Sportininkas, nuolat besistengiantis tobulėti, mokytis, kurti ir patirti, yra puikus pavyzdys žmogaus, kurį veikia įvairūs motyvai. Kasdienis noras veikti arba neveikti priklauso nuo daugelio priežasčių, o motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis žmogaus elgesį. Šiame straipsnyje nagrinėsime motyvacijos terminą, jo apibrėžimą ir reikšmę sporte bei darbo vietoje, remiantis įvairių autorių teorijomis ir tyrimais.
Motyvacijos Samprata
Motyvacija - tai vidinė jėga, skatinanti žmogų siekti tikslų, įveikti sunkumus ir tobulėti. Tai procesas, kuris lemia individo elgesį, pastangas ir atkaklumą. Motyvacija gali būti įvairi ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant asmeninius poreikius, vertybes, interesus ir aplinkos poveikį.
Motyvacijos Teorijos
Viena iš žinomiausių motyvacijos teorijų yra A. H. Maslow (1970) poreikių teorija. Maslow teigė, kad žmonės siekia patenkinti savo poreikius pagal prioritetų sistemą. Šie poreikiai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas:
- Trūkumo poreikiai: Tai fiziologiniai poreikiai (alkis, troškulys, lytinis potraukis) ir saugumo poreikiai. Šie poreikiai yra pirminiai ir turi būti patenkinti, kad žmogus galėtų siekti aukštesnių tikslų.
- Augimo poreikiai: Tai meilės, savigarbos ir saviraiškos poreikiai. Šie poreikiai yra susiję su asmeniniu tobulėjimu ir savirealizacija.
Nors Maslow teorija yra populiari, ji sulaukė kritikos dėl siūlomos hierarchijos. Vis dėlto, teorija pabrėžia poreikių svarbą motyvacijai.
Motyvas ir Tikslas
Svarbu atskirti motyvą nuo tikslo. Motyvas yra sąmoninga arba nesąmoninga veiksmo priežastis, kylanti dėl asmenybės ir objekto sąveikos, siekiant patenkinti poreikius, interesus, vertybes ir tikslus (Stonkus, 2000). Tikslas, kita vertus, yra sąmoningas siekis, kurį žmogus nori pasiekti. Motyvai dažnai būna neįsisąmoninti, o tikslai - sąmoningi (Malinauskas, 2003).
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Motyvai, motyvavimas ir motyvacija yra glaudžiai susiję. Motyvavimas yra procesas, kurio metu siekiama sužadinti arba sustiprinti žmogaus motyvaciją.
Motyvacijos Apibrėžimai
Literatūroje nėra vieningo motyvacijos apibrėžimo. Anot Stonkaus (2000), motyvacija - tai motyvų visuma, lemianti sportininko aktyvumą siekiant užsibrėžto tikslo per pratybas ir varžybas. Lapė ir Navikas (2003) teigia, kad motyvas yra priežastis, paskata, atsakanti į klausimą, kodėl žmogus taip elgiasi. Psichologijos žodynas (1993) apibrėžia motyvus kaip veiklos stimulus, susijusius su individo poreikių tenkinimu, individo aktyvumą skatinančius ir jo veiklos kryptį lemiančius aplinkos arba vidaus veiksnius, materialius arba idealius individo tikslus, individo veiksmų ir poelgių pasirinkimo priežastis, kurią pats individas suvokia.
Karoblis (1999) teigia, kad motyvai yra veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu, individo aktyvumą skatinantys ir jo veiklos kryptį lemiantys veiksniai, materialūs arba idealūs individo tikslai, individo veiksmų ir poelgių pasirinkimo priežastis, kurią pats individas suvokia. Jie yra visuomenei būdingos objektyvios vertybės, interesai, idealai. Kai individas juos paverčia savais, jie įgyja skatinamąjį pobūdį ir virsta realiais motyvais.
Motyvacijos Reikšmė Sporte
Sportinė veikla yra sudėtingas procesas, kuriam didelę įtaką turi motyvacija. Sportininko motyvacija yra subjektyvi reakcija į aplinkos poveikį, pavyzdžiui, sportinės specializacijos pasirinkimo, dalyvavimo varžybose motyvas ir kt. (Karoblis, 1999). Pasak Cratty (1989), sportininko motyvacijai labai reikšminga vaikystė ir paauglystė. Nuo vienų iki šešerių metų socialinis paskatinimas vaikui neturi didelės reikšmės, o nuo šešerių metų svarbus ir socialinis paskatinimas, nes atsiranda laimėjimų poreikis.
Sporte svarbu derinti asmeninius interesus ir socialinį paskatinimą. Sportininkams ego poreikiai - tai noras įrodyti sau ir kitiems, jog jų pasiekimai tokie pat geri kaip kitų grupių narių arba už juos geresni (Everard ir Morris, 1997). Svarbu, kad sportininkai pripažintų savo kompetenciją be įvertinimo iš šalies ir jaustųsi kompetentingi bei sėkmingi.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Psichologas R. Martensas teigia, kad svarbu padėti sportininkams tapti atsakingiems už save, leidžiantiems kontroliuoti savo gyvenimą. „Atimkite iš žmonių galimybę kontroliuoti savo gyvenimą - sunaikinsite jų motyvaciją, laimėjimus, atsakomybę už save ir savo vertės jausmą. Suteikite žmonėms teisę kontroliuoti savo gyvenimą, rūpintis savo augimu ir sustiprinsite ką tik išvardytus bruožus“ (Martens, 1999).
Vidinė ir Išorinė Motyvacija
Motyvacija gali būti vidinė ir išorinė. Vidinė motyvacija kyla iš vidaus, kai žmogus jaučia malonumą ir pasitenkinimą atlikdamas veiklą. Išorinė motyvacija, kita vertus, kyla iš išorinių veiksnių, tokių kaip atlygis, pripažinimas arba baimė būti nubaustam.
Žmogus turi nuolat derinti aplinkos sąlygojamus ir vidinius organizmo motyvus. Vertybės, kurias žmogus turi, yra stipri motyvavimo jėga. Norėdamas kurti savo gyvenimą pagal vertybes, turi nuslopinti tam trukdančias motyvavimo jėgas. Pavyzdžiui, jei paskirsi gyvenimą sportui, mokslui, tai turėsi atsisakyti kitų dalykų.
Motyvacijos Reikšmė Darbo Vietoje
Motyvacija yra svarbi ne tik sporte, bet ir darbo vietoje. Bet kuri institucija, kuri siekia efektyvios veiklos ir organizacinių uždavinių įgyvendinimo, privalo ne tik disponuoti atitinkamais žmogiškaisiais ištekliais, bet ir sugebėti juos efektyviai panaudoti.
Personalo pasitenkinimas darbu yra svarbus motyvacijos signalas. Menkos motyvacijos signalas - darbuotojų nepasitenkinimas darbu. Nepasitenkinimo darbu pasekmės - neefektyvus ir nerezultatyvus darbas, taisyklių pažeidinėjimai, nekokybiškas viešųjų paslaugų teikimas.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Materialinis skatinimas yra vienas iš pagrindinių darbuotojo motyvavimo priemonių, nes tokia skatinimo sistema yra susijusi su gyvybinių žmogaus poreikių patenkinimu bei darbuotojo pastangų ir veiklos vertinimu. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad ne materialinė motyvacija taip pat yra labai svarbi. Tyrimai rodo, kad darbuotojai labiau vertina nematerialinį skatinimą.
Demotyvuojantys Veiksniai
Svarbu atkreipti dėmesį į veiksnius, kurie gali demotyvuoti darbuotojus. Tai gali būti neobjektyvus darbuotojų vertinimas, galimybių tobulėti nebuvimas, monotoniškas darbo turinys, prasta aplinkinių nuomonė apie darbuotojo atliekamą darbą. Taip pat ir išoriniai motyvaciją sąlygojantys veiksniai: netinkamas darbo užmokestis, prastas vadovavimas, netinkamos darbo sąlygos, perspektyvų karjerai nebuvimas.
Tyrimai rodo, kad labiausiai darbuotojus demotyvuoja galimybių tobulėti profesinėje srityje nebuvimas. Taip pat didelę įtaką turi per didelis biurokratizmas.
Darbuotojų Motyvavimo Priemonės
Kiekvienas darbdavys yra suinteresuotas tuo, jog jo darbuotojai dirbtų organizacijos labui, tačiau kai kuriems iš jų trūksta motyvacijos. Motyvavimo priemones galima grupuoti į materialines ir moralines (psichologines). Jei materialinės priemonės yra realiai apčiuopiamos ir jas galima išreikšti pinigine verte, tai moralinės priemonės turi sunkiai apskaičiuojamą psichologinį poveikį.
Darbo užmokestis yra viena geriausiai žinomų ir plačiausiai taikomų motyvavimo priemonių. Tačiau, norint pasiekti ilgalaikį darbuotojų motyvavimo efektą, ateityje teks taikyti įvairesnes motyvavimo priemones. Taip pat darbuotojų motyvavimui yra taikomos ir tokios materialinės priemonės kaip įvairių su darbu susijusių išlaidų kompensavimas, tarnybinis automobilis, fizinės darbo sąlygos. Psichologinės priemonės, tokios kaip organizacijos prestižas, jos vertinimas ar vieta reitingų lentelėse, užimtumo garantijos ir galimybė kilti karjeros laiptais bei profesinio tobulinimosi galimybės taip pat turi motyvacinį poveikį.
Svarbu žinoti ir tinkamai naudoti materialinio (tiesioginio ir netiesioginio) bei moralinio skatinimo priemonių kryptingą eigą.
Motyvacija ir Motyvavimas: Skirtumai
Terminai „motyvacija” ir „motyvavimas” dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau jie atspindi skirtingus psichologijos ir vadybos aspektus. Motyvacija yra vidinis procesas, skatinantis žmones veikti tam tikru būdu ar siekti konkrečių tikslų. Motyvavimas, kita vertus, yra procesas ar veiksmai, kuriuos atlieka kitas asmuo ar organizacija, siekiant paskatinti žmones veikti.
Motyvacija ir motyvavimas yra du glaudžiai susiję, bet skirtingi konceptai. Motyvacija yra vidinė paskata veikti, kuri kyla iš asmeninio poreikio ar noro pasiekti tikslą, tuo tarpu motyvavimas yra procesas, per kurį kitas asmuo ar organizacija skatina individo ar grupės motyvaciją.
tags: #motyvacija #tarptautiniu #zodziu #zodynas