Mitybos planas sergant anoreksija: kelias į sveikimą

Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija, bulimija ir persivalgymas, yra rimta problema, kuri pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą. Anoreksija dažniausiai atsiranda paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje bei dažniau paveikia moteris nei vyrus. Sergantieji šiuo sutrikimu mato save kaip turinčius viršsvorį, net kai jie sveria per mažai, laikosi intensyvių dietų, stipriai sumažina suvartojamų kalorijų kiekį, stebi savo svorį. Šiame straipsnyje aptarsime mitybos plano svarbą sergant anoreksija, jo principus bei etapus, siekiant padėti sergantiesiems pasveikti ir atkurti sveiką santykį su maistu.

Kas yra anoreksija?

Anoreksija - tai valgymo sutrikimas, pasižymintis sąmoningu badavimu ir nenormaliu baimės jausmu priaugti svorio. Tiksli anoreksijos priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad ją lemia biologinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinys.

Atsiradimo priežastys:

• Biologinės priežastys: genetiniai veiksniai gali padidinti riziką susirgti anoreksija. Jei šeimoje yra sergančiųjų šiuo sutrikimu, rizika padidėja.
• Psichologinės priežastys: perfekcionizmas, žema savivertė, nerimas ir depresija gali prisidėti prie anoreksijos išsivystymo.
• Aplinkosauginės priežastys: šiuolaikinė Vakarų kultūra pabrėžia lieknumą, o tai gali daryti spaudimą ypač paaugliams.

Rizikos veiksniai:

• Genetika
• Dieta ir badas
• Paauglių amžius
• Socialinis spaudimas

Anoreksijos poveikis organizmui

Anoreksija gali labai pakenkti tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Su laiku gali išsivystyti nevaisingumas, retėja kaulai, pakenkiama visoms organų sistemoms. Komplikuojasi nemiga, depresija, socialiai izoliuojasi. Pati sunkiausia komplikacija - mirtis. Staiga - net tada, kai liesumas dar nėra ekstremalus. Gali būti pažeisti visi kūno organai, įskaitant smegenis, širdį ir inkstus. Žala gali būti negrįžtama, net kai anoreksija kontroliuojama.

Mitybos plano svarba gydant anoreksiją

Mitybos planas yra esminė anoreksijos gydymo dalis. Jis padeda atkurti sveiką kūno svorį, normalizuoti medžiagų apykaitą ir išmokyti sveikų valgymo įpročių. Tinkamai sudarytas ir įgyvendintas mitybos planas gali padėti išvengti gyvybei pavojingų komplikacijų ir pagerinti paciento psichologinę būklę.

Mitybos plano tikslai:

1. Atkurti sveiką kūno svorį: palaipsniui didinant suvartojamų kalorijų kiekį, siekiama atkurti normalų kūno masės indeksą (KMI).
2. Normalizuoti medžiagų apykaitą: badavimas sulėtina medžiagų apykaitą, todėl svarbu ją atkurti palaipsniui didinant maisto kiekį.
3. Išmokyti sveikų valgymo įpročių: mitybos planas padeda pacientui išmokti reguliariai valgyti, pasirinkti sveiką maistą ir atpažinti alkio bei sotumo signalus.
4. Sumažinti nerimą dėl maisto: palaipsniui įtraukiant įvairius maisto produktus, siekiama sumažinti nerimą ir baimę, susijusią su maistu.
5. Pagerinti psichologinę būklę: tinkama mityba padeda pagerinti nuotaiką, sumažinti depresiją ir nerimą.

Mitybos plano principai

Mitybos planas sergant anoreksija turi būti individualus, atsižvelgiant į paciento amžių, lytį, sveikatos būklę ir asmeninius poreikius. Svarbu laikytis šių principų:

Taip pat skaitykite: Mitybos patarimai vaikams

• Palaipsniškumas: kalorijų kiekis didinamas palaipsniui, kad organizmas prisitaikytų ir būtų išvengta refydingo sindromo.
• Reguliarumas: svarbu valgyti reguliariai, 3 pagrindinius valgymus ir 2-3 užkandžius per dieną.
• Subalansuotumas: mityba turi būti subalansuota, įtraukiant visus reikiamus makroelementus (angliavandenius, baltymus, riebalus) ir mikroelementus (vitaminus, mineralus).
• Įvairovė: svarbu valgyti įvairų maistą, kad organizmas gautų visas reikiamas maistines medžiagas.
• Individualumas: mitybos planas turi būti pritaikytas prie paciento individualių poreikių ir pageidavimų.
• Profesionalumas: mitybos planą turi sudaryti ir prižiūrėti kvalifikuotas dietologas ar mitybos specialistas.

Mitybos plano etapai

Mitybos planas sergant anoreksija paprastai susideda iš kelių etapų:

1 etapas: Pradinis įvertinimas

Prieš pradedant mitybos planą, svarbu atlikti paciento pradinį įvertinimą. Tai apima:

• Medicininę apžiūrą: įvertinama paciento fizinė sveikata, atliekami kraujo tyrimai, EKG ir kiti reikalingi tyrimai.
• Mitybos įvertinimą: įvertinami paciento valgymo įpročiai, mitybos istorija, maisto apribojimai ir alergijos.
• Psichologinį įvertinimą: įvertinama paciento psichologinė būklė, nerimas, depresija ir kitos psichologinės problemos.

2 etapas: Kalorijų didinimas

Šiame etape palaipsniui didinamas suvartojamų kalorijų kiekis. Pradedama nuo mažo kalorijų kiekio (pvz., 1000-1200 kcal per dieną) ir palaipsniui didinama po 200-300 kcal kas kelias dienas, kol pasiekiamas reikiamas kalorijų kiekis (paprastai 2000-2500 kcal per dieną). Svarbu stebėti paciento būklę ir reaguoti į bet kokius nepageidaujamus simptomus.

3 etapas: Mitybos normalizavimas

Pasiekus reikiamą kalorijų kiekį, pradedamas mitybos normalizavimo etapas. Šiame etape siekiama:

• Reguliaraus valgymo: nustatomas reguliarus valgymo grafikas, 3 pagrindiniai valgymai ir 2-3 užkandžiai per dieną.
• Maisto įvairovės: į mitybą įtraukiami įvairūs maisto produktai, siekiant užtikrinti visų reikiamų maistinių medžiagų gavimą.
• Sveikų valgymo įpročių: pacientas mokomas atpažinti alkio ir sotumo signalus, pasirinkti sveiką maistą ir mėgautis maistu.

4 etapas: Palaikymas

Pasiekus stabilų kūno svorį ir normalizavus mitybą, svarbu tęsti palaikomąjį gydymą. Tai apima:

Taip pat skaitykite: Psichologiniai sveikos mitybos aspektai

• Reguliarias konsultacijas su dietologu: dietologas padeda pacientui išlaikyti sveiką mitybą ir išvengti atkryčio.
• Psichoterapiją: psichoterapija padeda pacientui įveikti psichologines problemas, susijusias su anoreksija.
• Šeimos terapiją: šeimos terapija padeda šeimai suprasti anoreksiją ir palaikyti pacientą sveikimo procese.

Maisto produktai, rekomenduojami sergant anoreksija

Mitybos planas sergant anoreksija turėtų apimti įvairius maisto produktus iš visų maisto grupių:

• Angliavandeniai: pilno grūdo produktai (duona, makaronai, ryžiai), krakmolingos daržovės (bulvės, saldžiosios bulvės, kukurūzai), vaisiai.
• Baltymai: liesa mėsa (vištiena, kalakutiena, žuvis), kiaušiniai, ankštiniai augalai (pupelės, lęšiai, žirniai), tofu, riešutai ir sėklos.
• Riebalai: avokadai, riešutų sviestas, alyvuogių aliejus, riebi žuvis (lašiša, tunas).
• Vitaminai ir mineralai: vaisiai ir daržovės.

Svarbu vengti apdoroto maisto, saldžių gėrimų ir kitų produktų, kurie turi mažai maistinės vertės.

Refydingo sindromas

Refydingo sindromas yra potencialiai pavojinga komplikacija, kuri gali pasireikšti pradedant maitinti badavusį žmogų. Jis pasireiškia elektrolitų pusiausvyros sutrikimais, ypač hipofosfatemija, hipokalemija ir hipomagnezemija. Norint išvengti refydingo sindromo, svarbu pradėti maitinti nuo mažo kalorijų kiekio ir palaipsniui didinti kalorijų kiekį, atidžiai stebint paciento būklę.

Kiti svarbūs aspektai

Be mitybos plano, svarbu atkreipti dėmesį į kitus aspektus, kurie gali padėti sergantiesiems anoreksija:

• Psichoterapija: kognityvinė elgesio terapija (KET), šeimos terapija ir kitos psichoterapijos formos gali padėti pacientui įveikti psichologines problemas, susijusias su anoreksija.
• Vaistai: antidepresantai, anksiolitikai ir kiti vaistai gali būti skiriami, jei pacientas serga depresija, nerimu ar kitomis psichologinėmis problemomis.
• Šeimos palaikymas: šeimos palaikymas yra labai svarbus sveikimo procese. Šeima turėtų būti informuota apie anoreksiją ir mokėti palaikyti pacientą.
• Savipagalbos grupės: dalyvavimas savipagalbos grupėse gali padėti pacientui pasidalinti savo patirtimi su kitais sergančiaisiais ir gauti palaikymą.

Kaip atpažinti galimus valgymo sutrikimus?

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais. Svarbu kalbėtis su vaiku apie jo savijautą ir rūpesčius, bei kreiptis į specialistus, jei pastebite nerimą keliančių požymių.

Taip pat skaitykite: Gyvensenos pokyčiai savijautai

Kristinos Pališkytės istorija

Žurnalistė ir šokėja Kristina Pališkytė, sirgusi valgymo sutrikimais, teigia, kad valgymo sutrikimai neturi nei svorio, nei išvaizdos rėmų. Mergina atvirai pasakoja apie savo patirtį ir įkūrė sveikatingumo projektą „Final Fit Ladies“, kuris orientuotas į sportinių tikslų siekimą, kūno rengybą per meilę sau bei sveiką požiūrį į savo kūną.

Kristina pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo kasdienių treniruočių ir domėjimosi mityba. Greitai ėmė maistą skirstyti į gerą ir blogą, jaustis kalta pavalgius ko nors ,,nesveiko’’ ar mažiau pasportavusi. Pajutau, kad vyksta kažkas negero, kuomet svoris nukrito iki 46 kg ir mano artimai draugei Justei pasakius, kad aš vieni kaulai, slapta apsidžiaugiau. Pradėjau slėpti savo maniją ir meluoti tėvams.

Mažiausias Kristinos svoris sergant anoreksija buvo 38 kg. Tuo metu man buvo 18 metų, mokiausi 11 klasėje. Tai buvo mano anoreksijos laikotarpis. Jaučiau ir baimę, ir savotišką euforiją, matydama, kiek turiu daug valios nevalgyti, jaučiausi geresnė už normalius žmones, negalėjau suprasti, kaip jie valgo viską ir nesuka galvos… Nes man maistas, valgymas atrodė blogis, silpnybė.

Viskas pasikeitė, kai dėl bulimijos svoris ėmė staigiai augti, ir dėl kasdienių siaubingų persivalgymų priaugau net 20 kilogramų. Jiems augant, ir kai gydantis teko bandyti save priimti su visu tuo prieaugiu, savijauta buvo pati blogiausia. Jaučiausi šlykšti, stora, apsileidusi.

Kristina sako, kad gydymas truko vienerius metus, per kuriuos buvo daugybė pagerėjimų ir nuopuolių, 3 kartus gulėjau valgymo sutrikimų centre 6 savaites, kol atsistatydavau po atkryčių. Stengiausi laikytis dietologės sudaryto mitybos plano, lankiau psichoterapijas.

Paulos Čepinskaitės istorija

Modelis Paula Čepinskaitė atvirai kalba apie patirtas mitybos sutrikimo pasekmes. Anoreksiją įveikusi mergina prisipažįsta net bijojusi paliesti maistą - baimė prarasti kontrolę ir viską sukaupti kūne vedė iš vienos badavimo dienos į kitą. Vos 38 kg vienu metu svėrusi P. Čepinskaitė pasakoja drastiškai mitybą pakeitusi po artimo žmogaus netekties.

P. Čepinskaitės istorija yra viena iš daugelio, parodančių, kuo tai gali baigtis. Ji įkūrusi pelno nesiekiančią organizaciją „Feedinghope.lt“, siekiančią šviesti visuomenę ir padėti valgymo sutrikimais sergantiems žmonėms.

Vaistininkės Jūratės Vaičiūnienės patarimai

Vaistininkė sako, kad visuomenėje vis dar gajus grožio kultas, kuris skatina merginas ir moteris griebtis kartais iš tiesų drastiškų būdų sulieknėti. Populiariausias jų - laikytis griežtos dietos, badauti. Tačiau griežtos ir mitybą ribojančios dietos ilgainiui gali pereiti į badavimą, sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.

Vaistininkė apžvelgia populiarias, tačiau rizikingas dietas, kurių geriau nesigriebti, siekiant pakoreguoti savo figūrą: sulčių dieta, obuolių dieta, Kopenhagos dieta ir japoniška dieta. Ji pabrėžia, kad yra veiksmingesnių ir sveikesnių būdų sulieknėti.

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad, perėjus prie Viduržemio jūros regiono mitybos plano, svarbus yra ne tik pats maistas, bet ir jo gaminimas bei vartojimo procesas. Ne atsitiktinai šio mitybos plano piramidės pagrindas yra aktyvus laisvalaikis ir mėgavimasis maistu su artimais žmonėmis.

Valgymo sutrikimų gydymo komanda

Gydant valgymo sutrikimus, svarbus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas. Komandą sudaro:

• Psichiatras: diagnozuoja valgymo sutrikimus ir gretutines ligas, gydo medicinines komplikacijas ir skiria vaistus.
• Psichologas: taiko psichoterapiją, kuri yra pagrindinis valgymo sutrikimų gydymo metodas.
• Dietologas: prižiūri pacientų maitinimą, teikia informaciją apie mitybą ir sudaro mitybos planą.
• Slaugytoja: supranta psichologines pacientų problemas, susijusias su valgymu, sukuria ir išlaiko terapinį ryšį su pacientais.

Farmakoterapija

Farmakoterapija toli gražu nėra pirmo pasirinkimo metodas valgymo sutrikimams gydyti, veiksmingiausia yra psichoterapija. Anoreksijos atveju vaistai ne tik kad mažai veiksmingi, bet ir gali būti žalingi dėl pailgėjusio QTc. Nervinės anoreksijos atveju vengti bupropiono ir TCA (dėl traukulių rizikos). Ličio vengti dėl dehidratacijos. Daugiausiai ištirti fluoksetinas ir fluvoksaminas. Vaistai naudingi išryškėjus gretutinei nuotaikos, nerimo, įkyrumams ar psichozinei patologijai. Skiriant antidepresantus rekomenduojama rinktis SSRI. Jei atstatant svorį pasireiškia atkaklūs įkyrumai, mąstymo formos sutrikimai, sunkumai susikaupti, įtampa, rekomenduojamos mažos antipsichotikų dozės, geriau atipinių. Rekomenduojamas olanzapinas, nes sumažina nerimą, gerina apetitą.

Valgymo sutrikimų statistika

• Anoreksijos paplitimas tarp jaunų moterų yra 0,3 proc., bulimijos - 1 proc.
• Sergamumas anoreksija yra 8 nauji atvejai 100 000 pacientų metų, bulimija - 12 naujų atvejų 100 000 pacientų metų.
• Standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo anoreksijos per pirmuosius 10 metų nuo diagnozavimo yra 9,6, per 20-40 metų laikotarpį 3,7 (t.y. sergančiosios anoreksija turi beveik 4 kartus didesnę riziką numirti, nei to paties amžiaus sveikos moterys), nuo bulimijos - 7,4.
• Ribojančio anoreksijos tipo atveju mirtingumas yra beveik du kartus mažesnis nei binge/purge.
• Pasveikimo prognozės: 60 proc. atvejų normalizuojasi svoris ir menstruacijos, 50 proc. -su valgymu susijęs elgesys. 40 proc. pasveiksta, 30 proc. būsena pagerėja, 20 proc. atvejų lieka lėtiniai. Bulimijos prognozė geresnė, 75 proc. atvejų po 1 m.

tags: #mityba #sergant #anoreksija