Įvadas
Mokymosi motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis moksleivių sėkmę. Šiame straipsnyje nagrinėjama mokymosi motyvacijos samprata, ją įtakojantys veiksniai ir tyrimai, atlikti Lietuvoje ir užsienyje. Straipsnyje remiamasi įvairių autorių įžvalgomis, siekiant atskleisti mokymosi motyvacijos svarbą ir būdus jai skatinti.
Motyvacija ir Mokymosi Motyvacija
Žodis "motyvacija" kilęs iš lotyniško žodžio "morere", reiškiančio "judinti, skatinti". Psichologijos žodynas motyvaciją apibrėžia kaip elgesio, veiksmų ir veiklos skatinimo procesą, kurį sukelia įvairūs motyvai ir jų visuma. Motyvacija apima žmogaus troškimus, įsisąmonintus norus, interesus, polinkius, vertybes, poreikius, įsitikinimus ir pažiūras. Kartais motyvacinę jėgą įgyja jausmai ir emocijos arba charakterio bruožai.
Mokymosi motyvacija - tai vidinių paskatų sistema, kuri paaškina, kas gali pastiprinti elgesį. Kitaip tariant, tai yra tai, kas skatina mokytis. Mokymosi motyvacija suteikia galimybę mokiniui orientuotis į tikslą, suvokti, kiek laiko reikės jam pasiekti, aktualina mokinio žinias, gebėjimus ir įgūdžius, daro įtaką mokymosi kokybei ir pasiekimams. Tinkama motyvacija turi įtakos mokymosi rezultatui, o kuo stipresni motyvai, tuo geresni mokymosi rezultatai. Mokinio motyvaciją lemia tai, kiek pats mokinys vertina numatytus tikslus ir ar tikisi juos pasiekti.
Lietuvos Psichologų Nuomonė Apie Motyvaciją
Lietuvos psichologai taip pat pabrėžia motyvacijos svarbą. Barkauskaitė (2001) teigia, kad motyvuotas žmogus, pasirengęs nuolat mokytis ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, yra mažos tautos išlikimo ir stiprumo garantas. Adamonienė, Daukilas ir kiti (2001) pažymi, kad pedagogo profesijos praktinė strategija yra norėti ir sugebėti motyvuoti mokinį.
Turinio ir Dinaminė Motyvacija, Motyvacijos Rūšys
Mokymosi motyvacija gali būti skirstoma į turinio ir dinaminę. Turinio motyvacija apima motyvus, susijusius su mokymosi turiniu, o dinaminė motyvacija - motyvus, susijusius su mokymosi procesu. Pagal šaltinį motyvacija skirstoma į vidinę ir išorinę. Vidinė motyvacija kyla iš paties žmogaus, o išorinė - iš aplinkos.
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso mažinimas
Vidinė Motyvacija
Vidinė motyvacija yra susijusi su mokymosi prasmės įžvelgimu. Tai yra noras mokytis dėl pačio mokymosi proceso, o ne dėl išorinių paskatų. Vidinę motyvaciją skatina smalsumas, augimo poreikiai, išmokimo džiaugsmas, savigarba, laimėjimai, ateities tikslai ir kompetencija. Vidinė motyvacija yra patvaresnė už išorinę. Kai neugdoma vidinė motyvacija, mokiniai nesugeba savęs skatinti be išorinio atlygio.
Humanistų Išskiriamos Vidinės Motyvacijos Rūšys
Humanistai išskiria kelias vidinės motyvacijos rūšis:
- Fiziologiniai poreikiai: tai baziniai poreikiai, tokie kaip maistas, vanduo, miegas.
- Saugumo poreikiai: tai poreikis jaustis saugiam ir apsaugotam.
- Socialiniai poreikiai: tai poreikis priklausyti grupei ir turėti artimus santykius.
- Pagarbos poreikiai: tai poreikis jaustis vertinamam ir gerbiamam.
- Savęs realizavimo poreikiai: tai poreikis išnaudoti savo potencialą ir siekti asmeninio augimo.
Išorinė Motyvacija
Išorinė motyvacija yra siekis išorinio atlygio arba noras išvengti bausmės. Tai gali būti pažymiai, pagyrimai, dovanos ar kitos paskatos. Nors išorinė motyvacija gali būti veiksminga trumpuoju laikotarpiu, ji nėra tokia patvari kaip vidinė.
Mokymosi Motyvacijos Skatinimo Strategijos
Mokymosi motyvaciją galima skatinti įvairiais būdais. Svarbu, kad mokytojai žinotų mokinių mokymosi stilius ir parinktų jiems tinkamus mokymo metodus ir užduotis, kurios skatintų motyvaciją. Geresnė mokymosi motyvacija atsiranda tada, kai mokymas vyksta bendradarbiaujant.
Pasak Andrikienės ir Visockienės (2007), mokinių mokymosi motyvaciją galima skatinti iškeliant pasiekiamus mokymo tikslus, sukuriant aplinką sėkmei pajusti, formuojant naujus interesus, sudominant, pagiriant, taikant įvairius mokymo metodus, kompiuterines technologijas. Arends (2008) teigia, kad žaidimai, galvosūkiai ir kitokia įdomi ir patraukli motyvaciją žadinanti veikla yra mokytojo naudojimo būdas, sudominantis mokinius per pamokas.
Taip pat skaitykite: Motyvacija ir informatika
Sėkmė yra vienas iš svarbiausių teigiamos motyvacijos sąlygų. Žmonės, kurių motyvacija aukšta, galvoja, kad jų sėkmė priklauso nuo sugebėjimų, o nesėkmė atsiranda dėl pastangų stokos. Pedagogui reikia mokyti taip, kad būtų sudarytos sąlygos mokiniui pajusti pažangą ir išgyventi sėkmę.
Tyrimai apie Mokymosi Motyvaciją
Atliktas tyrimas parodė, kad paauglių mokymosi sėkmei neabejotinai turi įtakos ugdomoji aplinka - noras tobulinti savo sugebėjimus, žinių vertinimas, mokytojo dėstymo stilius bei geranoriška pagalba. Paaugliai noriau mokosi tuos dalykus, kurie gerai sekasi, tačiau visada jautriai reaguoja, gavę neigiamą įvertinimą. Vertinant šeimos aplinkos įtaką mokymosi motyvacijai, nustatyta, kad dauguma paauglių įsitikinę, kad tėvai džiaugiasi jų pasiekimais mokykloje. Paaugliai ypač teigiamai vertina bendraamžių įtaką: beveik pusė apklaustųjų nori lygiuotis į geriau besimokančius savo draugus, bet pavydi kūrybiškesniems už save bendraamžiams.
Tyrimas parodė, kad mokymosi sėkmę galima apibrėžti kaip svarbų faktorių, lemiantį paauglio mokymosi motyvaciją.
Taip pat skaitykite: Grupės psichologija mokymuisi
tags: #mokymosi #motyvacija #ir #ja #salygojantys #veiksniai