Įvadas
Motyvacija sportui yra reikšmingas sporto mokslo tyrimų objektas. Motyvacija daugiau ar mažiau pasireiškia daugelyje mūsų veiksmų. Kartais mes klaidingai įsivaizduojame, jog tai turėtų būti uždegantis, nuostabus jausmas, kuris skatina mus imtis svarbių darbų, tačiau realybėje tai tėra vienas motyvacijos atspalvis. Lygiai taip pat esame vedami motyvacijos ir tais momentais, kai užuot ėję sportuoti, gulime ant sofos žiūrėdami Netflix‘ą ir triaukšdami bulvių traškučius, tik šiuo atveju jaučiamės labiau motyvuoti ilsėtis, nei sportuoti. Taip yra todėl, kad motyvacija yra procesas, kuris skatina mus patenkinti savo poreikius, norus ir siekti tikslų.
Motyvacijos svarba sporte
Kiekvienoje sporto šakoje, norint pasiekti aukštų sportinių rezultatų varžybose, yra labai svarbūs motyvai ir tikslai. Daugelis tyrimų aprašoma ir nagrinėjama sportininkų motyvacijos veiksniai, siekiant atskleisti motyvus įtakojančius sportininkų veiklos ir fizinio aktyvumo motyvaciją. Vienas svarbiausių veiksnių, galinčių įtakoti sportininkų sportinę veiklą, yra motyvacijos stiprinimas. Jaunimą skatinti sportuoti reikia, nes moksliniai tyrimai rodo, jog jaunieji sportininkai ar sportuojantys ir fiziškai aktyvūs vaikai ir paaugliai lengviau integruojasi į visuomenę, nes sportas ugdo gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, priimti sprendimus, laikytis nustatytų taisyklių.
Sporto motyvacijos skalė
Sporto motyvacijos skalė (Pelletier et al., 1995) yra viena iš tokių priemonių. Vėliau ši skalės versija Lietuvoje taikyta keliuose tyrimuose. Pažymėtina, kad visi Lietuvos sportuojančių vaikų ir paauglių populiacijose atlikti tyrimai apsiribojo vienos dviejų sporto šakų jaunaisiais sportininkais, o ir imtys buvo nelabai didelės.
Lietuviška Sporto motyvacijos skalės versija
Motyvacijos sportui tyrimo priemonės poreikis ir nepakankamo Sporto motyvacijos skalės psichometrinio ištirtumo priežastys lėmė tyrimo tikslą - psichometriškai įvertinti lietuvišką Sporto motyvacijos skalės versiją. Jaunųjų sportininkų motyvacija matuota Sporto motyvacijos skale (Pelletier et al., 1995). Sporto motyvacijos skalės vertimo į lietuvių kalbą ir tikslinimo procesas apėmė kelis etapus. Tyrime dalyvavo 688 jaunieji sportininkai (463 vaikinai ir 225 merginos) iš įvairių Lietuvos sporto mokyklų ar kitų neformaliojo švietimo įstaigų. Tiriamųjų amžius - 14-18 metų, amžiaus vidurkis - 15,61 ± 1,97 metų. Vidutinė sporto būrelių lankymo trukmė - 4,74 ± 2,88 metų. Poskalių patikimumas ir vidinė darna nustatyti remiantis: Kronbacho alfa (angl. Cronbach α) koeficientu; teiginio koreliacijos su poskale koeficientu ITC (angl. Item-total Correlation) ir Kronbacho alfa koeficientu, eliminavus teiginį (α e.t.). Tiesiniai statistiniai ryšiai tarp kintamųjų nustatyti taikant Spirmeno (angl. Spearman) koreliacijos koeficientą. Kronbacho alfa koeficiento reikšmės varijavo nuo 0,65 iki 0,80, vidurkis - 0,72. Atskirų teiginių koreliacijos su poskalėmis koeficiento minimali reikšmė varijavo nuo 0,36 iki 0,57, o maksimali - nuo 0,52 iki 0,66. Kronbacho alfa, eliminavus teiginį, testas parodė, kad eliminavus bet kurį teiginį iš poskalės Kronbacho alfa koeficiento reikšmės nepadidėtų. Kronbacho alfa koeficiento reikšmės yra labai artimos originaliai Sporto motyvacijos skalės versijai. L. G. Pelletiero ir kitų autorių (1995) tyrime Kronbacho alfa koeficientas varijavo nuo 0,63 iki 0,80, o vidurkis sudarė - 0,75.
Tyrimo privalumai ir išvados
Pagrindinis šio tyrimo privalumus yra tas, kad buvo sukurta ir psichometriškai įvertinta lietuviška Sporto motyvacijos skalė. Tyrimas Lietuvos sporto mokslo kontekstui ypač aktualus tuo, kad tai pirmasis sporto motyvacijos klausimynas, grindžiamas apsisprendimo teorija. Lietuviškos Sporto motyvacijos skalės psichometriniai parametrai yra pakankamai geri, todėl skalė tinkama matuoti ir vertinti jaunųjų (14-18 metų) sportininkų motyvacijos raišką apsisprendimo teorijos kontekste.
Taip pat skaitykite: Šizoidinio asmenybės tipo sutrikimo gydymas
Sportinių šokių sportininkų motyvacijos tyrimas
Tyrimo objektas - 13-15 metų lankantys sportinius šokius sportininkai. Tyrimo tikslas - nustatyti ir palyginti 13-15 metų sportinių šokių sportininkų motyvaciją lankyti sportinius šokius prieš ir Covid-19 pandemijos metu.
Tyrimo uždaviniai
- Aptarti sportinių šokių treniruočių specifiką ir motyvacijos problemas.
- Nustatyti jaunųjų sportinių šokių sportininkų motyvus lankyti sportinius šokius.
- Nustatyti ir palyginti kaip Covid-19 pandemija paveikė jaunųjų sportinių šokių sportininkų motyvaciją lankyti sportinius šokius prieš ir Covid-19 pandemijos metu.
Tyrimo metodai ir organizavimas
Tyrimo metodai ir organizavimas: mokslinės literatūros šaltinių analizė; anketinė apklausa; matematinė statistika. Tyrimas buvo atliktas sausio 22 d. - kovo 19 d. Vilniuje. Tyrime dalyvavo 13-15 metų sportinius šokius lankantys įvairaus meistriškumo sportininkai iš daugelio įvairių sportinių šokių klubų Vilniuje, daugiausia jų iš „MJ sportinių šokių akademijos“. Tyrime dalyvavo 216 respondentų, kurių amžiaus vidurkis buvo 14,5 metų. Daugiau respondentų buvo mergaitės (57,2 proc.), didesnė dalis respondentų sportinius šokius lankė >5 metus (66,7 proc.). 13-15 metų sportinių šokių šokėjų motyvacija buvo matuojama modifikuota sporto motyvacijos skale - The sport motivation scale (SMS) (Pelletier et al., 1995).
Sporto motyvacijos skalės subskalės
Skalė suskirstyta į 6 subskales:
- Vidinė motyvacija - sužinoti.
- Vidinė motyvacija - siekti tobulumo.
- Vidinė motyvacija - patirti.
- Išorinė motyvacija - identifikuotis, susitapatinti.
- Išorinė motyvacija - tiesioginis išorinis reguliavimas.
- Amotyvacija.
Kiekvienas subakslės teiginys vertinamas pagal Likerto skalės 5 balų sistemą, kai kiekvienas teiginys įvertinamas nuo 1 iki 5, kai 1 - visiškai sutinku, 5 - neturiu nuomonės. Matematinės statistikos rezultatams apdoroti buvu naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 22.0 versija. Tyrimo duomenys pateikiami paveiksluose, lentelėse nurodant atsakymų pasiskirstymų procentinę ir vidurkių išraišką. Atsakymų pasiskirstymo statistiniam reikšmingumui vertinti taikytas Stiudento T kriterijus ir chi - kvadratas (χ2) nepriklausomoms imtims. Pasiskirstymas buvo statistiškai reikšmingas, kai p<0,005.
Tyrimo rezultatai ir hipotezės patvirtinimas
Tyrimo rezultatų analizė parodė, jog 13-15 metų berniukus ir mergaites lankyti sportinius šokius dažniausiai motyvuoja stipriai išreikšti vidinės motyvacijos motyvai ir jie yra motyvuoti ne tik patirti malonumą, pasinerti į šią sportinę veiklą, bet ir siekti aukštų rezultatų sportinėje veikloje. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, jog berniukams, labiau nei mergaitėms buvo būdinga ir stipresnė išorinės motyvacijos raiška sportiniams šokiams. Hipotezė, kad Covid-19 pandemija neigiamai paveikė sportinių šokėjų sportininkų motyvaciją sportuoti ir siekti aukštų rezultatų varžybose, pasitvirtino iš dalies. Berniukai dažniau nei mergaitės nurodė, jog jų motyvacija buvo sumažėjusi, tačiau nei berniukai, nei mergaitės nepasižymėjo sumažėjusia motyvacija siekti aukštų rezultatų varžybose.
Taip pat skaitykite: Mokslinis straipsnis apie bendravimo psichologiją
Išvados
Sportinių šokių bendruomenė sugebėjo prisitaikyti prie Covid-19 viruso sukeltų pandemijos pasekmių. Covid-19 pandemija 13-15 metų respondentų sportinę veiklą paveikė nežymiai, beveik trečdalis respondentų įžvelgė teigiamą pandemijos poveikį jų sportinei veiklai, nes užsiėmė sportine veikla namuose. Nors mergaitės ir berniukai Covid-19 pandemijos laikotarpiu nepasižymėjo aukšta nemotyvacija sportinių šokių veiklai, tačiau mergaitės dažniau nurodė, jog jos nebuvo praradusios motyvacijos sportiniams šokiams per Covid 19 pandemiją.
Kaip išlaikyti motyvaciją sportuojant?
Be to, kad tikimės, jog motyvacija atneš užsidegimą daryti darbus, mokytis, sportuoti ir t.t., neretai viliamės, jog ji dar ir ateis savaime. Vieną rytą atsikelsime ir - o! - būsime absoliučiai nusiteikę ir pasiruošę bėgti 5 km, net jei už lango siaubingas oras. Kartais taip nutinka, tačiau ne taip ir dažnai - verta mokytis motyvaciją kurti ir palaikyti patiems, užuot viltingai laukus, kada ji pasirodys.
Pradėkite nuo klausimo "Kodėl?"
Pirmiausia, pradėkite nuo paprasto klausimo: „Kodėl man svarbu daryti X?“. Kai kalbame apie naujo įgūdžio mokymąsi, įpročio ugdymą ar savęs tobulinimą, tenka pripažinti, jog tai yra nelengvas darbas. Kaip dažnai mes linkę daryti sunkų darbą tiesiog šiaip sau? Taigi, kad nelabai dažnai.
Numatyti tikslus
Tuomet numatykite tikslus - tai ypač svarbu motyvacijai palaikyti! Pirmiausia, šie tikslai turėtų būti realistiški. Pernelyg sudėtingi tikslai (gerokai viršijantys mūsų galimybes) mus paprasčiausiai demotyvuoja - galvoje ima suktis mintys, jog beprasmiška gaišti laiką darant tai, ką įgyvendinti praktiškai neįmanoma. Tuo tarpu pernelyg lengvi tikslai (pareikalaujantys minimalių ar visai jokių pastangų) kelia nuobodulį.
Tikslo išskaidymas į mažesnius uždavinius
Tada tikslą išskaidykite į mažesnius uždavinius. Kokius mažus žingsnelius ir kada turėtumėte padaryti, kad judėtumėte tikslo link? Maži žingsneliai yra beprotiškai svarbūs mūsų motyvacijai, nes juos atlikus mus užlieja džiaugsmas ir pasididžiavimas savimi.
Taip pat skaitykite: Visuomenės požiūris į priklausomybes
Savęs apdovanojimas
Ir galiausiai, nepamirškite savęs apdovanoti! Kam nepatinka dovanos ir malonumai, ar ne? Tą rodo ir moksliniai tyrimai - esame labiau motyvuoti atlikti užduotis, kai žinome, kad jas baigę sulauksime ko nors malonaus. Pavyzdžiui, galite išsikelti tikslą pradėti bėgioti ir po mėnesio be sustojimo nubėgti 3 kilometrus.
Praktiniai patarimai, kaip padidinti motyvaciją sportuoti
- Atraskite jums patinkantį fizinio aktyvumo būdą. Fizinis aktyvumas visiškai nereiškia svarmenų kilnojimo sporto salėje (bet tai puikus sportas, jeigu tik jis jums patinka!) - svarbiausia judėti!
- Užsirašykite į grupinius užsiėmimus. Lankykite mokamas treniruotes, sporto klubą.
- Sportuokite su asmeniniu treneriu.
- Įsigykite išmaniąją apyrankę. Išmaniosios apyrankės fiksuoja kasdienį aktyvumą ir padeda siekti išsikeltų tikslų, pavyzdžiui, kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių.
- Įsirašykite aktyvumą skatinančią programėlę.
- Ieškokite bendraminčių.
- Įtraukite sportą į dienotvarkę. Planuokite ir prioritetizuokite savo laiką taip, kad dienotvarkėje rastumėte valandėlę sportui ar aktyviam laisvalaikiui.
- Neturite laiko? Sąmoningai „fiksuokite“ savijautą po sporto. Ar kada gailėjotės, kad pagaliau prisivertėte pasportuoti? Tikriausiai atvirkščiai - po sporto jaučiamės puikiai, didžiuojamės savimi.
- Nepersistenkite.
- Įsigykite gražią sportinę aprangą.
- Domėkitės sporto nauda.
- Rodykite gerą pavyzdį vaikams.
- Pradėti galite ir nuo mažų žingsnelių, pavyzdžiui, į parduotuvę eikite, o ne važiuokite. Dažniau rinkitės pasivaikščiojimus su šeima, o ne laiko leidimą kavinėse ar žiūrint televizorių svetainėje.
Sėdimas darbas ir motyvacija sportuoti
Sėdimas darbas mažiausiai 8 valandas kasdien - daugelio suaugusių žmonių kasdienybė. Tik ar žinojote, kad moksliniai tyrimai rodo, jog žmonės, dirbantys sėdimą darbą, kur kas dažniau serga, blogai jaučiais, junta įvairius negalavimus? Toks gyvenimo būdas ir darbo specifika tikrai gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai ir gyvenimui, ypač jei po darbo valandų nėra skiriama pakankamai laiko judėjimui. Kiekvieną darbo dieną praleisdami prie darbo stalo tikrai mažai judame. Dėl to ilgainiui galima pastebėti ne tokius malonius ir lauktus sveikatos negalavimus. Teigiama, kad ilgos darbo valandos sėdint ir mažai judant tikrai nėra naudingos žmogui. Jos tampa dar labiau nenaudingos tuomet, kai po darbo valandų yra palaikomas žemas fizinis aktyvumas. Dėl to gali imti didėti nepageidaujamas svoris, atsirasti nugaros, pečių, kaklo skausmai ir net kitos sveikatos problemos, kurios trukdys džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu. Tad, siekdami užkirsti kelią šioms problemoms ir kylančiam diskomfortui, specialistai primygtinai rekomenduoja palaikyti aktyvų gyvenimą būdą.
Fizinio aktyvumo nauda
Rekomenduojama per savaitę mankštos ir sportui skirti bent 150 minučių. Prisijaukinus fizinį aktyvumą į savo kasdienybę, akimirksniu pastebėsite pokyčius. Mankštos ir sportas gali prisidėti prie geresnės miego kokybės, tinkamo imuninės sistemos veikimo ir svorio kritimo. Tokiu būdu užkirsite kelią skausmams, diskomfortui ir ligoms, kurios tikrai nepraturtins gyvenimo bei kasdienybės. Be abejo, iš karto imti ir bėgti maratonų nereikia.
Emocinė sveikata ir fizinis aktyvumas
Dažnai pastebima, kad sėdimas darbas ir ilgos valandos prie kompiuterio atneša ne tik fizinį diskomfortą, bet ir kenkia emocinei sveikatai. Praleidus ilgą dieną prie darbo stalo, sprendžiant sudėtingas darbo užduotis ar klausimus, dažnai namo grįžtame irzlūs, pikti ir netekę motyvacijos. Dėl to ilgainiui imame prarasti motyvaciją dirbti, sumažėja produktyvumas. Tačiau, lygiai taip pat kaip ir fizinei sveikatai, pakankamas fizinis aktyvumas turi teigiamos įtakos ir emocinei sveikatai. Mankšta, pasivaikščiojimas ar mėgiamos sporto šakos propagavimas gali tapti puikios nuotaikos, žvalumo garantu. Teigiama, kad palaikant fizinį aktyvumą ir gyvenant aktyvų gyvenimą gali pagerėti ne tik nuotaika, bet ir produktyvumas darbe. Aktyviai gyvendami būsite dėmesingesni darbe, lengviau susikaupsite ir net galite pagerinti savo atmintį.
Kaip įtraukti fizinį aktyvumą į kasdienybę?
Praleisdami ilgas valandas darbe, žiūrėdami į kompiuterio ekraną, ilgainiui prie to priprantame. Tad pakeisti savo gyvenimo būdą ir į jį įtraukti daugiau judėjimo ar aktyvių veiklų gali būti ne taip ir lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tačiau gyvename moderniais laikais, kuomet turime prieigą prie daugybės įrankių ir veiklų, kurios tai gali pakeisti. Jei sunku prisiversti judėti po ilgos darbo dienos, apgalvokite savo pomėgius ir mėginkite prie jų priderinti ir aktyvias veiklas, sportą.
Sporto inventorius kaip motyvacijos šaltinis
Motyvacijos ir postūmio judėti gali suteikti ir tinkamo sporto inventoriaus įsigijimas. Nauja sporto apranga, mankštų kilimėlis ar įvairios sporto prekės gali tapti puikia motyvacija ir paskata judėti. Galbūt motyvacijos suteiks naujas dviratis ar svarmenys, kuriuos mankštoms galėsite panaudoti net savo namuose.
tags: #mokslinis #straipsnis #apie #motyvacija #sportuoti