Įvadas
Socializacija yra nuolatinis procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, kad galėtų sėkmingai funkcionuoti joje. Bendrojo lavinimo mokykla yra svarbi socializacijos institucija, kurioje mokiniai praleidžia didelę savo laiko dalį. Šiame straipsnyje aptarsime mokinių socializacijos bendrojo lavinimo mokykloje apibrėžimą, jos svarbą bei veiksnius, kurie jai daro įtaką.
Socializacijos Apibrėžimas ir Reikšmė
Socializacija - tai procesas, kurio metu individas tampa visuomenės nariu, išmoksta elgesio taisyklių, vertybių ir normų, kurios yra priimtinos toje visuomenėje. Tai nuolatinis mokymosi ir prisitaikymo procesas, kuris prasideda nuo gimimo ir tęsiasi visą gyvenimą. Mokykla, kaip socialinė organizacija, atlieka svarbų vaidmenį šiame procese.
Mokinių Socializacija Bendrojo Lavinimo Mokykloje
Mokinių socializacija bendrojo lavinimo mokykloje - tai procesas, kurio metu mokiniai mokykloje perima socialines normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingas sėkmingam bendravimui ir bendradarbiavimui su kitais žmonėmis. Tai apima mokymąsi būti atsakingu, gerbti kitus, laikytis taisyklių ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Mokyklos, Kaip Socialinės Organizacijos, Vaidmuo
Mokykla yra ne tik ugdymo įstaiga, bet ir socialinė organizacija, kurioje mokiniai mokosi bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus. Mokykloje mokiniai susiduria su įvairiais socialiniais vaidmenimis, tokiais kaip mokinys, draugas, komandos narys ir kt.
Pagrindiniai Socializacijos Agentai Mokykloje
Socializacijos procese mokykloje dalyvauja įvairūs agentai, kurie daro įtaką mokinių socialinei raidai:
Taip pat skaitykite: Kokybiškas poilsis
- Mokytojai: Mokytojai yra svarbūs socializacijos agentai, kurie moko mokinius socialinių normų, vertybių ir įgūdžių. Jie taip pat modeliuoja tinkamą elgesį ir skatina mokinius būti atsakingais ir gerbti kitus.
- Bendramoksliai: Bendramoksliai taip pat daro didelę įtaką mokinių socializacijai. Mokiniai mokosi vieni iš kitų, stebi vieni kitų elgesį ir perima socialines normas.
- Mokyklos aplinka: Mokyklos aplinka, įskaitant mokyklos kultūrą, taisykles ir politiką, taip pat daro įtaką mokinių socializacijai. Teigiama mokyklos aplinka, kurioje vyrauja pagarba, tolerancija ir bendradarbiavimas, skatina mokinių socialinę raidą.
- Šeima: Šeima yra pirmasis ir svarbiausias socializacijos agentas. Šeima moko vaiką pagrindinių socialinių normų, vertybių ir įgūdžių, kurie yra būtini sėkmingam funkcionavimui visuomenėje.
- Žiniasklaida: Žiniasklaida, įskaitant televiziją, internetą ir socialinius tinklus, taip pat daro įtaką mokinių socializacijai. Žiniasklaida gali formuoti mokinių nuostatas, vertybes ir elgesį.
Pozityvi Socializacija ir Socialinio Pedagogo Vaidmuo
Pozityvi socializacija - tai socializacija, kurios tikslas yra išmokyti vaikus ir jaunuolius pasitikėti savimi, tyrinėti problemas, vadovautis sveiku protu ir kūrybine nuostata. Socialinis pedagogas atlieka svarbų vaidmenį mokykloje, padėdamas mokiniams sėkmingai socializuotis. Socialinis pedagogas gali padėti mokiniams spręsti socialines problemas, ugdyti socialinius įgūdžius ir skatinti pozityvų elgesį.
Mokyklos Įvaizdis ir Jo Svarba
Mokyklos įvaizdis - tai idėjos, jausmai, suvokimai ir įsivaizdavimai, kuriuos asmuo ar grupė turi apie mokyklą. Teigiamas mokyklos įvaizdis yra svarbus pritraukiant naujus mokinius, tėvus ir mokytojus. Mokyklos įvaizdis gali būti kuriamas per įvairius komunikacijos kanalus, įskaitant mokyklos interneto svetainę, socialinius tinklus, renginius ir tėvų susirinkimus.
Socialinio Pedagogo Galimybės Formuojant Mokyklos Įvaizdį
Socialinis pedagogas gali atlikti svarbų vaidmenį formuojant teigiamą mokyklos įvaizdį. Jis gali padėti mokyklai sukurti teigiamą atmosferą, kurioje mokiniai jaustųsi saugūs ir gerbiami. Socialinis pedagogas taip pat gali padėti mokyklai bendrauti su tėvais ir bendruomene, informuojant juos apie mokyklos veiklą ir pasiekimus.
Empirinio Tyrimo Apžvalga
Straipsnyje nagrinėjama mokinių socializacijos mokykloje problematika, atskleidžiama empirinio tyrimo respondentų grupių (mokinių, mokytojų, savivaldybės specialistų) nuomonė apie svarbiausius socializacijos veiksnius ir mokyklos kultūros bei mokinių socializacijos sąryšį. Pristatomas empirinis tyrimas leidžia nustatyti mokinio išankstinės socializacijos ir socializacijos susidūrimo bei pasikeitimo etapuose turinčius įtakos veiksnius, respondentų požiūriu, ir mokyklos kultūros bei mokinio socializacijos sąryšį.
Tyrimo Metodologija ir Rezultatai
Tyrimai rodo, kad mokyklos įvaizdis yra svarbus veiksnys, lemiantis mokinių ir tėvų pasirinkimą. Tyrimai taip pat rodo, kad socialinis pedagogas gali atlikti svarbų vaidmenį formuojant teigiamą mokyklos įvaizdį.
Taip pat skaitykite: Sąsajos tarp kultūros ir socializacijos
Viename tyrime, kuriame dalyvavo trijų Šiaulių rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai ir mokinių tėvai, buvo nustatyta, kad teigiamas mokyklos įvaizdis yra susijęs su didesniu mokinių pasitenkinimu mokykla ir didesniu tėvų įsitraukimu į mokyklos gyvenimą.
Mokyklos, Kaip Socialinės Organizacijos, Įvaizdžio Kūrimo Ir Gerinimo Galimybės
Mokyklos, kaip socialinės organizacijos, įvaizdžio kūrimo ir gerinimo galimybės yra svarbios siekiant pritraukti mokinius ir sukurti teigiamą reputaciją. Socioedukacinių paslaugų kokybė gali padėti formuoti mokyklos identitetą. Analizuojamos socialinio pedagogo galimybės, formuojant mokyklos įvaizdį. Pusiau struktūruoto interviu metodu siekta atskleisti mokyklos administracijos nuostatas mokyklos įvaizdžio kūrimo ir gerinimo atžvilgiu ir sužinoti, kaip socialinio pedagogo vaidmenį formuojant palankų mokyklos įvaizdį, vertina mokyklos administracija. Interviu duomenų analizei ir apibendrinimui buvo naudojamas turinio(content) analizės metodas. Tyrime dalyvavo trijų Šiaulių rajono bendrojo lavinimo mokyklų 128 mokytojai ir 121 mokinys, tėvai bei vienas Šiaulių rajono X gimnazijos administracijos atstovas. Buvo išanalizuoti vienos X mokyklos strateginiai dokumentai.
Socialinio pedagogo, socioedukacinės paslaugos, socialinė organizacija, įvaizdis, identitetas, strategija
Kasdieniniame gyvenime įvaizdis - tai, kaip mus mato kiti. Todėl labai svarbu yra sukurti ir palaikyti teigiamą organizacijos įvaizdį. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia dirbtinumo, manipuliacijos, įvaizdžio kūrimo melagingu pagrindu. Tokiam pagrindo, arba pagrįstam melagingomis prielaidomis įvaizdžiui menkiausias melo atskleidimas gali sugadinti reputaciją, kurią susigrąžinti labai sunku, o gal ir neįmanoma. Teigiamas organizacijos įvaizdis nėra atsitiktinis, jis yra sukuriamas, pasiekiamas, o kartu ir valdomas. Tai būdas, kaip reaguoti į organizacijos klientų reikalavimus.
Tyrimo problema
Mokyklos įvaizdžio formavimo pastangos daugeliui švietimo organizacijų atrodė nebūtinos. Šiuos sunkumus joms padėdavo spręsti profesinio orientavimo kabinetai, kiekviena mokykla buvo tikra dėl savo ateities. Šiandien padėtis yra iš esmės pasikeitusi. Švietimo organizacijų įvaizdžio problema išryškėjo tik po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Švietimas tapo paslauga, tad mokykloms tapo svarbu pritraukti jų kuo daugiau. Mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų, ši tendencija ateityje tik dar labiau stiprės. Todėl palankus įvaizdis konkuruojant yra labai svarus pranašumas prieš kitas mokyklas. Dažnai lemiamą reikšmę turi mokyklos įvaizdis. Šiuo metu tebevyksta mokyklų tinklo pertvarka, todėl mokyklos turi sugebėti save pateikti, tarp jų turi vykti sveika konkurencija.
Tyrimo aktualumas
Tarptautinėje praktikoje asmenybės, organizacijos ar valstybės įvaizdžio kūrimas yra vienas strateginio valdymo tikslų, numatomas moderniais komunikacijos ir informacijos mokslo metodais. Tuo tarpu Lietuvoje ši tema dar yra nauja. Užsienio autorių patirtis yra apibendrinta ir pritaikyta Lietuvos švietimo organizacijų veiklai, pvz. Lietuvoje apie švietimo organizacijos elgseną, mikroklimatą, kuri yra labai svarbi sudedamoji įvaizdžio dalis, rašo Targamadzė (1996). Kvieskienė (2005) nagrinėja socialinio pedagogo, kaip pozityvios socializacijos, socialinės komunikacijos specialisto vaidmenį mokykloje. Šiems autoriams mokyklos įvaizdis priskiriamas marketingo strategijos vykdymui. Mokyklos įvaizdžio tema svarbi ir kitiems autoriams. Videika (2004) bando atsakyti į klausimą, kaip suformuoti teigiamą mokyklos įvaizdį. Mokyklos įvaizdis aktualus visoms kontaktinėms auditorijoms. Tėvams ir mokiniams svarbu, kad mokykloje vaikai ne tik įgytų kokybišką vidurinį išsilavinimą, bet ir jaustųsi saugūs, kad galėtų naudotis visomis reikiamomis priemonėmis. Mokytojai nori, kad jiems būtų suteikiamos tinkamos darbo sąlygos, kad dirbdami jie jaustų moralinį pasitenkinimą.
Taip pat skaitykite: Darbo aprašymas psichologui
Tyrimo klausimai
Kaip socioedukacinių paslaugų kokybė gali padėti formuoti mokyklos identitetą? Ar palankus mokyklos įvaizdis gali lemti mokyklos išlikimą?
Tyrimo tikslas
Išanalizuoti veiksnius ir numatyti įvaizdžio kūrimo ir gerinimo galimybes . Pasitelkus SSGG metodą, atlikti pasirinktos mokyklos strateginis dokumentų analizę, siekiant įvertinti pagrindinius palankaus mokyklos įvaizdžio kūrimo trukdžius bei įvaizdžio gerinimo kryptis. Atsižvelgiant į įvaizdžio tyrimo rezultatus, numatyti mokyklos, kaip socialinės organizacijos, įvaizdžio gerinimo galimybes, pateikti rekomendacijas ir projekto dizainą.
Tyrimo dalyviai
Anketinėje apklausoje dalyvavo trijų Šiaulių rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai ir mokinį tėvai. Iš viso buvo išdalinta 300 anketų, grįžo 249 anketos. Tyrime dalyvavo 128 mokytojai ir 121 mokinys tėvai. Buvo pasirinktos skirtingos respondentų grupės- tėvai ir mokytojai. Tiriamosios imtys buvo sudarytos paprastos atsitiktinės atrankos būdu. Šis atrankos būdas pasirinktas todėl, kad generalinė aibė nebuvo pernelyg didelė ir pasirinktus tiriamuosius buvo lengva rasti.
Tyrimo metodologija ir metodai
Tyrimas atliktas vadovaujantis trianguliacijos principu, tarpusavyje derinant kokybinius ir kiekybinius metodus (Kardelis, 2002). Buvo naudojama turinio (angl. content) analizė, pusiau struktūruotas interviu ir anketinė apklausa (raštu). SSGG metodu atlikta pasirinktos mokyklos strateginis dokumentų analizė. Anketinių duomenų apdorojimui, rezultatų gavimui bei grafiniam atvaizdavimui naudojama kompiuterine Windows Microsoft Exel programa. Anketinė apklausa - tai būdas duomenims gauti, užduodant respondentams klausimus raštu (Kardelis, 2002). Anketa sudaryta, remiantis išnagrinėtais teoriniais šaltiniais. SSGG (SWOT) analizė- tai lietuvių ir anglų kalbos žodžių santrumpa: stiprybės (strengths), silpnybės (weaknesses), galimybės (opportunities), grėsmės (threats).Galimybės ir pavojai apima pagrindinius strategijos formavimo veiksnius, kurie išryškėja organizuojant organizacijos išorinę aplinką. Galimybės- tai palankios sąlygos organizacijos aplinkai. Ši analizė leidžia nustatyti, ar organizacija naudojasi savo stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis ir ar apsisaugo nuo savo silpnųjų pusių ir grėsmių, norėdama įgyvendinti savo tikslus. Šis metodas leidžia nustatyti organizacijos stiprias ir silpnas puses bei suderinti su aplinkos galimybėmis ir pavojais. Interviu - (angl. interview) vienas svarbiausių duomenų rinkimo priemonių kokybiniame tyrime (Luobikienė, 2006). Pagal Kardelį (2002), interviu - viena iš apklausos rūšių, integruotos į stebėjimo metodų grupę. Interviu forma - pusiau struktūruotas interviu. Interviu klausimai buvo iš anksto numatyti. Šio tiriamojo interviu bruožas yra tas, kad visa informacija gaunama žodžiu. Interviu truko 1 val. Interviu duomenų analizei ir apibendrinimui naudojamas turinio (angl.
Magistro darbo struktūra
Magistro darbą sudaro: santrauka lietuvių kalba, įvadas, 2 skyriai, išvados, naudotos literatūros sąrašas (52 šaltiniai), santrauka anglų kalba, priedai. Tyrimo duomenis iliustruoja 40 paveikslai.
Įvaizdis
Įvaizdis - tai idėjos, jausmai, suvokimai ir įsivaizdavimai, kuriuos asmuo ar jų grupė turi organizacijos atžvilgiu, visuma, jai turi įtakos materialūs ir nematerialūs organizaciniai elementai, komunikacija bei asmeninės ir socialinės vertybės (Drkteikienė, 2003, p. 55). Identitetas - tai organizacijos savęs pateikimas įvairioms įtakos grupėms, išryškinant, kuo ji skiriasi nuo kitų organizacijų (Drkteikienė, 2007). Reputacija - įvaizdžio pasekmė ar netgi kulminacija. Reputaciją formuoja jau egzistuojantis ir nusistovėjęs įvaizdis. Reputacija susikuria tik paaiškėjus, kiek organizacijos įvaizdis atitinka realybę (Skėrius, 2002 ). Pozityvioji socializacija - tai socializacija, kurios svarbiausias tikslas yra išmokyti vaikus, jaunuolius ir suaugusius pasitikėti savimi ir valdyti savęs pažinimo ir savo socializacijos procesus. Gebėjimas kurti, tyrinėti problemas, vadovautis sveiku protu, išmintimi ir kūrybine nuostata- pagrindinės pozityvios socializacijos nuostatos (Kvieskienė, 2005, p.28).
Mokslinėje literatūroje įvaizdžio samprata aiškinama labai įvairiai
Pasak Drkteikienės (2003) įvaizdžio samprata yra kilusi iš lotynų sąvokos imago, kuri jungia dvi semantines reikšmes - imitiari (imituoti) ir aemulor (kažko siekti). Įvaizdis (imidžas) - tai tiesioginis vertimas iš anglų kalbos, reiškia paveikslas, vaizdas, atspindys, vaizdinys, parodymas, panašumas, pavidalas, nors visa tai negali iš esmės atskleisti visų šios sąvokos reikšmės atspalvių. Šis aiškinimas neatspindi dabartinės įvaizdžio sampratos bei jų įvairovės. Drkteikienė (2003) pastebi, kad vieni autoriai terminą įvaizdis taiko kalbėdami apie žmogaus individualius bruožus, aprangą, poelgius, o kiti akcentuoja organizacijos įvaizdžio svarbą. Kai kurie autoriai teigia, kad tai nerealus, paviršutiniškas, nesuvokiamas ir nesuprantamas fenomenas. Kalbėdami apie įvaizdį dažnai turime omeny žmonių įspūdžius, kurie susidaro priklausomai nuo jų įgytų žinių, patyrimo, nuostatų. Pateikia keleto įvaizdžio kūrėjų suformuluotus įvaizdžio apibrėžimus: įvaizdis - daugelio žmonių požiūris į ką nors; įvaizdis - tai pagrindinė laimėjimo ar pralaimėjimo versle ir visuomeniniame gyvenime priežastis; įvaizdis - tai specifinis suvokiamo objekto atvaizdas, kai suvokimo aprėptis sąmoningai susiaurinama ir pabrėžiamos tik tam tikros objekto pusės; įvaizdis - vidinės ir išorinės organizacijos auditorijų nuomonės bei pažiūrų visuma. Įvaizdis - komunikacinio proceso rezultatas. Daug diskusijų kilo dėl organizacijos įvaizdžio ir organizacijos reputacijos sąvokų. Anot Drkteikienės (2004) dauguma autorių (Berneys, Boulding, Crissy, Gates, McDoniel, Kennedy, Martineu) įvaizdį laikė organizacijos reputacijos sinonimu. Tokia nuomonė susidarė todėl, kad 1960-1970 metais organizacijos įvaizdžio studijos buvo labai populiarios, o organizacijos reputacijos tyrimams dėmesio trūko. Įvaizdis apibrėžiamas, kaip visuminis įspūdis apie organizaciją. Dutton mano, kad organizacijos reputaciją reprezentuoja tai, kaip organizacijos nariai suvokia išorinį savo organizacijos įvaizdį. Kad organizacijos įvaizdžio ir reputacijos koncepcijos yra visiškai skirtingos teigė Brown, Dancing, Rindova ir kt. Jie pasikėlė vartoti terminą organizacinės asociacijos, kuris apimtų visą informaciją, kurią individai sužino apie organizaciją. Šiojo požiūrio šalininkai priskiriami dviem kryptimis. Pirmosios krypties atstovai Normann, Barich ir Kotler, Mason ir kt. teigia, kad reputacija yra tik viena organizacijos dimensijų. Kitos krypties atstovai - Balmer, Bromley, Fombrun ir kt. Drkteikienė (2004), apibendrindama daugelio mokslininkų teiginius, teigia, kad iš tikrųjų organizacijos reputacija veikia įvaizdžius, o šie įvaizdžiai turi daug reikšmės ir organizacijos reputacijai. Tačiau organizacijos reputacijos terminas yra šiek tiek siauresnis, kadangi apima tik vertinimus organizacijos atžvilgiu - gera reputacija ar bloga. O štai organizacijos įvaizdžio sąvoka platesnė. Ji apima vertinimą - puikus, patenkinamas, nepalankus įvaizdis, ir turinį - kokia tai organizacija. Nors, kalbant apie organizacijos įvaizdžio sampratą, vyrauja nuomonių įvairovė, daugelis autorių sutinka, kad įvaizdžiui daug reikšmės turi tiek materialiniai ištekliai (graži aplinka, nepriekaištingas interjeras ir eksterjeras), tiek nematerialieji, unikalūs ištekliai (tradicijos, istorija). Todėl svarbu pabrėžti, kad vieno ir vienintelio įvaizdžio apibrėžimo nėra. Anot Hopenienės (1998), jei vartotojai susiformuoja palankų įvaizdį, konkurencija organizacijos atžvilgiu susilpnėja. Palankus bei ilgalaikis įvaizdis yra didelis pranašumas prieš tas organizacijas, kurių įvaizdis yra neigiamas arba mažai žinomas. Jazdauskaitės (2004) teigimu, palankus organizacijos įvaizdis padeda pritraukti naujus klientus ir partnerius, pritraukti ir išlaikyti geriausius specialistus. Toks įvaizdis gali būti svarbi priemonė, stiprinant darbuotojų lojalumą organizacijai, didinant pasitenkinimą darbu, užtikrinant mažesnę personalo kaitą. Kaip teigia Drkteikienė (2003), organizacija gali lengviau pasinaudoti išoriniais finansavimo šaltiniais ir įvairaus pobūdžio ištekliais. O tai užtikrina organizacijos dinamiškesnę raidą ir galimybę pasiekti ilgalaikius tikslus, pavyzdžiui organizacijos plėtrą, suteikia organizacijai išskirtinį konkurencinį pranašumą, nes įvaizdis yra unikalus, jo negalima nupirkti ir nukopijuoti. Anot Drkteikienės esminis dalykas yra tai, kad įvaizdis yra priskiriamas prie nematerialaus organizacijos turto, nes padeda kurti pridėtinę jos vertę. Įvaizdis egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar to norima, ar ne. Šiuo požiūriu įvaizdis, kaip teigia Šeikauskienė (1997), yra nepavaldus, jo buvimo kontroliuoti neįmanoma. Jeigu yra objektas, tai jis turi savo įvaizdį. Kontroliuoti galima tik tai, koks tas įvaizdis galėtų būti, t. y. įvaizdis gali būti sąmoningai formuojamas. Pasak Jurkausko (2003), teigiamas įvaizdis ne visada garantuoja kokybę. Jeigu jis adresatus nuvilia, netrukus ima prastėti: įvaizdis kinta neigiama linkme. Vienas svarbiausių įvaizdžio požymių yra dinamiškumas. Todėl bet kokios išvados apie galimą įvaizdį yra sąlyginės, nevienareikšmės ir rizikingos. Patikimiausia kalbėti apie įvaizdį, kurį turi dauguma žmonių. Anot Šeikauskienės (1997), įvaizdis turi ir statinių bruožų. Tai reiškia, kad negalima kalbėti apie įvaizdį visuomenėje apskritai. Vienas ir tas pats…
Teorinę specialiosios mokyklos įvaizdžio problemos analizę atskleidė, kad organizacijos įvaizdis kuriamas per organizacijos kultūrą
Anketinės apklausos metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti specialiosios mokyklos įvaizdžio veiksnius organizacijos kultūros ir klimato aspektais. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad teigiamą specialiosios mokyklos įvaizdį lemia pedagogų, tėvų ir mokinių bendradarbiavimas, mokyklos ryšiai su visuomene, kitomis ugdymo įstaigomis, mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai bei specialistų kvalifikacija, patirtis. Daugumos pedagogų nuomone, tradicijos padeda kurti šiltesnius tarpusavio santykius bei paskatina komandinį darbą, bendradarbiavimą. Nedidelės dalies pedagogų nuomone, tradiciniai mokyklos renginiai padeda atspindėti mokyklos kultūrą ir svarbūs specialiosios mokyklos įvaizdžiui visuomenėje, keli pedagogai didžiausią tradicinių renginių vertę įžvelgia mokinių saviraiškos bei socialinių gebėjimų ugdymui. Apklausos rezultatai parodė, kad specialiosios mokyklos klimatas geras: dauguma tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad pedagogų kolektyvas draugiškas; bendravimas ir bendradarbiavimas mokyklose grindžiamas geranoriškumo, pagarbos, pasitikėjimo, solidarumo principais.
Mokslinė problema ir tyrimo aktualumas
Kiekviena organizacija nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio turi tam tikrą įvaizdį. Siekti užsibrėžtų tikslų padeda palankus organizacijos įvaizdis. Švietimo organizacijų įvaizdžio problema išryškėjo po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Iki tol mokyklos buvo beveik vienodos ir mokytojų, ir mokyklų nuolatos trūko, todėl apie mokyklos įvaizdį nebuvo galvojama. Pradėjus vykdyti švietimo reformą, pagrįstą vakarietiškuoju modeliu, situacija iš esmės pasikeitė. Anot Ramanauskienės (2007), organizacijos įvaizdį, tiek vidinį, tiek išorinį, sudaro tas įspūdis, kurį sukuria jos darbuotojai, klientai ir visuomenės nuomonė. Ugdymo įstaiga taip pat galėtų būti įvardyta kaip rinkoje konkuruojanti organizacija, kuriai svarbus tampa įvaizdis. Ugdymo įstaiga - tai švietimo organizacija, kuriai, kaip ir kitoms organizacijoms, būtina reaguoti į išorės ir vidaus veiksnius ir atitinkamai keistis (Skirpstaitė, Petkevičienė, 2007). Švietimas tapo paslauga, tad mokykloms tapo svarbu pritraukti jų kuo daugiau. Lietuvos specialiosios mokyklos situacija bendrame švietimo kontekste ypatinga tuo, kad kinta metodologinės specialiojo ugdymo nuostatos, ryškėja poslinkis nuo klinikinio korekcinio negalės jaus ugdymo modelio prie modernesnių negalės jaus socialinės integracijos ir socialinės interakcijos teorijų, ieškoma naujos negalės jaus ugdymo prasmės, naujų mokymo metodų, skatinama kurti naujus specialiojo ugdymo administravimo metodus (Rūkus ir kt., 2003). Todėl kyla šios mokyklos išlikimo, reorganizavimo problemos. Kintanti negalės jaus švietimo situacija įgalino specialiąsias mokyklas ieškoti naujos saviraiškos ir egzistencijos, išlikimo būdų. Pokyčiai (ugdymo turinio, proceso, organizaciniai ir kt.) kelia įtampą specialiosios mokyklos bendruomenei. Pokyčiai organizacijoje. Pokyčiai organizacijos vystymąsi. Davis ir Newstrom (cit. Targamadzė, 2006, p.78) nuomone, organizacijos klimatas - tai psichologinė organizacijos kokybė, atspindinti darbuotojų savijautos, emocinis būsens bendrumus. Klimatas - organizacijos kultūra. Organizacijai būtinos vertybės pagrindu. Vertybės tampa organizacijos narių bendravimo ir bendradarbiavimo tarpusavyje bei su rinkos dalyviais sistema, kuri užtikrina organizacijos misijos, tikslų bei strategijos įgyvendinimą. }elvys (2003), analizuoja mokytojo įvaizdį bei jo reikšmę švietimo organizacijos veiklai. Targamadzė (1999) apibendrino švietimo organizacijos elgseną, mikroklimatą, kuris yra labai svarbi sudedamoji įvaizdžio dalis. Ušsienio autoriai taip pat nagrinėjo ugdymo įstaigos įvaizdžio kūrimą: Arends (1998), Fullan (1998). Mokslo leidiniuose dažniau nagrinėjamas verslo įmonių, bendrojo lavinimo, aukštųjų mokyklų įvaizdis. Tačiau specialiosios mokyklos įvaizdžio problemų rasti nepavyko. Specialiosios mokyklos, kaip švietimo sistemos dalis, patiria problemų kaip ir kitos mokyklos. Jose, kaip ir kitose švietimo organizacijose, vyksta pertvarka, todėl svarbus tampa įvaizdis (Kaffemanienė, 2004). Specialiosioms mokykloms vis sunkiau išsilaikyti konkurencingoje aplinkoje. Mokiniams, turintiems specialiuosius ugdymosi poreikius, sudaroma vis daugiau galimybių ugdytis bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose, lavinamosiose klasėse. Todėl mažėja specialiosios poreikius, kurie pasirenka mokymąsi kartu su bendraamžiais. Šios mokyklos atlieka kai kuriuos darbus ir tyrimus įvaizdžio formavimo srityse tiek organizacijos viduje, tiek išorėje, bet to nepakanka, kad nuomonė apie specialiąsias mokyklas gerėtų. Šiandien specialioji mokykla turi prisitaikyti prie visuomenės poreikių t.y.
Tiriamą problemą apibūdina esminiai klausimai
- Kokios specialiosios mokyklos kultūros ir klimato tendencijos?
- Kokie ryšiai tarp organizacijos kultūros, klimato ir įvaizdžio formavimo?
Išanalizuoti teorinius organizacijos įvaizdžio aspektus: organizacijos kultūros ir klimato sampratą, atlikti specialiosios mokyklos kultūros bei psichologinio klimato analizę.
Tyrimo dalyviai
Tyrime dalyvavo 200 specialiosios mokyklos pedagogų. Imtis atsitiktinė, sudaryta taikant puokštės principą, t.y. Tyrimas atliktas m. vasario-kovo mėnesiais 11-oje specialiosios mokyklos: Šiaulių specialiojo ugdymo centre, Šiaulių J.Laužiko, Vilniaus Šilo, Vilniaus Verkių, Akmenės raj.
#
tags: #mokyklos #kulturos #ir #mokiniu #socializacijos #matrica