Gyvenimas šiuolaikiniame pasaulyje, kupinas ambicingų tikslų ir didelio tempo, dažnai lydimas streso. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip greitai nusiraminti nuo streso, kokie metodai yra veiksmingiausi ir kaip išvengti ilgalaikio streso neigiamų pasekmių. Aptarsime streso poveikį organizmui, įvairius streso mažinimo būdus - nuo kvėpavimo pratimų iki mitybos korekcijos, taip pat atkreipsime dėmesį į streso valdymą darbe ir nėštumo metu.
Streso Poveikis Ir Rūšys
Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į pokyčius. Mūsų gyvenimai yra kupini streso, kurį kartais sunku suvaldyti. Jį gali sukelti įvairios situacijos: nemalonūs įvykiai, netikėti žmonių poelgiai, artėjantys jaudinantys įvykiai ar aplinkos veiksniai, tokie kaip klimato pokyčiai. Trumpalaikis stresas gali būti netgi naudingas, padedantis apsisaugoti ar išvengti traumų. Tačiau ilgalaikis stresas gali pakenkti tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
Stresas skirstomas į tris pagrindines kategorijas:
- Trumpalaikis stresas: Dažniausiai patiriamas kasdienis stresas, juntamas iš karto po įvykio, kuris sutrikdė ar sudirgino.
- Ilgalaikis stresas: Pavojingiausia streso rūšis, galinti sukelti rimtų sveikatos problemų.
Kaip Atpažinti Stresą?
Stresas gali paveikti darbo našumą, savijautą ir santykius su aplinkiniais. Ilgainiui streso sukeliamas organizmo atsakas gali išprovokuoti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip depresija, širdies ligos, diabetas, susilpnėjusi imuninė sistema, sutrikęs virškinimas ir kt.
Stresas reiškia skirtingus dalykus skirtingiems žmonėms. Kas vienam asmeniui sukelia stresą, kitam gali nekelti nė menkiausio susirūpinimo. Kai kurie žmonės geriau nei kiti pakelia stresą. Ir, kaip jau minėjome, ne visi stresai yra blogi. Mažomis dozėmis stresas gali padėti atlikti užduotis ir neleisti susižeisti. Mūsų kūnai yra prisitaikę suvaldyti mažas streso dozes. Tačiau mes nesame pasirengę susidoroti su ilgalaikiu, lėtiniu stresu be pavojingų padarinių.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kadangi patirdami stresą žmonės elgiasi skirtingai, streso simptomai gali skirtis. Jie gali būti neaiškūs ir gali būti tokie patys, kokius sukelia sveikatos sutrikimai. Taigi svarbu aptarti juos su gydytoju.
Emociniai streso simptomai:
- Lengvai susijaudinate, nusiviliate, kamuoja nuotaikų kaita
- Dažnai prarandate kontrolę
- Sunku atsipalaiduoti ir nuraminti protą
- Bloga savijauta, vienišumas, prislėgtumas
- Noras būti vienam
Fiziniai streso simptomai:
- Mažai energijos
- Galvos skausmai
- Virškinimo sutrikimai, įskaitant viduriavimą, vidurių užkietėjimą ir pykinimą
- Skausmai, įtempti raumenys
- Krūtinės skausmas ir greitas širdies plakimas
- Nemiga
- Dažni peršalimai ir infekcijos, pavyzdžiui, pasikartojantis herpesas
- Lytinio potraukio arba galimybių praradimas
- Nervingumas ir drebulys, garsai ausyse, šalti ar prakaituoti delnai ir pėdos
- Burnos džiūvimas ir sunku ryjimas
- Dantų griežimas, žandikaulio įsitempimas
Kognityviniai streso simptomai:
- Nuolatinis nerimas
- Mintys veja viena kitą
- Dažnai užsimirštate, sunku prisminti tam tikrus dalykus
- Nesugebėjimas sutelkti dėmesio
- Sunku priimti sprendimus
- Pesimizmas
Veiksmingi Streso Mažinimo Būdai
Nepaisant to, kokio tipo stresą patiriate, yra būdų, kaip sumažinti streso lygį organizme.
1. Gilus Ir Sąmoningas Kvėpavimas
Gilus ir sąmoningas kvėpavimas padeda sumažinti streso hormonų lygį organizme. Vienas iš efektyvių metodų yra diafragminis kvėpavimas, kai kvėpuojama giliai per nosį, pripildant pilvą oru, ir lėtai iškvepiama per burną. Pasak Amerikos širdies asociacijos, streso metu kvėpavimas gerokai padažnėja, o tai didina kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.
Kaip atlikti diafragminį kvėpavimą:
- Patogiai atsisėskite ant kėdės, pėdas padėkite ant grindų, atpalaiduokite pečius, galvą ir kaklą.
- Padėkite vieną ranką ant pilvo, kitą - ant krūtinės.
- Lėtai įkvėpkite per nosį, kad pilvas išsipūstų (pajusite tai savo ranka).
- Lėtai iškvėpkite pro burną (lūpos tegu lieka lengvai sučiauptos) ir pajuskite, kaip pilvas subliūkšta.
- Ranka ant krūtinės turi likti kuo ramesnė, kilnojasi tik ranka, esanti ant pilvo (ramiai įkvepiate ir iškvepiate).
2. Meditacija Ir Kvėpavimo Pratimai
Meditacija ir kvėpavimo pratimai padeda atsitraukti nuo patiriamų emocijų bei sumažinti streso ir nerimo lygį organizme. Meditacija normalizuoja širdies ritmą ir kraujo spaudimą. Jeigu niekada nesate to darę, internete galima rasti meditacijos pamokėlių ar gidų platformoje „Youtube“. Jose žingsnis po žingsnio paaiškinama, ką daryti, kaip nusiraminti ir atitolti nuo kasdienių problemų. Meditacijas ar kvėpavimo pratimus kartokite reguliariai, geriausia - kasdien, jums patogiu metu (ryte, dieną ar vakare). Skirkite tam tiek laiko, kiek galite - nuo 10 min. iki 1 val.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
3. "Atsijunkite" Nuo Ryšio Priemonių - Atsigręžkite Į Gamtą
Technologijos padeda kasdieniame gyvenime, tačiau drauge neleidžia atsipalaiduoti, atitrūkti nuo įtempto gyvenimo ritmo. Nuolat matomi neva puikiai gyvenančių žmonių įrašai soc. tinkluose, nepaliaujamai gaunami el. laiškai su užduotimis ar reklamos, mėginančios įpiršti jums nereikalingą daiktą, atitraukia dėmesį nuo savęs. Visos dienos metu reguliariais intervalais atsitraukite nuo visų ryšio priemonių (telefono, kompiuterio, radijo ir kt.) ir bent kelias minutes pakvėpuokite gryname ore. Vakarais skirkite laiko pasivaikščiojimui miške ar parke be žvilgtelėjimų į mobilųjį telefoną. Ne vienas tyrimas patvirtina, kad pabuvimas gamtoje veikia raminančiai ir atpalaiduojančiai.
4. Pokalbiai Su Savimi Trečiuoju Asmeniu
Neseniai „Scientific Reports“ žurnale publikuotas tyrimas atskleidė, kad vienas iš geriausių su stresu kovojančių metodų - pokalbiai su savimi, kreipiantis į save trečiuoju asmeniu. Tik tyliai, geriausia mintyse - pokalbiai balsu pasirodė esantys ne tokie efektyvūs, o tai darydami dar ir atrodysite kvailokai. Tyrimas parodė, kad sau skirti žodžiai gali padėti susitvarkyti su užplūstančiomis emocijomis. Dažniausiai pakaks trumpo padrąsinimo - „Jam tai pavyks, jis viską suspės laiku“. Mokslininkai pastebi, kad daugelis žmonių ir taip kalba su savimi. Tai tarsi natūralus būdas susidėlioti savo mintis ir į šalį nustumti trukdančias emocijas. O tada ir atliekama užduotis pasirodys esanti lengvesnė.
Tyrime dalyvavo 37 savanoriai. Kiekvienam iš jų buvo parodyta kokia nors nuotrauka - arba emociškai trikdanti arba neutrali. Dalyvių buvo paprašyta į jas reaguoti mintyse sau ką nors pasakant pirmuoju ir trečiuoju asmeniu, o mokslininkai tuo metu specialia įranga stebėjo jų smegenų aktyvumą. Buvo pastebėta, kad kalbėjimasis su savimi trečiuoju asmeniu slopino už emocijas atsakingų smegenų regionų aktyvumą. Jie tarsi staiga nutilo. Antrajame eksperimente dalyviai buvo paprašyti prisiminti tikrus skausmingus savo praeities išgyvenimus ir apie juos su savimi pakalbėti pirmuoju arba trečiuoju asmeniu. Vėlgi, kalbėjimas trečiuoju asmeniu buvo natūralesnis ir efektyviau ramino įsikarščiavusius smegenų centrus.
5. Kiti Būdai
- Planuokite: Dienos ar savaitės planas leidžia racionaliau susiplanuoti savo laiką, tikslingiau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir išvengti situacijų, kuomet nepajėgiate įgyvendinti visko vienu metu ar paskutinę akimirką. Planui sudaryti puikiai tiks užrašų knygutė ar išmaniosios programėlės.
- Socialinių Ryšių Palaikymas: Pastovus bendravimas ir sveikų santykių palaikymas su šeima ir draugais leidžia sumažinti streso lygį.
- Sveikame Kūne - Sveika Siela: Aktyvi fizinė veikla padeda kovoti prieš stresą. Jos metu išskiriamas laimės hormonas endorfinas mažina nerimą ir kitas neigiamas emocijas.
- Papildykite Mitybą: Subalansuota ir pilnavertė mityba yra būtina norint būti sveikam.
- Klausykitės Muzikos: Klausantis ramios ir mėgstamos muzikos galima sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką.
- Masažas: Švelnus masažas gali padėti atpalaiduoti įtemptus raumenis ir sumažinti stresą.
- Šypsokitės: Kai įtempiami šypsenoje dalyvaujantys raumenys, esantys aplink akis ar burną, organizme mažėja streso hormonų.
- Kramtomoji Guma: Ritmiški kramtymo judesiai pagerina kraujo pritekėjimą į smegenis.
- Išliekite Stresą Ant Popieriaus: Matant surašytas mintis kur kas lengviau imtis veiksmų, kurie nugins šalin nerimą.
- Juokitės: Juokas pastumėja kūną kovoti su stresu ir greitai jį numalšina, taip padėdamas atsipalaiduoti ir pripildydamas tavo kūna endorfinais.
- Vaikščiokite: Pagrindinis tikslas yra atsitraukti nuo streso šaltinio ir nusiraminti.
- Savanoriška Veikla: Savanoriška veikla užsiimantys žmonės rečiau serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, savanoriška veikla padeda pasijausti laimingesniems ir patirti gyvenimo pilnatvę.
- Aromaterapija: Pasirink kvapnius aliejus, tokius kaip levanda ar eukaliptas, ir leisk jiems užpildyti tavo erdvę.
- Bendravimas su artimaisiais: Pasikalbėk su draugu, pasidalink savo mintimis ir jausmais.
Ką Dar Galima Padaryti Norint Greitai Nusiraminti?
- Graikinių riešutų aromatas: Graikinių riešutų aromatas skatina smegenyse relaksino išsiskyrimą, ir organizmą netrukus užlieja stresą slopinančios bangos. Suvalgius graikinį riešutą, nuotaika dar labiau pasitaiso.
- Laiškai sau, dienoraštis, įkvepiančios citatos: O kad pozityvumo būtų daugiau, rašykite didelėmis raidėmis.
- Išeikite pro duris: Šis triukas padeda pasąmonei apsiprasti su pojūčiu, kad neigiamas mintis palikote.
- Žaidimas kortomis: Stebint, kokios kortos krinta ir mėginant atsiminti jų sekas, pamirštami rūpesčiai.
- Giliai kvėpuokite: Giliai įkvėpkite, tada sulaikykite kvėpavimą taip ilgai, kaip galite, nejausdami didelio diskomforto.
- Šviesūs, ryškūs reklaminiai paveiksliukai: Jie padeda atsiplėšti nuo kasdienybės, pajusti pasitenkinimą, kad teoriškai visa tai panorėję galite įsigyti.
- Plėšykite popierių: Monotoniški judesiai ir plyštančio popieriaus garsas per 10 minučių sumažina patiriamo streso lygį 25 procentais.
- Gardus šviežios duonos ir česnako kvapų mišinys: Česnakuose esantys eteriniai aliejai stimuliuoja nervų sistemą, smegenys gauna signalą sumažinti streso hormono gamybą.
- Plastilinas: Specifinis jo kvapas primins vaikystę ir pažadins malonius prisiminimus.
- Lanko sukimas: Vos 2 minutės lanko sukimo padės nurimti, išvalys mintis.
- Šviežiai nupjautos žolės kvapas: Jis suteikia laimės ir saugumo jausmą.
- Tyla: Jei pamėgintumėte apsieiti be foninio triukšmo bent 3 valandas per dieną, pasijustumėte ramesnis.
- Žvilgsnis į dangaus žydrynę: Jis leidžia pasijusti ramesniems, atgauti energiją, pailsėti.
Kaip Greičiau Užmigti Esant Stresui?
Negalėjimas užmigti gali gerokai apkartinti gyvenimą. Jeigu užmigti sunku tik trumpą laiką, neverta nerimauti, bet jei ši problema išlieka kelias savaites, reikėtų susimąstyti apie jos priežastį.
Miego problemos gali būti organizmo siunčiamas signalas, kad nesusidorojame su stresu ir emocijomis. Sunkumai užmigti taip pat yra nerimo sutrikimų ar depresijos požymis. Laimei, esama būdų, leidžiančių greitai užmigti.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Kaip Užmigti Per 60 Sekundžių?
Patogiai atsisėskite ant lovos ir per 4 sekundes traukite orą per nosį. Vėliau sulaikykite kvėpavimą 7 sekundėms ir galiausiai per 8 sekundes iškvėpkite orą per burną. Taikant šį lėtesnio kvėpavimo metodą, širdis ima plakti lėčiau, tampa lengviau atsipalaiduoti ir pasiruošti miegui.
Kaip Užmigti Dieną?
Siekiant greičiau užmigti, vertėtų miegamajame užtraukti užuolaidas, nusipirkti specialų akių raištį, ribojantį saulės spindulių patekimą į mūsų akis, taip pat naudoti svertinę antklodę. Svarbu neiti pogulio miegoti pernelyg vėlai. Užmigus po 16 val., gali sutrikti paros ritmas.
Kaip Užmigti Išgėrus Kavos?
Jeigu norite greitai užmigti, suvalgykite paskutinį patiekalą ne vėliau kaip likus 2-3 valandoms iki miego. Geriausia, jei jis bus lengvai virškinamas. Taip pat vakare negerkite kavos. Jeigu jums nepavyko susilaikyti ir vėlyvą popietę išgėrėte kavos, nesijaudinkite, pasistenkite kuo labiau atsipalaiduoti ir nurimti. Norėdami užmigti išgėrus kavos, išbandykite maudynes šiltame vandenyje su levandų aliejumi ir pasiklausykite atpalaiduojančių garsų: paukščių čiulbėjimo arba lietaus. Taip pat galite išgerti šilto pieno su medumi.
Kaip Užmigti Patiriant Stresą?
Reguliariai užsiimkite fizine veikla. Pasirinkite tokią sporto šaką, kuri labiausiai jums tinka: bėgimą, kūno rengybą, tenisą ar jojimą. Tačiau turėkite mintyje, kad neturėtumėte intensyviai treniruotis prieš guldamiesi į lovą, nes dar kurį laiką būsite žvalūs. Pavyzdžiui, norėdami užmigti 23 val., eikite į sporto salę vėliausiai 20 val. Prieš pat miegą galite išbandyti jogą arba eiti pasivaikščioti.
Kaip Miegoti, Jei Nesinori?
Pirmiausia nukreipkite dėmesį nuo problemų, pavyzdžiui, paskaitykite knygą. Taip pat rekomenduotina įveikti stresą, pavyzdžiui, tinkamomis atsipalaidavimo technikomis, fizinėmis arba atsipalaidavimo pratybomis (lankant sporto salę ir baseiną, užsiimant aerobika). Užtikrinkite, kad jūsų kūnas gautų tinkamą aktyvumo dozę - pavargęs organizmas lengviau užmiega. Užmigti padeda maudynės šiltame, bet ne per karštame vandenyje. Panašiai veikia tylios švelnios muzikos klausymasis prieš miegą. Kitas būdas - atlikti paprastus atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimus, pavyzdžiui, lėtai kvėpuojant per nosį ir burną, trumpam sulaikant orą ir vėl jį iškvėpiant.
Žolelės Miegui
Užmigti gali padėti žolelių, pavyzdžiui, mėtų, melisų, valerijono ar jonažolių lapų, užpilai, kurie nuramina ir kartu padeda užmigti.
Stresas Darbe
Dažnai stresą patiriame būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos.
Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis:
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje.
- Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
Streso Pasekmės
Dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.
Stresas Nėštumo Metu
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.
Streso Valdymas
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime. Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Maisto Produktai, Raminantys Nervus
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Vitaminai Nervų Sistemai
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui.
Streso Įtaka Širdžiai
Ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus.
Kaip Įveikti Stresą: 4 Būdai
Anksčiau kalbėjome apie fizines ir psichines streso pasekmes. Tačiau kaip tiksliai kovoti su stresu? Mūsų gilinimosi į šią temą pabaigoje pateikiame 4 būdus, kaip padidinti savo psichologinį atsparumą.
1. Judėjimas
Daugeliui žmonių judėjimas yra greita priemonė nuo bet kokio streso. Viskas prasideda nuo mažų dalykų: vieną kartą gūžtelėkite pečiais, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite arba trumpai pasivaikščiokite. Mankšta ne tik padeda greitai išspręsti problemą, bet ir suteikia daugiau atsparumo stresui. Reguliari mankšta teigiamai veikia hormonų pusiausvyrą ir neuromediatorių, tokių kaip dopaminas ir serotoninas, veikimą.
2. Mityba
Tai, ką valgote, daro įtaką jūsų savijautai - tai neabejotina. Keletas įdomių išvadų: Riebalai sutrikdo serotonino gamybą. Taigi tie, kurie vartoja (per daug) riebalų, dažniau turi nuotaikos sutrikimų ir yra mažiau atsparūs stresui. Baltymai skatina serotonino gamybą. Riebus maistas sukelia nuovargio ir vangumo jausmą, todėl gali būti sunku įveikti stresą.
3. Hidratacija
Dehidratacija kenkia daugeliui organizmo procesų. Be kita ko, hidratacija turi įtakos serotonino gamybai, kortizolio gamybai ir bendrai smegenų veiklai. Netgi teigiama, kad dehidratacija turi tiesioginės įtakos depresijos ir nerimo sutrikimų vystymuisi. Pavyzdžiui, tie, kurie geria nepakankamai vandens, dažniau patiria nerimo ir panikos priepuolius.
4. „Mindshift” Ir Dėmesingumas
Nesvarbu, kaip tai pasuksite, stresą keliantys įvykiai yra gyvenimo dalis. Nuo jų neįmanoma pabėgti. Tai nėra guodžianti mintis, mes tai puikiai žinome, tačiau jos negalime išvengti. Jau vien tai, kad pripažįstame, jog streso akimirkos yra gyvenimo dalis, tai pirmas žingsnis į sąmoningą gyvenimą.
Streso Mažinimo Rekomendacijos Lietuvišku Stiliumi
Įsivaizduok: vėjas iš Kuršių nerijos taršantis plaukus, o tu - ramus kaip Baltijos banga po audros. Stresas? Tas kasdienis demonas, kuris spaudžia pečius tarsi lietuviškas lietus rudenį? Streso mažinimo rekomendacijos nėra raketų mokslas, o veikiau lietuviška sriuba: paprasta, šilta ir gydanti sielą.
Pirmiausia, supraskime priešą: streso valdymas prasideda nuo jo atpažinimo. Kaip sako psichologai, įvykiai visada lydimi emocijų, tad būk objektyvus - paklausk savęs: "Kas mane spaudžia? Darbas, šeima ar tas amžinas eismas Klaipėdoje?"
Pradėk nuo fizinės veiklos - tai tarsi lietuviškas streso įveikimo būdas numeris vienas. Reguliari mankšta skatina endorfinus, tuos natūralius "laimės hormonus", kurie malšina kortizolį, streso žudiką. Bėgimas palei jūrą, plaukimas Danės upėje ar dviračiu per Smiltynę - puikiai tinka! O joga? Ji jungia judesius, kvėpavimą ir meditaciją, atpalaiduoja raumenis ir protą.
Bet ne viskas bėgime - sustok ir pakvėpuok! Gilus kvėpavimas ir atsipalaidavimo technikos - pigiausi ir greičiausi streso mažinimo būdai. Įkvėpk keturias sekundes, sulaikyk, iškvėpk šešias - ir kūno įtampa tirpsta kaip sniegas pavasarį.
Susikoncentruok į pozityvą - kiekvieną dieną rask bent vieną gerą dalyką, pvz., saulėlydį Memelyje. Būk malonus kitiems - padėk kaimynui, ir pats pasijusi kaip herojus iš lietuviškos pasakos.
Pradėk dieną nuo lengvo tempimo ar jogos, pridėk kavos su malda ar meditacija, jei esi tikintis. Rašyk mintis - išversk stresą ant popieriaus kaip žvejai tinklus. O poilsiui: ilgesnė vonia su žvake, knyga prie jūros, šokiai virtuvėje ar sodininkystė balkone. Pažaisk su šunimi, padažyk antis parke - paprasti dalykai veikia stebuklingai.
Ribok užduotis sąrašu, sakyk "ne" pertekliui, rask balansą tarp darbo ir poilsio. Socialinė veikla, savanorystė ar rankdarbiai (mezgimas kaip močiutės?) - visa tai stiprina. Eik į pajūrį - vaikščiojimas ten kaip meditacija.