Įžanga
Motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis sėkmę bet kurioje veiklos srityje, o ypač studijose. Medicinos ir socialinio darbo specialybės, pasižyminčios dideliu atsakomybės lygiu ir nuolatiniu poreikiu tobulėti, reikalauja iš studentų ir specialistų ypatingo atsidavimo. Šiame straipsnyje apžvelgiami veiksniai, lemiantys motyvaciją medicinos ir socialinio darbo srityse, remiantis atliktais tyrimais. Straipsnyje siekiama atskleisti, kas skatina studentus ir specialistus siekti aukštų rezultatų, kokie iššūkiai mažina jų entuziazmą ir kaip galima stiprinti motyvaciją.
Medicinos Studentų Motyvacija
Medicinos studijos yra itin sudėtingos ir reikalauja didelių pastangų bei energijos. Nenuostabu, kad medicinos studentams kartais pritrūksta jėgų ir sumažėja motyvacija. Moksliniuose straipsniuose teigiama, kad įstojimas į medicinos programą iš pradžių motyvuoja, tačiau ši motyvacija dažnai būna trumpalaikė. Ilgalaikė motyvacija yra būtina akademiniams pasiekimams. Lietuvoje iki šiol nebuvo išsamiai analizuojama medicinos studentų motyvacija ir jos ypatumai.
Vienas iš tyrimų, atliktų LSMU Medicinos fakultete, siekė nustatyti veiksnius, lemiančius studentų motyvacijos stiprumą. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kokie veiksniai lemia studentų motyvacijos stiprumą studijuojant mediciną. Apklausoje dalyvavusių studentų sociodemografiniai parametrai, socialinės aplinkos veiksniai ir vizijos, siejamos su medicinos studijomis, buvo nustatyti ir įvertinti. Taip pat buvo nustatytas ir įvertintas apklausoje dalyvavusių studentų motyvacijos stiprumas studijuojant mediciną. Tyrimo metu buvo įvertintos sąsajos tarp motyvacijos, sociodemografinių parametrų, socialinės aplinkos veiksnių ir studentų vizijų.
Tyrimas atliktas vienmomentės anoniminės anketinės apklausos būdu. Respondentų motyvacijos vertinimui buvo naudotas Medicinos Studentų Motyvacijos Stiprumo savivertės klausimynas (SMMS), kuriame atsakymas 0 reiškė minimalų, o 5 - maksimalų reiškinio buvimą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą SPSS 22. 0. Ryšiams tarp požymių nustatyti naudotas Pearson koeficientas, neparametriniams dydžiams- Mann-Whitney testas.
Šio tyrimo rezultatai galėtų padėti suprasti, kaip išlaikyti ar padidinti studentų motyvaciją, gerinant akademinius pasiekimus.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie motyvaciją
Socialinių Darbuotojų Motyvacija Dirbant Su Proto Negalią Turinčiais Asmenimis
Socialinis darbas su proto negalią turinčiais asmenimis yra specifinė sritis, reikalaujanti visapusiškos, ilgalaikės ir individualizuotos pagalbos. Šis darbas reikalauja humanistinio požiūrio, kūrybingumo, aukšto motyvacinės-vertybinės sferos išsivystymo, emocinio ir psichologinio atsparumo stresui bei gebėjimo dirbti nereguliariu darbo laiku. Socialiniai darbuotojai turi būti atsidavę, atsakingi ir stipriai motyvuoti. Atsižvelgiant į šio darbo specifiką, socialinių darbuotojų darbo motyvacija tampa ypač aktuali.
Darbuotojų motyvaciją formuoja vidiniai ir išoriniai veiksniai. Lietuvoje socialinio darbuotojo motyvavimo temos aktualumą lemia socialinio darbo sistemos problemos, tokios kaip mažas atlyginimas, sunkios darbo sąlygos, didelė fizinė ir psichinė įtampa. Motyvacija yra susijusi su socialinių darbuotojų kaita, jaunų specialistų trūkumu ir žemu profesionalumo lygiu.
Vieno tyrimo problema buvo nustatyti, kokie veiksniai sąlygoja socialinių darbuotojų motyvaciją dirbti su proto negalią turinčiais asmenimis. Tyrimas aptaria socialinio darbo specifiką su proto negalią turinčiais asmenimis, socialinių darbuotojų motyvacijos stiprinimo priemones bei veiksnius, lemiančius socialinių darbuotojų motyvaciją.
Buvo atliktas kokybinis tyrimas, naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą. Nustatyta, jog pagrindiniai motyvai, skatinantys dirbti socialinį darbą su proto negalią turinčiais asmenimis, yra klientų atsakas ir nuoširdumas, dirbamo darbo poreikis ir pasiekti rezultatai. Taip pat svarbūs asmeniniai motyvai, tokie kaip noras padėti, empatija, klientų atsakas ir tobulėjimo galimybė. Pagrindiniai motyvuojantys veiksniai yra komanda, geros darbo sąlygos, rezultatai, asmeniniai įsitikinimai ir dėkingumas. Motyvaciją slopinantys veiksniai yra biurokratija, nenoras bendradarbiauti iš kitų institucijų ir darbo nuvertinimas. Nustatyta, kad stipriausią motyvaciją dirbti su asmenimis su proto negalia turi tie darbuotojai, kurių motyvacija pagrįsta vidiniais motyvais.
Veiksniai, Darantys Įtaką Socialinių Darbuotojų Motyvacijai Dirbant Su Asmenimis Su Negalia
Kitas tyrimas nagrinėjo veiksnius, darančius įtaką socialinio darbuotojo motyvacijai dirbant su asmenimis su negalia. Tyrimo objektas - socialinio darbuotojo motyvaciją lemiantys veiksniai dirbant su asmenimis su negalia. Tyrimo tikslas - identifikuoti ir atskleisti veiksnius, darančius įtaką socialinio darbuotojo motyvacijai dirbant su asmenimis su negalia.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Siekiant atskleisti tyrimo problematiką, taikyta mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimo metodas, o duomenų rinkimui - anketinės apklausos metodas. Surinkti duomenys buvo analizuojami pasitelkiant SPSS 17.0 (Statistical Package for the Social Sciences) programą, taikant aprašomosios ir neparametrinės statistinės analizės metodus. Duomenų vizualizacijai naudota MS Excel 2010 programa. Empiriniame tyrime dalyvavo 215 socialinių darbuotojų, dirbančių įvairiose Lietuvos socialinių paslaugų organizacijose.
Tyrimas atskleidė, kad vyresnio amžiaus socialiniai darbuotojai pasižymi mažesne išorine motyvacija, galimai dėl pasiektų profesinių tikslų, ir labiau orientuojasi į vidinį pasitenkinimą bei profesinį augimą. Socialiniai darbuotojai, baigę socialinės pedagogikos ir socialinio darbo studijas, pasižymi statistiškai reikšmingai stipresne bendra motyvacija nei tie, kurie įgiję tik socialinio darbo kvalifikaciją. Darbuotojai, kurių darbo stažas nesiekia 20 metų, rodo stipresnę išorinę motyvaciją, daugiau dėmesio skiria tokiems veiksniams kaip darbo užmokestis, darbo sąlygos ir vadovavimas. Socialiniai darbuotojai, turintys daugiau nei 15 metų profesinės patirties, jaučiasi labiau vertinami ir pasižymi tvirtesne profesine tapatybe. Be to, nustatyta, kad darbuotojai, kurių bendras darbo stažas siekia nuo 6 iki 15 metų, pasižymi stipresne bendra ir išorine motyvacija, palyginti su tais, kurie dirba ilgiau nei 16 metų. Ši tendencija gali būti siejama su siekiu tobulėti profesinėje srityje ir būti pripažintiems.
Darbo Pobūdis ir Pasitenkinimas Darbu
Šiuolaikinės organizacijos daug dėmesio skiria darbuotojų nuostatoms įvertinti ir keisti. Žmogaus nuostatos darbo atžvilgiu ir emocinės reakcijos į darbo situacijas kyla iš pasitenkinimo darbu. Tinkamos darbo sąlygos, teisingas darbo užmokestis ir palaikantys bendradarbiai yra svarbūs veiksniai. Vis dėlto, kai kuriems žmonėms pasitenkinimas ar nepasitenkinimas darbu yra pastovus bruožas, susijęs su vidiniais veiksniais - darbuotojų asmeninėmis charakteristikomis, - kuriuos kontroliuoti beveik neįmanoma.
Empiriniai tyrimai parodė, kad pasitenkinimas darbu gali būti įtakojamas amžiaus, lyties, rasės, darbo patirties, išsilavinimo, kognityvinių sugebėjimų ir kt.
Amžius
Paprastai su amžiumi pasitenkinimas darbu kyla; mažiausias pasitenkinimo lygis nustatomas tarp jaunų darbuotojų. Jie tikisi didesnio asmeninio pasitenkinimo ir dažniausiai nurodo, kad jiems darbe svarbūs iššūkiai, savirealizacija, sprendimų laisvė, galimybė siekti karjeros. Yra trys priežastys, siekiančios paaiškinti pasitenkinimo augimą su amžiumi. Visų pirma, kuo daugiau vyresni žmonės mokosi, tuo mažesnis būna nepasitenkinimas. Antra, galimybė būti atleistam iš darbo didėja su amžiumi. Vyresni darbuotojai skirtingai nei jauni, nebeieško naujų išbandymų ir atsakomybės, labiau vertina turimą darbą.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Lytis
Tyrimų rezultatai, vertinantys pasitenkinimo darbu lygio priklausomybę nuo lyties, yra prieštaringi. Gautus skirtumus tarp lyčių paprastai mėginama sieti su moterims būdingų darbų specifika. Be to, galima tikėtis skirtingų pasitenkinimo darbu priežasčių tarp moterų, kurios siekia karjeros, ir moterų, kurios privalo dirbti tam, kad papildytų šeimos pajamas. Taip pat tyrimai rodo, kad pasitenkinimo darbu lygis priklauso ne nuo pačios lyties, o nuo su lytimi susijusių veiksnių. Pavyzdžiui, kai kuriuose darbuose moterims yra mažiau mokama, ir jos turi mažiau paaukštinimo galimybių nei vyrai. Vadovaujančios moterys mano, kad norėdamos sulaukti pripažinimo, turi dirbti sunkiau ir turi labiau išsiskirti darbe nei vadovaujantys vyrai.
Darbo Stažas
Santykis tarp pasitenkinimo darbu ir darbo stažo yra sudėtingas. Paprastai nauji darbuotojai būna labiau patenkinti darbu, todėl, kad ankstyvuoju periodu darbuotojas yra labiau skatinamas, jis įgyja naujų įgūdžių, atsiranda naujų galimybių. Be to, darbas gali pasirodyti patrauklus dėlto, kad jis naujas. Po kelerių darbo metų pasitenkinimas dažnai sumažėja, o to priežastimi būna atsiradęs jausmas, kad darbuotojas nedaro pažangos taip greitai, kaip jis norėtų. Pasitenkinimas darbu pradeda augti vėl po šešerių septynerių darbo metų, ir nuo to laiko jis tik didėja. Apskritai egzistuoja kreivalinijinė priklausomybė.
Išsilavinimo Lygis
Kuo aukštesnis išsilavinimo arba padėties darbe lygis, tuo didesnė autonomija ir atsakomybė bei galimybė patenkinti poreikius. Todėl ir pasitenkinimas darbu yra didesnis. Buvo nustatyta, kad pasitenkinimas taip pat varijuoja tarp skirtingų profesijų darbuotojų.
Yra keletas pasitenkinimo darbu įvertinimo metodų. Populiariausias iš jų - apklausa, kuri paprastai atliekama anonimiškai. Dažnai kartu su apklausa naudojamas interviu metodas, kai darbuotojas kartu su vadovu arba personalo skyriaus darbuotoju aptaria įvairius darbo veiksnius. Darbuotojų pasitenkinimo darbu tyrimas gali būti atliekamas atsiradus neadekvačiai darbuotojų kaitai, pravaikštoms, nesąžiningumo ar neefektyvaus darbo atvejams.
tags: #motyvacija #lemiantys #veiksniai