Autizmo Spektro Sutrikimas: Naujausi Moksliniai Tyrimai, Ergoterapijos Nauda Vaikams ir Efektyvios Pagalbos Strategijos

Įvadas

Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuris pasireiškia ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą. Šis sutrikimas veikia įvairias psichikos funkcijas, įskaitant bendravimą ir elgesio modelius. Nors pastaraisiais metais autizmo atvejų daugėja, labai svarbu suprasti, kas yra autizmas, kaip jį atpažinti ir kokią pagalbą galima suteikti vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą (ASS).

Kas yra Autizmo Spektro Sutrikimas?

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai neurologinis vystymosi sutrikimas, kuris paveikia komunikaciją, socialinę sąveiką ir elgesį. Autizmas nėra liga, kurią galima „išgydyti“, bet būklė, su kuria vaikas gyvena visą gyvenimą. ASS apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Gydytojų teigimu, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, mokymosi, mąstymo ir problemų sprendimo būdai gali būti labai įvairūs. Autizmo spektro sutrikimai yra viena plačiausiai tyrinėjamų vaikų psichiatrijos sričių, tačiau Lietuvoje su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais dirbantiems specialistams bei jų šeimoms labai trūksta bendrosios informacijos apie šių sutrikimų ypatumus, kuri galėtų padėti tiksliau parinkti ir taikyti reikiamą gydymo metodiką.

Autizmo Spektro Ypatumai

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) pasireiškia įvairiomis skirtingomis formomis, todėl jis ir vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Autizmas paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Dažniausiai autizmas pasireiškia tuo, kad vaikas negeba arba susiduria su problemomis reikšdamas savo ir suprasdamas kitų žmonių jausmus bei mintis. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai sunkiai interpretuoja gestus, veido mimikas ir net kalbą. Autistams sunku įsijausti į kito žmogaus būseną, ją perprasti, todėl jie dažnai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto.

Autizmo Priežastys

Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.

Ankstyvieji Autizmo Požymiai

Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę.

Taip pat skaitykite: Efektyvus streso valdymas studentams

Pagrindiniai požymiai pagal TLK-10 klasifikatorių

Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmui būdinga:

Nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus.
Psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.

Socialinės sąveikos sutrikimas:

Akių kontakto stoka
Noro bendrauti ir kurti santykius stoka
Nemokėjimas sukurti abipusių santykių
Socialinių taisyklių nesupratimas
Intuityvus bendravimo nepajutimas
Kito žmogaus elgesio intencijų

Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimas:

Kalbos stoka
Kūno kalbos, gestų stoka
Sunkumai palaikant pokalbį
Nesugebėjimas pasakoti
Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant
Echolalijos

Sutrikęs socialinis žaidimas## Elgesio ypatumai:

Ribotas interesų ratas
Reikalavimas laikytis rutinos
Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
Stereotipijos
Sensoriniai sutrikimai

Ankstyvieji požymiai pagal amžių

6 mėn. ir vyresnio amžiaus: Nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
9 mėn. ir vyresnio amžiaus: Neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
12 mėn. ir vyresnio amžiaus: Nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba. Nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
16 mėn. ir vyresnio amžiaus: Nesako nė vieno žodžio.
24 mėn.: Svarbu atsiminti, kad vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas. Tačiau, jei tėvai pastebi elgesio ar raidos sunkumų, verta kreiptis pas specialistą.

Ką daryti pastebėjus požymius?

Jei tėvai pastebi elgesio ar raidos sunkumų, verta kreiptis pas kitą specialistą. Pasakykite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.

Autizmo Diagnostika

Šiuo metu autizmo diagnostikoje nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu. Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

Socialinės sąveikos sutrikimas: Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
Komunikacijos sutrikimas: Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.

Pagalba Vaikams su Autizmo Spektro Sutrikimais

Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.

Terapijos ir Intervencijos

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.

Taip pat skaitykite: Šizofrenijos gydymas ir priežastys

Lietuvoje vis daugiau įstaigų siūlo kompleksinę pagalbą vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Tyrimai rodo, kad anksti pradėta terapija (iki 4 metų) gali ženkliai pagerinti vaikų su ASS socialinį funkcionavimą, kalbos įgūdžius ir emocinį stabilumą. Net jei diagnozė dar nepatvirtinta, verta imtis veiksmų - užrašyti vaiką į logopedo užsiėmimus, lankyti žaidimų terapiją ar ergoterapiją.

Ergoterapija Vaikams su Autizmo Spektro Sutrikimu

Moksliniai tyrimai rodo, kad taikant ergoterapijos intervenciją psichikos sutrikimus turintiems asmenims stebimi teigiami pasikeitimai susiję su darbine veikla mokyklose. Streso valdymo technikų pagalba stebimi socialinės ir emocinės srities teigiami pasikeitimai. Didžiausias ergoterapeutų dėmesys nukreipiamas į asmens veiklą ir kaip ją sutrikdo liga. Veiklos pagalba vaikas ar paauglys gali patenkinti savo poreikius.

Ergoterapija gali būti ypač naudinga vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, nes ji padeda lavinti įgūdžius, reikalingus kasdieniam gyvenimui ir savarankiškumui. Ergoterapeutai padeda vaikams:

Sensorinė integracija: Vaikai su autizmu dažnai turi sensorinių apdorojimo sunkumų. Ergoterapija padeda jiems geriau apdoroti ir reaguoti į sensorinius dirgiklius, tokius kaip garsai, šviesa, prisilietimai ir kt.
Smulkioji motorika: Ergoterapija padeda lavinti smulkiosios motorikos įgūdžius, reikalingus rašymui, piešimui, apsirengimui ir kitoms kasdienėms užduotims.
Stambioji motorika: Ergoterapija padeda lavinti stambiosios motorikos įgūdžius, reikalingus bėgiojimui, šokinėjimui, laipiojimui ir kitoms fizinėms veikoms.
Pažintiniai įgūdžiai: Ergoterapija padeda lavinti pažintinius įgūdžius, tokius kaip dėmesys, atmintis, problemų sprendimas ir organizaciniai gebėjimai.
Socialiniai įgūdžiai: Ergoterapija padeda lavinti socialinius įgūdžius, tokius kaip bendravimas, bendradarbiavimas, emocijų atpažinimas ir tinkamas elgesys socialinėse situacijose.
Savarankiškumas: Ergoterapija padeda vaikams tapti savarankiškesniems, išmokstant apsirengti, nusiprausti, pavalgyti ir atlikti kitas kasdienes užduotis.

Taikomosios Elgesio Analizės (ABA) Terapija

Taikomąja elgesio analize (angl. trumpinys ABA) paremtos terapijos yra bene labiausiai moksliškai ištirtos ir randama daug tyrimų, įrodančių jų efektyvumą. Yu ir kitų (2020) atliktoje taikomąja elgesio analize grįstų intervencijų efektyvumą apžvelgiančioje meta analizėje išskiriama, jog ilgalaikis, visapusiškos taikomąja elgesio analize besiremiančios intervencijos taikymas yra naudingas vaiko su autizmo spektro sutrikimu viso gyvenimo vystymuisi, nes šios intervencijos galimai turi lėtesnį efektą, t. y. jų teigiamas poveikis pradeda reikštis ne iš karto, o po tam tikro laiko. Virues-Ortega (2010) analizuodamas taikomąja elgesio analize grįstų intervencijų efektyvumą teigia, jog intervencijos intensyvumas ir trukmė turi akivaizdžią įtaką: kalbos įgūdžiams naudos turi intervencijos trukmė, o funkciniam ir psichosocialiniam elgesiui - intensyvumas. Intervencijos intensyvumas, kaip efektyvumui poveikį turintis veiksnys, buvo tirtas ir Reed ir kitų (2007) tyrime bei patvirtino, jog nauda vaikams iš intervencijos taikymo 40 val. per savaitę ženkliai labiau išreikšta nei iš 10 val. ar mažiau per savaitę trukmės. Vis dėlto tiek Virues-Ortega (2010), tiek Reed ir kiti (2007) svarsto, jog tam tikram etape intervencijos poveikis galimai išsenka - Reed ir kiti (2007) mano, jog maždaug nuo 20 val. Granpeesheh ir kiti (2009) teigia, jog didžiausia taikomąja elgesio analize paremtų intervencijų nauda gaunama, kai terapija teikiama pagal ankstyvosios intensyvios elgesio intervencijos (angl. trumpinys EIBI) modelį: nuo 30 iki 40 val. per savaitę, 2 ar daugiau metų pradedant iki 5 metų amžiaus. Taigi išskiriamas dar vienas svarbus veiksnys terapijos efektyvumui - vaiko amžius. Harris ir Handleman (2000) tyrimas taip pat parodė reikšmingą koreliaciją tarp vaiko amžiaus intervencijos pradžioje ir galutinės mokymosi vietos: vaikai, pradėję intervenciją ankstesniame amžiuje, vėliau dažniau mokėsi įprasto, o ne specifinio ugdymo klasėje nei vaikai, intervenciją pradėję vėlesniame amžiuje.

Struktūruoto Mokymo Programa (TEACCH)

Esminis struktūruoto mokymo programos (toliau - TEACCH) bruožas yra visos dienos aiškios struktūros išlaikymas, įtraukiant ir vaiko veiklas namuose. Siekiant išpildyti pastarąją sąlygą svarbus vaidmuo tenka ir tėvams. Tėvai yra specialiai apmokomi, tačiau programos įgyvendinimo efektyvumas didžiąja dalimi priklauso nuo to, kiek nuosekliai tėvai išlaiko mokymo struktūrą ir kiek laiko namuose skiria vaiko mokymui. Taigi tėvų vaidmuo siekiant programos efektyvumo yra labai svarbus veiksnys (Ozonoff & Cathcart, 1998). Taip pat yra svarbu paminėti, kad net ir įgiję žinių kaip dirbti su TEACCH programa tėvai ir mokytojai teigė, kad norint pasiekti rezultatų, reikia daugiau laiko ir praktikos taikant šią programą (Probst & Leppert, 2008). Dar vienas mokslinėje studijoje minimas TEACCH programos veiksnys yra integracija. Vaikų su autizmo spektro sutrikimu integracija klasėje turi būti susijusi su ugdymo proceso pritaikymu, supaprastinimu ir aiškios struktūros sukūrimu. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad ankstyva ir intensyvi terapija duoda geriausių rezultatų, todėl vaikų amžius yra vienas iš veiksnių sąlygojantis programos efektyvumą. Kuo anksčiau vaikui su autizmo spektro sutrikimu bus pradėtas taikyti struktūruotas mokymas, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti.

Taip pat skaitykite: Visuomenės požiūris į lyčių psichologiją

Ankstyvojo Denverio Modelis (ESDM)

Tyrėjai lygindami vaikų pasiekimus išskyrė, kad tėvų arba kitų šeimos narių įsitraukimas į terapijos procesą buvo svarbus ESDM efektyvumą lemiantis veiksnys (Rogers et al., 2021). Dar vienas ESDM efektyvumą lemiantis veiksnys galėtų būti vaikų amžius. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiek ESDM terapiją gavusių, tiek kontrolinės grupės vaikų (gavusių bendro pobūdžio specialistų pagalbą) pasiekimai buvo geresni priklausomai nuo jų amžiaus, t. y. kuo ankstesniame amžiuje buvo skiriama terapija, tuo didesnį poveikį ji turėjo vaiko raidai (Rogers et al., 2021).

Santykiais Pagrįstos Terapijos (DIR)

Santykiais pagrįstos terapijos (toliau - DIR) išskirtinumas yra į vaiko poreikius ir pomėgius orientuota veikla, kuri vyksta žaidimo forma natūralioje vaikui aplinkoje. Atsižvelgiant į šias terapijos sąlygas jos efektyvumui svarbiais veiksniais tampa suaugusiojo (dažniausiai tėvų) gebėjimas kuo tiksliau identifikuoti ir atliepti vaiko interesus bei sukurti vaiką įtraukiančią ir motyvuojančią žaidimų aplinką (Wieder & Greenspan, 2003). Vieno tyrimo metu matuojant DIR terapijos efektyvumą, buvo nustatytas reikšmingas poveikis tyrime dalyvavusių vaikų su autizmo spektro sutrikimu abipusės komunikacijos įgūdžiams, elgesio organizavimui ir tarpusavio santykių kūrimui (Liao et al., 2014).

Individualizuotas Terapijos Parinkimas

Siekiant parinkti vaikui ir šeimai tinkamiausią terapijos metodą ar jų derinius, svarbu yra atsižvelgti į vaiko turimus gebėjimus ir poreikius. Tačiau ne mažiau svarbu yra turėti mintyje ir šių metodų efektyvumą lemiančius veiksnius.

Tėvų Vaidmuo

Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės. Tėvams natūralu jaudintis dėl savo vaiko raidos, bet svarbiausia - stebėti, domėtis ir reaguoti.

Kaip sukurti saugią aplinką?

Labai svarbu sukurti vaikams saugų pasaulį, t. y. aiškią, stabilią kasdienybę, kurioje būtų kuo mažiau netikėtumų ir daugiau struktūros. Rutina, nuspėjamumas, švelnus bendravimas ir kantrybė leidžia jiems geriau prisitaikyti, išmokti naujų dalykų ir atsiskleisti. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, dažnai jaučia pasaulį labai intensyviai, todėl aplinkinių užduotis - parodyti, kad jie yra svarbūs, reikalingi ir priimami.

Statistika ir Paplitimas

Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst.

Kasmet augantis vaikų, kuriems diagnozuojami autizmo spektro sutrikimai, skaičius didina ne tik poreikį ieškoti kuo efektyvesnių pagalbos būdų, bet ir skatina aktyviau šviesti visuomenę apie šiuos sutrikimus. Higienos institutas 2016-2020 m. „Visuomenės sveikatos netolygumų“ ataskaitoje skelbia, kad vaikų (0-17 m.) su įvairiapusiais raidos sutrikimais (TLK-10-AM kodas F84) bei vaikystės autizmu (F84.0) skaičius nuolat didėjo. Berniukų, diagnozuotų su vaikystės autizmu skaičius nuo 2016 m. iki 2020 m.

Kognityviniai ir Socialiniai Sunkumai

Aiškinamajame psichologijos terminų žodyne autizmo spektro sutrikimas apibrėžiamas kaip nervų sistemos raidos sutrikimas, kuriam būdingi emocijų ir jausmų raiškos sunkumai, elgesio įkyrybės, bendravimo ydos (Bagdonas ir Bliumas, 2019). Vaikams su autizmo spektro sutrikimais daugiausiai iššūkių kelia kognityviniai ir socialiniai sunkumai. Kognityviniai (arba pažintiniai) ir socialiniai gebėjimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir abipusiai veikia vieni kitus (Attwood, 2013). Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų pažintiniai gebėjimai, tokie kaip atmintis, dėmesys, kalba, pasižymi kraštutinumais ir vaikų pasiekimai gali varijuoti nuo didelių gabumų turinčių vaikų iki turinčių didelių mokymosi sunkumų (Carpenter et al., 2002). Kaip nurodo Attwood (2013) vienas iš autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų bruožų yra kokybinis socialinės sąveikos sutrikimas, kuris pasireiškia per socialinio ir emocinio abipusio kontakto stoką bei vaiko amžių neatitinkančius santykius su bendraamžiais.

Socialiniai Sunkumai

Attwood (2013) išskiria šiuos socialinius sunkumus, su kuriais vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, susiduria kasdieniame gyvenime:

Sunku perskaityti informaciją iš kito žmogaus akių.
Kitų žmonių mintis supranta pažodžiui.
Kitiems žmonėms gali atrodyti kad elgiasi nemandagiai.
Ypatingai sąžiningi.
Gali persekioti paranojos jausmas.
Negebėjimas pamatyti, kad kitas asmuo galbūt žino ir nori padėti.
Nerimas.
Ilgesnė socialinės informacijos apdorojimo trukmė, nes remiasi ne intuicija, o informacija.
Greitesnis fizinis ir emocinis nuovargis.

Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai paprastai turi mažiau draugų, rečiau ir trumpiau žaidžia su kitais vaikais, nes jiems sunku įgyvendinti tokias draugystės sąlygas kaip dalijimąsi, pagalbą ir bendradarbiavimą (Bauminger & Kasari, 2000; Bauminger & Shulman, 2003; Bauminger et al., 2003 cit. iš Attwood, 2013).

Papildoma Informacija apie Autizmą

Apie autizmą

Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Nėra vienos priežasties, galinčios sukelti autizmo spektro sutrikimus (toliau- ASS). Esama daug veiksnių, lemiančių vaiko smegenų pakenkimą, kuris pasireiškia tam tikrais požymiais, įvardijamais autizmo diagnoze. Šiuo metu laikoma, kad autizmą sukelia įvairūs kenksmingi organiniai, biologiniai ir genetiniai veiksniai. Pagrindiniai autizmo požymius sukeliantys mechanizmai - smegenų struktūros disfunkcija ir biocheminių procesų sutrikimas smegenyse. Yra nustatyta įvairių rizikos faktorių, kurie lemia autizmo atsiradimą, pvz., vyresnio amžiaus tėvams rizika turėti vaiką su ASS yra didesnė. Jei šeimoje auga vaikas, turintis ASS, rizika, kad kitas vaikas gali turėti šį sutrikimą, sudaro 2-18 proc.

Elgesio ypatumai

Vaikams nepatinka žaisti kartu su kitu asmeniu, todėl beveik neįmanoma prisidėti prie jų žaidimo. Šie vaikai nepriima jokios pagalbos.
Augant ima ryškėti stereotipiniai judesiai, kurie tolydžio kartojami.
Nors vaikai laiku pradeda šypsotis, tačiau jų šypsena nebūna nukreipta vien į šalia esantį žmogų.
Kita dalis vaikų - labai ramūs ir „geri“ vaikai. Nuo gimimo jie būna pasyvūs, retai patys prašo valgyti, ilgai iškenčia sudrėkusias sauskelnes. Maitinami jie valgo noriai, jiems patinka gera priežiūra, bet ne tiek, kad jos reikalautų.
Vaiko elgesys „keistas“ nuo pat gimimo. Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų jie būna neįprastai ramūs, mažiau domisi kitais žmonėmis. Vėliau pradeda reaguoti į šalia esančius asmenis, stebima mažiau akių kontakto net su artimiausiais žmonėmis, pavėluotai atsiranda socialinė šypsena, vėliau ima sakyti garsus.
Raidos stagnacija, arba plato raidos būdas (angl. plateau), atsiradęs po pirmųjų gyvenimo metų.
Vaiko raidos regresas, stebimas iki 30 procentų atvejų. Kaip ir raidos stagnacijos atveju, vaikai pradžioje vystosi tipiškai.

Autizmo diagnozavimas

Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus. Kreiptis galite į Vilniaus Vaiko raidos centrą, Vaikų reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ Kaune ar kitas įstaigas pagal gyvenamą vietą.

Visada į medikus rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kad būtų išsklaidytos abejonės, arba kad vaikas būtų stebimas arba kuo skubiau būtų teikiama pagalba.

Pagalbos metodai

ASDetect programėlė padeda tėvams ir globėjams įvertinti jaunesnių, nei 2½ metų, vaikų socialinius dėmesio gebėjimus ir bendravimo įgūdžius.
Vaiko psichomotorinės raidos testas, patvirtintas Sveikatos ministro įsakymu. Aprašyta, kokius įgūdžius turi turėti vaikas nuo 3 mėn. iki 48 mėn.
Vaikų sveikatos ir psichomotorinės raidos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Pagal LR SAM ministro įsakymą vaiko raidą reguliariai tikrina šeimos gydytojai. Nustatę raidos neatitikimų jie duoda siuntimą vaikų neurologo konsultacijai. Tyrimai atliekami Vilniaus Vaiko raidos centre, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ Kaune ar kitose įstaigose pagal gyvenamą vietą.
Vaikystės autizmo įvertinimo skalė (CARS) Leidžia diferencijuoti autizmo ir intelekto sutrikimo atvejus.
Su kai kuriomis diagnozėmis priklauso 40 val. užsiėmimų su logopedu.
Jei vaikas turi nustatytą mišrų raidos sutrikimą (F83) arba gretutinę judesių sutrikimo diagnozę (F82) - priklauso kasmetinis sanatorinis gydymas. Sanatorinį gydymą skiria pacientą gydantis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada apie pirmame reabilitacijos etape suteiktas paslaugas bei antrojo etapo reabilitacijos būtinumo motyvais. Skyrus medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo paslaugas, gydymo įstaigoje pildomas išrašas iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) ir pažyma kelialapiui gauti (forma Nr. 070/a).
Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai.

tags: #moksliniai #tyrimai #vaikai #autizmas #ergoterapija