Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje moterys susiduria su daugybe vaidmenų - motinos, žmonos, dukros, darbuotojos ir t. t. Šiame kontekste motinystė neretai atsiduria kryžkelėje, kurioje reikia derinti skirtingus prioritetus ir atitikti visuomenės lūkesčius. Straipsnyje nagrinėjama moterų savirealizacijos ir socialinio elgesio normų sąveika, ypatingą dėmesį skiriant motinystės patirčiai ir iššūkiams, su kuriais susiduria šiuolaikinės mamos.
Motinystė daugybės vaidmenų kontekste
Šiuolaikinė moteris dažnai atlieka daugybę vaidmenų vienu metu. Tai ne tik motinystė, bet ir karjera, asmeninis tobulėjimas, santykiai su partneriu ir kitos socialinės veiklos. Tokioje situacijoje natūraliai kyla klausimas, kaip suderinti visus šiuos vaidmenis ir atrasti vidinę harmoniją.
Diskusiją, koks yra tėvo vaidmuo vaikų ugdymo procese, jau pradėjome ir pakvietėme apie tai kalbėtis, o dabar kviečiame diskutuoti ir kalbėtis apie mamos vaidmenį ugdymo procese, kai šalia šių reikšmingų pareigų dar yra žmonos, dukros, darbuotojos, anūkės ir kitų pareigų. Kurioje vietoje atsiduria motinystė, kai reikia atlikti tiek daug svarbių pareigų ir susidėlioti prioritetus? Ar lengva mėgautis motinyte ir jaustis gerai atliekant socialinius vaidmenis visuomenėje.
Visuomenės požiūris į motinystę taip pat daro įtaką moterų savijautai. Žurnalų viršeliai dažnai mirga nuo karjerą darančių moterų, tarsi moters aukštas socialinis statusas yra priimtinas mūsų visuomenėje, o motinystė - nuobodus ir neprasmingas užsiėmimas. Ar visada drąsu pasakyti, kad aš esu mama ir tai yra mano pagrindinės pareigos, kurias šiuo metu atlieku? Labai džiugu, kad moterims pavyksta suderinti karjerą ir motinystę, tik ar visoms pavyks atrasti vidinę harmoniją suderinant abi šias funkcijas bei dar daugelį kitų.
Harmonijos paieškos: karjera ir motinystė
Daugelis moterų siekia suderinti karjerą ir motinystę, tačiau tai ne visada pavyksta lengvai. Svarbu suprasti, kad kiekviena moteris yra unikali ir jai tinkamas sprendimas gali skirtis. Vienoms moterims pavyksta sėkmingai derinti abi šias sritis, o kitoms prioritetas gali būti motinystė arba karjera.
Taip pat skaitykite: Kaip moterys bendrauja?
Tikriausiai neįtraukiant vyro į vaikų ugdymo procesą, bet imantis viską daryti pačioms niekas nebūna laimingas - nei moterys, nei vyrai, nes vienos jaučiasi pavargusios, o kiti - atriboti arba patys atsiriboja nuo šeimos, nes taip patogiau. Kokios mes skirtingos ir kartu panašios. Kas vienija skirtybes? Pasirinkti motinystę prioritetine sritimi šiandien tampa nesaugu, nes tada moteris tampa priklausoma nuo vyro, o tai ne visoms suteikia laimę. Kiekviena turime teisę jaustis taip, kaip jaučiamės, turime teisę priimti sau naudingus sprendimus. Kiti nenugyvens mūsų gyvenimo, kad ir ką sakytų.
Svarbu pabrėžti, kad nėra vieno teisingo kelio. Kiekviena moteris turi teisę pasirinkti, kas jai svarbiausia, ir priimti sprendimus, kurie atitinka jos vertybes ir poreikius. Svarbiausia - atrasti vidinę harmoniją ir jaustis gerai su savo pasirinkimais.
Motinystės iššūkiai ir sunkumai
Motinystė yra ne tik džiaugsmas, bet ir didelis iššūkis. Būti mama, vadinasi, pasirūpinti savo vaikais, kad jie būtų sveiki ir saugūs, sutarti su sutuoktiniu dėl vaikų ugdymo, kai požiūriai į vaikų ugdymą gali skirtis net esminiais klausimais. Kaip išeiti į darbą ir pasitikėti vaikais, kad ugdymo įstaigose jie sugebėtų pasirūpinti savimi? Kaip namuose nedirbti viršvalandžių, bet būti kartu su šeima? Kaip sekasi šių dienų mamoms rasti vidinę harmoniją gimus kūdikiams ir kaip pavyksta lūkesčius suderinti su realybe.
Vienas iš didžiausių iššūkių - lūkesčių ir realybės neatitikimas. Daugelis moterų turi idealizuotą motinystės viziją, kuri ne visada atitinka tikrovę. Prisimenu ir aš savo patirtį ir turėtus lūkesčius dėl pirmagimio, kaip įsivaizdavau, kad stumsiu vežimėlį su miegančiu kūdikiu Vingio parku, bet realybė buvo visai kitokia - tik atvažiavus į parką, teko grįžti namo.
Kitas svarbus aspektas - pogimdyvinė depresija. Daugelį mamų kamuoja pogimdyvinė depresija, gal ne visos ją atpažįstame ir jeigu nesulaukiame pagalbos, vaikams augant, tik dar giliau į ją klimpstame. Labai svarbu šeimos narių glaudūs ryšiai ir palaikymas, bendruomenės narių tarpusavio ryšiai, kad kiti žmonės padėtų įveikti šią būseną. Kol mes būname savyje ir su savim, kol nerandame vidinės harmonijos, nesame pajėgios kokybiškai pasirūpinti vaikais. Vadinasi, norint pozityviai ugdyti savo atžalas, pirmiausia turime gebėti pasirūpinti savo vidine harmonija.
Taip pat skaitykite: Nerimo sutrikimų statistika
Santykiai šeimoje: vyro vaidmuo ir harmonijos paieškos
Svarbu pabrėžti vyro vaidmens svarbą auginant vaikus. Kitas svarbus momentas - kaip išlaikyti artimą ryšį su vyru, kai visas dėmesys ir rūpestis nukrypsta į kūdikį, kaip paskirstyti laiką ir rasti sutarimą vaikų ugdymo klausimais? Kadangi moteris 9 mėnesius nešioja kūdikį po širdimi, jos ryšys yra ypatingas ir dažnu atveju gimus vaikui mato tik jį, o vyrą pamiršta ir nesąmoningai prisiima visas pareigas, vyras jaučiasi atstumtas nuo žmonos ir vaiko. Svarbu rasti tarpusavio susitarimą, kad vyras ir žmona galėtų harmoningai gyventi ir padėti vaikams patenkinti savo poreikius.
Mamos harmoningas santykis su vyru ir kiekvienu iš vaikų yra labai svarbus vaikų raidai. Vaikai, stebėdami tėvų tarpusavio santykiu,s mokosi sugyventi su kitais žmonės. Iš ko jiems mokytis bendravimo įgūdžių, jeigu ne iš tėvų tarpusavio santykių, tad tėvai šioje srityje yra pirmieji mokytojai, kaip ir visose kitose. Iš tikrųjų vaikams augti nėra sugalvota nieko geriau už harmoningą šeimą.
Moterų emocinis intelektas ir tarpusavio santykiai
Moterys labiau rūpinasi šeimos socialine ir emocine gerove, tad ir moterų ginklas yra emocinis smurtas siekiant patenkinti savo poreikius arba protingų ir pasitikinčių savimi moterų gebėjimas priimti kitą tokį, koks jis yra, brandinti pagarba ir parama paremtus tarpusavio santykius. Kiekvienos moters gyvenimo kelias yra nulemtas ankstyvojoje vaikystėje ir išlieka nepermaldaujamai stabilus, nebent imamasi aktyvių veiksmų, siekiant sukurti harmoningus santykius tiek su vaikais, tiek su vyru, ir imamasi keisti situaciją. Bet pačios keistis imame tik tada, kai nepavyksta pakeisti kitų ir priversti jų elgtis taip, kaip mums būtų patogiau.
Vaikystės įtaka moters gyvenimo scenarijui
Vaikai dar vaikystėje nusprendžia, kad bus laimingi arba prislėgti, optimistiški arba menki, laimėtojai, švaistūnai ar nevykėliai, sveiki ar alkoholikai, teisininkai, modeliai, mokslininkai, darbininkai, bedarbiai ar dirbantys per daug, ilgaamžiai, ligoti ar linkę į savižudybę, ir visą likusį gyvenimą savo sprendimą stengiasi paversi realybe (Steiner, 2019). Kiekviena iš mūsų iš vaikystės esame atsinešusios gyvenimo scenarijų, kurį stengiamės paversti realybe realizuodamos save motinystėje ir socialiniame gyvenime. Šie mūsų dominuojantys gyvenimo scenarijai turės stiprios įtakos mums iki gyvenimo pabaigos, nebent bus imtasi aktyvių sąmoningų veiksmų sprendimui pakeisti. Svarbu pažinti save ir neperduoti vaikams save žalojančių scenarijų, tad savęs pažinimu turime užsiimti nuolat.
Santykių kūrimas su vaikais: bendradarbiavimas ir pagarba
Mes, mamos, turime rūpintis savimi ir susikurti pirmiausia harmoningus santykius su savimi, tik tada būsime pajėgios kurti pasitikėjimu ir pagarba grįstas vaiko pastangas pažinti pasaulį, pagarbų santykį su savo vaikais ir vaikų tėvu. Labai svarbu kurti su savo vaikais santykį, paremtą abipusiu bendradarbiavimu, kuris veikia remiantis susitarimu pagal nustatytas taisykles. Vienpusis bendravimas su vaikais siekiant kontroliuoti jų elgesį prilygsta piktnaudžiavimui suaugusiojo galia ir prisidengimui, kad geriau nei kiti (vyras) galite pasirūpinti vaikais. Sunku mamoms įvesti susitarimu pagrįstas taisykles, kur kas lengviau tai sekasi tėčiams. Mamų jautrumas ir rūpestis, globa ir rūpinimasis vaiko gerove tam trukdo. Tad nieko keisto, kad vienaip vaikai elgiasi šalia mamos ir visai kitaip - šalia tėčio. Prisiminiau savo patirtį, kai važiuojant į parduotuvę vaikai pradėjo zyzti, kad kažką nupirkčiau.
Taip pat skaitykite: Konferencijų įkvėpimas
Saugus prieraišumas ir jo įtaka tolimesniems santykiams
Mamos ir sūnaus ryšys - ypatingas, tik vaikystėje išgyvenęs saugų prieraišumą su mama visam gyvenimui gauna dovaną - geba kurti pasitikėjimu ir pagalba paremtus tarpusavio santykius su savo antrąja puse ir kitais žmonėmis. Kas gali būti svarbiau už galimybę padovanoti tokią dovaną žmogui visam gyvenimui. Ir tas laiko tarpas, kai galime tai padaryti, yra labai trumpas, jo nebegalima sugrąžinti.
Motinystės įgūdžių tobulinimas ir nuolatinis mokymasis
Kiekviena mama yra pati geriausia savo vaikams, tik vienoms tai sekasi tarsi natūraliai, o kitoms reikia nebijoti bandyti pažinti save bei ieškoti pozityvios tėvystės žinių. Be to, vaikai auga ir nuolat siekia atnaujinti savo žinias. O žinios reikalingos tam, kad kuo mažiau padarytumėte sisteminių klaidų, kurių koregavimas atima daug pastangų, o kartais ir rezultatų nebegalima pasiekti tokių, kokių norime. Svarbu išmokti būti tomis uolomis ar prieplaukomis, į kurias bet kada gali atplauti vaikai ir rasti ramybę, supratimą, palaikymą. Nenustokite tikėti savo vaikais, kad jie gali atskleisti savo vidinius resursus, suteikite jiems viltį ir parodykite, kaip būti geriems. Tai viskas, ko vaikams reikia iš mūsų, o visa kita jie padarys patys. Sunkiausia būti tais uostais ir niekada nesiliauti tikėti savo vaikais, kad jie yra geri, gali įveikti sunkumus tinkamais veiksmais ir žodžiais.
Lyčių stereotipai ir jų įtaka vaikų ugdymui
Labai įdomų fenomeną atskleidė mano tyrimai - mamos linkusios skatinti mergaites būti savarankiškas ir pačioms įveikti iššūkius, o berniukus linkusios globoti ir už juos viską spręsti. Tai skatina vaidmenų apsikeitimą - moterys tampa stipresnės, greičiau priima sprendimus, o berniukai linkę į nesavarankiškumą ir priklausymą nuo tėvų bei kitų žmonių.
tags: #moteru #savirealizacija #prisitaikant #prie #socialinio #elgesio