Profesionali psichologinė pagalba mokykloje yra būtina siekiant užtikrinti mokinių gerovę. Šiame straipsnyje aptarsime mokyklos psichologo darbo ypatumus, pradedant nuo jam skirtos erdvės reikalavimų, metodinių priemonių ir baigiant psichologinės pagalbos svarba visai mokyklos bendruomenei.
Psichologo kabinetas: erdvė, kuri gydo
Profesionaliai psichologinei pagalbai mokykloje būtinos tinkamai įrengtos patalpos. Deja, tinkamai įrengtas mokyklos psichologo kabinetas šiandien dar yra retenybė. Dažnai jis būna pakankamai mažas - tegali tilpti kelios kėdės ir stalas, nepatogioje vietoje - greta laiptinės, viršutiniuose aukštuose, be tinkamų baldų ar įrangos. Tačiau ir tokiuose ankštokuose kabinetuose, tinkamai paskirsčius konsultavimo, diagnostikos, atsipalaidavimo ir asmenines zonas, pasirinkus kompaktiškus, patogius, daugiafunkcinius baldus, mokyklos psichologas gali dirbti sėkmingai.
Erdvės dydis ir paskirtis
Nedideliame kabinete psichologas gali dirbti tik individualiai ir tik su mažomis grupėmis. Rimtesniam kabinetui reikalingos skirtingos paskirties erdvės, grupinių užsiėmimų specifika, darbuotojų skaičius reikalauja, kad kabinetui būtų skiriama ne mažesnė nei 25 m2 ploto patalpa. Optimalu, jeigu patalpos bus kelios: mažesnė ir didesnė, klasės patalpos ir pagalbinė patalpa. Kelios patalpos būtinos, jeigu mokykloje dirba keli psichologai. Tuomet jie gali priimti mokinius netrukdydami vienas kitam, rengti grupinius užsiėmimus.
Vieta mokykloje
Kabinetas turėtų būti įrengiamas patogioje, bet mažiau praeinamoje ir netriukšmingoje vietoje, geriausia - žemesniuose pastato aukštuose. Konfidencialumą ir ramybę užtikrins didesnis atstumas nuo valgyklos, sporto salės, administracinių patalpų, muzikos kabineto, rūbinės.
Kabineto atmosfera
Gerai suplanuoto mokyklos psichologo kabineto erdvė turi būti saugi, funkcionali, estetiška, jauki, draugiška. Tai vieta, kurioje mokiniai, tėvai ir mokytojai noriai leidžia laiką, gali atsipalaiduoti, bet tuo pačiu metu išlieka produktyvūs. Joje mokyklos psichologas dirba nekontaktinių valandų metu, ruošiasi konsultacijai, tvarko ir saugo tyrimų duomenis, darbinius dokumentus, metodines priemones.
Taip pat skaitykite: Kokybiškas poilsis
Baldai ir interjeras
Čia tinka nedideliu staleliu atskirti foteliai, kelios patogios kėdės. Toks baldų išdėstymas formuoja fizines ribas, tačiau nesukuria oficialaus pokalbio atmosferos. Šioje erdvėje neturi būti pašalinių daiktų, ryškių dėmesį blaškančių interjero detalių. Psichologui reikalingos diagnozavimo priemonės turi būti ranka pasiekiamos, susistemintos pagal amžių ir problemas. Ši pokalbių vieta bus saugesnė ir intymesnė ją atskyrus lentyna, spinta ar ekranu. Netoliese, spintelėje gali būti paruošta šildanti spalvinga antklodė. Ant ar greta stalelio vertėtų turėti troškuliui numalšinti skirtą vandens indą ir stiklines, popierinių nosinaičių paketą. Vertėtų atsiminti, kad popierinės nosinaitės pagalbą gaunančiam asmeniui neturi būti matomos.
Šioje vietoje dirbama su mokinių grupele. Ją nebūtinai turi formuoti visiškai atskiras kėdžių komplektas su dar vienu stalu. Grupinio susitikimo vietą galima transformuoti prie pokalbių dviese erdvės pridėjus keletą papildomų kėdžių.
Ne visada į psichologo kabinetą atėjęs mokinys jau yra pasiruošęs kalbėtis. Susikaupti, nurimti, sugrįžti į save, atsiverti jam gali padėti neįkyriai pasiūlytos malonios veiklos. Žaislų, žaidimų, spalvingų knygelių, ramios miško ar jūros ošimo muzikos fone, dailės priemonių aplinkoje jaunas žmogus pats nusprendžia, ką ir kiek jam įdomu veikti. Šioje erdvėje tiks kambariniai augalai, prabangiau įrengtam kabinetui - apšviestas akvariumas, terariumas su vėžliuku, narvelis su paukščiuku. Mažiausieji svečiai tokioje zonoje gali nusiraminti „apsigyvenę“ medžiaginėje palapinėje ar žaisliniame namelyje. Psichologas būti nusiraminimo vietoje, žaisti kartu ir atspindėti vaiko emocijas neprivalo. Tokiose vietose labai praverčia atskiriantis ekranas. Erdvėje tiks fotelis su aukšta nugarėle ir atrama galvai.
Didelėse patalpose galime įrengti vietą vaikams tiesiog žaisti ir ilsėtis. Ji turėtų būti pasiekiama tada, kai tik jiems to prireikia, net ir tuomet, kai vaikai negauna psichologinės ir švietimo pagalbos, nėra diagnozuoti vystymosi sutrikimai. Tokioje erdvėje vaikas gali kalbėti apie viską, apie mokyklą ir užklasinį gyvenimą, užeiti pertraukų metu „šiaip sau”. Žinodami, kad tokia maloni vieta mokykloje yra, mokiniai nevengs „prisijaukinti“, ateiti ir paprašyti pagalbos ištikus krizei.
Laukiamasis
Į patalpą pašalinis žmogus neturi įžengti netikėtai. Pašalinių asmenų varstomos durys griauna konfidencialumo jausmą, nutraukia pokalbį, nuslopina pacientą. Todėl greta psichologo darbo kabineto patogu įsirengti ir laukiamąjį. Jame turėtų būti keletas kėdžių, rūbų kabykla, gali skambėti tyli, pokalbių kabinete neleidžianti girdėti muzika. Patalpoje reikalinga informacinė lenta tėvams, gali būti keletas paprastesnių stalo žaidimų, diagnostinių testų. Minimaliam mokyklos psichologo kabinetui pakaks pirmųjų dviejų erdvių. Nedidelę erdvę padalinti perpus padės paprasčiausia spinta.
Taip pat skaitykite: Sąsajos tarp kultūros ir socializacijos
Baldų pasirinkimas
Pagrindiniai, svarbiausi baldai yra kėdės. Ne paprastos kietosios mokyklinės metalinės ar plastikinės kėdės. Tai turi būti tikrai patogus - mokinys jose sėdės valandą, o specialistas pusdienį - baldas. Sofa mokyklos psichologo kabinete mažiau tinka. Patogiausi - foteliai. Jeigu kėdė kietesnė, sėdėjimo nepatogumą sumažins pagalvėlė. Jeigu fotelis nebedailus - denkite jį minkštu audiniu, spalvinga antklodėle ar plačia skara.
Svarbus kabineto elementas yra ir stalas. Jeigu jis vienintelis, neturi būti didelis ir masyvus. Tokie stalai būdingi gydytojo ar direktoriaus kabinetui ir primena biurus. Bendravimas iš už stalo kuria viršininko ir pavaldinio situaciją, brėžia neperžengiamas ribas, ignoruoja lygybės poreikį. Masyvus stalas trukdo atviresniam pokalbiui, verčia jį formaliu ir gąsdinančiu. Tuomet spręsti problemas, kartu planuoti, padėti vaikui atrasti savo stipriąsias puses tampa gerokai sunkiau. Psichologo kabinete esantis stalas turėtų tarnauti raštinės darbams ir būti naudojamas nekontaktinių valandų metu.
Lentynos, lentynėlės, spintos ir spintelės skiriamos ne tik daiktų laikymui. Jos gali labai pagyvinti kabinetą ir paversti jį jaukesniu. Naujiems baldams mokykla lėšų ne visada turi. Stalo, kėdžių, spintos galite paprašyti draugų - jie mielai atiduos nebenaudojamus savo vaikų baldus. Tinkamų naudotų baldų, drabužių kabyklų, aksesuarų, dekoracijų kartais galima rasti mokyklos rūsiuose ar palėpėse. Vertingos, bet jiems nereikalingos įrangos ir aksesuarų gali turėti mokyklos teatro vadovas, medicinos seselė, darbų mokytojas. Pradinių klasių mokytojas gali padovanoti nepanaudotą lentą, linksmesnių ir spalvingesnių žaidimams ar ugdymui skirtų priemonių. Kabinete vietą gali rasti ir medicininės pastatomos širmos, senesnės stalinės lempos, labai retai namuose benaudoja garso aparatūra. Kūrybingam ir taupiam kabineto įrengimui laki fantazija tikrai padės. Nebrangūs, jau naudoti daiktai gali puikiai pasitarnauti jaukaus kabineto kūrimui. Ne bėda, jeigu kelių daiktų ir pritruks.
Spalvų įtaka
Kabinete spalvas reikia parinkti pagal zonų paskirtį ir vaikų amžių. Centrinę nervų sistemą ir regėjimą geriausiai veikia žalia ir mėlyna spalvos. Šviesūs tonai gerina psichofiziologinę būklę ir nuotaiką. Tamsūs tonai ir gausūs atspalviai slegia ir gniuždo. Vertėtų didesnį dėmesį skirti reikšmingą psichologinį poveikį darančios spalvoms: oranžinė padeda atsiverti pokalbyje, geltona padeda užmegzti kontaktą, violetinė verčia gilintis į save, mėlyna sukuria distanciją, alyvinė nuramina, geltonai žalia išlaisvina, balta ir pilka slopina sudirgimą, rožinė skatina švelnumą. Balta spalva tinkama tik kaip kitų spalvų fonas. Prastai apšviestoje baltai išdažytoje patalpoje erdvė atrodo pilka ir slegianti. Durų spalva įeinančiam gali sukelti reikšmingas psichologines asociacijas: gali kviesti arba atkalbinėti užeiti.
Spalvų patrauklumą lemia ir amžius. Ankstyvajame amžiuje visi vaikai linkę rinktis raudoną, mergaitės - rožinę spalvas. 9-11 metais dėmesį ima traukti oranžinė, vėliau geltona, gelsvai žalia, žalia spalvos. Po 12-tojo gimtadienio stiprėja potraukis mėlynai. Ši spalva - priimtiniausia suaugusiesiems.
Taip pat skaitykite: Darbo aprašymas psichologui
Mažame kabinete turi vyrauti ramios ir neutralios spalvos. Ryškios, išraiškingos spalvos gali varginti ir dirginti. Atminkite, kad šioje patalpoje turėsite ne tik trumpam priimti besikreipiančiuosius, bet ir praleisti didžiąją savo darbo dienos dalį. Sienas reikėtų dengti paprastais pastelinių atspalvių dažais, paįvairinti ramiais tapetais. Pagrindines, vyraujančias spalvas reikia derinti tarpusavyje: jei ant grindų patiestas pilkas ar šviesus kilimas, sienos turėtų būti bent šiek tiek kontrastingos spalvos - taip bus suardytas kambario sterilumas. Ant sienų galima pakabinti ramių spalvų plakatus. Ryškių vizualinių dirgiklių, margų tapetų konsultacijos patalpoje reikia vengti. Tuščia, minimalistinė erdvė, balta siena su gėle vaiko nervų sistemą veiks daug geriau nei didelė spalvingais piešiniais nukabinėta lenta.
Dideliame psichologo kabinete spalvinis apipavidalinimas skirsis. Laukiamajame ir konsultavimo erdvėje spalvos turi kurti ramybę, dialogo nuotaiką; spalvų kontrastai, stimuliuojančios šiltos spalvos čia netiks. Žaidimų terapijos erdvei tiks ryškūs, kontrastuojantys tonai.
Psichologo kabinete netinka plytelėmis klotos grindys.
Apšvietimas ir kvapai
Psichologo kabineto apšvietimas turi būti šiltas, tolygus, raminantis, išsklaidytas. Šioms patalpoms netinka nei ryški, „medicininė“ gydytojų kabinetams dažnai būdinga šviesa, nei pasislėpti leidžianti prieblanda. Pagrindinis šviesos šaltinis turi būti natūrali dienos šviesa. Jeigu kabinetas įrengtas pastato pietinėje pusėje, reikės šviesos srautą reguliuojančių žaliuzių ar lengvų užuolaidų. Mažiau saulės apšviečiamą patalpą verta dekoruoti šviesiomis spalvomis. Dirbtinis kabineto apšvietimas turi tik papildyti, kompensuoti pagrindinę, saulės skleidžiamą šviesą.
Kabinete esantys kvapai gali dirginti ir atpalaiduoti, įtakoti sprendimus ir neleisti susikaupti. Ilgai uždaroje, nevėdinamoje patalpoje dirbantis psichologas gali prie jos kvapo priprasti. Jeigu pacientai keičiasi be pertraukų, patalpą būtina vėdinti. Todėl tarp konsultacijų teks daryti pertraukėles ir žiemą ar vasarą patalpą išvėdinti. Darbas mokyklos psichologo kabinete bus sėkmingesnis, jeigu kvapas jame bus neutralus, patalpa tinkamai vėdinama.
Laikrodžiai
Kabinete turėtų būti du laikrodžiai. Vienas laikrodis gali stovėti matomoje vietoje ant stalo, kitas kabėti ant sienos už paciento nugaros. Tokiu būdu mokinys tiksliau žinos, kiek valandų yra. Tai ypač svarbu daugiau kalbantiems ir mažiau savo laiką kontroliuojantiems klientams. Už mokinio nugaros esantis laikrodis psichologui leis laiką pasitikrinti nepastebimai klientui, nepasukus galvos, neatsitraukus nuo klausymosi. Geresnis laiko kontroliavimas reikalingas tam, kad būtų pakankamai laiko esamo pokalbio apibendrinimui, ir tikslesnei kitos konsultacijos pradžiai.
Detalės
Pagalbos ieškančiojo mintys dažnai klaidžioja, jo dėmesys gali užkliūti už kiekvienos nereikšmingos kabinete esančios detalės. Psichologo kabinete tinka gėlės. Jas reikia rinktis tokias, kurios nejautrina, nedirgina: mažiau ryškias, smulkiažiedes, žemesnes. Jeigu kabinete labai norisi paveikslėlio, skulptūrėlės ar kitokios meninės detalės, nuomonės apie kiekvieną iš jų paklauskite kelių žmonių. Yra manančių, kad psichologo kabinete turėtų vyrauti neutralumas, todėl šeimos, švenčių nuotraukos jame netinka. Tačiau dalyje kabinetų tokias nuotraukas, ant sienos sukabintus diplomus, kvalifikaciją ar kursus patvirtinančius raštus matome. Apie jų eksponavimą turi spręsti kabineto šeimininkas.
Asmeniniai daiktai: vaistai, higienos priemones, saldainiai, užkandžiai laikomi atskiroje uždaroje spintelėje. Dėl kavos ir arbatos vieningos nuomonės nėra. Pasiūlius karšto gėrimo galima sugriausti tarp psichologo ir mokinio ar tėvų atsiradusią įtampą, pranešti, jog „esate čia laukiamas“. Tačiau psichologinė pagalba yra įpareigojantis socialinis susibūrimas ir tokiu turi likti. Kavos gėrimas su lankytojais gali pernelyg blaškyti. Darbo su mažiausiaisiais metu reikia atminti, kad dokumentai, akiniai, telefonas, rašikliai ir kiti ypatingos priežiūros dalykai neturi būti vaikui pasiekiami. Psichologo drabužiai turi būti pritaikyti kontaktams su mažais vaikais.
Mokyklos psichologo veiklos kryptys
Mokyklos psichologo veikla apima kelias pagrindines kryptis, kurios yra glaudžiai susijusios ir papildo viena kitą.
Konsultavimas
Tai pagrindinė mokyklos psichologo veiklos kryptis. Konsultacijų metu aptariami, nustatomi ir sprendžiami moksleivių ar su vaiko ugdymu susiję tėvų (ar globėjų), mokytojų sunkumai, pristatomos bei aptariamos rekomendacijos. Mokyklos psichologė dirba pagal psichologinio palaikymo/lydėjimo modelį, kur psichologinė pagalba ir tikslai siejami su ugdymo praktika, tačiau dėmesio centre yra vaikas. Pagal šį modelį psichologo veikla siejama su socialine, šeimos ir pedagogine sistema, kurioje vaikas realiai egzistuoja. Tačiau psichologas aktyviai nekoreguoja vaiko aplinkos.
Konsultuojant vyresniųjų klasių moksleivius, su vaiko mąstymu, emocijomis, elgesiu yra dirbama ne darant specifinius psichologinius poveikius, o bendraujant su vaiku ir sudarant jam sąlygas pasirinkti atitinkamą problemos sprendimo būdą. Konsultavimo proceso metu vaikas išmoksta sąmoningai rinktis, konstruktyviai spręsti neišvengiamus konfliktus, įsisavinti individualiai reikšmingus ir svarbius pažinimo, bendravimo, savęs supratimo metodus bei produktyviai prisitaikyti prie mokyklos ir tėvų reikalavimų. Pradinių klasių moksleivių psichologinė ugdomoji - korekcinė veikla vyksta piešimo, žaidimo, lipdymo sesijų metu. Saugioje ir priimančioje aplinkoje aptariami vaikui svarbūs klausimai, svarstomos pasirinkimų ir prisitaikymo alternatyvos.
Konsultacijų metu visa paaiškėjusi informacija apie konsultuojamų asmenų gyvenimą ar sunkumus, saugoma kaip psichologo profesinė paslaptis ir atskleidžiama tretiems asmenims tik sutikus klientui (jei klientas vaikas, tai sutikus ir jo tėvams) ir užtikrinant, kad informacijos atskleidimas nepakenks konsultuojamajam. Tačiau, jei konsultacijų metu išaiškėja, kad konsultuojamas asmuo savo veiksmais kels grėsmę savo ar kitų gyvybei, kad moksleivis yra suaugusiųjų smurto, seksualinio išnaudojimo ir kitų nusikalstamų veiksmų auka, konfidencialumo ribos gali būti išplėstos ir psichologas apie tai informuoja atitinkamus asmenis bei institucijas. Konsultacijų trukmė - nuo 30 iki 50 min. Konsultacijoms siūloma registruotis iš anksto el.
Psichologinis įvertinimas
Psichologinis įvertinimas atliekamas tik moksleiviams, siekiant nustatyti vaiko intelektinės brandos stipriąsias sritis, ugdymosi ar bendravimo sunkumų prielaidas, įvertinant specialiojo ugdymo poreikius (prieš nukreipiant į Vilniaus Pedagoginę-psichologinę tarnybą). Vaiko specialieji ir bendrieji gebėjimai gavus tėvų (ar globėjų) sutikimą tyrinėjami tiek, kiek tai atitinka mokymo - auklėjimo veiklos logiką ir realų poreikį. Psichologinio įvertinimo išvados, apjungtos su informacija, gauta iš tėvų, mokytojų ir paties psichologo stebėjimo, padeda numatyti tiesioginio poveikio būdus siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaiko raidai ir sėkmingam mokymuisi.
Psichologinis švietimas
Mokinių, tėvų, mokytojų švietimas vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais. Klasės valandėlių ar organizuotų užklasinės veiklos užsiėmimų metu moksleiviai supažindinami su efektyviais bendravimo, konstruktyviais konfliktų ir problemų sprendimo būdais, įvairiais streso įveikimo metodais.
Mokyklos psichologo kvalifikacija ir atsakomybė
Mokyklos psichologu gali dirbti specialistas, turintis ne mažesnį kaip psichologijos magistro laipsnį arba jam prilygstantį studijų kvalifikacinį laipsnį patvirtinantį diplomą. Šis specialistas pirmus metus dirba kuruojamas psichologo metodininko arba psichologo eksperto. Kuruojami turi dirbti ir neatestuoti psichologai.
Mokyklos psichologų atestacijos nuostatuose numatytos šios kvalifikacinės kategorijos: psichologas asistentas, psichologas, vyresnysis psichologas, psichologas metodininkas, psichologas ekspertas.
Mokyklos psichologas, vadovaudamasis paraiškomis, planuoja konsultacijų laiką. Atsižvelgęs į įstaigos bendruomenės poreikius, mokyklos psichologas numato darbo kryptis mokslo metams. Atskirus darbus mokyklos psichologas gali atlikti padedamas pedagoginių psichologinių tarnybų. Kvalifikacijos tobulinimo laiką psichologas derina su įstaigos vadovu.
tags: #mokyklos #psichologas #dirba #per #pamokas