Įvadas
Elgesio ir emocijų sutrikimai yra viena didžiausių problemų Lietuvoje, turinti didelę įtaką vaikų raidai, mokymosi rezultatams ir socialinei integracijai. Lietuvos visuomenės psichologinė sveikata nėra gera, todėl ypač svarbu užtikrinti tinkamą pagalbą vaikams, patiriantiems elgesio ir emocijų sunkumus. Šiame straipsnyje nagrinėjami elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų ugdymo, integracijos bei pagalbos būdai, remiantis VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro patirtimi ir kitų organizacijų metodinėmis rekomendacijomis.
Elgesio Ir Emocijų Sutrikimų Požymiai Ir Iššūkiai
Vaikai, turintys elgesio ar (ir) emocijų sutrikimų, susiduria su daugybe iššūkių tiek mokykloje, tiek namuose, o tai veikia jų kasdienybę. Šie sutrikimai pasireiškia įvairiai, nuo sunkumų valdant emocijas iki agresyvaus elgesio, nuo dėmesio nesukaupimo iki užsidarymo savyje. Svarbu atpažinti šiuos požymius ir suprasti, kad vaikams reikia specializuotos pagalbos.
Elgesio Ir Emocijų Sutrikimų Tipai, Požymiai, Apraiškos Ir Formavimosi Istorija
Norint veiksmingai padėti vaikams, būtina suprasti elgesio ir emocijų sutrikimų tipus, jų požymius ir priežastis. Tai apima supratimą apie:
- Dėmesio sutrikimą ir hiperaktyvumą (ADHD)
- Opozicinį neklusnumo sutrikimą (ODD)
- Elgesio sutrikimus (CD)
- Nerimo sutrikimus
- Depresiją
Supratimas apie šių sutrikimų formavimosi istoriją ir galimas priežastis padeda specialistams ir tėvams parinkti tinkamiausias intervencijas.
Pagalba Vaikams Su Intelekto Sutrikimais
Intelekto sutrikimai pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl šio sutrikimo nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime. Vis dėlto programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo turiniu, kad mokinys galėtų dalyvauti bendroje klasės veikloje.
Taip pat skaitykite: Humanistinės mokyklos ugdymo principai
Intensyvios Integracijos Modelis
VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras jau dešimt metų teikia psichologinę bei psichoterapinę pagalbą įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms. 2021-2024 m. įgyvendinant projektą „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“, Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai teikė psichosocialines paslaugas Kauno rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono, Marijampolės ir Elektrėnų savivaldybėse gyvenančioms šeimoms, kurios augina elgesio sunkumų/sutrikimų turinčius vaikus. Projektui finansuoti skirta 275 914 Eur.
Konsultacijose taikytas „Intensyvios integracijos modelis“, kuris apima tris etapus:
- I etapas: Pirminis įvertinimas bei emocinio ryšio su šeima ir vaiku užmezgimas. Šis įvertinimas įmanomas tik intensyviai bendraujant su šeima. Siekiama pirminiam įvertinimui šeimą ištraukti iš jiems įprastos aplinkos ir siūlyti intensyvią terapinę programą, trunkančią dvi dienas (pvz.: terapinius savaitgalius) su dviem psichoterapeutais. Jų metu vyko šeimos situacijos, vaiko/jaunuolių esamų sutrikimų/sunkumų detalus įvertinimas.
- II etapas: Paslaugų teikimas, šeimos lydėjimas (vykdė šeimos konsultantas) bei nuolatinis esamos situacijos, vykstančio pokyčio įvertinimas.
- III etapas: Giluminis įvertinimas įmanomas tik intensyviai bendraujant su šeima. Naudojantis norvegų terapeutų patirtimi, siekiama antriniam įvertinimui šeimą ištraukti iš jiems įprastos aplinkos ir siūlyti intensyvią terapinę programą su dviem psichoterapeutais.
Mokymai Specialistams Ir Bendruomenėms
Projekto įgyvendinimo laikotarpiu visos Lietuvos specialistams (psichologams, socialiniams darbuotojams, pedagogams ir kt.) vesti mokymai „Intensyvios integracijos modelis. Konsultacinė pagalba elgesio-emocinių sunkumų turinčiam vaikui ir jo šeimai“. Tikslinė grupė - specialistai, teikiantys paslaugas šeimoms, kurios augina elgesio-emocinių sunkumų turinčius vaikus. Mokymų metu suteiktos teorinės bei praktinės žinios, aptarti sunkūs atvejai. Taip pat vyko mokyklų bendruomenėms skirti mokymai „Vaikų elgesio problemos ir pagalbos jiems būdai“ bei „Elgesio ir emocijų sunkumų turinčių vaikų priėmimas ir integravimas į mokymo procesą: šiluma ir ribos“, ir mokymai skirti šeimos vietos bendruomenei „Pagalba sunkumų turinčiam vaikui - kuo mes galime padėti“.
Įsitraukiančios Tėvystės Įgūdžių Ugdymo Mokymai
Projekto apimtyse taip pat vyko įsitraukiančios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymai.
Tarptautinis Bendradarbiavimas
Projekto įgyvendinimo laikotarpiu projekto partneriai Nordic Baltic Organization for Professionals Working with Children and Adolescents iš Norvegijos dalyvavo baigiamojoje konferencijoje, teikė supervizijas, konsultacijas projekto vykdytojams bei su vaikais dirbančiais specialistams.
Taip pat skaitykite: Psichologinė parama specialiųjų poreikių turintiems vaikams
Projekto Rezultatų Pristatymas
Gruodžio mėn. ir kovo mėn. vyko nuotolinė praktinė konferencija „Psichologinė-socialinė pagalba sunkumų turinčiai šeimai“, skirta projekto „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“ pasiektų rezultatų pristatymui. Dalyviai turėjo galimybę giliau susipažinti su projekto įgyvendinimo procesu ir jo poveikiu šeimoms, kurioms tenka susidurti su vaikų elgesio ir emocinėmis problemomis.
Projekto Efektyvumo Vertinimas
Projekto pabaigoje vykdytas „Intensyvios integracijos modelio“ kiekybinis-kokybinis tyrimas. Teikiamų paslaugų, modelio efektyvumas ir veiksmingumas vertintas viso projekto metu (vertino tiek vykdytojai, tiek dalyviai). Tyrime metu surinktos ir moksliškai apibendrintos dalyvių bei specialistų patirtys, pasiekti kokybiniai bei kiekybiniai rezultatai, pateikiamos modelio įgyvendinimo rekomendacijos bei išvados.
Švietimo Pagalbos Galimybės Ir Būdai Vaikui Namuose
Paskaitos metu Elgesio ar (ir) emocijų grupės specialioji pedagogė Neringa Kaminskienė pristato elgesio ir emocijų sutrikimų požymius ir patiriamus iššūkius, tiek namuose, tiek ugdymo įstaigoje. Taip pat pateikiamos priemonės, kurios gali padėti vaikams namuose:
- MANO BŪDAI NUSIRAMINTI: Priemonėje pateikta 10 būdų, padedančių vaikui sugrįžti į ramią būseną ir jaustis geriau.
- KAIP ATPAŽINTI PYKTĮ: Priemonė, kurios pagalba ugdomi mokinių socialiniai įgūdžiai, lavinami gebėjimai suprasti neverbalinę kalbą, identifikuoti pykstantį pašnekovą, bei mokoma konkrečių elgesio taisyklių, ką daryti kai šalia esantis žmogus pyksta.
- DĖMESIO LAVINIMO GAIRĖS: Leidinyje pateikiamos metodinės rekomendacijos, dėmesingumo ugdymo veiklų pavyzdžiai, skirti pedagogams, švietimo pagalbos specialistams, tėvams.
- PAGRINDINIAI SOCIALINIŲ ISTORIJŲ RAŠYMO PRINCIPAI: Leidinyje pateikti pagrindiniai socialinės istorijos kūrimo principai, patarimai, kaip sukurti individualią socialinę istoriją, siekiant padėti vaikui įveikti patiriamus sunkumus. Leidinys skirtas pedagogams, tėvams, švietimo pagalbos specialistams, dirbantiems su ĮRS turinčiais vaikais.
- KAIP PADĖTI VAIKUI, PATIRIANČIAM SENSORINIŲ IŠŠŪKIŲ: Šiame leidinyje pateikiamos sensorinių veiklų taikymo idėjos, kurios gali padėti išmokyti vaiką savireguliacijos.
- PAPRASTOS JOGOS PRAKTIKOS VAIKAMS: Rinkinyje yra 6 kortelės, skirtos mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams, turintiems įvairiapusių raidos sutrikimų. Kiekvienos kortelės kitoje pusėje rasite instrukciją, kaip atlikti pratimą. Šios kortelės ne tik padeda geriau pažinti savo kūną, bet ir stiprina dėmesio koncentraciją, skatina kūno atsipalaidavimą, mažina streso lygį.
- BŪDAI JUDĖTI SĖDINTP: Priemonė skirta asmenims, ugdantiems vaikus, patiriančius sensorinių iššūkių bei vaikams, siekiantiems papildomų proprioreceptinės bei vestibulinės sistemos pojūčių.
- PATARIMAI KAIP IŠPLĖSTI MAISTO RACIONĄ: Metodinė priemonė padės tėvams atrasti naujus pagalbos būdus kaip praplėsti vaikų maisto racioną, kaip įtraukti naujus maisto produktus, remiantis šešių valgymo žingsnių principu.
- SENSORINĖS MODULIACIJOS SUTRIKIMAI IR SENSORINĖS PERTRAUKOS ORGANIZAVIMO GAIRĖS PEDAGOGAMS: Teorinė ir praktinė informacija pedagogams ir pedagogų padėjėjams apie sensorines pertraukas, taikomas veiklas, kurias galima atlikti mokykloje pamokų ir pertraukų metu.
- SENSORINĖS STOTELĖS: Plakatų rinkinys „Sensorinė stotelės“ gali būti naudojamas sensorinių pertraukų metu tiek namuose, tiek ugdymo įstaigoje. Rinkinį sudaro 9 plakatai.
- AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMŲ TURINČIŲ VAIKŲ VALGYMO YPATUMAI: Metodinėje priemonėje pateikia informacija apie vaikų mitybos ypatumus, pasireiškiančias valgymo problemas, priežastis ir sprendimo galimybes.
- MOKINIO PROFILIS: Vaiko, turinčio įvairiapusių raidos sutrikimų, profilio sudarymas ir pavyzdžiai.
Elgesio, Emocijų Ir Dėmesio Sunkumų Turintys Vaikai Klasėje: Ugdymo Proceso Optimizavimas
Vis dažniau pamokose susiduriame su iššūkiais, kai klasėje mokosi dėmesio ir emocijų sunkumų turintys vaikai. Kaip tokioje situacijoje gauti jų dėmesį, jį išlaikyti ir perteikti reikiamą medžiagą pamokos metu? Kaip optimizuoti ugdymo procesą?
Psichologiniai Sutrikimai Šeimoje, Asmenyje Ir Vaike, Psichologinės Gynybos Mechanizmai Ir Jų Reikšmės
Svarbu suprasti, kad elgesio ir emocijų sunkumai gali būti susiję su psichologiniais sutrikimais šeimoje, asmenyje ir vaike. Psichologinės gynybos mechanizmai gali turėti įtakos vaiko elgesiui ir emocijoms. Todėl būtina atsižvelgti į šiuos aspektus, teikiant pagalbą. Reikia įvertinti, kokią įtaką vaikui daro kiti asmenys, ir nustatyti šios įtakos ribas.
Taip pat skaitykite: Humanistinės vertybės ir mokyklos rezultatai
Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Nustatymas
Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų. Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės:
- Mokiniai, turintys negalių
- Mokiniai, turintys sutrikimų
- Mokiniai turintys mokymosi sunkumų
Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai. Tėvams arba mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo ar kalbos, elgesio, emocijų, dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą. Ugdymo įstaigos specialistai ir vaiką ugdantys mokytojai atlieka pirminį ugdymosi poreikių vertinimą: aprašo vaiko galias ir sunkumus, kokie jo pasiekimai, elgesys, emocijos, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Atlikus pirminį ugdymosi poreikių vertinimą, gali būti paskiriama reikiama vaikui švietimo pagalba.
Negalios
Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą. Negalioms priskiriami:
- Intelekto sutrikimai
- Regos sutrikimai
- Klausos sutrikimai
- Kochlearinių implantų naudotojai
- Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai
- Įvairiapusiai raidos sutrikimai
- Kurčneregystė
- Kompleksinė negalia (kai yra kelios negalios)
Kurčneregystė - itin reta negalia, kurios priežastis - įgimti ar įgyti klausos ir regos sutrikimai. Kurčneregiams būtini specialūs ugdymo ir bendravimo metodai. Tokie vaikai negali mokytis grupėje, labai dideliems jų ugdymo poreikiams tenkinti būtina sąlyga yra nuolatinis individualus bendravimas su ugdytoju.
Klausos Sutrikimai
Klausos sutrikimas - tai sumažėjęs gebėjimas girdėti garsus. Klausos sutrikimų būna įvairių lygių: nuo lengvo iki labai sunkaus. Klausos sutrikimą turintys vaikai dažnai turi sunkumų mokantis kalbos, todėl jiems reikia specialios pagalbos, kad jie galėtų išmokti sakytinės kalbos ir ja bendrauti. Klausos sutrikimą turinčių vaikų ugdymas priklauso nuo ugdymo sąlygos ir individualūs vaiko ypatumai. Skiriami nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir gilus (kurtumas). Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) specialistais. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų sprendimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimų. Jiems turi būti užtikrinama reikalinga surdopedagogo pagalba. Surdopedagogai padeda lavinti vaiko klausą, pataria, kaip jį ugdyti, mokyti lietuvių ir gestų kalbos. Esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai.
Kochleariniai Implantai
Kochlearinis implantas - tai elektroninis prietaisas, kuris apeina pažeistą vidinę ausį ir perduoda garsinius signalus tiesiai į klausos nervą. Kochleariniai implantai gali padėti vaikams, kurie turi sunkų klausos sutrikimą, girdėti garsus ir mokytis kalbėti. Svarbu ankstyva implantacijos operacija, klausos likučių lavinimo iki operacijos, pooperacinio reabilitacijos proceso ir bendro specialistų ir tėvų ar globėjų bendradarbiavimo teikiant pagalbą vaikui. Po implantacijos surdopedagogai, logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius. Vaikui gali kilti sunkumų dalyvaujant grupinėje veikloje, gali būti sudėtinga suvokti garsus ir kalbos intonacijas, kirčiuoti žodžius, mokytis rišliai kalbėti, gali atsirasti socialinės adaptacijos sunkumų. Šių vaikų ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje, gaunant reikiamą pagalbą yra svarbus jų socialinei integracijai.
Įvairiapusiai Raidos Sutrikimai
Įvairiapusiai raidos sutrikimai - tai neurologiniai sutrikimai, kurie veikia vaiko raidą keliose srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Būdingi riboti, stereotipiniai interesai, pasikartojanti veikla, gali būti stebimi sunkumai elgesio ir bendravimo, kalbos ir komunikacijos, sensorinės integracijos ir pažintinių procesų srityse. Dažniausiai raida būna sutrikusi nuo pat kūdikystės, išimtiniais atvejais sutrikimai pasireiškia per pirmuosius 5-erius gyvenimo metus. Šiems sutrikimams priskiriami: autizmo spektro sutrikimai (vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Asperger'io sindromas), Retto sindromas, kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Gali išsiskirti itin netolygiais gebėjimais įvairiose srityse. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje kartu su bendraamžiais arba, tėvų ar globėjų sprendimu, klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairiapusių raidos sutrikimų. Ugdytis vaikui padeda pritaikyta, emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, tinkami ugdymo, vizualinio struktūravimo metodai ir būdai bei mokymo priemonės.
Judesio Ir Padėties Bei Neurologiniai Sutrikimai
Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą. Gali būti: vidutiniai arba sunkūs judesio ir padėties sutrikimai bei lėtiniai neurologiniai sutrikimai. Kiekvienas judesio ir padėties ar lėtinių neurologinių sutrikimų turintis mokinys yra unikalus, turintis skirtingus gebėjimus ir savo apribojimus. Įtraukimas į ugdymo procesą yra lengvesnis, kai mokytojas supranta kiekvieno mokinio poreikius. Mokyklose taikomas universalaus dizaino principas leidžia užtikrinti tokią negalią turinčių vaikų įtrauktį į ugdymo procesą. Mokiniui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl šių sutrikimų, svarbiausia yra tinkamas mokymosi aplinkos pritaikymas. Kaip ir kitiems specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, jiems parengiamas individualus ugdymo planas, parenkama tinkama mokymosi forma, mokymo organizavimo būdai, teikiama reikiama švietimo pagalba, sudėtingesniais atvejais reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra.
Sutrikimai
Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai). Šie sutrikimai gali apsunkinti ugdymosi procesą. Juos turintiems mokiniams dažnu atveju reikalingas ugdymo pritaikymas ir, priklausomai nuo esamo sutrikimo, gali būti skiriama psichologo, logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ar mokinio padėjėjo pagalba.
Mokymosi Sutrikimai
Priskiriami: bendrieji mokymosi sutrikimai, specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) ir neverbaliniai mokymosi sutrikimai. Bendrieji mokymosi sutrikimai pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimu iš dviejų ir daugiau dalykų. Šis sutrikimas yra tikėtinas, kai intelektiniai gebėjimai yra žemi ir tolygiai išlavėję. Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais. Sutrikimų priežastis nėra intelekto, sensoriniai sutrikimai, netinkamas ugdymas ar sociokultūrinės sąlygos. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai - tai neuroraidos sutrikimai dėl kurių vaikui sunku suvokti ir išreikšti neverbalinius ženklus, tinkamai reaguoti ir prisitaikyti socialinėse situacijose. Sutrikimui gali būti būdinga: mokymosi sunkumai, motorinių įgūdžių stoka, vizualinės erdvinės informacijos apdorojimo sunkumai, bendravimo sunkumai. Verbaliniai vaiko gebėjimai, vidutiniai ar aukštesni nei vidutiniai.
Elgesio Ir Emocijų Sutrikimai
Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar / ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Šiems sutrikimams būdinga tai, kad tai nėra laikina, tikėtina reakcija į stresą keliančius aplinkos įvykius, sutrikimai nuolat pasireiškia ne mažiau nei dviejose skirtingose srityse. Priskiriami: aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje. Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu, nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Nustatant elgesio sutrikimus būtina atsižvelgti į vaiko amžiaus tarpsniams būdingus elgesio ypatumus. Emocijų sutrikimai pasireiškia nuolatiniu nerimu, baime, nuovargiu ir įtampa, emocijų, savęs vertinimo, motyvacijos pokyčiais.
Kalbėjimo Ir Kalbos Sutrikimai
Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar / ir kalbos suvokimo sunkumai. Skiriami kalbėjimo sutrikimai (tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai) ir kalbos sutrikimai (tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai vaikas turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimo pasekmė.
Mokymosi Sunkumai
Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės / kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Sunkumai laikini, specialieji ugdymosi poreikiai, nustatyti dėl mokymosi sunkumų, gali būti įveikiami suteikiant atitinkamą socialinę, specialiąją pedagoginę ir/ar psichologinę pagalbą. Esant poreikiui pagalbą gali teikti ir mokinio padėjėjas. Prie šių sunkumų priskiriami: mokymasis ne gimtąja kalba arba gyvenimas kitoje kultūrinėje/kalbinėje aplinkoje, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, nepalankūs aplinkos veiksniai, emocinės krizės. Prie mokymosi sunkumų priskiriami ir nerealizuoti ypatingi gabumai, kai vaiko pasiekimai neatitinka jo aukštų intelektinių gebėjimų dėl asmenybės ar aplinkos veiksnių.
Dovilų Mokyklos Patirtis Integruojant Vaikus Su Elgesio Ir Emocijų Sutrikimais
Dovilų mokykla yra viena iš mokyklų, kuri aktyviai integruoja vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sutrikimų. Mokyklos specialioji pedagogė Svaja Venckienė pasakoja apie atvejį, kai į mokyklą atėjo pirmokas, turintis elgesio ir emocijų sutrikimų. Berniuką erzindavo šviesos, įvairūs garsai, tokie kaip skambutis į pamoką. Specialistė teigia, kad tik po 4 metų darbas davė rezultatų ir jis nusiramino - išsėdėdavo pamokose, mažiau reaguodavo į dirgiklius. S.Venckienė pabrėžia, kad tik išugdžius socialinius įgūdžius, galima pradėti kalbėti apie akademinius pasiekimus.
Individualus Požiūris
Pasak mokyklos vadovo Arūno Grimalio, svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius. Mokytojų ir specialistų komanda, pasitarusi su tėvais, sudaro planą, kaip elgtis konkrečiu atveju ir stebi, kaip sekasi integracija. Pedagogai pateikia būsimo antroko, kurį pavyko sėkmingai integruoti, pavyzdį. „Jis mušėsi, stumdė suolus, keikėsi, draskė daiktus, mėtė knygas ir daiktus į mokytojus bei vaikus. Visada buvo padidėjusio streso būklėj“, - vos atėjusį berniuką prisimena spec. pedagogė S.Venckienė.
Metodai
Mokyklos bendruomenė pastebėjusi, kad ignoravimas šiuo atveju nepadeda, suskaičiavo, kad per pamoką jis ramiai gali išbūti 22 minutes su 4 pertraukomis ir sudarė planą, siekdami, kad mokinys norėtų būti klasėje. Mokytojai ir specialistai susitarė sudaryti jam tokį tvarkaraštį, kad klasėje būtų tik vieną pamoką per dieną, o kitas pamokas praleistų su specialistais. „Ne tai, kad mes jį pasiimam ir džiaugiamės, kalbinam ir duodam kažkokių užduočių. Mes susitarėm padaryti viską taip, kad pas mus būtų labai nuobodu - taip nuobodu, kad jis norėtų į tą klasę grįžti. O nuobodu tai yra nieko neveikimas (nieko neveikti žmogui yra sunkiausias dalykas, o ypač vaikui, kuris yra aktyvus). Tai arba nieko nedarydavom (niekas yra niekas - jokių priemonių, jokių kalbėjimų - 45 minutes nieko), arba pagaliukų piešimas, rašymas vaikui, kuris moka rašyt, skaityt, skaičiuot ir visą kitą. Tas dalykas labai veiksmingas, bet tas rezultatas atėjo po poros mėnesių, kad jis galėjo klasėj išsidėti“, - metodus vardija spec. pedagogė.
Laimės Valanda
Siekiant, kad berniukas pradėtų pasitikėti suaugusiais žmonėmis, buvo nuspręsta padaryti laimės valandą, kai pildomi visi vaiko norai. „Nori išeiti iš mokyklos? Prašom! Nori filmą žiūrėti? Prašom! Nori spardyt kamuolį? Prašom! Visi norai pildosi, bet reikia neprisidirbti. Jeigu jis sugriauna tą dalyką, tada su mokytoju padėjėju vėl nieko nedaro, - sako specialistė, - kadangi greitai perkando tą sistemą, jis labai stengėsi vieną pamoką išbūti geras, nors ir labai sunku.“
tags: #mokykla #vaikams #su #elgesio #sutrikimais