Įvadas
Motyvacijos vertinimas yra svarbus aspektas ugdymo procese, padedantis suprasti mokinių pažangą ir pasiekimus. Šiame straipsnyje aptarsime motyvacijos vertinimo metodus, remdamiesi moksline literatūra ir praktine patirtimi. Straipsnyje nagrinėjamos sąvokos, įrankiai ir metodai, kurie padeda įvertinti mokinių motyvaciją mokytis. Taip pat aptarsime, kaip vertinimas, pagalba ir motyvacija sąveikauja ugdymo procese.
Pagrindinės sąvokos
Prieš pradedant gilintis į motyvacijos vertinimo metodus, svarbu apibrėžti pagrindines sąvokas.
- Vertinimas: Nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.
- Įsivertinimas: Paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.
- Apibendrinamasis vertinimas: Vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
- Formuojamasis vertinimas: Vertinimas, apimantis visas mokytojo ir mokinių vertinamąsias veiklas, kurios suteikia „grįžtamojo ryšio“ informacijos ir gali būti naudojamos modifikuoti mokymo ir mokymosi veiklas.
- Skatinimas: Proceso, veiksmo pagreitinimas ar stimuliavimas.
- Motyvacija: Vidinis veikėjo nusiteikimas.
Vertinimo samprata ir jos evoliucija
Tradicinis vertinimas dažnai suvokiamas kaip rezultato nustatymas (apibendrinamasis vertinimas) jau po to, kai veikla baigta. Tačiau Benjaminas Bloomas iškėlė idėją, kad vertinimas gali būti ne tik ugdymo rezultato nustatymo, bet ir ugdymo proceso valdymo įrankis. XX amžiaus devintajame dešimtmetyje tyrimai parodė, kad vertinimas ugdymo procese gali būti panaudojamas įvairiais būdais.
Šių diskusijų kontekste buvo išplėtotas vertinimo kaip savotiškos ugdymo procese naudotinos „įrankių dėžutės“ apibrėžimas. Anot Dylano Williamo ir Paulo Blacko, ugdymo procesas yra tarsi „juodoji dėžė“, kurios vidinė struktūra ir veikimas nežinomi, tačiau paskirtis ir funkcijos yra aiškiai dokumentuotos. Formuojamasis vertinimas gali „juodąją dėžę“ paversti „baltąja dėže“ - komponentu, kurio vidinė struktūra ir veikimas yra žinomi, bei įgalinti orientuoti ugdymą ne vien į galutinį rezultatą, bet ir į proceso kokybę bei jo dalyvių pasitenkinimą šiuo procesu.
Vertinimo įrankiai ir metodai
Mokslininkai vardija dešimtis skirtingų vertinimo ir įsivertinimo įrankių, kuriuos skirsto pagal įvairius kriterijus.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos
Grafiniai įrankiai: Skirti vizualizuoti mintis, idėjas, žinias ir konceptus.
Apžvalgos ir reflektavimo įrankiai: Skirti reflektuoti žinias, pažangą, įvertinti, ką mokiniai pasiekė kurioje nors temoje, projekte ar proceso dalyje.
Grįžtamojo ryšio įrankiai: Įgalinantys mokinius pateikti grįžtamąjį ryšį apie jų veiklą verbaliniais ir neverbaliniais būdais. Šiems įrankiams priskiriami „veidukų“, „grįžtamojo ryšio“ dėžučių ir kt.
Bloomo taksonomija: JAV Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkų sukurta schema, skirta vertinimui visose (tiek skaitmeninėje, tiek neskaitmeninėje) aplinkose. Teorinis schemos pagrindas yra Bloomo taksonomijos sritys: pažinimo, emocinė ir psichomotorinė.
- Pažinimo sritis: Apima informacijos ir žinių įgijimo bei naudojimo intelektinius gebėjimus ir mentalinius procesus Bloomo taksonomijoje numatytais žinojimo, supratimo, taikymo, analizės, sintezės ir vertinimo lygiais.
- Emocinė sritis: Apima mokymo, metapažinimo, įsivertinimo suvokimą, nuostatas ir prioritetus sąmoningo noro mokytis, aktyvaus dalyvavimo ugdymo procese, įsipareigojimo, organizuotumo, būdingo gyvenimo būdo lygiais.
- Psichomotorinė sritis: Apima motorinius (koordinacija, fizinis judėjimas ir kt.) bei interpersonalinius arba bendradarbiavimo gebėjimus suvokimo, pasirengimo atlikti veiksmus, atkartojimo (bandymo ir klaidų), psichomotorinės mechanikos, tikslaus ir koordinuoto veikimo, adaptavimo, originalumo lygiais.
Pagal Bloomo taksonomijos sritis sugrupuoti vertinimo įrankiai yra susiejami su tyrimų LITRE programos metu išskirtomis mokymo sritimis: problemų sprendimu, empiriniu tyrinėjimu, publikuotos medžiagos panaudojimu, taikomojo produkto sukūrimu.
Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie LAMABPO metodiką
Kiekybinis ir kokybinis vertinimas
Lietuvoje esame įpratinti prie kiekybinio vertinimo, tačiau JAV mokslininkai suvokia, kad vertinimas yra kokybinio, o ne kiekybinio pobūdžio. Matematinėje statistikoje išskiriamos keturios duomenų matavimo skalės: pavadinimų, rangų, intervalų ir santykių. Pagal skalių apibrėžtis visi mokinių pasiekimai, net tada, kai jie vertinami pažymiais, pakliūva į rangų skalę. Tai reiškia, kad jie savo prigimtimi nėra kiekybiniai, su jais negalima atlikti aritmetinių veiksmų.
Mokinių vertinimo kontekstus kuria daugybė veiksnių: mokinių amžius, mokyklos geografinė vieta, socialinė aplinka, mokomasis dalykas, mokytojo ir mokinio asmenybės, žmonių tarpusavio santykiai, mokyklos vadyba ir t.t. Jei norime tikslaus vertinimo, turime vertinimo įrankius naudoti kūrybiškai, bet kartu atsargiai, o gautus rezultatus analizuoti kritiškai, pastebėti tiek „lengvinančias“, tiek „sunkinančias“ aplinkybes.
Motyvacijos ir skatinimo sąveika
Skatinimas ir motyvacija yra skirtingi dalykai. Skatinimas apibrėžiamas kaip proceso, veiksmo pagreitinimas ar stimuliavimas, o motyvacija daugiau siejama su vidiniu veikėjo nusiteikimu. Motyvacija gali atsirasti iš asmeninio mokinių noro pasiekti rezultatų arba mokytojo pastangų sudominti. Motyvacija yra daugiausia vidinė mokinio paskata veikti, o mokytojas ar mokykla čia gali būti tik pagalbininkais.
Motyvacija gali būti vidinė (pagrįsta asmeniniu interesu, savirealizacijos ar pažinimo siekimu) arba išorinė (noras gauti laipsnį, užimti vietą, būti pripažintu). Abi motyvacijos rūšys gali būti skatinamos naudojant motyvacijos įrankius, kurių yra ne mažiau nei vertinimo įrankių. Bazinės motyvavimo aplinkos sukūrimas labai svarbus tolesniems motyvacijos įgyvendinimo veiksmams.
Pagalba mokiniui kaip motyvacijos įrankis
Pagalba mokiniui gali būti suprantama kaip vienas iš motyvacijos įrankių. Airijos patirtis rodo, kad mokymosi pagalbos tikslas yra padėti mokymosi sunkumų patiriantiems vaikams sėkmingai mokytis mokykloje.
Taip pat skaitykite: Skaitykite apie motyvacijos kontrolę
Nėra universalių mokinių motyvavimo ar pagalbos mokiniams priemonių. Mes susiduriame su daugybe įvairiausių kontekstų (socialinių, personalinių, administracinių ir t.t.), taip pat susiduriame su labai greitai kintančiu pasauliu. Todėl turime būti kūrybiški, o nenorėdami kasdien išradinėti dviračio, galime pasitelkti kitų žmonių patirtį.
tags: #motyvacijos #vertinimas #rastu #ir #pokalbis