Įvadas
Mokinių motyvacija ir pasitikėjimas savimi yra esminiai veiksniai, lemiantys sėkmingą mokymosi procesą ir asmeninį tobulėjimą. Šiame straipsnyje aptariami mokinių motyvacijos šaltiniai, pasitikėjimo savimi ugdymo būdai ir svarba, remiantis atliktu tyrimu ir kitais šaltiniais.
Tyrimo metodologija ir dalyviai
Anoniminė anketinė apklausa buvo atlikta mokykloje, dalyvaujant 5-8 klasių mokiniams. Apklausa, įgyvendinta 2021 m. lapkričio 25 - gruodžio 15 dienomis, buvo sudaryta iš 12 klausimų su atsakymų variantais. Tyrimą atliko mokyklos direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės nariai: J. Snudaitienė, V. Grigaitienė, S. Jermakovaitė, G. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką mokinių motyvacijai ir pasitikėjimui savimi.
Tyrimo rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma mokyklos mokinių yra patenkinti (56%) arba iš dalies patenkinti (43 %) savo mokymosi rezultatais. Apklausos duomenys atskleidė, kad didžiausią poveikį mokinių motyvacijai turi socialiniai veiksniai: šeimos palaikymas, pozityvi atmosfera klasėje, bendradarbiavimas su klasės draugais, geri vertinimai, pagyrimai bei pasiekti aukšti rezultatai. Taip pat išaiškėjo, jog mokiniui didelį poveikį turi mokytojo autoritetas.
Motyvacijos sąvoka ir rūšys
Motyvacija - tai vidinė asmenybės paskata vienokiam ar kitokiam aktyvumui (veiklai, bendravimui, elgesiui), nukreipta patenkinti poreikiui. Tai psichinis reiškinys, skatinantis veikti, įsisąmoninta priežastis, nulemianti poelgio pasirinkimą, skatinanti veiklą, nukreipianti ją patenkinti tam tikrus poreikius. Motyvais gali būti idealai, interesai, įsitikinimai, nuostatos, vertybės ir poreikiai (nuo biologinių iki aukščiausių socialinių).
Mokymosi motyvacija yra sudėtingas darinys visų elgesį lemiančių jėgų. Plačiąja prasme - tai asmenybės branduolys, apibūdinamas jos kryptingumu, vertybėmis, nuostatomis, laukimais, valios savybėmis, emocijomis ir kt. Tai pastovių motyvų visuma, išreiškianti asmenybės kryptingumą arba kurios nors veiklos motyvų visuma.
Taip pat skaitykite: Mokinių socializacijos svarba
Išskiriamos dvi pagrindinės mokymosi motyvacijos rūšys: vidinė ir išorinė. Vidinė motyvacija kyla iš paties subjekto, o išorinė - iš aplinkos, kitų žmonių laikysenos bei tarpusavio santykių.
Vidinė motyvacija
Vidinė motyvacija - tai motyvai, kylantys iš paties subjekto. Laimėjimų motyvacija grindžiama sėkmės viltimi ir nesėkmės baime. Mokinys, kuriam sekasi, supranta, kad tai priklauso nuo jo aktyvumo ir pastangų. Suprasdamas tai, jis stengiasi. Pastangos ypač svarbios, kai reikia atlikti neįdomias užduotis.
Išorinė motyvacija
Išorinė motyvacija - tai motyvai, slypintys aplinkoje, kitų žmonių laikysenoje bei tarpusavio santykiuose.
Laimėjimai ir lūkesčiai
Laimėjimai ir lūkesčiai yra glaudžiai susiję su mokymosi motyvacija. Gerasis ratas arba mokymosi variklis veikia, kai mokiniai tiki savo jėgomis, pasitikėjimas auga, auga savigarba. Tačiau, jei mokinys mano, kad nesugeba, netenkama pasitikėjimo, pasitikėjimas savimi ir savigarba žlunga, susidaro nesėkmės ratas (atbulinė eiga).
Vertindamas savo veiklos rezultatus, žmogus ieško sėkmės ir nesėkmės priežasčių. Vieni priskiria savo sėkmę/nesėkmę išorinėms jėgoms, kiti - vidinėms. Teisingiausia laikytis tam tikro “aukso vidurio”.
Taip pat skaitykite: Kaip motyvuoti mokinius?
Mokymosi tikslai, rezultatai ir procesas
Mokymosi motyvacijai įtakos turi mokymosi tikslai, rezultatai ir pats procesas. Vaiko noras mokytis stiprėja, kai jis mato savo darbo rezultatus, kai mokymosi procesas yra įdomus ir patrauklus, kai jį supa draugiška ir palaikanti aplinka.
Emocijos ir motyvai
Emocijos glaudžiai susiję su motyvais. Teigiamos emocijos skatina mokymąsi, o neigiamos - slopina. Svarbu kurti tokią aplinką, kurioje mokiniai jaustųsi saugūs, gerbiami ir vertinami.
Mokymosi motyvaciją žadinančios technikos
Ian Reece ir Stephen Walker pateikia keletą mokymo technikų, kurios gali žadinti mokymosi motyvaciją:
- Skatinti mokinių smalsumą.
- Atsižvelgti į mokinių poreikius bei tikslus.
- Sudaryti galimybes mokiniams bendradarbiauti ir dalintis patirtimi.
- Naudoti įvairius mokymo metodus ir priemones.
- Užtikrinti, kad mokymosi užduotys būtų įdomios ir aktualios.
- Teigiamai vertinti mokinių pastangas ir pasiekimus.
- Kurti pozityvią ir palaikančią atmosferą klasėje.
Kas mažina motyvaciją?
Yra keletas veiksnių, kurie gali mažinti mokinių motyvaciją:
- Nuobodžios ir neįdomios užduotys.
- Per didelis krūvis ir spaudimas.
- Neigiama atmosfera klasėje.
- Mokytojo abejingumas ir kritika.
- Nesėkmės ir nepasitikėjimas savimi.
Dramos metodo taikymas ugdymo procese
Dramos metodas gali būti sėkmingai naudojamas ugdymo procese, siekiant teigiamų mokymo pokyčių. Mokiniui būdingas saviraiškos poreikis, todėl organizuojant pamokas, tuo remiamasi - stengiamasi, kad pamoka mokiniui būtų reikšmingas įvykis. Jeigu tai pavyksta, mokinys nori mokytis ir kuo geriau atlikti užduotis.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir prevencija: mokinių agresija
Dramos metodas remiasi susiliejančio ugdymo nuostatomis: mokinys mokosi - mokytojas konsultuoja. Nėra jokių patikimų instrukcijų, kaip ir kada taikyti dramos metodą. Svarbiausia, kad mokiniai galėtų laisvai reikšti savo mintis ir jausmus.
Dramos metodo pavyzdys biologijos pamokoje
Pamokos tema - miškas. Šioje pamokoje naudojamas dramos elementas - etiudas. Visi mokiniai stovi ratu. Mokytojas pasako, kas bus Saulė. Kiti mokiniai, stovintys aplink Saulę, vaizduos spindulių gaudytojus - saulėgrąžas. Mokytojas skelbia: „Rytas. Saulė siunčia ryto spindulius.“ Dalyviai saulėgrąžos stovi ant dešinės kojos, kairė sulenkta, galva pasukta į Saulės pusę, rankos iškeltos aukštyn. Mokytojas taria: „vakaras“ ir Saule tampa mokinys, stovintis prieš tą, kuris ką tik buvo Saule. Tuo tarpu saulėgrąžos atsistoja ant kairės kojos, dešinė per kelį sulenkta, galva pasukta į vakaro saulę, rankos iškeltos aukštyn. Saulė pamažu leidžiasi ir nebeskleidžia savo spindulių: rankos iš lėto nuleidžiamos ir galvos nulenkiamos žemyn.
Kita veikla pamokoje: Mokiniai vaikščioja po erdvę (klasė paruošiama prieš pamoką), mokytojas suplodamas delnais stabdo judėjimą, iš dviejų arčiausiai esančių mokinių sudaroma pora ir jie suvaidina vandens lašelį. Vėl vaikščioja po erdvę, sustabdyti sudaro poros po tris - debesėlis. Mokiniai susėda ratu - prasideda vandens telkinio gyventojų susirinkimas. Įsivaizduokite, kad esate viena iš varlių, gyvenančių tvenkinyje. Kas vakarą jūs visos drauge kvarkiate ir gaudote vabzdžius. Pastaruoju metu jūs vis dažniau jaučiatės alkana, nebeturite jėgų, esate mažiau judri, sulysusi. Po to mokiniai suskirstomi į grupes po penkis ir prašoma suvaidinti etiudus atsakant į klausimus: kaip susiklostys tolimesnis varlių gyvenimas ir kokią įtaką padarys tvenkinio ekosistemai?
Taikant dramos metodą, svarbiausias privalumas yra visiškas visų mokinių užimtumas savarankiškai pereinant nuo vieno prie kito lygio, vieno lygio atsisakymas. Tuo pasiekiama tikra laisvė ir teisingumas. Mokinio pastangos, pasitikėjimas juo derinami su savikontrole, kontrole ir tarpusavio kontrole, pagarba bei pagalba.
Apibendrinant, dramos metodas veikia vaiko intelektą, žadina jo jausmus, motyvuoja.
Mokytojo vaidmuo ugdant motyvaciją ir pasitikėjimą savimi
Tyrimo apklausoje išaiškėjo, jog mokiniui didelį poveikį turi mokytojo autoritetas. Tačiau mokinį motyvuoti gali tik mokytojas, mylintis savo darbą ir telkiantis visas pastangas, kad mokiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų ir asmeniškai tobulėtų. Mokytojas, kuris džiaugiasi mokinių pasiekimais, net ir nedideliais.
Tobulindama savo profesinį meistriškumą, mokytojas žino, kaip svarbu keistis naujomis idėjomis, kurias galima panaudoti savo veikloje. Nors kartais idėjos atrodo naivios, bet laikas eina… ir mes jas įgyvendiname. Patirtis, kuria dalinamasi, patikrinta dirbant mokykloje, bet atsirado ji iš idėjos. Idėjos, kad naudojant dramos metodą galima sėkmingai įgyvendinti biologijos pamokoms keliamus tikslus, realizuoti sėkmingą ugdymą, siekiant teigiamų biologijos mokymo pokyčių.
tags: #mokiniu #motyvacija #ir #pasitikejimas #savo #jegomis