Šizofrenija - tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Šizofrenija pasaulyje serga apie 1% žmonių. Liga sutrikdo asmens gebėjimą aiškiai mąstyti, atskirti realybę nuo fantazijos, išreikšti emocijas, priimti sprendimus ir bendrauti su aplinkiniais. Ši liga gali sukelti haliucinacijas, persekiojimo jausmą ir apsunkinti minčių kontrolę. Maždaug 5 procentai diagnozuotų šizofrenikų miršta dėl savižudybės. Šizofrenija gali kartotis šeimose. Jei vienas iš identiškų dvynių suserga šizofrenija, kito tikimybė susirgti šia liga yra 40-50%. Tiek vyrai, tiek moterys šizofrenija serga vienodai dažnai. Vyrams šizofrenija pasireiškia kiek anksčiau. Jiems psichoziniai simptomai (haliucinacijos, kliedesiai) ima reikštis 15-25 gyvenimo metais.
Šiame straipsnyje aptarsime naujausius šizofrenijos gydymo būdus, įskaitant naujus vaistus ir terapijos metodus, kurie padeda pacientams valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Šizofrenijos požymiai ir simptomai
Šizofrenijai būdingas labai platus spektras simptomų, kurie skirstomi į dvi grupes: pozityvieji (haliucinacijos, kliedesiai) ir negatyvieji (blankus ir skurdus afektas, apsileidimas). Daug šių simptomų būna ir kitų psichikos sutrikimų atveju. Sergant šizofrenija keičiasi asmenybė. Kiekvienas ryškesnis priepuolis dažnai negrįžtamai paveikia paciento psichiką.
Psichozė yra bendras psichiatrijoje naudojamas terminas apibūdinti psichinei būsenai, kai asmuo iškreiptai suvokia, praranda racionalų ryšį su realybe. Psichozės atveju gali pasireikšti įvairūs asmenybės, minčių bei elgesio pakitimai: iliuzijos ir klaidingi įsitikinimai, kurie paremti tvirtais, bet iš iškreipto suvokimo atsirandančiais argumentais (pvz., paranoja); haliucinacijos, sutrikusi mąstymo funkcija; dažnai nesugebėjimas suvokti savo elgesio ir minčių keistumo ir nepagrįstumo, bendravimo bei kasdieninės veiklos atlikimo sunkumai.
Paranoja - persekiojimo iliuzija, manija, kuri nelaikoma atskira liga, o tik tam tikrų psichinių sutrikimų simptomu (neurozė, psichozė, alkohol. delyras). Pacientas jaučiasi persekiojamas, tvirtai tiki, kad kiti žmonės bet kokiomis priemonėmis siekia jį apgauti, įžeisti, sužaloti ar netgi užmušti.
Taip pat skaitykite: Autizmas pasaulyje ir Lietuvoje
Pirmieji ženklai ir požymiai
Nerimas, nemiga ir įtampa yra dažnai stebimi pirmieji ženklai daugelio psichikos sutrikimų atvejų, kurie vėliau gali išsivystyti į rimtesnį sindromą. Jeigu neužmiegate jau kuri naktis iš eilės, nerandante sau vietos, kankina nuojauta, kad kažkas blogo gali atsitikti, reikėtų neignoruoti šių ženklų. O jeigu greta dar ir pradeda reikštis neįprasti ar keistoki dalykai - reikėtų rimtai susirūpinti ir kreiptis pagalbos. Tai dar nereiškia, kad Jums šizofrenija, tačiau tai rodo, kad psichika dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra persitempusi ir pradeda rodyti neatlaikymo ženklus.
Šizofrenijos gydymo principai
Susirgus šizofrenija svarbu kiek galima anksčiau pradėti gydymą - tiek medikamentinį, tiek psicho-socialinį. Net jeigu ir tai nėra šizofrenija, - atsargumas čia gėdos nedaro. Geriau yra visapusiškai išsitirti, imtis profilaktinių priemonių, bet išvengti priepuolio. Nes po kiekvieno stipresnio šizofrenijos priepuolio įvyksta dažniausiai negrįžtami pakitimai galvos smegenyse, po kurių žmogus pasikeičia, atsiranda emocinis šaltumas, blankus afektas, keičiasi žmogaus asmenybė, mąstymas, bendravimas.
Šizofrenijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Paprastai derinami keli gydymo metodai: vaistai, psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, reabilitacija. Yra svarbu kiek galima anksčiau pradėti gydymą.
Medikamentinis gydymas
Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra vadinamieji antipsichotikai (neuroleptikai). Įrodyta, jog jie gali efektyviai nutraukti ūmų psichozės epizodą ir sumažinti naujų epizodų riziką. Šizofrenijos gydyme skiriamos dvi pagrindinės fazės: ūmi fazė, kuomet skiriamos didesnės vaistų dozės psichoziniams simptomams nutraukti ir palaikomoji fazė, kada ilgąlaik skiriamos mažesnės vaistų dozės. Kad pasireikštų daugumos antipsichotinių vaistų poveikis gali prireikti 2-4 savaičių. Reikia nemažai kantrybės, kol parenkama tinkama vaisto dozė ar vaistas. Didžiajai daliai pacientų paskyrus vaistus, pasireiškia pagerėjimas. Daliai pacientų nesulaukiama atsako į gydymą. Mažai daliai asmenų gali vaistų nereikti visai. Net ir tęsiant gydymą, kai kuriems pacientams pasireiškia paūmėjimai, visgi jie daug dažniau pasitaiko nelaiku nutraukus gydymą ar vaistus vartojant nereguliariai.
Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra neuroleptikai: tradiciniai (haloperidolis, cisordinolis, chlorpromazinas ir kt.) ir naujesni atipiniai (klozapinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpridas ir kt). Neuroleptikai turi būti vartojami gana ilgai, nes daugelio jų poveikis atsiskleidžia tik per kelias savaites. Todėl ypač pasiteisina praktikoje ilgo veikimo neuroleptikai: Paliperidonas - Xeplionas (tereikia vienos injekcijos per mėnesį), Rispolept Consta (ilgo veikimo Risperidonas), Zuklopentiksolis depo (Cisordinolis) ir kiti. Esant nemaloniems šalutiniams šių vaistų reiškiniams papildomai yra skiriami juos malšinantys vaistai: parkopanas, ciklodolis. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės.
Taip pat skaitykite: Inovatyvūs Depresijos Gydymo Metodai
Psichoterapija ir socialinė pagalba
Gydymo vaistais nepakanka norint sugrąžinti pacientą į jam įprastą gyvenimą. Pirmiausiai šio susirgimo atveju yra reikalinga psichiatro pagalba. Tik tinkamai subalansavus medikamentinį gydymą ir kupiravus psichozės reiškinius yra galimas psichoterapinis gydymas. Priešingu atveju psichologinės intervencijos ar psichoterapija gali tik pabloginti būklę. Biopsichosocialinis modelis labiausiai pasiteisino šio susirgimo gydyme.
Individualios psichoterapijos metu bandoma išmokti būdų, kaip susitvarkyti su nerimą keliančiomis mintimis, situacijomis ir sumažinti atkryčių riziką. Šeimos terapijos metu teikiama parama šeimai ir informacija apie ligą.
Naujausi antipsichotikai ir gydymo metodai
Per pastaruosius dešimtmečius atsirado naujų vaistų ir gydymo metodų, kurie suteikia vilties šizofrenija sergantiems pacientams.
Klozapinas
Klozapinas - naujesnės kartos antipsichotikas, gali sukelti agranuliocitozę (baltųjų kraujo kūnelių, kurie kovoja su infekcija, skaičiaus sumažėjimą). Vartojant šį vaistą būtina periodiškai tirti kraują. Klozapinas yra efektyviausias vaistas pacientams, kuriems pasireiškė atkrytis ir atsparumas gydymui. Dažniausi klozapino nepageidaujami poveikiai per tris mėnesius nuo gydymo pradžios yra sedacija, nuovargis, susijaudinimas, galvos svaigimas, padidėjęs alsavimas, svorio padidėjimas, tachikardija, galvos skausmas, vidurių užkietėjimas ir sumišimas. Kadangi žmonėms gali pasireikšti įvairus šalutinis poveikis, vartojant klozapiną reikia reguliariai atlikti kraujo tyrimus.
Klozapino veikimas yra susijęs su poveikiu muskarininiams receptoriams. Muskarino acetilcholino receptoriai reguliuoja dopamino kiekį pagrindinėse smegenų srityse, susijusiose su psichoze, o M4 potipis yra pagrindinis dopaminerginio hiperaktyvumo reguliatorius. Selektyvus M4 receptorių stimuliavimas iš dalies gali paaiškinti kliniškai stebimą hipersalivaciją.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie motyvaciją
KarXT (Cobenfy)
2019 m. buvo sukurtas vaistas, kuris neturi dopamino receptorius blokuojančio poveikio, tačiau sukelia nepageidaujamų cholinerginių reiškinių. KarXT sugrąžina dėmesį į dopamino sistemą, bet manipuliuoja ja naujai. Vaistas nukreiptas į smegenų dalį, vadinamą muskarinine acetilcholino sistema, naudojant junginį ksanomeliną, kuris stimuliuoja neuronų M1 ir M4 receptorius, kad sumažintų dopamino perdavimą. Ksanomelinas jau seniai buvo žinomas dėl savo veiksmingumo malšinant psichozės simptomus, tačiau jis taip pat turėjo tam tikrų nepageidaujamų šalutinių poveikių, tokių kaip pykinimas ir vėmimas.
2022 m. rugpjūčio mėn. 3 fazės tyrimo, kuriame dalyvavo apie 250 žmonių, pagrindiniai rezultatai parodė, kad vaistas žymiai sumažino šizofrenijos simptomų sunkumą. Tyrimas atskleidė, kad po penkių savaičių bendras balas sumažėjo 9,6 balo vartojusiems šį vaistą, palyginti su placebu, o KarXT pasiteisino gydant teigiamus ir neigiamus simptomus.
JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino šį naują vaistą šizofrenijai gydyti. Vaistas, vadinamas „Cobenfy“, veikia kitaip nei esami gydymo būdai - jis nukreiptas į vadinamuosius cholinerginius receptorius, o ne į dopamino receptorius. Tarp šalutinių efektų - pykinimas, vėmimas, virškinimo sutrikimai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir kepenų veiklos sutrikimai.
Kiti svarbūs aspektai
Sergant šizofrenija svarbu kiek galima daugiau žinoti apie ligą, išmokti atpažinti ligos paūmėjimo požymius, laiku kreiptis pagalbos, laikytis gydytojo paskirto gydymo vaistais, stengtis dirbti, būti užsiėmusiu, tačiau nepervargti, nevengti bendravimo su žmonėmis, kiek įmanoma judėti ir sportuoti. Sergant šiuo sutrikimu svarbu subalansuotai maitintis. Manoma, kad smegenų veiklos tinkamą funkcionavimą skatina žuvies taukuose esančios medžiagos bei B grupės vitaminai. Šeimos nariai turėtų vengti perdėtos paciento kritikos, realistiškiau vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti pacientą veikti ir bendrauti. Taip pat yra svarbi antrinė profilaktika - tai paūmėjimų vengimas.
tags: #naujausi #vaistai #nuo #sizofrenijos