Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama nacionalinės priklausomybės įsteigimo vietos valstybės teisės apibrėžimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos konstitucinę doktriną, savivaldos institucijų raidą ir Europos Sąjungos (ES) integracijos kontekstą. Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip Lietuvos teisės aktai ir Konstitucinio Teismo praktika formuoja savivaldos sampratą, įgaliojimus ir vietos valdžios institucijų statusą.
Savivaldos Samprata ir Vietos Valdžios Institucijos
Savivaldos Apibrėžimas
Savivalda apibrėžiama kaip teritorinės bendruomenės teisė savarankiškai tvarkytis pagal Konstituciją ir įstatymus. Tai reiškia, kad vietos bendruomenės turi autonomiją nuo valstybės valdžios institucijų ir gali savarankiškai priimti sprendimus dėl vietos reikšmės klausimų. Ši autonomija apima įgaliojimus ir gebėjimą savarankiškai tvarkytis tam tikroje teritorijoje, laikantis įstatymų.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teritorinė ar vietos savivalda yra įtvirtinta kaip savaveiksmiaškumo pagrindais veikianti ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldi vietinė viešojo administravimo sistema. Tai reiškia, kad savivaldybės, kaip valstybės teritorijos administraciniai vienetai, turi teisę į savitvarką ir savaveiksmiaškumą pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Ši Konstitucijos laiduota savivaldos teisė užtikrina, kad vietos bendruomenės gali savarankiškai spręsti joms svarbius klausimus.
Savivaldos Institucijos
Konstitucijoje įvardinta tik viena vietos bendruomenės atstovaujamoji institucija - savivaldybės taryba. Tačiau nėra nustatyta, kaip reikėtų vadinti savivaldybių vykdomąsias institucijas, nei apibrėžta sąvoka „meras“. Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Todėl savivaldybės mero, kaip savivaldos instituto, samprata, įgaliojimai ir teisinis statusas priklauso nuo to, kaip įstatymų leidėjas įgyvendins Konstitucijoje jam nustatytą diskreciją.
Savivaldos Raida Lietuvoje
Savivaldos Subjektai Lietuvoje iki Konstitucinio Teismo 2002 m. Gruodžio 24 d.
Lietuvos savivaldos raida po nepriklausomybės atkūrimo buvo dinamiška ir nuolat kito. Daugiausia dėmesio buvo kreipiama į užsienio šalių patirtį problemiausiose valstybės valdymo bei savivaldos sistemos kūrimo srityse. Buvo manoma, kad atkuriant nepriklausomą valstybę, pertvarkant jos struktūrą, perskirstant funkcijas, tereikia pasinaudoti sukaupta pasauline patirtimi. Tačiau dažni įstatymų pakeitimai bei papildymai rodo, kad mėginimai aklai pasirinkus Europos šalis perimti tik tai, kas pastarosioms užtikrino sėkmę ir gerovę, Lietuvai nedavė lauktų rezultatų.
Taip pat skaitykite: Laivo registracijos dokumentas
Konstitucinio Teismo 2002 m. Gruodžio 24 d. Nutarimas
Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad kai kurios Vietos savivaldos įstatymo, priimto 2000 m., nuostatos, reglamentuojančios savivaldybių vykdomųjų institucijų sudarymą, įgaliojimus ir santykius su savivaldybių atstovaujamosiomis valdžios institucijomis, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Per trumpą laiką buvo parengtos ir priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos, iš esmės pakeitusios savivaldybių atstovaujamosios ir vykdomosios institucijų sudarymo ypatumus.
Savivaldybės Mero Statusas Dabartiniame Lietuvos Savivaldos Institucinės Struktūros Modelyje
Po Konstitucinio Teismo nutarimo, septynerius metus taikytas savivaldybių institucinės struktūros modelis su dviem vykdomosiomis institucijomis, būtinai sudarytomis iš savivaldybės tarybos narių, buvo pakeistas kitu modeliu, žinomu kaip savivaldybės tarybos ir administratoriaus modelis su viena vienasmene vykdomąja institucija, būtinai sudaryta ne iš tarybos narių. Dėl pakeitimų nepasitenkinimą išsakė ir dauguma savivaldybių, ir bendriesiems savivaldybių interesams atstovaujanti Lietuvos savivaldybių asociacija.
Politiniuose sluoksniuose taip pat vis diskutuojama dėl Europos valstybėse populiarios tiesioginių mero rinkimų idėjos įgyvendinimo ir savivaldybių institucinės struktūros modelio su tiesiogiai renkamu meru taikymo galimybės. Tačiau itin kritiškai vertintini siekimai keisti Konstituciją taip, kad įstatymų leidėjas turėtų neribotą galimybę nustatyti bet kokį vietos savivaldos institucinį modelį. Visa tai rodo, kad Lietuvoje tebevyksta tinkamiausio savivaldybių institucinės struktūros modelio paieškos, kurios susiejamos su savivaldybės mero, kaip vienos iš savivaldybės formuojamos institucijos, teisiniu statusu.
Nacionalinės Priklausomybės Įsteigimo Vietos Valstybės Teisės Ypatumai
Unitarinė Valstybė ir Savivalda
Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius valstybinius darinius, todėl Lietuva yra unitarinė valstybė. Atskiros teritorijos dalys neturi valstybinių darinių elementų. Tačiau demokratinis valdymas negali būti sutelkiamas vienos ar kelių institucijų atstovų rankose ir vykdomas vien centralizuotai. Atskiros valstybės teritorijos dalys turi ekonominių, socialinių ir kultūrinių ypatumų, todėl viešųjų reikalų tvarkymas negali būti nutolęs nuo gyventojų bendruomenės.
Savivaldybės Apibrėžimas Įstatymuose
Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme nustatyta, kad savivaldybė yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinktos savivaldos institucijos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus. Pagrindiniai savivaldybės steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir prižiūrėti savo aplinką, komunalinį ūkį, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
Vietos Savivaldos Teisės
Vietos gyventojams laiduojamos savivaldos teisės sudaro mažiausiai penkias teisines galimybes:
- Atstovaujamosios vietinės valdžios institucijos formavimo, jos narių atrankos laisvė.
- Teritorinei bendruomenei ir jos institucijoms garantuojama veiklos laisvė ir savarankiškumas.
- Teisė laikantis įstatymų savarankiškai tvarkytis tam tikroje teritorijoje.
- Galimybė dalyvauti priimant sprendimus, turinčius įtakos vietos bendruomenei.
- Teisė į teisminę gynybą, jei savivaldos teisės yra pažeidžiamos.
Europos Integracijos Įtaka
Europos integracija turėjo didelės įtakos Lietuvos savivaldos raidai. Lietuva, siekdama tapti ES nare, turėjo pritaikyti savo teisės sistemą prie ES teisės aktų. Tai apėmė ir savivaldos srities teisės aktų derinimą su ES standartais.
ES Teisės Viršenybė
Vienas iš pagrindinių ES teisės principų yra viršenybės principas, pagal kurį, jei iškyla prieštaravimas tarp ES teisės ir nacionalinės teisės, galioja ES teisė. Šis principas taikomas nuosekliai visai ES teisei, tiek pirminiai, tiek antrinei teisei. Viršenybės principas įtvirtino ir išplėtojo Europos Teisingumo Teismas (ETT), konstatavęs, kad nacionalinės teisės nuostatos negali paneigti teisės sistemos, kylančios iš EB steigimo sutarties.
Lietuvos Įsipareigojimai
Lietuva, pasirašydama Europos (asociacijos) sutartį, deklaravo savo siekį tapti ES valstybe nare. Šia sutartimi prasidėjo Lietuvos integracijos procesas, buvo pradėti spręsti Konstitucinio pobūdžio klausimai. Atsižvelgiant į LR K 138 str. 3 d. ir Konstitucinio teismo praktiką, galima konstatuoti, kad Lietuva pasirinko monistinę tarptautinės ir nacionalinės teisės santykio doktriną, be to, LR tarptautinių sutarčių įst. 11 str. 2 d. įtvirtina ratifikuotų tarptautinių sutarčių viršenybę tiek sutarties įsigaliojimo, tiek ir po priimtų įst.
ES Institucijos ir Jų Įtaka Savivaldai
ES institucijos, tokios kaip Europos Parlamentas, Europos Taryba, Europos Komisija ir Europos Teisingumo Teismas, turi įtakos savivaldos raidai ES valstybėse narėse. Europos Parlamentas dalyvauja įstatymų leidimo srityje, tvirtina ir kontroliuoja biudžetą bei kontroliuoja vykdomąją valdžią. Europos Taryba priima galutinius sprendimus dėl visose ES valstybėse privalomų TA priėmimo, užtikrina bendrą ES veiklos koordinavimą, atsako už tarpvyriausybinį bendradarbiavimą, bendros užsienio ir saugumo politikos bei teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Europos Komisija inicijuoja ES politiką ir atstovauja bendrus ES interesus, prižiūri ES sutarčių laikymąsi visose valstybėse narėse bei jos principų ir straipsnių efektyvų įgyvendinimą, įgyvendina ES politiką ir veda tarptautinės prekybos ir bendradarbiavimo derybas. Europos Teisingumo Teismas užtikrina, kad bendrijos TA interpretavimas ir įgyvendinimas neprieštarautų EB įsteigimo sutartims.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
tags: #nacionalines #priklausomybes #isteigimo #vietos #valstybes #teise