Įvadas
Psichikos sveikata yra esminė žmogaus gerovės dalis, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę būklę. Tai ne tik psichikos sutrikimų nebuvimas, bet ir gebėjimas realizuoti savo potencialą, įveikti kasdienius sunkumus, produktyviai dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Šiame straipsnyje panagrinėsime psichikos sveikatos apibrėžimą, jos svarbą, ypač vaikų ir paauglių amžiuje, bei būdus, kaip ją stiprinti.
Psichikos sveikatos apibrėžimas
Psichikos sveikata - tai geros vidinės savijautos būsena, kai asmuo suvokia save ir savo ypatumus, gebėjimus, gali susidoroti su įprastais gyvenimo sunkumais, našiai, rezultatyviai dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gerovės. Tai nuolat kintanti žmogaus vidinės pusiausvyros būsena. Gera psichikos sveikata leidžia įveikti gyvenimo sunkumus, realizuoti savo gebėjimus, mokytis ir našiai dirbti bei dalyvauti bendruomenės gyvenime. Tai yra neatsiejama sveikatos ir gerovės sudedamoji dalis, kuria grindžiami mūsų individualūs ir kolektyviniai gebėjimai priimti sprendimus, kurti santykius ir formuoti pasaulį, kuriame gyvename.
Dėl psichikos sveikatos apibrėžimų iki šiol kyla psichikos sveikatos specialistų diskusijų. Pavyzdžiui, ar apibūdinant gerą psichinę būseną turėtų būti įtrauktas toks kriterijus kaip individo darbas, aktyvi veikla, poreikis daryti prasmingus, gerus darbus bendruomenei. Psichikos sveikata yra neatsiejamai susijusi ir su kūno sveikata, ir su psichologiniais, socialiniais, dvasiniais, etniniais, kultūriniais, meno, net filosofiniais aspektais, tai yra kompleksiškas ir sąlygiškas fenomenas.
Psichikos sveikatos svarba
Psichikos sveikata yra itin svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo pilnatvei, sėkmei, gerai būsenai ir savijautai. Nustatyta, kad psichikos sveikata yra itin reikšminga kiekvieno individo ir visuomenės sveikatos sudedamoji dalis, reikšminga asmens laimės ir gerovės supratimui, sudaranti tinkamas galimybes socialiniam bendravimui, darnai, saugumui, itin svarbi darbinei veiklai, visuomenės gerovei, kūrybingumui, produktyvumui, veiklumui.
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis. Vaikas gali augti sveikas, kai rūpinamasi ir ugdoma ne tik fizinė, bet ir emocinė jo sveikata, kai jis yra mylimas, saugus, vertinamas ir reikalingas. Pakankama vaikų psichikos sveikata lemia jų įpročius, pasiekimus ugdymosi procese, socializaciją ir gerą būsimą sveikatą.
Taip pat skaitykite: Kaip pasirinkti tinkamą psichoterapeutą?
Psichikos sveikata vaikystėje ir paauglystėje
Ilgalaikės psichikos sveikatos pagrindas formuojasi ankstyvajame amžiuje. Vaikai yra labiau pažeidžiami, jie labiau priklausomi nuo emocinės aplinkos šeimoje, mokykloje, bendraamžių grupėje. Jaunų žmonių psichikos sveikatą lengviau gali sutrikdyti veiksniai, kuriems suaugusieji yra atsparesni (pvz., smurtui, patyčioms, skurdui, nesėkmėms ir pan.).
Šiandien aktualios technologijos, jų pažanga, išmanieji telefonai ir socialinės žiniasklaidos priemonės palengvina vaikų prieigą prie informacijos, gali padėti jų mokymuisi, gebėjimui užmegzti ir palaikyti ryšius su draugais, šeima. Tačiau tai gali turėti ir neigiamos įtakos vaiko psichikos sveikatai bei gerovei.
Vaikystėje prasidedantys ir negydomi psichikos sutrikimai labai paveikia vaiko raidą, mokslo pasiekimus ir galimybes gyventi visavertį, produktyvų gyvenimą. Vaikai, turintys psichikos sutrikimų, susiduria su dideliais iššūkiais dėl stigmos, izoliacijos, diskriminacijos, t. p. su nepakankamu sveikatos priežiūros paslaugų ir tinkamo mokymo prieinamumu - taip pažeidžiamos jų pagrindinės, esminės žmogaus teisės. Tyrimais nustatyta, kad maždaug pusė suaugusiesiems pasireiškiančių psichikos sutrikimų prasideda viduriniame paauglystės amžiuje.
Kaip stiprinti emocinę sveikatą vaikams?
Gera emocinė sveikata nereiškia, kad žmogus negali būti blogos nuotaikos ar patirti neigiamas emocijas. Tai yra normali mūsų gyvenimo dalis. Visi mes susiduriame su nesėkmėmis, netektimis ar pokyčiais. Tačiau yra būdų, kaip padėti vaikams ir paaugliams stiprinti savo emocinę sveikatą ir geriau susidoroti su iššūkiais:
- Kalbėtis: Išklausyti vaiką, suprasti jo poreikius. Iš pradžių tai gali atrodyti sunku, bet jei vaikas atsiveria tėvams, šeimai, geriems draugams, tai gali padėti jam jaustis geriau - nevienišam ir suprastam. Besąlyginė tėvų meilė skatina vaiko gerovę, didina pasitikėjimą savimi, gerina tarpusavio santykius. Rekomenduojama kasdien rasti laiko susitikimams, pokalbiams, žaidimams. Kasdien pagirti, pastebėti geras savybes.
- Emocijų valdymas: Vaikai ir paaugliai yra jautresni emociniams išgyvenimams ir mažiau geba orientuotis stresinėse situacijose, patiria akademinius sunkumus, tad tikslinga juos mokyti savo ir kitų žmonių emocijų supratimo, tinkamų išraiškos būdų. Tėvai savo pavyzdžiu taip pat gali mokyti tinkamų, saugių emocijų raiškos būdų.
- Ribų, taisyklių nustatymas: Tam, kad vaikai jaustųsi saugūs, jiems svarbu žinoti suaugusiųjų nustatytas ribas ir taisykles. Jų reikia „lyg duonos kasdienės“.
- Fizinis aktyvumas: Fiziniai pratimai naudingi tiek kūnui, tiek emocinei sveikatai, nes gali sumažinti patiriamą stresą ir nerimą. Paraginkite vaiką daugiau laiko praleisti gryname ore, išbandyti įvairias sporto šakas. Jeigu neranda kuo susidomėti, pagalvokite, gal jam patiktų bendri šeimos pasivaikščiojimai po vakarienės ar savaitgaliais.
- Tinkama mityba: Tikslinga subalansuota, racionali mityba (įtraukti į mitybą daug vaisių, daržovių, skaidulinių medžiagų, omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių; namuose mokymosi metu gurkšnoti negazuotą vandenį, valgyti obuolius ar gerti obuolių sultis).
- Laisvalaikis ir pomėgiai: Akademinė veikla užima didelę dienos dalį, bet šalia to, paskatinkite vaiką išbandyti įvairius būdus, kurie padėtų jam atsitraukti nuo varginančių minčių ar situacijų, t. y. rasti laiko laisvalaikiui ar pomėgiams.
- Miegas: Pakankamas ir kokybiškas miegas yra nepaprastai svarbus psichikos sveikatai. Kai galvos smegenys gerai pailsėjusios, galime lengviau valdyti susijaudinimo ir nusiraminimo procesus. Jeigu užmigti sunku, gali padėti rami muzika, meditacija, kiti atsipalaidavimo būdai.
Psichikos liga ir psichikos sveikatos problemos
Psichikos liga, arba psichikos susirgimas, yra psichikos sveikatos praradimas dėl psichikos sutrikimo. Psichikos sveikatos srityje vartojama ir kitų sąvokų bei terminų. Plačios apibrėžties terminai liguista psichikos sveikata, psichikos sveikatos problemos ar psichikos sveikatos sunkumai yra vartojami ne tik psichikos sutrikimams apibūdinti, bet apima ir psichologinį distresą, psichologines problemas ar sunkumus, kurie pagal tarptautinę ligų klasifikaciją nėra laikomi klinikine diagnoze, tačiau gali būti reikšmingi dėl individo patiriamų kančių ir vėliau gali sukelti sutrikimus, ligas ar neįgalumą.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kontrolės susigrąžinimas
Suaugusieji, turintys psichikos sveikatos problemų, yra mažiau produktyvūs darbe ir turi didesnę tikimybę tapti bedarbiais.
Išvados
Gera emocinė sveikata yra pagrindas puikiai savijautai, sveikatai, sėkmingam vystymuisi ir tolimesniam gyvenimui. Rūpinimasis savo ir artimųjų psichikos sveikata yra investicija į laimingą ir visavertį gyvenimą. Svarbu atsiminti, kad psichikos sveikatos problemos nėra gėda, ir kreiptis pagalbos, kai jos reikia.
Taip pat skaitykite: Gero elgesio citatos