Mokyklos psichologo teisinė bazė Lietuvoje

Įvadas

Psichologo veikla Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais ir etikos kodeksais, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys psichologų veiklą, kvalifikacijos reikalavimai, etikos principai ir atsakomybė už jų pažeidimus. Aptariami teisės aktai, reglamentuojantys tiek bendrąją psichologo veiklą, tiek specifinius aspektus, tokius kaip socialinių paslaugų namų psichologo darbas. Taip pat nagrinėjami socialinio pedagogo veiklos reglamentavimo klausimai, atsižvelgiant į tai, kad šių specialistų veikla dažnai persipina švietimo įstaigose.

Psichologo kvalifikacijos reikalavimai ir registracija

Pagal naujausią projektą, psichologu laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Psichologo kvalifikacija suteikiama asmenims, įgijusiems psichologijos magistro laipsnį universitete arba baigusiems vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas. Taip pat pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija.

Šiuo metu psichologų veiklą daugiausia reglamentuoja poįstatyminiai aktai. Vieningo įstatyminio reglamentavimo stoka yra nepalanki tiek patiems psichologams, tiek ir psichologų paslaugų gavėjams: nėra nustatytos vieningos psichologų kvalifikacijos įgijimo ir praktinės veiklos sąlygos, registracijos Psichologų registre reikalavimai ir tvarka, psichologų teisės ir pareigos, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindai.

Siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.

Etikos kodeksas ir atsakomybė už pažeidimus

Psichologai, vykdydami savo veiklą, privalo laikytis profesinės etikos kodekso. Pagal darbo grupės, susidėjusios iš skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų, parengtą projektą, psichologai turėtų pasirašyti įsipareigojimą laikytis profesinės etikos kodekso. Lietuvos psichologų etikos komitetui antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė etiką, tai yra šiurkščiai elgėsi, žemino paciento orumą, seksualiai prie jo priekabiavo, pasinaudojo pareigomis, sukčiavo ar atliko vagystę, apsvaigęs teikė paslaugas, atliko kitą neleistiną veiką, - jis netektų teisės vienus metus verstis praktika.

Taip pat skaitykite: Kokybiškas poilsis

Psichologo registracija būtų panaikinama įsigaliojus atitinkamam teismo sprendimui, taip pat paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai ar juose nurodyti klaidingi duomenys.

Pacientų konfidencialumas ir informacijos apsauga

Įstatymas įpareigoja psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją. Juos būtų draudžiama kviesti liudytojais ir prašyti pateikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami psichologo praktinę veiklą.

Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.

Socialinių paslaugų namų psichologo veikla

Šilalės rajono socialinių paslaugų namų psichologas yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

Specialūs reikalavimai

Socialinių paslaugų namų psichologas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir psichologo kvalifikaciją (specialybė) ir ne žemesnį nei psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilyginamą kvalifikaciją. Psichologas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos švietimo, sveikatos ir socialine politika, LR įstatymais ir kitais poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais socialinę paramą ir globą, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis. Taip pat jis turi laikytis profesinės psichologo etikos normų.

Taip pat skaitykite: Sąsajos tarp kultūros ir socializacijos

Veiklos kryptys

Socialinių paslaugų namų psichologo veikla yra kompleksinė ir apima šias kryptis:

• Konsultavimas: tai pagrindinė socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kryptis. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti socialinių paslaugų namų kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Socialinių paslaugų namų psichologas dažniausiai pateikia rekomendacijas ir moko proceso dalyvius tiesioginio poveikio būdų, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, socialinio darbuotojo padėjėjais, socialinių paslaugų namuose gyvenančių vaikų tėvais (globėjais), dienos socialinės globos paslaugų gavėjais bei jų tėvais, pedagogais, įstaigų vadovais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
• Psichologinis įvertinimas: tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie socialinių paslaugų namų kliento psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
• Profesinis kuravimas: tai socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę, profesinį tobulėjimą ir pagelbėti sprendžiant sudėtingus atvejus.
• Tyrimas: tai mokslinis, sistemingas psichologinių faktų kaupimas, jų atskleidimas ir analizė; rekomendacijų rengimas, remiantis tyrimo medžiaga, jų teikimas ir diegimas praktinėje veikloje.
• Psichologinis švietimas: pedagogų, socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojų padėjėjų, administracijos, globojamų vaikų tėvų ar globėjų ir kitų suinteresuotų asmenų švietimas aktualiais psichologijos klausimais.

Darbo turinys ir funkcijos

Socialinių paslaugų namų psichologo darbo turinys priklauso nuo įstaigos poreikių ir turimos kvalifikacinės kategorijos. Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus.

Jis dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) turinčiais socialinių paslaugų namų klientais individualiai arba grupėse; konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis; šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis. Spręsdamas socialinių paslaugų namų klientų problemas bendradarbiauja su kitais specialistais (socialiniais darbuotojais, specialiaisiais pedagogais, logopedais, gydytojais, policija ir kt.), administracija.

Socialinių paslaugų namų psichologas tarpininkauja sprendžiant konfliktus; koreguoja grupių tarpasmeninius santykius; rengia metodines priemones.

Teisės ir pareigos

Socialinių paslaugų namų psichologas turi teisę susipažinti su įstaigoje tvarkoma dokumentacija apie socialinių paslaugų namų klientus, gauti mokslinę, metodinę, informacinę paramą iš Švietimo pagalbos tarnybos, medicinos įstaigų, pasirinkti kvalifikacijos tobulinimo formas, laiką.

Taip pat skaitykite: Darbo aprašymas psichologui

Psichologas privalo konsultuoti, atlikti psichologinį įvertinimą, tyrimus, profesinį kuravimą ir psichologinį švietimą pagal savo kvalifikaciją ir įstaigos poreikius, neperžengti savo kompetencijos ribų, laikytis profesinės Psichologo etikos kodekso reikalavimų ir supažindinti su jais įstaigos administraciją. Atlikdamas psichologinį įvertinimą, vadovautis Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentu, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis, nuolat tobulinti kvalifikaciją.

Pagal profesinę kompetenciją pateikti psichologinio įvertinimo išvadas ir rekomendacijas socialiniams darbuotojams, socialinių paslaugų namų įstaigos administracijai ir kt. suinteresuotiems asmenims, įforminti gautus tyrimų duomenis pagal naudojamos metodikos reikalavimus, užtikrinti jų konfidencialumą ir saugoti juos, kol socialinių paslaugų klientas yra socialinių paslaugų namuose, perduoti juos kitam psichologui, ateinančiam dirbti į jo vietą, arba sunaikinti, kai perdavimas neįmanomas. Taip pat tvarkyti darbo dokumentaciją, parengti veiklos planą metams (derinant su įstaigos veiklos prioritetais), pildyti individualių konsultacijų žurnalą.

Atsakomybė

Socialinių paslaugų namų psichologas atsako už aptarnaujamos įstaigos klientams teikiamos psichologinės pagalbos kokybę ir rezultatus pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją, už profesinės Psichologo etikos kodekso laikymąsi.

Kiti svarbūs dokumentai ir teisės aktai

Be jau minėtų dokumentų, psichologo veiklą Lietuvoje reglamentuoja ir kiti svarbūs teisės aktai, tokie kaip:

• Švietimo įstatymas
• Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
• Socialinių paslaugų įstatymas
• Logopedo bendraisiais pareiginiai nuostatai
• LR Archyvo įstatymas
• Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas
• Įvairūs švietimo ir mokslo ministro įsakymus, reglamentuojantys švietimo pagalbą, poveikio priemones mokiniams, privalomą ikimokyklinį ugdymą ir kt.

Taip pat svarbu atsižvelgti į rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą, Lietuvos higienos normas, bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų pakeitimus, pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašą, specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašą, psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą.

Socialinio pedagogo veiklos reglamentavimas

Socialinio pedagogo darbe taip pat svarbu vadovautis pagrindiniais dokumentais, įstatymais, nutarimais ir aktais. Švietimą reglamentuojančių teisės aktų sąrašas, pedagoginių darbuotojų tarifinio atlygio nustatymo reglamentas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo", pareigybiniai dokumentai (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo socialinio pedagogo veiklą reglamentuojantys dokumentai kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo" pakeitimo) yra svarbūs dokumentai, reglamentuojantys socialinio pedagogo veiklą.

Socialinių paslaugų organizavimą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip rekomendacijos "Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių -Įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku ir įpareigojimo nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką, - vykdymo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl bendrųjų socialinės psichologinės pagalbos teikimo nuostatų", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarkos tvirtinimo", Lietuvos respublikos Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas, Lietuvos respublikos Vaiko globos įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos", Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas yra taip pat svarbūs.

Vaiko teisių apsaugą ir prevencinį darbą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos”, Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašas, Savarankiško mokymosi tvarka, Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprašas, Bendrieji socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta „ Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011-2015 metų programa”, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimas „Dėl vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos respublikos įstatymas „Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus vykdymo tvarkos aprašas, Lietuvos respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo, ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašo patvirtinimo, Socialinio pedagogo rengimo standartas.

Kiti socialinių pedagogų darbą reglamentuojantys dokumentai: LR Švietimo įstatymas, LRMinimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimas, Vaiko teisių apsaugos konvencija, LR Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymas, Europos tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir pornografijos, LR Švietmo ir mokslo ministerijos įsakymas „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams", LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Socialinių paslaugų įstatymas, LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai.

Teisės psichologijos studijos Lietuvoje

Profesorius Gintautas Valickas dalinasi savo mintimis apie VU Filosofijos fakultete vykdomas teisės psichologijos studijas.

Profesoriaus G. Valicko įžvalgos

Profesoriaus G. Valicko tyrimų laukas apima nepilnamečių teisės pažeidėjų asmenybės ypatumus, teisėsaugos pareigūnų individualias charakteristikas ir jų atliekamą veiklą, bei pareigūnų elgesio suvokto teisingumo tyrimus.

Teisės psichologija apima kelias svarbias psichologijos ir teisės sąveikos sritis. Pavyzdžiui, psichologai teikia paslaugas teismo, pataisos įstaigų, policijos ir kitiems teisėsaugos pareigūnams (vertina liudytojų gebėjimą duoti parodymus, dalyvauja jų apklausoje, atlieka įvairias teismo psichologines ekspertizes, nustato, ar kaltinamieji meluoja, ar ne, prognozuoja būsimą nuteistųjų elgesį). Psichologinių žinių taikymas gali padėti teisėsaugos pareigūnams tirti nusikaltimus, spręsti teisinius ginčus, priimti teisingus sprendimus, skirti kaltinamiesiems tinkamą bausmę.

Psichologai taip pat atlieka įvairius justicijos veiklos, teisės problemų ir teisėsaugos pareigūnų, užtikrinančių įstatymo veikimą, tyrimus. Pavyzdžiui, pastaruoju metu psichologai daug dėmesio skiria šiems tyrimams:

1. Liudytojų atminties - įvykio įsiminimo (įvykio stebėjimo sąlygos, įvykio metu patirtas stresas, ginklų panaudojimas, individualios liudytojo ir nusikaltėlio charakteristikos); įvykio išlaikymo (laiko trukmė tarp įvykio įsiminimo ir atkūrimo, kiti įvykiai, kuriuos liudytojas patyrė per šį periodą); įvykio atkūrimo (kokia atpažinimo procedūra yra taikoma - vienalaikis ar nuoseklus stimulų pateikimas, instrukcijos poveikis, liudytojo pasitikėjimas savo parodymais);
2. Ginčo šalių kompetencijų (suprasti savo teises, disponuoti savo turtu, sudaryti sandorius, duoti parodymus byloje, stoti prieš teismą);
3. Nepilnamečių liudytojų apklausos, vaikų liudytojų ir vaikų nusikaltimo aukų parodymų patikimumo;
4. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo;
5. Nusikaltimų aukoms sukeliamų psichologinių padarinių;
6. Žmonių suvokto procedūrinio teisingumo (suvokto teisingumo veiksniai ir padariniai, teisėsaugos pareigūnų elgesio atitiktis procedūrinio teisingumo reikalavimams);
7. Pareigūnų atrankos, mokymo, patiriamo streso, sprendimų priėmimo, kompetencijos įvertinimo;
8. Teismo, policijos, prokuratūros, bausmių vykdymo institucijų veiklos efektyvumo.

Studentai, pasirinkę teisės psichologijos programą, studijuos tokius dalykus kaip „Teisės psichologija“, „Nusikaltimų tyrimų psichologija“, „Asocialaus elgesio psichologija“, „Penitencinė psichologija“, „Psichopatologija teisės taikymo praktikoje“, „Psichologinis konsultavimas teisėsaugos sistemoje“, „Psichologinis įvertinimas teisėsaugos sistemoje“ ir kt.

Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad pastaruoju metu didėja žmonių pasitikėjimas teisės sistema, teisėsaugos institucijomis ir jos pareigūnais.

Klinikinio psichologinio vertinimo padėtis Lietuvoje

Tikėtina, kad daugelis mūsų anksčiau ar vėliau yra susidūręs su psichologiniu vertinimu. Psichologinio vertinimo procese integruojama informacija iš daugelio šaltinių. Pavyzdžiui, tokią informaciją gali suteikti ne tik asmenybės, protinių gebėjimų ar kitokie testai, bet ir medžiaga, gauta iš interviu su pačiu individu ar jo šeimos nariais, draugais, kolegomis. Taip pat svarbi tampa ir papildoma informacija apie individo asmeninę, darbo ar sveikatos istoriją. Psichologinis vertinimas naudojamas pačiose įvairiausiose srityse.

Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) Psichikos sveikatos komiteto narė, psichologė praktikė ir akademikė dr. teigia: „Galima sakyti, kad psichologinis įvertinimas tam tikra prasme yra „psichologijos meno forma“, panašiai kaip vaistų skyrimas yra „psichiatrijos meno forma“. Psichologas, gerai išmanantis įvertinimą, mato daug daugiau nei skaičiai, rezultatai, reikšmingi nuokrypiai ir pan. Jo parengtoje išvadoje gali būti pateikiamos įžvalgos apie tai, kaip pacientas mąsto, jaučia, reaguoja į stresą, kaip suvokia pasaulį, netgi kaip vertina santykius su jį gydančiais specialistais.“ (Smith et al., 2010, p.

Konferencijos „Klinikinis psichologinis vertinimas Lietuvoje: problemos ir galimybės“ organizacinio komiteto narės dr. Neringos Grigutytės teigimu, beveik dešimt metų nebuvo klinikinės psichologijos vertinimo temai skirtos konferencijos. Todėl šį kartą buvo pasistengta aptarti psichologinio įvertinimo problemas, kylančias sveikatos ir švietimo bei kitose srityse dirbančiųjų psichologų praktinėje veikloje.

S. Gailiūnaitė apgailestavo, jog šioje situacijoje tikrai esama abipusio nesusikalbėjimo, nesupratimo, interesų priešpriešos. Dr. Vaida Kalpokienė paantrino, jog kyla nemažai kartais ir gana aštrių diskusijų tarp psichologijos mokslo atstovų ir praktikų. Taip pat ji pridūrė, kad moksliniu požiūriu psichologinis vertinimas reikalingas griežtų faktų apie žmogaus psichikos ypatumus surinkimui bei bendrų dėsningumų nustatymui, o psichiatrijoje didesnę svarbą dažnai įgyja individualūs ypatumai.

Šiuo metu yra vos keletas adaptuotų Lietuvai testų, ir tik labai maža dalis būtinų klinikiniam psichologiniam vertinimui testų yra dar adaptuojami. Iliustruodama tokį psichologinio vertinimo metodų trūkumą, S. Gailiūnaitė pacitavo psichologų sąjungos svetainėje užduotą klausimą: „Kokiomis metodikomis galima įvertinti atmintį ir dėmesį?“. S. Gailiūnaitės teigimu, bet kurios metodikos adaptavimas nemažai kainuoja ir reikalauja dar daugiau laiko.

„Būtina geriau teisiškai reglamentuoti psichologo profesiją Lietuvoje. Psichologų sąjunga mano, kad licencijų išdavimas psichologams, užsiimantiems praktine veikla, užtikrintų aukštus psichologinių paslaugų standartus Lietuvoje. Psichologinio įvertinimo srityje dirbantys psichologai Lietuvoje turėtų orientuotis į Europinius reikalavimus ir standartus“, - teigia dr. E.

Komentuodamas vaikų ir paauglių klinikinio psichologinio vertinimo problematiką, dr. E. Kazlauskas sakė: „Svarbu ne tik teisinė bazė bei naudojami psichologo darbo metodai, bet ir konkretaus psichologo bendradarbiavimas su kitų sričių specialistais. Tėvai turėtų suprasti, kad psichologinė pagalba vaikui dažniausiai yra kompleksinė, ir pagalbą teikiant svarbus ir kitų specialistų: logopedo, specialiojo pedagogo, psichiatro, vaidmuo. Tačiau svarbiausi yra patys tėvai.

tags: #mokyklos #psichologas #istatymas