimą.
- Girdimasis suvokimas: Leidžia suvokti garsus, jų aukštį, stiprumą ir tembrą.
- Lytimasis suvokimas: Leidžia suvokti prisilietimus, temperatūrą, skausmą ir spaudimą.
- Uoslės suvokimas: Leidžia suvokti kvapus.
- Skonio suvokimas: Leidžia suvokti skonius.
Pagal suvokiamos tikrovės ypatumus skiriama:
Taip pat skaitykite: Emocijos kūrybiniame procese
- Erdvės suvokimas: Daiktų erdvinių savybių suvokimas (dydžio, formos, atstumo).
- Kalbos suvokimas: Kalbos garsų, žodžių ir sakinių suvokimas.
- Muzikos suvokimas: Muzikos garsų, melodijų ir ritmų suvokimas.
- Kito žmogaus suvokimas: Kito žmogaus išvaizdos, elgesio ir emocijų suvokimas.
- Judėjimo suvokimas: Daiktų ir savo kūno judėjimo suvokimas.
- Laiko suvokimas: Laiko trukmės, sekos ir ritmo suvokimas.
Anksti išmokstama skirti dydį ir kiekį. Laiko suvokimas labai sudėtingas, pvz., tyloje laikas eina lėčiau, jei stipri motyvacija, laikas bėga greitai, jis t. p. priklauso nuo žmogaus amžiaus.
Suvokimo sutrikimai
Kartais suvokimas būna apgaulingas - sapnuodamas arba liguistai suvokdamas žmogus junta, girdi ir mato tai, ko tikrovėje nėra, bet elgiasi, lyg suvoktų tikrus daiktus. Dažniausiai pasitaikantys tokio suvokimo atvejai yra iliuzijos ir haliucinacijos.
- Iliuzijos: Klaidingas tikrovės suvokimas, kai realūs objektai suvokiami iškreiptai.
- Haliucinacijos: Suvokimas be realaus objekto, kai žmogus junta, girdi, mato, jaučia kvapus ar skonius, kurių nėra tikrovėje.
Pažeidus galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievę žmogaus suvokimas sutrinka (agnozija). Agnozija - tai gebėjimo atpažinti objektus, žmones, garsus, formas ar kvapus praradimas, nors jutimo organai funkcionuoja normaliai.
Suvokimo tyrimo metodai
Suvokimą tiria psichologai, filosofai, fiziologai, kibernetikai ir kitų šakų mokslininkai. Tyrimuose taikomas stebėjimas, eksperimentas, derinami empirinės analizės ir modeliavimo metodai.
- Stebėjimas: Leidžia stebėti žmogaus elgesį natūraliomis sąlygomis ir nustatyti dėsningumus.
- Eksperimentas: Leidžia kontroliuoti įvairius veiksnius ir nustatyti priežastinius ryšius tarp jų ir suvokimo.
- Empirinė analizė: Duomenų rinkimas ir analizė, siekiant nustatyti suvokimo dėsningumus.
- Modeliavimas: Suvokimo procesų modelių kūrimas, siekiant geriau suprasti jų veikimą.
Suvokimo teorijos
Pirmąsias hipotezes apie suvokimo prigimtį iškėlė antikos mąstytojai, bet tik įsigalėjus asociacinei psichologijai pradėta kurti moksliniais stebėjimais paremtas suvokimo teorijas.
Taip pat skaitykite: Apie įkvepiančias asmenybes
- Asociacinė suvokimo teorija: Suvokiamas vaizdas - sudėtingas elementarių pojūčių junginys. Rėmėsi ir 19 a. antros pusės psichologai (W. M. Wundt’as, E. B. Titcheneris, G. E. N. Mülleris).
- Geštaltpsichologija: 20 a. pradžioje suvokimas tapo geštaltpsichologų tyrimų pagrindine problema. Geštaltpsichologai teigė, kad suvokimas yra organizuotas ir struktūruotas, o ne tik atskirų pojūčių suma.
- Kognityvinė psichologija: Nagrinėja suvokimo mikrostruktūrą.
D. O. Hebbas (1904-85, Kanada), J. Piaget (Šveicarija), J. J. Gibsonas (1904-80), J. S. Bruneris (Jungtinės Amerikos Valstijos) nagrinėjo suvokimo įvairius aspektus ir lygius. Kognityvinės psichologijos atstovai U. R. G. Neiseris, R. Heiberis (Jungtinės Amerikos Valstijos) tyrė suvokimo mikrostruktūrą.
Aktyvus suvokimas
Šiuo metu labai populiarus aktyvaus suvokimo modelis, pasiūlytas Kanados ir Rusijos mokslininkų prieš trisdešimt metų. Pagal šį modelį, regimieji vaizdai projektuojasi tinklainėje. Fotoreceptoriai šviesos signalus transformuoja į elektrinius, patenkančius į specializuotas galvos smegenų struktūras. Čia šie signalai analizuojami, išskiriami vaizdo tinklainėje požymiai. Pagal šiuos požymius atmintyje vyksta vaizdinio, atitinkančio regimą objektą, paieška. Vykstant šiam procesui sudaroma hipotezė (hipotetinis vaizdas), kas tai galėtų būti. Sudaryta hipotezė saugoma specialioje struktūroje. Hipotetinis vaizdas lyginamas su požymiais, išskirtais analizuojant. Jeigu hipotetinio vaizdo požymiai sutampa su požymiais, išskirtais analizės bloke, tai jie nuslopinami ir toliau jau neveikia atminties struktūrų, t. y. šie požymiai hipotetiniame vaizde daugiau nebekinta.
Taip pat skaitykite: Kaip neprarasti noro mokytis