Paauglystė - tai laikotarpis, apipintas mitais, nuomonėmis ir jausmais, o žmogaus fizinės ir psichinės raidos pakopa, turinti apytiksles trukmės ribas. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti paauglystės amžiaus tarpsnio psichologinius ypatumus, brendimo iššūkius bei galimus pagalbos būdus paaugliams ir jų tėvams.
Amžiaus tarpsnių psichologija
Amžiaus tarpsnių psichologija yra psichologijos šaka, tirianti žmogaus psichikos raidą nuo gimimo iki mirties. Ji apima vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio žmogaus ir gerontopsichologiją. Šios srities tikslas - nustatyti kiekvieno amžiaus tarpsnio psichikos ypatybes, procesus, asmenybės savybių formavimosi ir raidos dėsnius.
Psichikos dinamiką, elgesio ir psichikos plėtrą lemia individo genetinių, biologinių, fizinių ir socialinių aplinkos sąlygų sąveika. Daugiausia tiriama vaikystė, paauglystė, jaunystė, t. y. žmogaus vystymosi (augimo, brendimo, išmokimo) nulemti žmogaus psichikos pokyčiai.
Augimo ir brendimo kiekybiniai fiziniai ir fiziologiniai pokyčiai, išmokimu (nevalingu įsiminimu ir tikslingu mokymusi) įgyta patirtis kokybiškai pakeičia bręstančio žmogaus veiklos galimybes, jo elgesį. Tam tikri amžiaus tarpsniai, vadinami sensityviais periodais, yra palankiausi kokios nors emocinės ar socialinės patirties įgijimui, charakterio bruožų, įgūdžių susiklostymui.
Amžiaus tarpsnių klasifikacija
Psichologai skiria šiuos amžiaus tarpsnius:
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas vyresniame amžiuje: ką reikia žinoti
- Kūdikystė (0-2 metai)
- Ankstyvoji vaikystė (2-6 metai)
- Vidurinė vaikystė (7-11 metai)
- Paauglystė (ankstyvoji 11-16 metai, vėlyvoji apie 16-19 metų)
- Jauno suaugusiojo (apie 20-40 metų)
- Vidutinio amžiaus suaugusiojo (apie 40-65 metus)
- Senatvė (nuo apie 65 metų)
Amžiaus tarpsnio ribos paslankios, priklauso nuo fizinės (amžius), pažintinės, psichosocialinės žmogaus raidos sferų. Perėjimas iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą kartais sukelia elgesio ir dvasinio gyvenimo sutrikimus, vadinamus krizėmis.
Psichologinės teorijos
- Z. Freudas teigė, kad žmogaus raida vyksta stadijomis: oralinė, analinė, falinė, latentinė ir genitalinė.
- E. H. Eriksonas visus amžiaus tarpsnius sujungė į vieną sistemą - nuo gimimo iki senatvės, skirdamas 8 amžiaus tarpsnius pagal krizes, kurias individui reikia įveikti: saugumo ir nesaugumo, autonomiškumo ir gėdos, iniciatyvumo ir kaltės, meistriškumo ir menkavertiškumo, tapatumo ir vaidmenų neaiškumo (paauglystė), intymumo ir izoliacijos (jaunystė), generatyvumo ir stagnacijos (vidutinis amžius), integracijos ir nevilties (senatvė).
- J. Piaget (kognityvinės teorijos šalininkas), remdamasis pagrindiniais psichiniais procesais, lemiančiais vaiko pažintinę raidą, skyrė sensomotorinę (iki 2 metų), priešoperacinę (2-6 metai), konkrečių mąstymo operacijų (7-11 metų), formalių mąstymo operacijų (nuo 12 metų) raidos stadijas. Jis teigė, kad toliau vyksta tik formalaus mąstymo raida (mąstymas kokybiškai nebekinta).
Paauglystės laikotarpio ypatumai
Paauglystė - tai sudėtingas ir dinamiškas laikotarpis, kuriam būdingi reikšmingi fiziniai, psichologiniai ir socialiniai pokyčiai. Tai pereinamasis etapas tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus, kupinas iššūkių ir galimybių. Paauglystės laikotarpiu jaunuoliai patiria intensyvius fizinius, kognityvinius ir socialinius pokyčius, kurie formuoja jų asmenybę ir identitetą. Tai laikas, kai jie ieško savo vietos pasaulyje, bando suprasti save ir savo santykius su kitais.
Fiziniai pokyčiai
Lytinė branda berniukams prasideda apie dvyliktus, mergaitėms - apie dešimtus metus. Vaikinams padidėja sėklidės ir penis, pasirodo gaktos plaukeliai, po truputį prasideda ir tikrasis plaukuotumas (ant rankų, kojų, krūtinės, pažastyse ir pan.), atsiranda plaukelių apie lūpas ir skruostus, išryškėja Adomo obuolys, mutuoja balsas, neretai pastebimas nežymus krūtinės padidėjimas, dėl kurio paaugliai ima baimintis, kad nebūtų palaikyti homoseksualiais.
Mergaitėms dėl padidėjusio estrogenų ir progesterono kiekio vystosi krūtys ir pieno liaukos, pasirodo gaktos plaukeliai, atsiranda plaukuotumas pažastyse, vidiniai genitaliniai organai (kiaušidės, gimda) auga paraleliai su išorinėmis genitalijomis: vystosi mažosios ir didžiosios lytinės lūpos, klitoris, labiau atsikiša Veneros gūbrys. Paprastai paaugliams daug rūpesčių kelia kūno plaukai. Berniukų problema gali būti nepakankamas plaukuotumas, o mergaičių - per didelis.
Psichologiniai pokyčiai
Paauglystėje vyksta reikšmingi psichologiniai pokyčiai, tokie kaip savimonės formavimasis, identiteto paieškos, emocinis nestabilumas, kritinio mąstymo ugdymas ir moralinių vertybių formavimasis. Paaugliai pradeda giliau suvokti save, savo jausmus ir motyvus, taip pat ieško savo vietos visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai pokyčiai senstant
Socialiniai pokyčiai
Socialinėje srityje paaugliai patiria didelę bendraamžių įtaką, siekia priklausyti grupei, eksperimentuoja su skirtingais vaidmenimis ir kuria romantinius santykius. Paauglystėje draugystė tampa itin svarbi, nes paaugliai ieško bendraminčių, artimo draugo, su kuriuo galėtų pasidalinti savo išgyvenimais ir jausmais.
Iššūkiai ir problemos paauglystėje
Paauglystė - tai ne tik galimybių, bet ir iššūkių laikotarpis. Paaugliai susiduria su įvairiomis problemomis, susijusiomis su kūno pokyčiais, savęs vertinimu, santykiais su tėvais ir bendraamžiais, mokymosi sunkumais ir ateities perspektyvomis.
Kūno įvaizdis ir savęs vertinimas
Kūno pokyčiai paauglystėje dažnai sukelia neigiamus jausmus ir išgyvenimus. Paaugliai gali būti nepatenkinti savo išvaizda, lyginant save su idealizuotais grožio standartais. Tai gali lemti žemą savivertę, nerimą, depresiją ir valgymo sutrikimus.
Santykiai su tėvais
Paauglystėje santykiai su tėvais dažnai tampa įtempti. Paaugliai siekia autonomijos ir nepriklausomybės, todėl gali priešintis tėvų kontrolei ir taisyklėms. Tai gali sukelti konfliktus ir nesusikalbėjimą šeimoje.
Bendraamžių įtaka
Bendraamžiai paauglystėje turi didelę įtaką. Paaugliai siekia būti priimti į grupę, todėl gali elgtis taip, kaip elgiasi jų draugai, net jei tai prieštarauja jų pačių vertybėms. Bendraamžių įtaka gali būti tiek teigiama, tiek neigiama.
Taip pat skaitykite: Vyresnio amžiaus europiečių psichikos sveikatos tendencijos
Mokymosi sunkumai
Paauglystėje mokymosi motyvacija gali sumažėti, o mokymosi sunkumai gali sustiprėti. Paaugliai gali prarasti susidomėjimą mokykla, patirti sunkumų susikaupti ir įsiminti informaciją. Tai gali lemti prastus pažymius, mokyklos lankomumo problemas ir ankstyvą mokyklos palikimą.
Rizikingas elgesys
Paauglystėje padidėja rizikingo elgesio tikimybė. Paaugliai gali eksperimentuoti su alkoholiu, narkotikais, seksu, smurtu ir kitomis pavojingomis veiklomis. Rizikingas elgesys gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, saugumui ir ateities perspektyvoms.
Pagalba paaugliams ir jų tėvams
Paauglystė - tai sudėtingas, bet įveikiamas laikotarpis. Svarbu, kad paaugliai ir jų tėvai gautų reikiamą pagalbą ir paramą.
Tėvų vaidmuo
Tėvai turėtų būti supratingi, kantrūs ir palaikantys. Jie turėtų stengtis suprasti paauglio jausmus ir poreikius, gerbti jo autonomiją ir privatumą, bei būti pasirengę padėti jam įveikti iškilusius sunkumus.
Higiena
Hormonų persitvarkymo laikotarpiu labai suaktyvėja pažastų ir genitalijų prakaito liaukų veikla. Prakaituojama, kai karšta, susijaudinus ar išsigandus. Tėvai turėtų paaiškinti higienos svarbą, nes jos nesilaikymas dėl dažno prakaitavimo gali turėti paaugliui nepageidaujamų pasekmių (patyčios dėl negero kvapo). Reikėtų padėti išsirinkti higienos priemones veido, kūno priežiūrai, skatinti praustis po dušu ryte, vakare ir kai jaučiasi suprakaitavęs.
Priimti į suaugusiųjų pasaulį
Jei paauglys vystosi ne taip greitai kaip jo bendraamžiai, pavyzdžiui, 13-14 metų jaunuolis atrodo dar visai vaikiškai, jam lengvai susiformuoja nevisavertiškumo kompleksas. Tokiais atvejais tėvai turėtų pabrėžti, kad vėlyvas brendimas nėra trūkumas. Tokiam paaugliui labai reikia realios tėvų paramos, kuri būtų nukreipta į jų svarbumo, vertingumo šeimoje pripažinimą. Tėvai labai jiems padėtų, jei pasistengtų sūnų įtraukti į suaugusiųjų gyvenimą ir leistų kartu spręsti aktualius šeimos reikalus, pavyzdžiui, tartųsi dėl savaitgalio planų, kokią dovaną pirkti močiutei ir t. t. Taip pat padėtų, jei leistų suprasti, kad su juo elgiasi kaip su suaugusiuoju - kartu bandytų aptarti šeimos taisykles ir pan., patartų jam aktualiais klausimais, pavyzdžiui, tokius jaunuolius domina visa, kas susiję su jų išvaizda: ūgis, barzdos žėlimas, odos pakitimai.
Komplimentai
Nors paaugliai ir didžiuojasi savo ryškėjančiu vyriškumu, jie tampa labai pažeidžiami. Berniukai dažnai nejaukiai jaučiasi savo naujame „apvalkale“, todėl jiems norisi patvirtinimo iš išorės, kad su jais viskas gerai. Šiuo periodu tėvai turėtų būti supratingi, gerbti paauglio išgyvenimus ir jokiu būdu nesumenkinti to, ką jis patiria. Paauglys nori girdėti komplimentus. Girkite jį už viską, už ką galima pagirti. Tai skatina jį „augti“ ir stengtis būti geresniam, siekti pateisinti tėvų lūkesčius.
Pagalba merginoms
Tėvai turėtų kantriai ir lėtai mokyti priimti besikeičiantį fizinį kūną, jo pokyčius. Taip pat - mokyti gerbti savo kūną, nes kūnas - tai savasties, „aš“ dalis. Priimdama savo kūną, mergina integruoja jį į savo asmenybės struktūrą. Jeigu ji jo nepriima, vyksta įvairios asmenybės disfunkcijos, sukeliančios psichologinių problemų. Neturėtų būti jokių žeidžiančių, kritikuojančių replikų apie besiformuojantį paauglės kūną. Reikėtų sakyti daugiau komplimentų, padrąsinančių žodžių ir stiprinti dukters savivertę. Svarbu mergaites išmokyti, kaip susitvarkyti su pažastų, gaktos, rankų ir kojų plaukais, paaiškinti, kad visai nesvarbu, ar šiose vietose ji turi labai daug, ar labai mažai plaukų - ji yra visiškai normali.
Pagalba vaikinams
Nuraminti savo paauglį ir paaiškinti, kad besikeičiantis balsas - tai ryškiausias brendimo, tapimo suaugusiuoju požymis. Balso tembras nusistovės po 3-6 mėnesių. 17 metų jaunuoliams balso mutacija jau dažniausiai būna pasibaigusi. Kai jo balsas pradeda gergždėti, lūžinėti, galima pasiūlyti sūnui gerti saldžią šiltą arbatą arba sučiulpti saldainį. Tegul jo kuprinėje visada būna čiulpinukų.
Specialistų pagalba
Jei paauglys patiria rimtų psichologinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas, valgymo sutrikimai, priklausomybės, ar turi suicidinių minčių, būtina kreiptis į specialistus: psichologus, psichoterapeutus, psichiatrus. Specialistai gali padėti paaugliui įveikti sunkumus, sustiprinti jo psichologinę sveikatą ir pagerinti jo gyvenimo kokybę.
Švietimas ir prevencija
Svarbu šviesti paauglius apie paauglystės ypatumus, kūno pokyčius, emocijas, santykius, seksualumą, rizikas ir galimybes. Švietimas ir prevencija gali padėti paaugliams geriau suprasti save ir savo aplinką, priimti atsakingus sprendimus ir išvengti problemų.
Paauglystė kaip asmenybės formavimosi laikotarpis
Ne kartą teko girdėti pasakymą, kad gimęs kūdikis yra tarsi „tobula rasa“, kurioje jam augant gyvenimas ir patirtis įrašo asmenybės kaitos tarpus. Psichologai įvardija nemažai amžiaus tarpsnių, nurodydami jiems būdingus bruožus, psichinio, socialinio vystymosi ypatumus. Itin daug dėmesio jie skiria paauglystei, nes būtent tuo metu vyksta reikšmingų fiziologinių organizmo kitimų, lydimų savos vietos visuomenėje sudėtinga paieška. Tai laikas, kuris, netgi pagal visuomenėje nusistovėjusias nuostatas, yra pats sudėtingiausias, dramatiškiausias.
Asmenybe ne gimstama, ja tampama. Ego psichologas E. Eriksonas (labiausiai domėjęsis paauglyste ir nuo jos analizės pradėjęs savo teorijos kūrimą) manė, kad kiekvienu amžiaus tarpsniu žmogus susiduria su to tarpsnio krize, kurios sėkmingas išsprendimas lemia tobulėjimą ir ėjimą pirmyn. Jis pabrėžė, kad amžiaus krizės yra natūralus dalykas ir rodo sėkmingą vystymąsi. Asmenybės tapatumas pradedamas suvokti ttais laikotarpiais, kai išgyvenamos psichosocialinio vystymosi krizės. Jos skatina asmenybės tobulėjimą arba regresavimą. Krizių ir dilemų laikotarpiu žmogus pasidaro labiau pažeidžiamas, asmenybė sustiprėja tik jas įveikusi. Tad asmenybės augimas - tai vis išsamesnis žinojimas apie save ir pasaulį.
Paauglystės krizės
Paauglystėje jaunas žmogus vis daugiau sužino apie pasaulį, apie save, išgyvena bene daugiausia įvairių krizių, tampa itin pažeidžiamas, dažnai jaučiasi nelaimingas, nesuprastas. Susanna Tamaro knygoje „Eik, kur liepia širdis“ teigė: „Žmogus, kurio paauglystė pernelyg giedra ir laiminga, niekada nebus iš tikrųjų didelis“. Ši knyga kalba apie tai, kas iš tiesų turėtų būti svarbu paauglystės tarpsniui - kas patinka, kur mano, kaip jauno žmogaus, vieta, pagaliau kaip svarbu išgirsti ne tik kitus, bet ir save.
Parengimas paauglystei prasideda jau kūdikystėje ir vaikystėje. Ir patirtys labai individualios ir įvairios. Šiuo ieškojimų tarpsniu paauglys kelia klausimus: „Kas aš esu?, „Ko aš siekiu?“, „Į ką aš esu panašus?“, „Su kuo man bendrauti?“, „Ką man rinktis?“ ir pan. Svarbu žinoti, kad jis pats vienas ne visada pajėgus surasti atsakymus, tad labai dažnai šalia jo reikalingas yra suaugęs žmogus- tėvas, motina, artimieji, mokytojas.
Tapatumo paieškos
Paauglystė - tai sumaišties ir krizių, „„audrų ir sunkumų“ laikotarpis, kai, atrodo, viskas griūva, nors nieko dar nėra. Mokykliniais metais paauglys patenka tarp „egzistencinių žirklių“ - sena (vaikystės) gyvenimo prasmė jau nebetenkina, o nauja (suaugusiųjų) dar neatrasta. Todėl dažnai jaunas žmogus pakimba egzistenciniame vakuume, kurį lydi neurozės sindromas, depresijos, žalingi įpročiai, apima tuštumos, beprasmybės jausmas. Pasak V.Černiaus, tai judėjimas iš pažįstamos vaikystės į nežinomą suaugusio žmogaus gyvenimą. Nesugebėjimas suprasti, kas aš esu, - tapatumo stoka - sukelia sumaištį.
Paauglystės laikotarpį vieni autoriai įvardija kaip 10 - 16 metus, kiti 13- 17, dar kiti mano, kad jis tęsiasi iki 20 metų. Jei nesiseka šį laikotarpį sėkmingai įveikti, paauglystė užtrunka. Įveikus ją, atsiranda pasitikėjimas savimi ir saugios ateities jausmas. Fizinė ir pažintinė branda išryškėja savo laiku.
Fizinis ir emocinis brendimas
Paauglystės tarpsniui būdingas spartus augimas ir lytinis subrendimas. Fizinis vystymasis netolygus ir intensyvus. Šis amžiaus tarpsnis- svarbiausias fizinio ir emocinio brendimo periodas. Tiksliausią informaciją apie save, savo jausmus, vidines reakcijas paauglys gauna iš savo kūno. LLaiku įsisąmoninęs savo vidines reakcijas, augantis žmogus dažniau remsis svarbiausiomis vertybėmis ir doriau elgsis. Vienas svarbiausių fizinio vystymosi faktų - lytinis brendimas (B.Grigaitė, 2006). Kai gėdijamasi savo išvaizdos, neskiriama dėmesio fizinei savijautai, sulėtėja ne tik kūno, bet ir proto bei jausmų raida. Palankiam prisitaikymui svarbu ne tik tai, kada bręstama, bet ir tai, kaip į šiuos pokyčius reaguoja aplinkiniai.
Pažintinių gebėjimų ugdymas
Paauglys pajėgesnis tampa sudėtingesniam analitiniam-sintetiniam suvokimui. Tai lemia išaugęs jo proto smalsumas, kuris reikalauja aukštesnės bei labiau organizuotos veiklos. Didėja suvokimo apimtis ir jis darosi nuoseklus ir visapusiškas tuo atveju, jei yra interesas, motyvas, jei ne - suvokimas lieka paviršutiniškas bei negilus. Darosi valinga atmintis, pagerėja atminties produktyvumas, naudojami įvairūs įsiminimo ir prisiminimo būdai, pastebimas gebėjimas susieti naujas ir senas patirtis bei žinias. Greičiau išmokstama įsiminti ir išlaikyti atmintyje daugiau informacijos. Mechaninį įsiminimą keičia loginis. Jau nebenorima „kalti atmintinai“, protestuojama prieš panašius mokytojų reikalavimus ir stengiamasi medžiagą pateikti savais žodžiais (B.
Keičiasi paauglio mokymosi motyvai, dažnai mokymesi stokojama nuoseklumo, darosi svarbūs patarimai kaip mokytis. Santykiams su mokytojais būdingas paviršutiniškumas, svarbūs tokie dalykai: ppaties mokytojo asmenybė, jo erudicija, ar gerbiami mokiniai ir su jais skaitomasi, ar yra teisingi, vertinant poelgius ir mokymąsi. Todėl mokytojas turi labai pasistengti, kad nesugriautų savo autoriteto, nes jo pozicija jau nebėra priimama nesvarstant, kaip kad vaikystės metu, vien dėl to, kad mokytojas vyresnis, turintis daugiau patirties.
Paauglystėje praplatėja interesų ratas, interesai tampa pastovūs, dėl to dažnai nukenčia mokymasis, mintys ir energija nukreipiama kitur. Sumažėja susidomėjimas mokykla, išryškėja įvairūs kraštutinumai. Jausmų pasaulis darosi subjektyvus, greičiausiai keičiasi ir mažiausiai matomas. Paauglystėje jausmai pasireiškia labai subtiliai. Šiuo fizinio ir emocinio brendimo laikotarpiu pastebimas emocinis atsiribojimas nuo tėvų (arba jų vaidmuo jau netiesioginis), vienmečių, grupės nuomonės, normos paaugliams tampa labai svarbios. Jie įeina į grupes, apie kurias dažnai nežino net jų tėvai. Emocinis atsiribojimas nuo tėvų įvyksta todėl, kad paauglys galėtų ir būtų pajėgus užmegzti emocinius ryšius su bendraamžiais. Paaugliai, nepajėgūs šio uždavinio išspręsti, neįstengs priimti sprendimų, laisvai jaustis suaugusiųjų pasaulyje, nes emociškai bus dar vaikai, kaip ir nesugebės sukurti ryšių su bendraamžiais.
Ankstyvoje paauglystėje mąstymas yra dar egocentriškas. Dažnai paaugliai mano, kad jų asmeninis patyrimas yra unikalus ir kiti jų negali suprasti. abstrakčiai, logiškai mąstyti, apibendrinti, lyginti, aktyviai reiškia savo nuomonę. Plėtojantis paauglių mąstymo gebėjimams, tobulėja jų socialinis supratingumas ir moraliniai sprendimai. Pradedama suprasti, ką kiti žmonės galvoja apie juos.
Didėjant pažintiniams gebėjimams, daugelis paauglių pradeda galvoti apie tai, kas idealu, ir tampa gana kritiški visuomenės, savo tėvų ir savo trūkumų atžvilgiu. Labai svarbu, kad atsiradęs mąstymo kritiškumas, kuris labai charakteringas paauglystėje, nevirstų nepateisinamu abejojimu viskuo, ginčijimusi, nepagrįstu priešgyniavimu. Ne mažiau svarbus paauglio mąstymo bruožas - kūrybinio mąstymo vystymasis (B. Grigaitė, 2006).
#
tags: #amziaus #tarpsniu #psichologija #paauglyste