Susidūrimai su laukiniais gyvūnais tampa vis dažnesni ir pavojingesni, ypač tam tikruose regionuose ir sezono metu. Todėl svarbu žinoti, kaip elgtis susidūrus su laukiniu gyvūnu kelyje ar mieste, siekiant apsaugoti save, keleivius ir pačius gyvūnus.
Pavojai susidūrus su laukiniais gyvūnais keliuose
Susidūrimai su laukiniais gyvūnais keliuose yra viena iš pavojingiausių situacijų, kurios gali sukelti rimtų sužalojimų ar net mirtį. Didžiausia rizika susidurti su laukiniais gyvūnais yra užmiesčio keliuose, tačiau vis dažniau gyvūnų pastebima ir miestų gatvėse. Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, 17-23 valandomis, taip pat anksti ryte, 4-5 val. Didesnis pavojus susidurti su gyvūnu yra rudenį ir žiemą, kadangi dauguma kanopinių gyvūnų į kelius išeina tada, kai tamsu. Taip yra dėl to, kad žiemą yra žymiai ilgesnis tamsusis paros metas, be to, matomumą apsunkina prastesnis apšvietimas.
Kaip išvengti susidūrimo su laukiniu gyvūnu kelyje?
Vairuotojai privalo žinoti, kaip išvengti tokių situacijų, bei kokių veiksmų imtis susidūrus su gyvūnu. Štai keletas patarimų, kurie padės sumažinti susidūrimo riziką:
- Laikykitės saugaus greičio. Visada sutemus, naktį ir paryčiais važiuokite lėčiau. Be to, verta gerokai sumažinti važiavimo greitį, nes pamatę gyvūną, galėsite žymiai greičiau sustabdyti automobilį. Vairuotojams rekomenduojama laikytis atstumo, protingai rinktis važiavimo greitį ir atsižvelgti į tai, kad gyvūnai nesugeba tinkamai įvertinti didesnio nei 60 km/val.
- Atkreipkite dėmesį į kelio ženklus. Kelių eismo taisyklėse esantis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“ įspėja vairuotojus apie pavojingą kelio ruožą, kur laukiniai gyvūnai gali netikėtai išbėgti į kelią. Šis ženklas paprastai pastatomas tose vietose, kur yra didelė tikimybė susidurti su gyvūnais, ypač šalia miškų, laukų ir kitų natūralių buveinių.
- Būkite atidūs. Vilniaus apskrities policijos atstovai ragina vairuotojus vairuojant neprarasti budrumo ir būti pasiruošusiems reaguoti į visas netikėtas situacijas. Daugelis miško gyventojų į kelią išbėga netikėtai, todėl, siekiant išvengti nelaimės, privalu reaguoti žaibiškai, o tam, kad reakcija būtų greita, vairuojant nereiktų užsiimti pašaline veikla, kuri atitraukia dėmesį ir sumažina tikimybę tinkamai sureaguoti pamačius į kelią išbėgusį laukinį gyvūną.
- Atkreipkite dėmesį į oro sąlygas bei kelio dangą ir rinkitės šias sąlygas atitinkantį ne leistiną, o saugų važiavimo greitį.
- Būkite ypač atidūs iškart po saulėlydžio ar prieš saulėtekį, kai laukiniai gyvūnai yra aktyviausi, o žmogaus akiai sunkiau pastebėti judėjimą šalia kelio.
- Laikykitės saugaus atstumo tarp automobilių, kad išvengtumėte galimų eismo nelaimių. Jeigu priekyje esantis vairuotojas staigiai stabdys bandydamas išvengti susidūrimo su žvėrimi, tikėtina, kad patys nespėsite laiku sustabdyti savo transporto priemonės ir sukelsite eismo įvykį.
- Jei atstumas tarp miško ir kelio labai mažas, pasilikite vietos netikėtiems manevrams.
- Naudokite ultragarsinius švilpukus nuo gyvūnų. Ultragarsiniai švilpukai yra priemonė, skirta sumažinti susidūrimo tikimybę su gyvūnais kelyje.
- Itin svarbus dalykas - kai kurių laukinių žvėrių judėjimas grupelėmis. Pamačius kelią kertant šerną, beveik visai atvejais galima tikėtis, kad iš paskos skuos dar 10 - 15 bandos narių.
Ką daryti pamačius gyvūną kelyje?
- Pamačius žvėrį, visų pirma reikėtų drastiškai mažinti greitį - stabdyti. Automobilio automatinė stabdymo sistema (ABS) padės maksimaliai greitai sumažinti greitį.
- Stabdymo metu dar galima bandyti išvengti susidūrimo su gyvūnu manevruojant, visada geriau nusukti į šalikelę, nei trenktis į gyvūną. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad bent vienu ratu išvažiavus į šalikelę visiškai keičiasi automobilio valdymo savybės.
- Jei sustojote, o gyvūnas nepasitraukia nuo kelio, nepulkite signalizuoti garsiniu signalu ar mirksėti žibintais. Taip jį akinate ir jam dar sunkiau susiorientuoti. Be to, garsinis signalas gali išgąsdinti gyvūną ir jis gali pulti automobilį, palaikęs jį priešu.
- Ant kelio esančio gyvūno negąsdinkite manevruodami ar garso signalu ir atminkite, kad gyvūno elgesys gali būti neprognozuojamas. Taip pat įspėjama neužmiršti, kad gyvūnai dažnai keliauja grupėmis. Pastebėję vieną - galite sulaukti ir daugiau.
Ką daryti įvykus susidūrimui su laukiniu gyvūnu?
Jeigu susidūrimo su gyvūnu išvengti nepavyko, policija ragina pasistengti sumažinti smūgį:
- Nukreipkite automobilį į tą pusę, iš kurios gyvūnas atėjo.
- Žiūrėkite ne į gyvūną, o ta kryptimi, kur norite važiuoti.
- Pasistenkite trenktis į gyvūną automobilio šonu, o ne priekiu.
- Prieš pat susidūrimą atleiskite stabdžio pedalą (stabdant automobilio priekis nusileidžia, todėl padidėja tikimybė, kad stambus gyvūnas trenksis į priekinį stiklą).
- Pasilenkite kuo žemiau (briedžiai ir elniai neretai užvirsta ant automobilio stogo).
Įvykus susidūrimui, vairuotojas pirmiausia turėtų:
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis mokykloje iškritus sniegui
- Įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją.
- Apsirengti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir tik įsitikinęs, kad yra saugu, išlipti iš transporto priemonės.
- Tinkamai įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį kelyje ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą - gyvenvietėse ženklas turėtų būti statomas ne arčiau kaip 25 metrai nuo sustojusio automobilio, o ne gyvenvietėse - ne arčiau kaip 50 metrų.
- Nedelsiant pranešti paskambinus skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 ir vykdyti operatoriaus nurodymus.
- Nereikėtų bandyti gyvūno patraukti į šalikelę. Jei gyvūnas gyvas, vairuotojui derėtų vengti prie jo artintis - gyvūnas gali išsigąsti ir bandyti bėgti, o tai gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui.
Atsakomybė ir draudimas
Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta konkreti bauda už laukinio gyvūno partrenkimą, tačiau vairuotojams vis tiek yra rizika patuštinti savo pinigines. Įvykus eismo įvykiui, yra aiškinamasi visos aplinkybės. Transporto priemonės vairuotojui administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes ir nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Pavyzdžiui, viršijo nustatytą važiavimo greitį, pažeidė lenkimo taisykles ir pan.
Tačiau, jei eismo įvykio dalyvis pasišalina iš įvykio vietos, jam gali grėsti ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas yra su juo susijęs, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1100 eurų su galimu teisės vairuoti atėmimu nuo vienų iki trijų metų.
Jei buvote apsidraudęs tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuomet reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo turėsite savarankiškai. Visgi apsidrausti nuo gyvūnų padaromos žalos galima. Jei automobilis apdraustas KASKO draudimu, visa žala bus atlyginta, taip pat ir įvykių, kai susiduriama su laukiniais gyvūnais. Kitas būdas - prie privalomojo civilinės atsakomybės draudimo papildomai užsisakyti draudimą nuo susidūrimų su gyvūnais: briedžiais, stirnomis, elniais ar kitais gyvūnais, kurie kartais padaro ir nepataisomos žalos.
Laukinių gyvūnų pasirodymas miestuose
Pastaraisiais metais vis dažniau susiduriame su laukiniais gyvūnais - tiek gamtoje, tiek ir miestuose. Vienas ryškiausių pavyzdžių - lokys, klaidžiojęs Vilniaus gatvėse. Žmogaus veikla, aplinkos pokyčiai ir klimato kaita keičia ne tik gyvūnų buveines, bet ir jų elgesį.
Gyvūnai į miestus ateina todėl, kad mes suardėme jų natūralias buveines. Statydami kelius, miestus ir infrastruktūrą, atskyrėme gamtines teritorijas, todėl jie ieško vietų, kur būtų lengviau išgyventi. Miestuose laukiniai gyvūnai randa tris pagrindinius išteklius: maistą, prieglobstį ir saugumą.
Taip pat skaitykite: Saugus Eismas Elgesio Gatvėje
Miestas laukiniams gyvūnams reiškia ne tik prieglobstį, bet ir daugybę grėsmių. Viena pagrindinių jų - susidūrimai su transporto priemonėmis. Tarša, cheminės medžiagos, mikroplastikas ir pesticidai silpnina gyvūnų imuninę sistemą. Konfliktų tarp žmonių ir laukinių gyvūnų kyla vis dažniau - dėl daržuose ar parkuose niokojamų augalų, netikėtų susidūrimų su stirnomis ar šernais. Todėl svarbu ne kovoti su gyvūnais, o mokytis taikiai su jais sugyventi ir miestus planuoti tvariai.
Kaip elgtis pastebėjus laukinį gyvūną mieste?
- Nesiartinkite prie gyvūno.
- Nemaitinkite gyvūno.
- Nepalikte atliekų gamtoje.
- Vairuokite atsargiai.
- Pasirūpinkite, kad paukščiai nesitrenktų į langus - tam galima naudoti specialius lipdukus ar matinės plėvelės juostas.
- Nereikėtų imti laukinių gyvūnų iš gamtos, nepasikonsultavus su specialistais, ar pagalbos jiems reikia. Jei kyla abejonių - visada galima paskambinti į Laukinių gyvūnų globos centrą arba bendruoju pagalbos numeriu 112.
- Pranešti atsakingoms įstaigoms apie pastebėtas nesaugias vietas, kuriose gyvūnai gali įstrigti - atvirus šulinius, duobes ar statybvietes.
- Neleisti augintinių lakstyti be priežiūros - laisvai bėgiojantys šunys sužaloja stirnas, įvairius paukščius ar kitus gyvūnus.
Laukinių gyvūnų globos centrai
Siekiant padėti laukiniams gyvūnams, susiduriantiems su pavojais miestuose ir jų prieigose, visoje Lietuvoje veikia Laukinių gyvūnų globos centrai. Čia dirbantys specialistai reaguoja į pranešimus apie sužeistus laukinius gyvūnus, teikia jiems veterinarinę pagalbą, organizuoja globą ir reabilitaciją, o pasveikusius gyvūnus sugrąžina į gamtą. Centrai taip pat bendradarbiauja su institucijomis, atsakingomis už gyvūnų apsaugą, ir suteikia laikiną prieglobstį laukiniams gyvūnams, laikomiems nelaisvėje netinkamomis sąlygomis.
Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reglamentavimas
Laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuoja keturi pagrindiniai teisės aktai: Laukinės gyvūnijos įstatymas, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės. Pastarosios - bene svarbiausias dokumentas, nustatantis laukinių gyvūnų laikymo, veisimo, paėmimo iš gamtos, globos, gydymo ir leidimų išdavimo tvarką.
Nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauji reikalavimai laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje. Nuo šiol kai kurių rūšių gyvūnams, kurie anksčiau galėjo būti laikomi be leidimo, būtina gauti oficialų leidimą, o kai kurių rūšių laikymas apskritai draudžiamas. Negalima laikyti vilkų, lapių, rudųjų meškų, krokodilų ir kitų pavojingų ar nykstančių rūšių. Tai aiškiai numatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Tokius gyvūnus galima laikyti tik mokslo, mokymo, zoologijos sodų ar specialių programų tikslais.
Taip pat skaitykite: Patarimai saugiam elgesiui vandenyje
tags: #saugus #elgesys #su #laukiniais #gyvunais