Autizmas - tai visą gyvenimą trunkantis raidos sutrikimas, paveikiantis, kaip asmuo suvokia pasaulį ir bendrauja su kitais. Lietuvoje kas 135-am vaikui nustatoma viena iš įvairiapusio raidos sutrikimo diagnozių. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo požymius mokyklinio amžiaus vaikams, diagnostikos ypatumus ir kokią pagalbą galima gauti Lietuvoje.
Kas yra autizmas?
Autizmas - tai neurologinė būklė, kuri veikia smegenų vystymąsi. Tai nėra liga, o greičiau būklė, kurią turintis asmuo mato, jaučia ir apdoroja informaciją kitaip nei neurotipiniai asmenys. Autizmo spektro sutrikimas (ASS) sukelia sunkumus kognityvinėse, emocinėse, elgsenos ir socialinėse srityse. Vakaruose pradedama atsisakyti žodžio „sutrikimas“ ir tai vadinama „būkle“.
Autizmo požymiai mokyklinio amžiuje
Autizmo požymiai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, intelekto ir autizmo laipsnio. Kai kurie požymiai gali būti pastebimi jau kūdikystėje, o kiti išryškėja tik mokykliniame amžiuje, kai sudėtingėja socialinės taisyklės ir lūkesčiai vaikams.
Štai keletas požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Socialinės sąveikos sunkumai:
- Vaikui sunku užmegzti ir palaikyti santykius su bendraamžiais. Jis gali būti nesidomintis kitais vaikais arba nemokėti su jais žaisti.
- Vaikas nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų - kūno kalbos, veido išraiškos.
- Vaikas vengia akių kontakto arba jo žvilgsnis atrodo keistas (spokso į kitą žmogų).
- Vaikui sunku suprasti emocijas ir reaguoti į jas.
- Vaikas neatneša savo žaislų, nerodo savo susidomėjimo. Trūksta socialinės sąveikos.
- Komunikacijos sunkumai:
- Vaikas nepradeda kalbėti laiku arba jo kalbos raida yra lėta.
- Vaikas kartoja kitų pasakytus žodžius (echolalija), bet pats savarankiškai nevartoja kalbos.
- Vaikas nemoka suformuluoti klausimo ar kreipinio.
- Vaikas neseka tėvų žvilgsnio (nežiūri į daiktus, į kuriuos žiūri tėvai).
- Vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja rankute atsisveikindamas (nedaro „ate-ate“).
- Vaikas negali paaiškinti, ko jis nori.
- Pasikartojantis elgesys ir interesai:
- Vaikas dažnai kartoja keistus, neįprastus judesius (linguoja, sukasi, vėduoja ranka, keistai įtempia rankas ar liemenį, mėgsta „žvairuoti“).
- Vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs (priešinasi ką nors keisti, išmokti).
- Vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus (sensoriniai sutrikimai).
- Kartais atrodo, kad vaikas nejaučia skausmo.
- Vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.
- Vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį.
- Vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus.
- Vaikas atrodo labiau mėgsta žaisti/būti vienas.
- Vaikas ima daiktus tik sau.
- Pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas (neprisirišęs).
- Vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje.
- Vaikas keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita).
- Vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka.
- Kiti požymiai:
- Miego sutrikimai (nemiga).
- Išrankumas maistui (produktus valgo atskirai, nevalgo sumaišytų produktų).
Svarbu paminėti, kad ne visi autistiški vaikai demonstruoja visus išvardintus požymius, o kai kurie požymiai gali būti būdingi ir kitiems raidos sutrikimams.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Aspergerio sindromas
Aspergerio sindromas yra lengvesnė autizmo forma. Vaikai, turintys Aspergerio sindromą, dažnai pradeda kalbėti laiku, yra gana gabūs ir protingi. Tačiau jiems gali būti sunku socialinėje srityje, bendravime su aplinkiniais. Požymiai dažnai nepastebimi iki mokyklinio amžiaus.
Autizmo diagnostika
Tyrimai rodo, kad autizmą patikimai galima diagnozuoti jau 18 mėnesių amžiaus. Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn, 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn.
Diagnostikos procesas paprastai apima:
- Tėvų apklausą: Specialistai renka informaciją apie vaiko raidą, elgesį ir interesus.
- Vaiko stebėjimą: Specialistai stebi vaiką žaidžiant ir bendraujant su kitais.
- Standartizuotus testus: Naudojami įvairūs testai, skirti įvertinti vaiko kalbos, socialinius ir kognityvinius įgūdžius.
Šiuo metu vienas iš būdų pasitikrinti, ar vaikas nekenčia nuo autizmo - atlikti vadinamąjį „m-chat" testą. Deja, kol kas lietuvių kalba jo nėra. „Tai dvidešimties klausimų testas. Šiuo metu jis verčiamas į lietuvių kalbą. Dalis testo bus įtraukta į privalomąjį vaikų sveikatos patikrinimą. Nuo lapkričio mėnesio, be kita ko, bus tikrinamas ir vaiko psichomotorinės raidos vystymasis. Pagal naująją tvarką vaikams nuo trijų mėnesių iki ketverių metų yra numatyti aiškus kriterijai, pagal kuriuos šeimos gydytojai arba pediatrai turės įvertinti vaiką. Nebus apsiribojama ūgio, svorio ar galvos apimties matavimais. Į privalomus tikrinimus įeis ir klausimai dėl kabos, žvilgsnio ir tt. Raginame tėvus pasinaudoti galimybe visapusiškai ištirti vaiką. Svarbu pabrėžti, kad kuo ankstyvesnė diagnostika, tuo daugiau galima pasiekti, pradėjus tikslingai dirbti su vaiku“, - sakė asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.
Svarbu kreiptis į specialistus, jei pastebėjote nerimą keliančių požymių. Ankstyva diagnostika ir intervencija gali padėti vaikui pasiekti geriausių rezultatų.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Pagalba autistiškiems vaikams Lietuvoje
Nustačius autizmo spektro sutrikimą, labai svarbu suteikti vaikui reikalingas paslaugas. Kuo anksčiau pradedama teikti pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas galės gyventi savarankiškai ir visavertį gyvenimą.
Šiuo metu Lietuvoje paslaugas autistiškiems vaikams teikia dvi sistemos:
- Sveikatos sistema: Šeimos gali naudotis ankstyvosios reabilitacijos paslaugomis 1-2 kartus per metus. Taip pat gali būti skiriamas medikamentinis gydymas.
- Socialinė sistema: Siūlo dienos centrų paslaugas, kur šeimos gauna ir vaiko priežiūrą, ir darbą su specialistais.
Taip pat yra įvairių terapijų, kurios gali padėti autistiškiems vaikams:
- Taikomoji elgesio analizė (TEA): Padeda išmokyti naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį.
- Denverio modelis mažiems vaikams: Skirtas ankstyvai intervencijai mažiems vaikams.
- Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (TEACCH): Padeda vaikams suprasti aplinką ir organizuoti savo veiklą.
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ deda visas pastangas, kad nustačius autizmo spektro sutrikimą būtų suteikiamos reikalingos paslaugos, kurios ypač svarbios ankstyvame amžiuje. Asociacija taip pat kelia gydytojų psichiatrų bei vaikų ir paauglių psichiatrų kompetenciją autizmo diagnostikoje.
Iššūkiai ir perspektyvos
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė mano, kad idealiu atveju jauniems asmenims reikalingos paslaugos turėtų būti suteikiamos dar ugdymo įstaigose. Švietimo įstatymo pakeitimuose numatoma, kad nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Tačiau bendrojo ugdymo įstaigos dar nėra pasiruošusios užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam autistiškam vaikui.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas yra brangesnis nei mokinių, kurie neturi specialiųjų ugdymosi poreikių. Atitinkamai valstybė, nusprendusi suteikti mokiniams vietą visose mokyklose, turi užtikrinti, kad mokyklos turėtų materialinių resursų, kad galėtų įrengti nusiraminimo kambarį, pritaikyti aplinką, aprūpinti reikalingomis priemonėmis, galėtų siųsti savo pedagogus į kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo kursus, kad mokykloje būtų užtikrinta metodinė pagalba ir vaikai su iššūkiais nebūtų paliekami tvarkytis vieni.
Taip pat svarbu keisti visuomenės požiūrį į autizmą. Reikia suprasti, kad autistiški žmonės yra tokie patys kaip ir visi kiti, tik jie mato pasaulį kitaip. Svarbu priimti juos tokius, kokie jie yra, ir suteikti jiems reikiamą pagalbą.
Teksto supratimo sunkumai
ASS turintys vaikai dažnai susiduria su teksto supratimo sunkumais. Skaitymo tikslas yra suprasti teksto prasmę. Prasmės supratimas reikalauja lankstaus mąstymo, nes skaitytojas naują perskaitytą informaciją dar turi integruoti į savo jau turimas bazines žinias.
Mokiniai su ASS susiduria su dėmesio sutrikimais ir nelankstumu nukreipiant dėmesį iš vieno veiklos aspekto į kitą. Tuo tarpu tėvai pastebi, kad vaikas nesugeba apibendrinti teksto ištraukos. Mokinys gali pasakyti istorijos rezultatą, bet negali paaiškinti, kodėl įvykiai joje pasisuko būtent taip. Be to, vaikas negali atpasakoti aiškios, logiškos įvykių sekos istorijoje.
Padedami tėvų ir mokytojų, vaikai gali išmokti strategijų, kaip susidoroti su teksto supratimo problemomis. Jas įveikti padeda strateginis tekstų skaitymas kartu. Galite pasiūlyti mokiniui papasakoti ar nupiešti pasakojimo dalį, paskatinkite vaiką naudoti turimas iliustracijas ar nuotraukas.
tags: #autizmas #mokyklinio #amziaus #vaikai