Priklausomybių Spąstai: Metodai ir Perspektyvos

Įvadas

Priklausomybė - tai sudėtinga problema, kuri paliečia įvairius visuomenės sluoksnius. Šiame straipsnyje nagrinėjami priklausomybių spąstai, metodai, naudojami padedant žmonėms atsikratyti priklausomybių, ir įvairios perspektyvos, įskaitant kalinių patirtis. Straipsnyje remiamasi psichologės Tatjanos Ščiurinos įžvalgomis ir jos taikoma metodika.

Kalėjimas - priklausomybės pasekmė

Psichologė Tatjana Ščiurina, blaivybę propaguojančios asociacijos „Laisvas žmogus“ prezidentė, teigia, kad daugelio kalinių istorijos prasideda nuo nekalto noro gyventi linksmiau. Dauguma jų nuolat grįžta į kalėjimą, o kai kurie čia praleidžia dešimtmečius. Vienas vyras kalėjime sėdi jau 40 metų - nuo 15 metų. Į kalėjimą jis jau pateko apie 20 kartų po keletą metų - vos tik išeina, vėl iškart atsiduria kalėjime. Per tą laiką jis spėjo vesti, tačiau žmona mirė nuo alkoholizmo. Turi jau suaugusią dukrą, kuri šiuo metu Anglijoje, ir šešis anūkus, mintimis apie kuriuos tik ir gyvena. Aštuonis kartus bandė gydytis nuo alkoholizmo, bet nepadėjo. Šios istorijos iliustruoja, kaip priklausomybė gali sugriauti gyvenimus ir atvesti į kalėjimą.

Dienoraštis - priklausomybės įveikimo įrankis

Pagal T. Ščiurinos taikomą metodiką, žmonės, norintys atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio, turi rašyti dienoraštį, kuriame dėlioja savo mintis tiek apie praeitį, tiek apie dabartį ir ateitį. Su kai kuriomis kalinių įžvalgomis psichologė sutiko pasidalinti. Vienas kalinys, kuriam kalėjimas - jau ne antri, bet pirmi namai, rašo: „Pradėjau vartoti alkoholį nuo 10 metų. 19 metų jau buvau pripažintas chronišku alkoholiku. Aštuonis kartus mane bandė gydyti, tačiau valdžia viena ranka mane skatino gerti, o kita bandė daryti vaizdą, kad mane gelbėja. Žinoma, aš turėjau pasirinkimą, tačiau nugalėjo girta valdžios politika. Visus savo nusikaltimus padariau dėl alkoholio. Mano gyvenimas buvo toks - arba blaivus kalėjime, arba girtas laisvėje. Aš vis dar gyvas tik todėl, kad esu uždarytas. Labai apgailestauju, kad padariau daug klaidų. Tačiau esu dėkingas Dievui, kad atradau išsigelbėjimo kelią. Dabar noriu gyventi blaiviai ir prašyti už savo nuodėmes Dievo atleidimo - už visą tą blogį, kurį padariau žmonėms. Dabar aš supratau, kad bausmė gali tapti atleidimo pradžia. Be jos negali būti atleidimo. Aš labai tikiu Dievo gailestingumu. Galima gyventi tikint, kad Dievas yra, ir galima gyventi tikint, kad Dievo nėra. Galima tikėti Dievą ir apsimesti, kad nežinome jo priešininko. Tačiau negalima gyventi tarnaujant ir Dievui, ir Šėtonui. Kiekvienu savo žodžiu, kiekvienu savo veiksmu mes tarnaujame arba vienam, arba kitam“. Šis dienoraščio įrašas atskleidžia priklausomybės gilumą ir norą atsikratyti praeities klaidų.

Nusikaltimas ir neigimas

Kitas T. Ščiurinos „klientas“ - 12 metų už žmogžudystę nuteistas vidutinio amžiaus vyras. Šiuo metu jis atsėdėjo jau šešerius metus, tačiau tikina, kad kali už savo sugyventinės, su kuria auga du jo nepilnamečiai vaikai, padarytą nusikaltimą. Esą būtent ji vienų bendrų išgertuvių metų peiliu nudūrė 77 metų močiutę. Jis tuo metu esą buvo nuvažiavęs iki parduotuvės degtukų, nes buvo dingusi elektra, o moteris pasakė, kas atsitiko, tik rytojaus dieną. Vyras padėjo paslėpti kūną, bet viskas išaiškėjo ir sugyventinė nužudymu apkaltino jį. „Gėriau kartu su sugyventine, kol ši nesužeidė žmogaus, kuris vėliau mirė. Šiuo nusikaltimu apkaltino mane. Papuoliau į kalėjimą, čia šaukiausi Dievo, verkiau, pradėjau melstis, atgailauti, skaityti Bibliją. Taip pradėjo augti mano tikėjimas, keitėsi charakteris, mąstymas, požiūris į gyvenimą, į save, į šeimą. Supratau, kad gyvenau apsvaigęs, todėl dabar lankau užsiėmimus, kaip gyventi sąmoningai, blaiviai. Dienoraštį rašau jau pusę metų. Kuo toliau, tuo aiškiau matau, koks baisus yra alkoholis ir ką jis daro. Dabar suprantu, koks jis klastingas. Esu tikras, kad gyvensiu blaiviai ir to mokysiu savo dukrą, kuri jau paauglė. Kadangi vaikas gyvena tokioje pragertoje visuomenėje, bijau, kad ją paveiks visuomenės pavyzdys. Padarysiu viską, kad taip nebūtų. Ir dabar per susitikimus ir pokalbius telefonu savo dukrai duodu labai daug medžiagos, kad ji tikrai gyventų sąmoningai ir blaiviai - jokių sidrų, miksų ir energinių gėrimų, kadangi tokie spąstai ir vilioja vaikus pradėti vartoti alkoholį. O po to, kaip ir aš, sunku suvokti, reikia alkoholio ar ne. Man poreikis buvo siaubingas. Dabar, ačiū Dievui, neturiu jokių minčių apie alkoholį. Aš buvau apgautas ir labai gailiuosi“, - atviravo savo nusikaltimą neigiantis kalinys. Šis pasakojimas atskleidžia, kaip priklausomybė gali paveikti žmogaus suvokimą ir atsakomybę už savo veiksmus.

Recidyvas - priklausomybės iššūkis

Pasak T. Ščiurinos, visi pas ją besilankantys kaliniai dėl savo elgesio kaltina alkoholį, tačiau prisipažįsta, kad blaivybę sugeba išlaikyti tik kalėjime, ir tai ne visada. „Ateina vyras, jau atsėdėjęs ketverius metus. Jam dar liko dveji. Kadangi neturėjo nė vienos nuobaudos, kartą jam leido išvykti namo trims dienoms. Tačiau jau antrą dieną jis pasigėrė ir trečią dieną tiesiog fiziškai negalėjo išjudėti iš namų bei grįžti į kalėjimą. Policija vyko jo parsivežti, dėl to jam gerokai pratęsė bausmę. Jis buvo įtikėjęs, kad jei sugebėjo kalėjime negerti ketverius metus, neragaus alkoholio ir laisvėje. Tačiau nėra taip paprasta. Jo psichika jau yra užprogramuota ir jis negali atsispirti. Nors jis negėrė ketverius metus, ląstelės atmintį ir poreikį prisotinti organizmą alkoholiu turi septynerius metus. Juk alkoholis - narkotikas, todėl nereikia dėl to stebėtis. Beje, jis ketverius metus kalėjime net nerūkė, o grįžęs po šių trijų dienų pradėjo ir gerti, ir rūkyti. Kadangi kalėjime alkoholio vartoti negalima, tenka pasitenkinti vadinamuoju „čefyru“, - pasakojo pašnekovė. Ši istorija pabrėžia, kaip sunku išlaikyti blaivybę po ilgo abstinencijos periodo.

Taip pat skaitykite: Socialinių priklausomybių apibrėžimas

Ankstyvas vartojimas - priklausomybės pradžia

Dar vienas jaunas vyras, greičiausiai neturintis nė 30 metų, atviravo, kad gerti pradėjo būdamas 12-14 metų. Jis iki šiol prisimena pirmąjį kartą. Šiuo metu jis praeina blaivinimo programą, lanko maldos grupę, lankosi pas psichologą ir mokosi kalėjime batsiuvio profesijos. „Važiavome dviračiais prie upės ir vaikinai paėmė trijų litrų stiklainį alaus. Buvo labai smagu. Nuo 17-18 metų tapau pastoviu barų lankytoju. Ten gerdavome alų. Vėliau įsijungiau į klubinį gyvenimą, su alkoholiu išbandėme ir ekstazio tabletes. Labai patiko jų sukeliama euforiška būsena - visi atrodė tokie geri, o ir aš pats atsikratęs kompleksų. Alkoholis su narkotikais tapo savaitgalių kasdienybe, tačiau tam reikėjo pinigų, taigi pradėjau vogti. Norėjosi būti kietu vyruku, turinčiu daug pinigų, daug moterų, kad visi mane dievintų. Kartą apvogėme butą ir mus sugavo. Gavau trejus metus. Išėję toliau tęsiau savo gyvenimo būdą, ėmiau kasdien rūkyti marichuaną. Pradėjau ja prekiauti - išdalindavau draugams, kad jie parduotų. Vėliau pradėjome iš automobilių vogti magnetofonus. Sėkmingai juos parduodavome, kol kaimynai neiškvietė policijos. Į laisvę išėjau su pakilusiu autoritetu, kadangi jau buvau sėdėjęs. Kartą, kai su draugais važiavome pirkti „žolės“, vienas pasiūlė pabandyti rūkyti heroiną. Dozės vis didėjo, nes kaifo užtekdavo neilgam, tačiau mes nelaikėme savęs narkomanais. Narkomanai mums buvo tik tie, kurie badėsi. Nepaisant to, vaikščiojau kaip zombis - tik vartojau narkotikus ir vogiau, kad gaučiau pinigų jiems. Galiausiai mane sugavo. Ačiū policijai - jie išgelbėjo man gyvybę. Jeigu ne jie, taip ir, gulėdamas ant žemės, būčiau numiręs. Išėjęs iš kalėjimo toliau vogiau. Kai mane vėl uždarė, svaiginausi ir čia. Zonoje pradėjau badytis, kad sutaupyčiau pinigų - reikėdavo mažesnės dozės. Pardavinėjau savo drabužius, maistą, kad tik galėčiau susileisti. Po vieno išėjimo iš kalėjimo „švarus“ gyvenau 3,5 metų, tačiau išvykęs į užsienį ir vėl pradėjau rūkyti žolę, vėliau perėjau prie kokaino, o grįžęs į Lietuvą vėl leidausi heroiną“, - pasakojo jaunas vyras. Šis pasakojimas iliustruoja, kaip ankstyvas alkoholio ir narkotikų vartojimas gali greitai peraugti į priklausomybę ir nusikalstamą elgesį.

Narkotikai ir kompleksai

Pasak T. Ščiurinos, narkotikai - taip pat dažnai, kaip alkoholis, atveda į kalėjimą. Pavyzdžiui, čia sėdi 30 metų vyras, kuris narkotikus pradėjo vartoti nuo 15 metų ir tik dėl to, kad turėjo didžiulį kompleksą - buvo labai spuoguoto veido. Narkotikai jam suteikdavo komfortišką būseną. Nors jis buvo iš turtingos šeimos, pradėjo vogti. Reikėjo prabangių viešbučių, meilužių, brangių dovanų joms. Jis guodėsi, kad po pusmečio išeis, bet neturi, kur eiti. Mama mirusi, draugės nėra. Ši istorija atskleidžia, kaip kompleksai ir emocinės problemos gali paskatinti priklausomybę.

Šičko metodas - blaivybės link

T. Ščiurina gydo alkoholizmą pagal rusų specialisto Genadijaus Šičko priklausomybių įveikimo metodiką. Jos esmė - supažindinti žmogų su alkoholio žala organizmui ir pirmiausia smegenims, išsiaiškinti psichologines priežastis, kodėl žmogus pradėjo gerti, ir pažadinti jame norą pradėti gyventi blaiviai. „Apie alkoholį mes mąstome dvejopai: arba mes gersime saikingai, tvarkingai, arba prasigersime. Apie trečią kelią - kad galima visiškai apsieiti be alkoholio - viešoje erdvėje nekalbama. Susidaro įspūdis, kad blaivus žmogus niekam nereikalingas, nes jis protingas, šviesiai mąstantis, atsakingas, todėl juo negalima manipuliuoti. Deja, žmogaus psichika persmelkta vartotojiškumo filosofijos - „man turi viską duoti, o pats aš nelabai ką sukuriu“. Mes nuolat girdime: jei rūkysi, būsi „kietas“ (panašu, kad tai ypatingai paveikė mergaites - jos šiuo metu labai rūko), jei išgersi kokybiško alkoholio - būsi gurmanas. Socialinės reklamos apie alkoholio žalą nėra. Mus tik skatina kuo daugiau vartoti, o pasirinkimo asortimentas didžiulis“, - tikino T. Ščiurina. Šis metodas pabrėžia švietimo ir motyvacijos svarbą priklausomybių įveikimo procese.

Priklausomybė - klastingi spąstai

Jos teigimu, priklausomybė išsivysto nejučia, o jos atsikratyti labai sunku. „Štai pažįstu moterį, kuri labai nori atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio nekeisdama jos į raminamuosius ar kitas svaiginančias priemones. Nuo 20 metų ji uostė amfetaminą, kartais vartojo ekstazį, rūkė žolę. Prasidėjus depresijai jai buvo išrašyti antidepresantai. Jie padėjo, bet kurso baigti neleido draugas. Tuomet ji pradėjo vartoti alų, sidrą ir nejučia išsivystė priklausomybė. Bandė pusmečiui užsikoduoti, tačiau tuo metu ėmė gerti vienos firmos vaistus nuo peršalimo, kurie ją apramindavo ir šiek tiek apsvaigindavo. Viskas baigėsi kepenų uždegimu. Dabar ji sako, kad alkoholio, vaistų ir narkotikų derinys jai suteikė tik laimės iliuziją ir ligas“, - pasakojo pašnekovė. Ši istorija iliustruoja, kaip lengva įklimpti į priklausomybės spąstus ir kaip svarbu vengti svaiginančių medžiagų.

Geismas - priklausomybės forma

Šiuolaikiniame pasaulyje geismo tema dažnai nueina į antrą planą. Pagrindinė energetinė geismo priežastis - tai gyvybinės energijos užsistovėjimas antroje čakroje. Svarbu išsklaidyti paplitusį mitą apie tam tikros atskiros „seksualinės energijos” egzistavimą, kuriai neva būtinas reguliarus išėjimas. Energija žmogaus kūne vieninga ir universali, mes patys renkamės, per kokį energetinį centrą ją naudoti. Be galimo energetinių kanalų užsikimšimo, mūsų „sąmoningam” pasirinkimui dažnai daro poveikį subtiliai-materialios būtybės, žinomos kaip lervos. Lervos atsiranda ten, kur jau yra „laisvos” energijos sankaupos. Šiuolaikinė visuomenė dėl įvairių priežasčių kryptingai sukuria motyvacijas ankstyviems ir „laisviems” lytiniams santykiams. Jeigu žmogus nuo jauno amžiaus reguliariai nukreipinėja savo energiją į seksualinius pasitenkinimus, prie 25-30 metų jis rizikuoja iššvaistyti reikšmingą savo gyvybinio potencialo dalį. Tokia padėtis apsunkina pilnavertį vystymąsi, juk jeigu energija nepakyla aukščiau antros čakros, žmogaus sąmonė gali pasilikti primityvių instinktų lygyje.

Taip pat skaitykite: Sveikimo programos priklausomiems asmenims

Kova su geismu

Kad susilpninti apėmusį geismą, svarbu maksimaliai apriboti savo sąmonę nuo panašios informacijos. Visų pirma, tai reiškia kritinis priėjimas prie kontento vartojimo, ypač televizinio. Filmų ir laidų peržiūra internete su galimybe rinktis jau leidžia atsijoti dalį kenksmingos informacijos. Taip pat verta apriboti bendravimą su žmonėmis, kurie ypač užsiciklinę ant sekso temos. Jeigu geidulingos mintys kyla savaime, būtina „auklėti” savo protą. Svarbu nekovoti su šiomis mintimis tiesiogiai, nes kova tik sustiprina koncentraciją į jas. Vietoj kovos su minčių „piktžolėmis”, kultyvuokite „naudingus augalus”: užimkite protą pozityviai apmąstymais, kūryba, kažko naujo studijavimu.

Karminės priežastys

Geismas, kaip ir daugelis kitų mūsų gyvenimo aspektų, gali turėti karmines priežastis. Bet kokia priklausomybė turi savyje karminę dalį. Tokiu būdu karminė geismo priežastis gali būti tame, kad žmogus kažkam buvo degradacijos priežastimis per seksualinius geismus - nebūtinai komerciškai, galbūt, tiesiog aktyviai transliuojant panašias idėjas ir elgesio modelius savo aplinkoje. Kad išrišti šį karminį mazgą, galima pabandyti švelniai danešti iki žmogaus informaciją apie tokio poelgio žalą jam pačiam ir aplinkiniams. Efektyvus būdas dirbti su karmine geismo priežastimi - platinti žinias apie asmeninį tobulėjimą, sveiką ir sąmoningą gyvenimo būdą ir priklausomybių įveikimo metodus.

Praktiniai patarimai

• Apriboti patenkančios provokuojančios informacijos patekimą į sąmonę.
• Energijos pertekliaus nukreipimas į kūrybinę veiklą.
• Išvalymas su energijos pakėlimu.
• Vidinio pasaulio valymas.
• Dvasinės literatūros skaitymas.
• Trataka.
• Veskite sąmoningumo dienoraštį.
• Reguliariai užsiiminėkite fiziniu aktyvumu.
• Praktikuokite sublimaciją.
• Įvaldykite meditaciją ir kvėpavimo praktikas (pranajamas).
• Būkite kantrūs ir nuoseklūs.
• Sukurkite palaikančią aplinką.
• Nesigėdykite kreiptis pagalbos.
• Nustatykite aiškias ribas santykiuose ir informacijos vartojime.
• Vystykite meilę ir atjautą.

Schemų terapija - gilesnis priklausomybių supratimas

Jeffrey Young ir Janet Klosko knyga „Ištrūk iš spąstų“ siūlo naują ir gilų požiūrį į pasikartojančius sunkumus, atskleidžiant, kad dažnai jų šaknys slypi giluminiuose, neigiamuose mąstymo modeliuose, vadinamuose schemomis. Šios schemos gali formuoti mūsų santykius su kitais, bet ir lemti mūsų profesinias ar asmeninius nesėkmes. Knygoje "Išrtūk iš spąstų" autoriai išskiria vienuolika galimų schemų, kurios autorių manymų yra dažniausiai pasitaikančios: apleistumo, nepasitikėjimo, emocinės deprivacijos, socialinės izoliacijos, priklausomybės, jautrumo žalai, defektyvumo, nesėkmės, paklusnumo, negailestingų standartų, privilegijuotumo. Šios visos schemos susijusios su tokiais nepatenkinais poreikiais kaip: Saugumo, Pastovios savivertės, Realistiškų ribų, Autonomijos, Identiteto, Saviraiškos, Žaidimų ir linksmybių.

Kartojimo kompulsija

Vienas pagrindinių psichoanalitinės psichoterapijos principų yra tas, kad mes linkę nuolat atkartoti skausmingas vaikystės patirtis. Sigmundas Freudas, psichoanalizės pradininkas, šį fenomeną apibūdino kaip „kartojimo kompulsija“. Pavyzdžiui, žmogus, patyręs alkoholizmo poveikį vaikystėje, suaugęs gali susituokti su žmogumi, kuris taip pat turi alkoholio vartojimo problemų. Vaikas, patyręs smurtą, suaugęs gali susieti savo gyvenimą su smurtaujančiu partneriu arba pats pradėti smurtauti. Seksualiai išnaudotas asmuo gali tapti prostitucija užsiimančiu asmeniu, o perdėtai kontroliuojamas vaikas dažnai linkęs leisti save valdyti ir kontroliuoti suaugusiesiems.

Kognityvinė terapija

Schemų psichoterapija, kuri knygoje vadinama spąstų psichoterapija yra kognityvinės psichoterapijos, kurios pradininkas dr. Aaronas Beckas, atšaka. Pagrindinė kognityvinės psichoterapijos prielaida yra ta, kad tai, ką galvojame apie savo gyvenimo įvykius (mūsų suvokimas, supratimas, įsitikinimai), lemia kaip dėl to jaučiamės (emocijas, jausmus). Kognityvinės terapijos atstovai mano, kad galima išmokyti klientus interpretuoti situacijas taip padedant jiems pasijausti geriau. Kognityvinė terapija siūlo logiškai tyrinėti savo mintis.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie priklausomybes

Schemų įvertinimas

Knygoje "Ištrūk iš spąstų" galime išsiaiškinti kokie spąstai valdo ar varžo mūsų gyvenimus. Yra pateiktas trumpas, dvidešimt dviejų teiginių klausimynas, kuriuos atsakęs asmuo gali nustatyti galimas savo schemas. Teiginius autoriai siūlo vertinti šešių balų skale, iš vaiko ir suaugusiojo perspektyvos.

Įveikos strategijos

Kiekvienas iš mūsų susikuriame savo strategijas kaip su schemomis susidorojame. Tos strategijos paaiškina, kodėl mes kartais veikiame visiškai priešingai nei atrodytų tūrėtumėme elgtis remiantis psichoanalize. Pavyzdžiui, du vaikai augę vienoje, smurtaujančioje šeimoje, suaugę į smurtą reaguoja skirtingai. Vienas tampa pasyvus ir įbauginta auka ir toks gali likti visą gyvenimą, tuo tarpu kitas atviras maištautojas, priešinasi, anksti išeina iš namų, paauglystę leidžia gatvėje. Įgimtas temperamentas padeda mums pasirinkti įveikos strategiją, kai savo schemoms mes arba pasiduodame, arba vengiame, arba hyperkompensuojame, kitaip tariant kontratakuojame.

Schemų keitimas

Prisimenant, kad kognityvinės schemos tai ilgalaikiai elgesio ir mąstymo bei jausmų modeliai, jas yra sunku pakeisti. Sukurti naujas adaptyvias schemas gali užtrukti ilgiau, nei tikimės. Pokyčiams reikia drausmės, nuoseklaus savęs stebėjimo ir reikalauja elgesio keitimo, kiekvieną mielą dieną.

Gijimo žingsniai

• Identifikuoti ir įsivardinti savo schemas (spąstus).
• Suprasti savo schemų ištakas vaikystėje.
• Pajusti savyje vidinį sužeistą vaiką.
• Surinkti įkalčius, bylojančius apie schemų nenaudą.
• Racionaliai įrodyti, kad jie nepagrįsti.
• Parašyti laiškus tėvams, broliams, seserims ar draugams, kurie padėjo susiformuoti mūsų schemoms.
• Kruopščiai ištyrinėti savo schemų aspektus.
• Sugriauti nusistovėjusius įpročius.
• Nenuleisti rankų.
• Atleisti savo tėvams.

Galimos kliūtys

• Kontratakuoji, užuot pripažinęs ir prisiėmęs atsakomybę už schemas.
• Stengiesi pabėgti ir nepakliūti į spąstus.
• Tau nepavyko savęs įtikinti, kad schemos (spąstai) - tai apgaulė, vis dar neabejojate, jog tai tiesa.
• Pradėjai nuo tų spąstų, ar užduoties, kuri tau per sudėtinga.
• Protu suvoki, kad schemos yra klaidingos, bet emociškai tau vis dar atrodo, kad jos pagrįstos.
• Siekiant pokyčių tau pritrūko nuoseklumo ir drausmės.
• Tavo planui trūksta svarbios dalies.
• Tavo problema pernelyg įsitvirtinusi ar įsišaknijusi, kad įveiktum ją savarankiškai.

Schemų pavyzdžiai

• Apleistumo schema - tai giliai įsišaknijusi baimė, kad artimiausi žmonės tave paliks, ir tu liksi emociškai atsiskyręs nuo kitų visam laikui.
• Nepasitikėjimo ir išnaudojimo schemos - tai yra įsitikinimas, kad žmonės anksčiau ar vėliau tave įskaudins ar išnaudos, apgaudinės, meluos, manipuliuos, pažemins, sukels fizinį skausmą ar kaip nors kitaip pasinaudos tavo gerumu.
• Priklausomybės schema - tai jausmas, kad esi negebantis savarankiškai tvarkytis su kasdienėmis užduotimis be aplinkinių pagalbos.

tags: #priklausomybiu #spastai #metodika