Įvadas
Mokymosi motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis mokinių pasiekimus ir sėkmę. Šiame straipsnyje nagrinėjami mokymosi motyvacijos iššūkiai Lietuvoje, remiantis ekspertų nuomonėmis ir konkrečiais pavyzdžiais. Aptarsime mokytojų trūkumo ir kvalifikacijos įtaką, ugdymo programų pokyčius, individualios pagalbos svarbą ir kitus aspektus, turinčius įtakos mokinių norui mokytis.
Kūrybiškumas ir Motyvacija: Kristinos Ašvicės Pavyzdys
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) absolventės Kristinos Ašvicės sėkmės istorija puikiai iliustruoja motyvacijos svarbą. Jos profesinio bakalauro baigiamasis darbas „Nesmulkintų vaistažolių pakuotės dizainas“ pelnė bronzos apdovanojimą „A‘Design Award and Competition“ konkurse. K. Ašvicė teigia, kad šis įvertinimas jai reiškia, jog ji juda teisingu keliu ir tai yra puiki motyvacija toliau gilinti savo žinias bei įgūdžius ir tęsti kūrybą.
K. Ašvicė, atsigręžusi į lietuvių kultūrą ir tradicijas, sukūrė unikalią, tinkamą, patrauklią ir ekologišką pakuotę nesmulkintoms žolelėms. Dėžės ir įpakavimai buvo pjaustomi taip, kad jų realizavimui užtektų popieriaus sulankstymo ir nereikėtų naudoti klijų. Pagrindiniai dėžutės dizainai yra pagaminti naudojant ekologišką dvipusį rudą popierių, kurio spalva ir medžiaga puikiai atliepia aplinkai draugiškos pakuotės tikslą. Baltiems įpakavimams pasirinktas pieno baltumo spalvos popierius, kuris deri su rudos spalvos tonu.
Šis pavyzdys rodo, kaip kūrybiškumas ir įkvėpimas iš tautinės kultūros gali tapti stipria motyvacija siekti aukštų rezultatų.
Individuali Pagalba Mokiniams: Ar Tai Panacėja?
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo Švietimo įstatymo pakeitimus, numatančius daugiau individualios pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. Planuojama, kad sunkumų patiriantiems mokiniams bus skiriama 20 konsultacijų ne didesnėse kaip 5 mokinių grupėse ir sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas.
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso mažinimas
Tačiau ekspertai abejoja, ar mokykloms užteks pajėgumų įgyvendinti šiuos planus. Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) docentė A. Rutkienė teigia, kad mokyklose konsultacijos vyksta jau seniai, tačiau dažnai jomis naudojasi ne prasčiausius įvertinimus gaunantys mokiniai.
Svarbu subalansuoti vaikų ir pedagogų krūvį. 3-4 gimnazijos klasių mokiniams pamokų skaičius per savaitę svyruoja nuo 28 iki 35. Jei dar prisideda konsultacijos, neformalaus ugdymo veiklos, namų darbai - vaiko darbo diena tampa ilgesne nei suaugusiojo, dirbančiojo 8 valandas per dieną. Kai esi pervargęs, nesinori nei papildomų konsultacijų, nei jokių kitų veiklų… Mokymasis tampa prievarta.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto Pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė atkreipia dėmesį į didėsiančius mokytojų darbo krūvius dėl žadamų mokinių konsultacijų. Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius abejoja nuolatinės mokiniams teikiamos pagalbos nauda ir teigia, kad tokia individualios pagalbos mokiniui padidinimo reforma siekiama tik užmaskuoti mokyklų tinklo problemas.
Mokslo Metų Trukmė: Ar Ilgiau Visada Geriau?
ŠMSM siūlo pridėti 10-15 dienų prie mokslo metų. Svarstomi keli variantai: ilgiau mokytis birželį, mokslo metus pradėti rugpjūtį ar leisti rinktis mokyklai, kada jai pradėti ir kada baigti mokslo metus pagal nustatytą mokslo dienų skaičių.
Ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad pailginus mokslo metus, ugdymo turinį būtų galima išdėstyti tolygiau, mokiniams būtų skiriama mažiau namų darbų. Trumpiau atostogaudami vasarą, daugelis prasmingiau praleistų laiką mokyklose.
Taip pat skaitykite: Motyvacija ir informatika
Tačiau Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Dovilė Bikelytė pabrėžia, kad pailginimas 2 savaitėmis problemų neišspręs, jeigu nebus atnaujinamos ugdymo programos ir metodai. Tėvų forumo vadovo Audriaus Murausko nuomone, ilginimas nėra nei gerai, nei blogai. Reikėtų ugdymo turinio mažinti bent 50 proc., nes vaikai negeba išmokti, o tik išeina medžiagą.
Vaikų psichiatras Linas Slušnys teigia, kad po ilgų atostogų vaikams sunku atsiminti, ką jie buvo išmokę ir jau išeitos medžiagos pakartojimas sukelia stresą, dingsta motyvacija. Mokslo metų trukmė nedaro įtakos tik turtingesnių šeimų vaikams, nes jie per vasarą turi kitokių galimybių lavinti žinias. O socialiai jautrių šeimų vaikams ilgos atostogos gali padaryti žalos, nes jie turi mažiau galimybių užsiimti prasminga veikla.
Mokytojų Trūkumas: Gilėjanti Krizė
Mažėjant Lietuvos gyventojų, mažėja ir bendro ugdymo mokyklų, o jose trūksta pedagogų. Mokytojams išeinant į pensiją, mokyklos suskato ieškoti, kuo juos pakeisti. Ši padėtis neatsirado per vienerius metus. Liūdina, jog krizė, susidariusi švietimo sistemoje dėl pedagogų trūkumo bei jų kvalifikacijos, tik gilėja.
Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais šalyje veikė 1202 mokyklos, o 2021 metais jų liko 957. 2014 metais bendrojo lavinimo įstaigose mokėsi 344 698 mokiniai, o 2021 metais jų liko 327 698. Atitinkamai sumažėjo ir mokytojų. Pernai dirbo 31 079 pedagogai, o 2014 metais jų buvo 37 284.
Seimo narė Vilija Targamadzė teigia, kad mokytojų trūkumas jau buvo prognozuotas anksčiau, tačiau laiku nebuvo imtasi priemonių, kurios sustiprintų mokytojo profesijos patrauklumą. Reikalinga ne tik kalbėti, jog mokytojo profesija bus prestižinė, bet ir formuoti visuomenės nuomonę apie šios profesijos misiją, jos svarbų indėlį į Lietuvos ateities perspektyvą.
Taip pat skaitykite: Grupės psichologija mokymuisi
Saulius Jurkevičius teigia, kad situacija dėl pedagogų trūkumo šiuo metu yra dramatiška. Daugelis mokyklų vadovų neranda gamtos ir tiksliųjų mokslų mokytojų, todėl esame atsidūrę sudėtingoje padėtyje. Tai atsitiko dėl savitikslių reformų, kurios pavertė mokyklą ypač nepatrauklia darbo vieta.
Mokytojo Autoritetas: Pamiršta Vertybė?
Profesorius Vytautas Daujotis teigia, kad mokytojo profesijos patrauklumas mažėjo ir moksleivių pasiekimai prastėjo, kai po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos švietimo sistemą buvo pradėta transformuoti, naudojantis Vakaruose įsitvirtinusiomis progresyviomis, žmogaus prigimtį neigiančiomis, švietimo idėjomis. Progresyvioje mokykloje neteikiama reikšmės, kad mokytojas gerai išmanytų savo dalyką. Siekiama, kad mokytojas ne perteiktų žinojimą, bet lygia greta su mokiniu mokytųsi to, kas atitinka mokinio interesus ir taip demonstruotų, kaip tos žinios atsiranda.
Kad suaugusiųjų autoritetas „netrikdytų” vaiko asmenybės formavimosi, mokytojui leidžiama sakyti vaikui tik tai, kas jam patinka, ir tik kartais stabdyti blogiausius įvykius. Vaikas, „išlaisvintas” nuo mokytojo autoriteto, liko vienas nuo suaugusiųjų pasaulio atskirtoje bendraamžių grupėje. Tokiose grupėse suvešėjusi daugumos tironija pagimdė vadinamąją patyčių kultūrą, tapusią Lietuvos mokyklos kasdienybe.
Ugdymo Programos: Ar Jos Atitinka Šių Dienų Poreikius?
Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkas Robertas Ramanauskas teigia, kad daugybę metų Lietuvos edukologijos universitetas rengė pedagogus, bet didžioji dalis absolventų nesirinko darbo ugdymo įstaigose. Tą iš dalies nulėmė ir santykinai lengvesnės įstojimo į LEU sąlygos ir, kas dar svarbiau, viešojoje erdvėje susidariusi mokyklą ir mokytojus demonizuojanti nuomonė.
Administracijos mobingas, „supermamyčių” teroras, neadekvati ir dažnai nepagrįsta permanentinės švietimo reformos įnešama sumaištis yra nemažiau svari priežastis, lemianti mokytojų trūkumą.
Mums svarbu ne tik ir ne tiek lygintis su aukštesnius ar žemesnius pasiekimus turinčiais kaimynais, kiek pamatyti, kokia kreive judame patys. Tai, ką žurnalas „Reitingai” kalba apie matematikos pasiekimus, vienodai tinka ir kitiems mokomiesiems dalykams - fizikai ar istorijai, biologijai, chemijai…
Mokymosi Pasiekimai: Atotrūkis Tarp Miestų ir Provincijos
Žurnalo „Reitingai” atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvos bendro lavinimo mokyklose paruoštus moksleivius savo žiniomis matematikos srityje lenkia mūsų nuolat kritikuojami kaimynai - Rusijos ir Baltarusijos mokiniai. Didėja, kaip rodo stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai, žinių atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir provincijos mokyklas baigusių abiturientų. Susidaro įspūdis, kad gauti kokybišką išsilavinimą bendrojo ugdymo mokyklose greitu laiku taps tik turtingų tėvų vaikų privilegija.
Didžiųjų miestų ir provincijos mokyklų mokinių pasiekimų atotrūkį lemia daugybė veiksnių. Viena iš priežasčių, kad savo mentalitete neturime nuostatos, jog mokymasis mokykloje nėra nemokamas, todėl nejaučiama atsakomybė už mokesčių mokėtojų pinigus, skirtus švietimui. Kita to problema yra netinkama mūsų mokyklų struktūros formulė, kurioje ketveri metai progimnazijoje nereikalauja atsiskaityti už mokymosi pasiekimus.
Alternatyvūs Mokyklų Modeliai: Ar Jie Gali Pakeisti Situaciją?
Vilija Targamadzė teigia, kad reikia suprasti, jog jau yra XXI a. trečias dešimtmetis, tad dera ieškoti kitokių mokyklos modelių. Todėl galima panaudoti ir virtualią aplinką, mokytojai gali dirbti komandomis ir pan. Yra alternatyvios ugdymo sistemos. Iš esmės derėtų pergalvoti mokyklos modelius, ugdymo organizavimą ir, užuot klasėje tik skaičiavus mokinių galvas ir su tuo siejant finansavimą, projektuoti mokyklų ir ugdymo sistemų įvairovę, skatinti mokyklas atrasti savo unikalumą ir, be jokios abejonės, padėti mokytojams tobulinti savo kompetencijas nepamirštant, kad reikalinga jiems ir metodinė, ir švietimo specialistų bei kita pagalba.