Profesijos pasirinkimas - vienas svarbiausių sprendimų, turinčių įtakos ne tik profesinei, bet ir asmeninei žmogaus sėkmei. Šiame straipsnyje nagrinėjama motyvacija profesinėje veikloje, remiantis teorinėmis įžvalgomis ir praktiniais pavyzdžiais. Straipsnyje remiamasi mokslinių tyrimų duomenimis ir teorinėmis koncepcijomis, siekiant atskleisti motyvacijos svarbą ir įvairius jos aspektus profesinėje aplinkoje.
Įvadas į profesijos pasirinkimo motyvaciją
Profesijos pasirinkimą lemia įvairūs motyvai, kurie gali būti tiek vidiniai, tiek išoriniai. Lietuvoje šios teorijos nėra plačiai analizuojamos, ypač kalbant apie motyvaciją, susijusią su konkrečių profesijų, pavyzdžiui, slaugytojo, pasirinkimu ir karjeros planavimu. Tyrimai rodo, kad studentai, pasirinkdami studijų kryptį, dažnai remiasi tiek teorinėmis prielaidomis, tiek praktiniais sumetimais.
Tyrimai apie slaugos studijų pasirinkimo motyvus
Vienas tyrimas atskleidė bendrosios praktikos slaugos studijų pasirinkimo motyvus. Tyrime dalyvavo Kauno kolegijos bendrosios praktikos slaugos studentai (N=130). Duomenys buvo renkami nestruktūruotos apklausos raštu metodu, naudojant atviro tipo klausimą: "Kas lėmė Jūsų apsisprendimą studijuoti slaugą?". Gauti duomenys buvo apdoroti kokybinės turinio analizės metodu, išskiriant kategorijas ir subkategorijas, susijusias su tiriamu fenomenu.
Tyrimas parodė, kad studentų pasirinkimą lėmė tiek išoriniai, tiek vidiniai motyvaciniai veiksniai. Išskirtos keturios kryptingos motyvų sritys: motyvai, susiję su psichologiniais veiksniais, asmeniniais veiksniais, profesiniais veiksniais ir socialinės aplinkos veiksniais. Taip pat nustatyta kategorija "Motyvai, susiję su studijų pasirinkimo nekryptingumu".
Teorinės motyvacijos sampratos
Motyvacija apibrėžiama kaip jėgų grupė, veikianti žmogaus viduje ir išorėje, skatinanti jo elgesį, nustatanti jo formą, kryptį, intensyvumą ir trukmę. Organizacijoje darbuotojų motyvacija yra priemonė, padedanti siekti organizacijos veiklos tikslų. Motyvacija neturi būti savitikslė, ji turi būti tiesiogiai susijusi su organizacijos veiklos tikslais.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Motyvacijos svarba organizacijose
Organizacijos, norėdamos išlaikyti aukštos kvalifikacijos ir lojalius darbuotojus, turi skirti didelį dėmesį personalo valdymui ir jo motyvavimui. Jei organizacijoje motyvacija nebus tinkamai užtikrinama, darbuotojai gali nenorėti sieti savo karjeros su tokia įmone. Motyvacija padeda su darbuotojais elgtis taip, kad būtų galima pasiekti žymiai daugiau, nei iki šiol pavykdavo.
Motyvacijos problemos Lietuvoje ir užsienyje
Su motyvacijos stoka susiduria tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonės. Pagrindinė problema Lietuvoje yra ta, kad įmonių vadovams trūksta žinių ir patirties, kaip kompleksiškai motyvuoti darbuotojus. Dažnai motyvacija suvokiama tik kaip piniginė išraiška, nors Vakaruose taikomos motyvavimo sistemos apima ir kitus aspektus.
Personalo dalyvavimo bendroje veikloje motyvacijos tyrimas
Karinos Rybakovos magistro darbe buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti Šiaulių miesto įmonių ir švietimo įstaigų darbuotojų motyvacijos struktūrą ir kryptingumą dalyvaujant bendroje veikloje. Tyrimo rezultatai parodė, kad darbuotojų nuostatos dėl dalyvavimo bendroje veikloje yra susijusios su darbo motyvacijos teorijomis. Tyrimo koncepcija buvo paremta santykiniu darbo pasirinkimo ir darbuotojų grupinės veiklos motyvacijos vertinimu.
Motyvacijos veiksniai valstybės tarnyboje
Tyrimai atskleidžia, kad valstybės tarnautojų motyvacijai įtakos turi įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, X miesto savivaldybės administracijoje dirba 695 valstybės tarnautojai, o Y rajono savivaldybėje - 91. Šiose institucijose personalo skatinimas reglamentuojamas įstatymais ir Vyriausybės nutarimais. Darbuotojai gali būti skatinami padėkomis, vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, kategorijų suteikimu, paaukštinimu pareigose ir kt.
Demografinių rodiklių įtaka motyvacijai
Tyrimai rodo, kad demografiniai rodikliai, tokie kaip lytis, amžius ir darbo patirtis, gali turėti įtakos darbuotojų motyvacijai. Pavyzdžiui, X miesto savivaldybėje daugiausia darbuotojų yra iki 30 metų amžiaus, o abiejose savivaldos institucijose daugiau nei pusė darbuotojų turi trejų ir daugiau metų darbo stažą. Dauguma X miesto ir Y rajono savivaldybių darbuotojų gauna 1201-2000 Lt dydžio atlyginimą.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Pasitenkinimas darbu ir motyvacija
Darbuotojų pasitenkinimas darbu yra svarbus motyvacijos rodiklis. Menka motyvacija signalizuoja darbuotojų nepasitenkinimą darbu, o tai gali lemti neefektyvų darbą, taisyklių pažeidimus ir nekokybiškų viešųjų paslaugų teikimą. Materialinis skatinimas yra viena iš pagrindinių darbuotojų motyvavimo priemonių, tačiau nematerialinė motyvacija taip pat yra labai svarbi. Tyrimai rodo, kad X miesto ir Y rajono savivaldybių darbuotojams svarbesnė yra nematerialinė motyvacija.
Poreikių tenkinimas ir darbo sąlygos
Valstybės tarnautojai labiausiai vertina galimybę dirbti geromis darbo sąlygomis. Taip pat svarbu, kad darbas teiktų pasitenkinimą ir leistų tobulėti bei prisidėti prie visuomenės reikalų tvarkymo. Y rajono savivaldybės darbuotojai labiau linkę sutikti, kad dirbdami jie patenkina poreikį dirbti darbą, teikiantį pasitenkinimą, ir poreikį prisidėti prie visuomenės reikalų tvarkymo.
Atlyginimo įtaka pasitenkinimui darbu
Pasitenkinimas gaunamu atlyginimu taip pat atspindi personalo pasitenkinimo ar nepasitenkinimo darbu lygį. Daugelis valstybės tarnautojų mano, kad jų atlyginimas yra per mažas. Didžiausia dalis valstybės tarnautojų, nepatenkintų atlyginimo dydžiu, gauna 1201-2000 Lt atlyginimą. Tie, kurie mano, kad jiems mokamas teisingas darbo užmokestis, dirbdami savo darbą patenkina poreikį gauti tinkamą atlyginimą.
Demotyvuojantys veiksniai
Be motyvuojančių veiksnių, svarbu atkreipti dėmesį ir į demotyvuojančius veiksnius. Tai gali būti neobjektyvus darbuotojų vertinimas, galimybių tobulėti nebuvimas, monotoniškas darbo turinys, prasta aplinkinių nuomonė apie darbuotojo atliekamą darbą, mažas darbo užmokestis, prastas vadovavimas, netinkamos darbo sąlygos ir perspektyvų karjerai nebuvimas. Tyrimai rodo, kad labiausiai darbuotojus demotyvuoja galimybių tobulėti profesinėje srityje nebuvimas.
Biurokratizmo įtaka motyvacijai
Per didelis biurokratizmas taip pat gali neigiamai paveikti personalo motyvaciją. Savivaldos institucijų darbuotojai, turintys 3 ir daugiau metų darbo stažą, labiausiai sutinka su tuo, kad per didelis biurokratizmas neigiamai veikia jų motyvaciją.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
tags: #motyvacija #profesineje #veikloje