Netinkamas Mokinių Elgesys ir Tėvų Atsakomybė: Iššūkiai ir Sprendimo Būdai

Netinkamas jaunimo elgesys - aktuali problema, reikalaujanti dėmesio tiek mokyklose, tiek už jų ribų. Triukšmingos kompanijos, nepagarbus elgesys, konfliktai, smurtas kelia nerimą pedagogams ir tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime netinkamo elgesio priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus, pabrėždami tėvų vaidmenį formuojant tinkamą vaikų elgesį.

Demografinė Situacija ir Vaikų Svarba

Oficialiais demografiniais duomenimis, Šilalės rajone vaikai ir paaugliai (0-17 m.) sudaro 16,63 proc. gyventojų - daugiau nei 3 tūkst. iš 20 tūkst. 856 visų rajone gyvenančių asmenų. Atsižvelgiant į tai, jog mūsų rajono senatvės koeficientas siekia 152 (Lietuvoje - 140), galima drąsiai teigti, jog vaikai yra mūsų ateitis.

Paauglystės Iššūkiai ir Elgesio Problemos

Paauglystės laikotarpiu asmenybė formuojasi, todėl natūralu, jog tokio amžiaus jaunimas patiria daugiau vidinių išgyvenimų, sunkiau sutaria su tėvais, renkasi tinkamus arba, deja, netinkamus bendraamžius, maištauja ir pan. Pamokų praleidinėjimas be pateisinamos priežasties, mokymosi motyvacijos stoka, patyčios ir smurtas - tai tik dalis problemų, su kuriomis susiduria šiuolaikiniai mokiniai. Panašias problemas išskiria ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos bendruomenė.

Šeimos Įtaka Vaiko Elgesiui

Psichologai teigia, kad vaikai yra tėvų kopijos: kaip elgiasi jie, taip elgiasi ir jų vaikai. L. Pociuvienės nuomone, didelės reikšmės turi šeimos socialinė - ekonominė padėtis, tėvų išsilavinimas, jų atsakomybė. Neretai iššūkių kelia situacijos, kai vienas iš tėvų yra išvykęs į užsienį arba abu tėvai labai daug dirba ir mažai dėmesio gali skirti savo vaikams. Kita problema - nedarnios šeimos, kai situacija jose daro didelę įtaką vaikų savijautai, elgesiui ir mokymuisi. Deja, kartais susiduriame ir su pačių tėvų dėmesio savo vaikams stoka ir galbūt netgi tėvystės gebėjimų nebuvimu.

Vertindami situaciją, įvykusią už namų ribų, vaiko teisių gynėjai susitelkia į vaiko artimiausią aplinką, stengdamiesi išsiaiškinti, kaip jis jaučiasi namuose, koks santykis vyrauja tarp jo ir tėvų, kokie sunkumai, su kuriais jis galbūt susiduria kasdienybėje, galimai iššaukia stiprias emocijas, bendravimo ir elgesio ypatumus bei veiksmus, taip pat domimasi, ar vaikui užtenka turiningų laisvalaikio praleidimo formų.

Taip pat skaitykite: Mokinių socializacijos svarba

Žinoma, atvejų būna įvairių, todėl teigti, jog vienintelis netinkamo elgesio pagrindas yra šeima, būtų neteisinga.

Šiuolaikiniai Vaikai ir Nerimas

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos vadovo S. Norbuto pastebėjimu, neretai iššūkiu tampa ir nerimas bei stresas - vis daugiau mokinių patiria emocinių sunkumų, atsiranda dėmesio sutrikimai, nerimo atakos. Ir čia vėl, ko gero, pirmiausia reikėtų atsigręžti į tėvus. Jis pastebi, jog šiuolaikiniai vaikai auginami kaip robotai automatiniuose lopšeliuose, apsupti „ošimų“ ir vaizdo kamerų.

Ekranų Įtaka ir Tėvų Pavyzdys

„Telia“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, jog nors 85 proc. tėvų mano, jog jų vaikai per daug naudojasi telefonu, vis dėlto net 39 proc. suaugusiųjų praleidžia prie telefono 2-4 valandas per dieną, o 22 proc. dar daugiau. Vaikai labai greitai atpažįsta neatitikimus tarp to, ką tėvai sako, ir kaip elgiasi. Vieni tai išreiškia atvirai, sakydami, kad tokios taisyklės neteisingos, kiti - tyliai priešindamiesi ar bandydami rasti būdų apeiti draudimus.

Prevencinės Priemonės Mokyklose

Mokyklose pagrindinis dėmesys skiriamas ne tik mokinių supažindinimui su netinkamo elgesio apraiškomis, aiškinama ir patariama, kaip ugdytis gebėjimą atsispirti netinkamam elgesiui, bet ir kuriamos sąlygos, kad mokiniai kuo labiau įsitrauktų į mėgstamas veiklas, patys prisidėtų prie sporto renginių, įvairių kūrybinių dirbtuvių ir pan. organizavimo. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorė pritaria, jog prevencinės programos, įvairūs renginiai, neformaliojo švietimo būrelių pasirinkimas yra stimulas koreguoti savo elgesį, užsiimti naudinga veikla. Pasirinkimas yra, tereikia tik norėti.

Pagalbos Specialistų Trūkumas

Gimnazija kasmet stengiasi tobulinti priemones, kurios spręstų mokinių elgesio prob­lemas, bet, kaip ir visoje Lietuvoje, mums trūksta pagalbos specialistų, ypač psichologo. Todėl dirbančiam vienam specialistui tenka didžiulis krūvis, kiekvienam mokiniui skirti dėmesio yra neįmanoma dėl žmogiškųjų ištek­lių trūkumo. Mokinių elgesio problemų sprendimo veiksmingumą padidintų tikslinis finansavimas, tada būtų galima pakviesti ir daugiau įdomių, žinomų žmonių susitikti su mokiniais, kurie savo pavyzdžiu įkvėptų tinkamam elgesiui. Mokykloje (ir ne tik mūsų) reikėtų daugiau pagalbos mokiniui specialistų, didesnio finansavimo priemonėms, darbuotojų mokymams, pedagoginiam ir psichologiniam tėvų švietimui ir kt.

Taip pat skaitykite: Kaip motyvuoti mokinius?

Kitų Institucijų Įsitraukimas

L. Pociuvienės nuomone, labiau turėtų įsitraukti ir kitos institucijos: „Policijos pareigūnai, manau, galėtų dažniau, pavyzdžiui, tikrinti parduotuves, kuriose nepilnamečiai mokiniai įsigyja ne tik energetinių gėrimų, bet ir kitų draudžiamų dalykų.

Tėvų Reakcija ir Bendradarbiavimas

Deja, dalis tėvų sudėtingai reaguoja arba net visiškai neskiria dėmesio vaikų elgesio sutrikimams. Žinoma, žinia apie atžalos siautėjimus nėra maloni, tačiau specialistai sutaria, jog būtent tėvai turėtų būti pirmasis išeities ieškojimo laiptelis. „Didžiausiu ramsčiu paaug­liams, susiduriantiems su įvairaus pobūdžio sunkumais, pirmiausia turėtų tapti jų artimiausi žmonės - tėvai, seneliai, kiti šeimos nariai. Pokalbiai šeimoje, suaugusiųjų pavyzdys, savalaikis pasekmių aptarimas gali tapti geriausiu būdu ugdyti tinkamus įgūdžius ir juos koreguoti norima link­me“, - tvirtina L. Specialistė pripažįsta, jog bendradarbiauti su tėvais kartais nepavyksta. Ar netgi dar blogiau - kai kurie problemas mėgina spręsti jėga.

Smurto Problema

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. Komskienė tvirtina, kad mūsų krašte vaikai ir paaugliai įvairaus pobūdžio smurtą patiria palyginti dažnai - Šilalėje pernai gauta 17 tokių pranešimų, apie pažeistas 14-17 m.

Klasės Valdymas ir Mokytojo Atsakomybė

Privačių mokyklų lyderystės konferencijoje JAV buvo nagrinėta tema dėl klasės valdymo. Pranešėjai pabrėžė, kad už klasės valdymą atsakinga(s) mokytoja(s) ir tik mokytoja(s). Ne tėvai. Ne administracija. Akcentavo, kad tol, kol mokykloje nors viena(s) mokytoja(s) mano, kad atsakinga(s) ne ji(s), mokykla turės iššūkių. Jų nuomone, kiekviena(s) mokytoja(s) ne tik turi, bet ir gali valdyti klasę ir visi sakymai, kad „manęs nepalaiko administracija“, „čia tokie vaikai šiemet susirinko“ ir pan. yra tik išsisukinėjimas, nenoras prisiimti atsakomybės ir dirbti savo darbo.

Klasės Valdymo Sistema

Iš savo daugiametės patirties bei remdamiesi tyrimais, ekspertai vienbalsiai kalbėjo apie tai, kad itin svarbu paruošti klasės valdymo sistemą iki mokslo metų pradžios, nes svarbiausi mėnesiai yra rugsėjis ir spalis. Jie yra kritiniai ir sunkiausi - spalio antroje pusėje visiems jau turi būti aišku, koks yra lūkestis dėl elgesio mokykloje, visi mokytojai turi dirbti kaip komanda. Tyrimai rodo, kad nevaldantis klasės mokytojas sugaišta iki 50 proc. laiko klasės raminimui - tą laiką būtų galima skirti ugdymui jei būtų laiku susitarta dėl taisyklių. Taip pat tyrimai rodo, kad kai yra klasės valdymo sistema, iškart atsiranda 40 proc. daugiau laiko.

Taip pat skaitykite: Priežastys ir prevencija: mokinių agresija

Elgesio Mokymas

Elgesys lygiai taip pat yra išmokomas ir išmokstamas dalykas. Yra mokinių, kurie visada klauso - užtenka tik pasakyti. Kiti dažniausiai klauso, bet jiems pasitaiko prastesnių dienų, tokių vaikų dauguma. Tretiems reikia reguliarios pagalbos. Ir yra grupė - na, daugiau vienetai - kuriems pagalbos reikia nuolat. Tad ta pati mokytoja - kaip moko matematikos, taip turėtų mokyti ir tinkamo elgesio.

Netinkamo Elgesio Ignoravimas

Dažnai mokytojai, norėdami išvengti netinkamo elgesio, daro didžiulę klaidą - laksto nuo suolo prie suolo, nuo vaiko prie vaiko ir juos drausmina. Anot ekspertų, tikrai nereikia reaguoti į viską. Jei elgesys netrukdo mokytojui dirbti ir jei kitiems klasės mokiniams netrukdo mokytis, geriausia netinkamą elgesį yra ignoruoti! Reikia daugiau atsakomybės duoti patiems vaikams. Juk jeigu vaikas praleis svarbią informaciją, tai ir bus natūrali pasekmė. Vaikams ir tėvams reikia paaiškinti, kad jei elgesys iš esmės netrukdo mokytis - mokytojas turėtų jį ignoruoti. Be to, mes privalome išmokti dirbti ne sterilioje ir ne tylioje aplinkoje.

Minimali Intervencija

Jei netinkamas mokinio elgesys pradeda trukdyti kitiems, ekspertai rekomenduoja turėti sutartus ženklus, kurie parodo vaikui, kad jis peržengė ribas. Pavyzdžiui, nenutraukiant pamokos, prieiti arčiau netinkamai besielgiančio mokinio ir kūno kalba, žvilgsniu parodyti, kad toks elgesys nėra tinkamas. Tokia minimali intervencija yra taisyklių priminimas. Ypač reikėtų vengti nuolatinio vaiko vardo kartojimo, nes tai itin atkreipia dėmesį ir taip skiriame per daug dėmesio vaikui, kuriam jo nereikėtų skirti.

Pasirinkimo Taisyklė

Jei negelbsti minimali intervencija, tada jau galioja pasirinkimo taisyklė „arba-arba“. Pavyzdžiui, „Tu gali arba x, arba y. Tikiuosi, kad nuspręsi x“. Ir tik ketvirtas žingsnis jau yra pasekmės, kurios yra pagarbios, protingos, kurios skatina vaiką reflektuoti ir prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Kas tokiose situacijose yra svarbiausia? Nuo-sek-lu-mas. Svarbiausia mokiniams yra žinoti, kad jei mokytoja taip pasakė, vadinasi taip ir bus. Tik taip ir tik tada jie mokosi savireguliacijos.

Savireguliacija ir Pavyzdys

Mokytojai nenori gauti pikto tėvų laiško vakare, nenori papildomo darbo, nori su vaikais palaikyti gerą santykį. Nors tyrimai rodo, kad „draugeliai“ turi prastesnį santykį ilgalaikėje perspektyvoje, nes vaikai labiau vertina tuos mokytojus, kurie deklaruoja aiškią sistemą ir tvarką klasėje. Taip pat mokytojas gali jaustis kaltas, kad pats kažko tobulai nepadarė ir dėl to mokiniai elgiasi netinkamai. Nepamirškime, kad mes, suaugusieji, visų pirma turime patys būti savireguliacijos pavyzdžiu. Mes tikrai galime kontroliuoti savo elgesį, savo reakcijas. Jeigu neprarandame savitvardos ir elgiamės pagarbiai, to mokosi ir vaikai. Dėl to svarbu užtikrinti, kad net ir įvykus konfliktui vaikas žinotų, kad jums nepatiko tik jo elgesys, bet jį patį gerbiate ir džiaugiatės, kad jis yra jūsų mokinys: „Aš apgailestauju, kad taip nutiko, tačiau turiu aukštus lūkesčius tavo elgesiui, ir iš kiekvieno vaiko savo klasėje tikiuosi tinkamo elgesio“. Vaikas turi suprasti, kad jūsų ryšys nepriklauso nuo elgesio ir nuo pažymių - jūsų elgesys visada bus pagarbus, mokinys jums visada rūpės.

Vaiko Netinkamo Elgesio Priežastys Grupėje

Vaikų netinkamas elgesys ugdymo įstaigoje gali turėti įvairių priežasčių. Dažnai jos susijusios su tam tikrais stresiniais įvykiais šeimoje arba svarbiais ir nerimą keliančiais pokyčiais vaiko gyvenime, pavyzdžiui, brolio ar sesės gimimu, persikraustymu, tėvų nesutarimais ar naminio gyvūnėlio netektimi. Tačiau yra ir kitų priežasčių, kurios gali lemti vaiko netinkamą elgesį grupėje.

Per didelis tėvų nuolaidumas

Jei namuose vaikas turi per mažai pareigų ir per daug laisvės bei nėra aiškių ribų, kas galima ir kas ne, darželyje vaikui gali būti sunku prisitaikyti prie ugdymo įstaigos dienotvarkės ir sugebėti būti grupėje. Vaikui svarbu žinoti ir jausti savo ribas, todėl labai svarbu apibrėžti elgesio taisykles ir tarpusavio susitarimus, kaip priimtina ir leistina elgtis, o koks elgesys yra nepageidaujamas.

Su ugdymu susiję sunkumai arba dėmesio koncentracijos stoka

Kita labai svarbi priežastis - su ugdymu susiję sunkumai arba dėmesio koncentracijos stoka, su nerimu susijęs vaiko aktyvumas: muistymasis kėdėje, negebėjimas ramiai išbūti keliolika minučių. Kai kurie vaikai, jausdami žinių ar gebėjimų stoką tam tikroje situacijoje, stengdamiesi nuslėpti savo gėdos ar nerimo jausmus, gali elgtis netinkamai. Kitiems - priešingai, gali būti nuobodu, jei jie nemoka rasti sau įdomios veiklos, užsiimti vieni arba kai šalia nėra technologijų.

Nepagarba autoritetui

Labai svarbu, ką patys tėvai kalba apie vienas kitą, senelius, vaiko auklėtojus, kitus suaugusius vaikui reikšmingus asmenis. Kartais tėvų natūralus elgesys - bet kokia kaina palaikyti savo vaiką, besąlygiškai tikėti juo bei būti vaiko gynėjais gali turėti veidrodinį efektą: vaikas situacijas matys ir vertins tėvų (suaugusiųjų) akimis, kas mažins pasitikėjimą savo matymu, savo jau įgytais, išmoktais socialiniais gebėjimais, tuo pačiu iškreips realybės pajautą bei buvimą joje. Nepagarba autoritetui gali sukelti problemų darželyje, vėliau - ir mokykloje.

Netinkamas auklėjimas

Kartais tėvai aptarinėja senelių, auklėtojų, kitų vaikui svarbių asmenų elgesį su jų vaiku, jį kritikuoja ir peikia. Be abejo, tėvai gali turėti tokią nuomonę, tačiau jei šią informaciją jie nuolat sustiprina ir nepateikia alternatyvų, „kas gero nutiko darželyje“, „kas patiko šiandien“, formuoja pesimistinį požiūrį, skatina vaiką įvairiose aplinkose ieškoti tik blogų dalykų. Vaikas gali padaryti išvadą, kad jis visada elgiasi gerai, net jei kiti atitinkamose situacijose taip nemano, o kiti nuolat elgiasi netinkamai. Vaikas tai suvokia štai taip: „nėra blogai negerbti senelių ar auklėtojų (bei kitų suaugusiųjų) ir elgtis su jais nepagarbiai, aš neprivalau laikytis taisyklių ir jei kažką ir prisidirbsiu, mama ir tėtis vis tiek mane palaikys ir tikės tik manimi“. Tuo pačiu „niekas negali man pasakyti pastebėjimų apie mano netinkamą elgesį, nes tik kiti elgiasi netinkamai“.

Vaikų patyčios

Tėvams vaikų patyčios kelia susirūpinimą, nes jie nori apsaugoti savo vaikus, nori užtikrinti, kad jų vaikas neįsitrauktų į patyčias. Tačiau pernelyg dažnas ir neteisingas „patyčių“ sąvokos naudojimas gali būti ir kenksmingas. Patyčios yra kraštutinis nepagarbaus bendravimo su kitu asmeniu būdas.

Kitos priežastys

Vaikas gali kandžiotis, jei jaučiasi vienišas, išsigandęs arba jam dygsta dantys. Taip pat kandžiojimas gali būti būdas išreikšti savo poreikius bei norus, tokius kaip alkis ir nuovargis. Vaikams, kurie dar nemoka kalbėti arba kalba neaiškiai, tai gali būti būdas išreikšti savo sudėtingus jausmus, pavyzdžiui, nusivylimą, pyktį, baimę ar pasimetimą, kai jiems per daug neaiškumo.

Kaip Reaguoti Į Vaiko Netinkamą Elgesį Grupėje

Reaguoti į bet kokį nepagarbų vaikų tarpusavio bendravimą yra būtina. Tačiau suaugusiųjų reakcijos turi būti įvertintos ir pamatuotos, o atsakas - gerai apgalvotas. Sumanus, o ne greitas. Reaguojant į nemandagų ir grubų vaiko elgesį pirmiausia pasakykime vaikui, kad toks elgesys yra nepriimtinas, tokio elgesio kartojimas nebus toleruojamas bei sukels atitinkamų padarinių. Mokykime vaiką, kaip tinkamais ir pagarbiais būdais jis gali išreikšti tai, ką norėjo išreikšti nemandagiu ar grubiu elgesiu. Nesuteikime galimybės vaikui pateisinti savo nemandagaus ar grubaus elgesio "ji(s) pirma(s) pradėjo", "aš tik gyniausi". Kai netinkamas elgesys turi pateisinimą, formuojasi vaikų tolerancija agresijai.

Būkite ramus ir nesikarščiuokite

Specialistė tikina, kad praktikoje pasitaiko ir keistų atvejų, kai tėvai jiems įkandusiam vaikui bando kąsti atgal, tačiau to daryti griežtai nereikėtų: „Tai tas pats, kas mušant vaiką jį mokyti, kad muštis negalima. Jei taip elgsitės, vaikui atrodys, kad tai normalu, nes „net ir mama supykusi kanda“. Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį. Vilties skatinimas. Grupėje jis sužino kitų žmonių gyvenimo istorijas, susipažįsta su jų patyrimu, problemų sprendimo būdais.

Mokykite vaiką prisiimti atsakomybę už savo veiksmus

Ne prisipažinti, bet prisiimti atsakomybę. Būti atsakingam, vadinasi, kritiškai vertinti situaciją ir turimus resursus, kurių reikia tinkamiems pagal situaciją sprendimams priimti. Galima kalbėti su vaiku apie tai, kad atsakomybės prisiėmimas - irgi statusas. Juk jokia lyderystė neįmanoma be gebėjimo prisiimti atsakomybę. Kalbėkime su vaiku apie tai, kad visi klystame, bet visi turime galimybę klaidą atitaisyti: atsiprašant, atkuriant padarytą žalą, prisiimant atsakomybę, įsipareigojant pačiam sau ateityje panašių klaidų nedaryti. Padedant vaikui suprasti atsakomybės prisiėmimo svarbą, galima vaikui įvardinti, kad atsakomybės prisiėmimas yra drąsos žingsnis.

Stiprinkite teigiamą vaiko elgesį

Paskatinkime ir pagirkime tinkamą vaiko elgesį bei pastangas. Paskatinimas ir pagyrimas yra būtini norint užtikrinti norimą vaiko elgesio tęstinumą. Joks vaikas nesityčioja visada, iš visų ir visur. Kai pavyks užčiuopti tuos momentus, kai vaiko elgesyje nėra patyčių elementų, turime labai didžiuotis vaiku. Svarbu stiprinti net ir mažiausią norimą rezultatą. Dar svarbiau yra stiprinti vaiko pastangas, kurias jis deda siekdamas keisti savo elgesį - gal vietoj iškart pasakytos piktos replikos vaikas susilaikė ir išlaukė dvi minutes. Svarbu pastebėti šias vaiko pastangas, nes mums jos gal gali atrodyti mažos, bet vaikui - kainavusios daugybę jo valios pastangų. Ir galbūt, mums sumaniai reaguojant į vaiko pastangas, jis kitą kartą išlauks jau ne dvi, o tris minutes, o po kelinto karto, gal apskritai atsisakys piktos replikos.

Būkite nuoseklūs

Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli.

Bendradarbiaukite su auklėtojais ir specialistais

Labai gerai, kai tėvai ir auklėtojai susivienija ir kartu stebi vaiką, bando suprasti priežastį ir kuria pagalbos planą. Tėvams arba auklėtojams reikėtų sureaguoti, kai toks elgesys įvyksta pirmą kartą.

Kreipkitės į specialistus, jei reikia

Jei vaiko elgesys negerėja, reikėtų kreiptis į specialistus. „Kandžiojimas yra įprastas kūdikiams ir 3-4 metų vaikams jis turėtų išnykti. Bet jeigu jūsų vaikas vyresnis ir jau išbandyti įvairūs būdai pakoreguoti vaiko elgesį, o atrodo, kad situacija tik blogėja, gali būti, kad vaikas turi rimtesnių emocinių sunkumų. Taigi, tokiu atveju ypač svarbu kreiptis pagalbos į specialistus“, - perspėja ji.

Patarimai, Kaip Ugdyti Vaiko Savikontrolę

Vilniuje ir Kaune veikiančios mokyklos „Eureka“ mokytoja Laura Aleksandravičiūtė dalinasi vaikų raidos specialisto Dr. William Mosier bei savo įžvalgomis, padėsiančiomis išvengti keblių situacijų ir ugdyti mažųjų savikontrolę:

  1. Neakcentuoti netinkamo elgesio. Jei norime, kad netinkamas vaiko elgesys nesikartotų, pasistenkime jo neakcentuoti. Viena iš netinkamo elgesio atsiradimo priežasčių yra mažojo noras atkreipti į save dėmesį ir gauti norimą rezultatą.
  2. Pakeisti aplinką. Kartais pakeitus sąlygas ar aplinką į labiau tinkamą, vaiko savikontrolė pagerėja.
  3. Netoleruojamą elgesį aptarti neutraliu laiku.
  4. Skatinti socialiai priimtiną elgesį. Nepraleiskime progos pagirti vaiko, kai matome jo tinkamą elgesį.
  5. Eiti link vaiko, kuris demonstruoja netinkamą elgesį.
  6. Buvimas šalia vaiko. Kartais norint nuraminti vaiką ir nutraukti jo netinkamą elgesį užtenka pabūti šalia jo.
  7. Švelnus prisilietimas. Švelnus prisilietimas gali paskatinti vaiką susikoncentruoti ir nutraukti nepriimtiną elgesį.
  8. Perspėjimas. Jei vaikas netinkamai elgiasi, galima jį perspėti, kas nutiks, jei jo elgesys nepasikeis.
  9. Pavyzdžio rodymas. Rodykime vaikui tinkamą pavyzdį pabrėždami žodį AŠ.
  10. Perdėto susirūpinimo išreiškimas. Vaikui pasielgus netinkamai išreikškime perdėtą susirūpinimą ir pasiūlykite pabūti kartu.
  11. Supratingumas. Ilgainiui vaikas supras, kad jei nenori visą laiką būti kartu su mokytoju ar tėvais bei būti nuolat stebimas, jis turi nutraukti nepriimtiną elgesį ir išmokti elgtis tinkamai.

Ribų Svarba Vaiko Gyvenime

Žinoti ir jausti savo ribas yra vaiko poreikis, tad labai svarbu apibrėžti elgesio taisykles ir tarpusavio susitarimus, kaip priimtina ir leistina elgtis, o koks elgesys yra nepageidaujamas. Jei ribos neapibrėžiamos, vaikas įvairiais ir kartais netinkamais būdais atkreipia į save dėmesį. Ribos padeda suvokti vaikams savo galimybių ribas, mokytis, ko reikia konstruktyviam, pagarba sau ir kitam grįstam tarpusavio bendravimui, sukuria aiškumą, kuris padeda vaikams reguliuoti savo elgesį, ugdyti savikontrolę, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

Kaip Elgtis, Kai Vaikai Bando Ribas ir Nesilaiko Nustatytų Taisyklių?

Kai nustatytos ribos yra peržengiamos ir ima pažeisti kitų ribas, klasės mokiniai kviečiami apie tai diskutuoti kartu, pagarbiai išsakant savo požiūrį ir kylančius jausmus dėl susitarimų nesilaikymo. Taip siekiama kiekvieno mokinio įsitraukimo ir atsakomybės už pozityvios ir saugios klasės atmosferos kūrimą.

Melas ir Vagystės: Ką Daryti?

Maži vaikai nelabai supranta, kas yra melas ir vagystės. Dažnai jie tai priima kaip žaidimo dalį ar fantazijos įgyvendinimą. Tačiau jei vaikui nebus aiškinama, koks jo elgesys yra tinkamas, o koks ne, ateityje jis gali turėti rimtų elgesio problemų bei žalingų įpročių.

Melavimas

Vaikai nuo pat mažens yra mokomi sakyti tiesą ir nemeluoti, tačiau laikui bėgant vaikai supranta, jog melas padeda padaryti įspūdį, išvengti bausmės arba išsisukti nuo nemėgstamų veiklų.

Vagystės

Kaip ir apie melavimą, taip ir apie vagiliavimą vaikai iki trijų - ketverių metų nenusimano.

Teisiniai Aspektai

Teisiniu požiūriu, kas yra vaikas, ir kas ir už ką gali patirti pasekmes už vaiko interesų neužtikrinimą? Įstatymuose yra numatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų. Tam tikrais atvejais, teismas gali šį amžių sumažinti, pripažindamas, kad būdamas ir jaunesnio nei 18 metų amžiaus vaikas gali savarankiškai įgyvendinti savo teises. Nors vaikas yra iki 18 metų, tačiau už pačio vaiko neteisėtus veiksmus, jis gali būti baudžiamas jau nuo 16 metų, o tam tikrais atvejais ir nuo 14 metų.

Vaiko atstovai yra tėvai. Be abejo, būna išimčių, pvz. jei tėvai yra neveiksnūs. Tai atvejais, kai tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, vaikams yra paskiriami globėjai, rūpintojai, kurie taip pat privalo užtikrinti vaikų interesus. Tėvai ir kiti vaikų atstovai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Mūsų teisinė sistema nenumato tėvams jokių galimybių savanoriškai atsisakyti teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams. Taigi, net ir kylant bet kokiems sunkumams auginant vaikus, tėvai negali nusišalinti nuo vaikų priežiūros pareigos, o jiems vengiant tai daryti, kyla atsakomybė už tokį jų elgesį. Būtina atkreipti dėmesį, kad net ir tėvams gyvenant atskirai, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, neatsižvelgiant su kuo vaikas gyvena, abu tėvai atsako bendrai ir vienodai. Nei vienas iš tėvų negali išvengti atsakomybės už vaikų nepriežiūrą, pasiteisindami, jog vaikas su juo negyvena.

#

tags: #mokiniu #netinkamas #elgesys #tevu #atsakomybe