Depresija - tai vis didėjanti globali problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Naujausi tyrimai rodo, kad šia liga serga apie 6,4 proc. europiečių. Jos poveikis visuomenei yra itin platus: nuo sutrikdytų žmonių tarpusavio santykių, socialinės atskirties didėjimo iki savižudybių skaičiaus augimo. Tad, kokie naujausi moksliniai atradimai ir gydymo būdai gali padėti įveikti šią klastingą ligą?
Depresija: Kas Tai Ir Kodėl Ji Tokia Aktuali?
Depresija yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prarastu gebėjimu džiaugtis savo asmeniniu gyvenimu, džiaugtis tuo, ką žmogus iki tol turėjo ir kas anksčiau kėlė džiaugsmą. Taip pat ligai būdingas padidėjęs bėjėgiškumas, nerimas ir slogios mintys. Paprastai depresija paveikia žmogaus emocijas, mintis, elgesį, fizines reakcijas ir tai apima visą žmogaus aplinką, tiek asmeninę, tiek socialinį gyvenimą. Svarbu suprasti, kad klinikine depresija susirgti gali bet kas ir ši liga nepriklauso nei nuo profesijos, nei nuo lyties, nei nuo žmogaus amžiaus. Depresija serga moterys, vyrai, vaikai, paaugliai ir seneliai. Ir priežasčių, dėl ko žmonės suserga depresija yra pačių įvairiausių. Taip pat depresiją lemia ir lėtinės ligos, ypač sukeliančios lėtinį skausmą.
Iš kitos pusės žvelgiant, depresijos priežastis gali būti santykio praradimas tiek su savimi, tiek ir su aplinka ar kitais sergančiajam svarbiais žmonėmis. Kai sakome, kad žmogus praranda santykį su aplinka, tai ši frazė apima labai daug dalykų. Pandemijos laikotarpiu daugelis iš mūsų galėjome pastebėti, kad vertybiniai klausimai taip pat iškilo ir tapo labai aktualūs, ypač santykiuose su mums artimais žmonėmis. Kitas svarbus momentas yra tas, kad santykius mes prarandame ir su bendruomenėmis.
Nauji Tikslai Depresijos Gydyme: Individualizuotas Požiūris Ir Biožymenų Paieška
Nors dažnu atveju depresijos gydymui pasitelkiami vaistai, pastebima, kad jie ne visada padeda įveikti ligą. Skaičiuojama, kad po ilgo medikamentinio gydymo maždaug trečdalis sergančiųjų yra diagnozuojami kaip atsparūs šiam gydymui. Efektyvus šios ligos gydymas yra būtinas, siekiant kuo greičiau pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėja dr. G. Valiulienė kartu su gydytojais psichiatrais ir mokslininkais iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) iš Neurofiziologinių tyrimų ir gydymo metodų skyriaus tyrė transkranijinės magnetinės stimuliacijos (TMS) efektyvumą gydant medikamentams atsparią depresiją. Jie ieškojo biožymenų, kurie padėtų iš anksto numatyti šio neinvazyvaus neuromoduliacijos metodo terapinį efektyvumą.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs vaistai nuo šizofrenijos
Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad TMS terapija yra efektyvesnė pacientams, kurių organizme yra silpniau išreikšti uždegiminiai procesai. Pavyzdžiui, mažesnis tam tikrų uždegiminių baltymų kiekis pacientų kraujo serume leidžia iš anksto numatyti didesnį TMS terapijos efektyvumą.
„Tyrimas taip pat parodė, kad tam tikros ląstelių veiklą reguliuojančios molekulės - mažosios RNR, vadinamos mikroRNR (miRNR) - gali pasitarnauti kaip biožymenys, leidžiantys iš anksto įvertinti galimą TMS terapijos veiksmingumą gydant medikamentams atsparią depresiją. Tyrimas taip pat atskleidė, kad miRNR molekulės ir jų veikimas yra sietinos su TMS terapiniu mechanizmu. Remdamiesi gautais rezultatais, šiuo metu atliekame tolimesnius tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kaip minėtos ląstelių veiklą reguliuojančios molekulės gali paveikti TMS sukeliamus pokyčius ląstelėse“, - teigia G. Valiulienė.
Mokslininkė viliasi, kad tolimesni nustatytų biožymenų tyrimai, panaudojant ląstelių modelius, padės atskleisti TMS terapinio mechanizmo subtilumus ir leis ateityje pritaikyti personalizuotas kombinuotas terapijas, kurios sustiprins metodo efektyvumą ir padės pacientams įveikti sunkiausias depresijos formas.
G. Valiulienės darbas, kuriame nagrinėtas TMS efektyvumas gydant medikamentams atsparią depresiją, įvertintas prestižine ABF ir LMA premija, kuri skiriama už mokslinius tyrimus personalizuotos medicinos tematikoje.
Transkranijinė Magnetinė Stimuliacija (TMS): Naujas Gydymo Būdas
Kaip papildoma priemonė tokiais atvejais yra pasitelkiama TMS. G. Valiulienės teigimu, TMS yra palyginti naujas metodas, psichiatrinių ligų gydymui Lietuvoje pradėtas taikyti tik 2009 m.
Taip pat skaitykite: Autizmas pasaulyje ir Lietuvoje
Pakartotinė transkranijinė magnetinė stimuliacija (rTMS) - tai neinvazinis gydymo metodas, naudojantis koncentruotas magnetines bangas smegenų veiklai moduliuoti. Procedūros metu ant paciento galvos dedama speciali ritė, generuojanti trumpus ir stiprius magnetinius impulsus. Šie impulsai prasiskverbia pro kaukolę ir stimuliuoja tam tikras smegenų sritis, kurios yra atsakingos už įvairias funkcijas, pavyzdžiui, nuotaiką, motoriką ar mąstymą.
rTMS yra reguliatorių (FDA Jungtinėse Amerikos Valstijose ir CE Europoje) aprobuotas metodas gydyti įvairiems neuropsichiatrijos sutrikimams, pvz. depresijai, migreniniams skausmams, obsesiniam kompulsiniam sutrikimui, priklausomybėms. Apart aprobuotų sutrikimų, rTMS taip pat yra plačiai naudojamas praktikoje ir kitų sutrikimų gydymui, pvz. nerimo sutrikimui, autizmo ir dėmesio sutrikimo simptomatikai gerinti, neurodegenracinių procesų stabdymui ir prevencijai, ir pan. Tam yra prieinamos ekspertų rekomendacijos specifiškiems gydymo protokolams. Šios rekomendacijos remiasi išsamių mokslinių ir klinikinių tyrimų rezultatais.
Procedūros metu pacientas sėdi patogioje kėdėje, o specialistas uždeda magnetinę ritę ant paciento galvos. Magnetiniai impulsai siunčiami į tikslines smegenų sritis. Procedūra yra neskausminga ir dažniausiai nesukelia reikšmingų šalutinių poveikių. Rezultatai gali būti jaučiami po kelių sesijų, tačiau pilnai gydymo kursui gali prireikti kelias savaites trunkančių reguliarių sesijų.
rTMS yra vis plačiau pripažįstama kaip efektyvi alternatyva žmonėms, kurie nereaguoja į tradicinį gydymą. Tai saugus, moksliškai patvirtintas metodas, galintis suteikti palengvėjimą be sisteminių šalutinių poveikių, būdingų vaistams. Dėl savo augančio naudojimo klinikinėje praktikoje, rTMS teikia naują viltį pacientams, kenčiantiems nuo depresijos, nerimo ir lėtinio skausmo, padėdamas jiems vėl susigrąžinti gyvenimo kokybę.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad rTMS veiksmingumas siekia 60-80%, priklausomai nuo gydomos būklės ir individualios paciento reakcijos. Psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, depresijos, atveju teigiami rezultatai dažniausiai pastebimi po 15-20 seansų. Lėtinio skausmo gydyme pagerėjimas gali būti pastebimas po 5-10 seansų.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie motyvaciją
Dauguma šalutinių poveikių yra lengvi ir praeina per kelias valandas po procedūros. rTMS yra laikomas saugiu ir gerai toleruojamu daugumos pacientų.
Mikroglijos Ląstelės Ir Jų Ryšys Su Depresija
Depresinis sutrikimas - viena iš pagrindinių darbingumo (ir domėjimosi gyvenimu) netekimo priežasčių. Nepaisant to, depresijos biologinių mechanizmų suvokimas progresuoja labai lėtai. Hebrajų universiteto Jeruzalėje tyrėjai mano, kad „nenormalus neuronų funkcionavimas“ nėra pakankamas depresijos išsivystymo priežasčių paaiškinimas.
Naujausi mokslininkų gauti duomenys rodo, kad kai kurių depresijos formų išsivystymo priežastimi gali būti smegenų ląstelių, vadinamų mikroglijos ląstelėmis, funkcionavimo sutrikimai. Šiam tipui priklauso maždaug 10 procentų visų smegenų ląstelių. Jos atlieka itin svarbų vaidmenį centrinės nervų sistemos imuninei apsaugai, mat padeda smegenims kovoti su pavojingomis bakterijomis ir virusais.
„Per pastarąjį dešimtmetį mūsų suvokimas apie mikroglijos ląstelių darbą kardinaliai pasikeitė. Dabar mes žinome, kad jos atlieka svarbų vaidmenį formuojant ir nustatant jungtis tarp neuronų (sinapsių) smegenų vystymosi procese, taip pat pakitimuose, kurie vyksta su šiomis jungtimis gyvenimo eigoje. Jos svarbios normaliam smegenų darbui ir gali turėti įtakos tokioms sferoms kaip skausmo jautimas, nuotaika, kognityviniai gebėjimai. Pomirtiniai smegenų ląstelių tyrimai ir skenavimo technologijos, leidžiančios tyrinėti gyvas smegenis, taip pat su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad mikroglijos ląstelėse esant tam tikriems struktūriniams ir funkciniams pakitimams šios ląstelės nustoja tinkamai reguliuoti smegenų darbą, kas gali baigtis depresija. Pažymėtina, kad veikiant kai kuriems veiksniams, kurie, kaip žinia, didina depresijos riziką, vyksta mikroglijos ląstelių pakitimai. Prie šių veiksnių priskiriama: infekcijos, traumos, pažeidimai, senėjimo procesai, neurodegeneracinės (tokios kaip Alzheimerio liga) ir autoimuninės (tokios kaip išsėtinė sklerozė) ligos. Mikroglijos ląstelių pakitimai gali vykti ir dėl nuolatinio ir nenuspėjamo streso - tai viena iš labiausiai paplitusių depresijos priežasčių. Išeina, kad depresija gali būti sukelta ir pernelyg didelio mikroglijos ląstelių aktyvumo ir jų degradavimo.
Mokslininkai tikisi, kad ateityje depresija sergančių pacientų gydymas prasidės nuo jų smegenų mikroglijos ląstelių tyrimo.
Vitamino D Įtaka Depresijai Ir Širdies Sveikatai
Vitaminas D, dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, yra vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizmui. Neseniai paskelbtas mokslinis tyrimas atskleidė glaudų ryšį tarp vitamino D trūkumo ir padidėjusios depresijos bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
Vitaminas D atlieka daug svarbių funkcijų žmogaus organizme. Jis ne tik padeda reguliuoti kalcio ir fosforo balansą, bet ir stiprina imunitetą, palaiko raumenų bei kaulų sveikatą. Tyrimas, atliktas tarptautinės mokslininkų grupės, parodė, kad žmonės, kurių vitamino D lygis kraujyje yra žemas (žemiau 30 ng/ml), turi didesnę riziką susirgti depresija bei širdies ligomis. Tyrimo metu buvo analizuojami daugiau nei 200 tūkst.
Pasak tyrėjų, vitamino D trūkumas gali paveikti serotonino gamybą smegenyse - tai hormonas, atsakingas už nuotaikos reguliaciją. Be to, vitaminas D veikia serotonino ir dopamino metabolizmą, kurie yra svarbūs nuotaikos reguliavimui. Taip pat vitaminas D padeda reguliuoti renino-angiotenzino sistemą, kuri kontroliuoja kraujospūdį.
Naujausi tyrimai aiškiai rodo, kad vitamino D trūkumas yra ne tik kaulų sveikatos problema, bet ir veiksnys, galintis paveikti psichinę ir širdies sveikatą.
Kaip Padėti Artimajam, Sergančiam Depresija?
Kai vienas iš šeimos narių serga depresija, ir ypač, jeigu ji yra vidutinio arba sunkaus lygio, tai reiškia, kad serga visa šeima. Artimieji turi labai daug įtakos, kad padėtų žmogui pasveikti. Jų elgesys šeimoje ir buvimas kartu su savo artimuoju, gali tiek padėti žmogui sveikti ir gyti nuo depresijos, tiek atvirkščiai - gali kaip tik padėti jam sirgti. Vienas iš pagrindinių ir pirmųjų dalykų, ką reikia šeimai suprasti, tai žinoti, kokia yra liga depresija. Ir būtent kokia jos forma serga artimasis, nes depresijos formų yra pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, jeigu jūsų artimasis serga ilgalaike depresija, kuri vadinama distimija, tai reiškia, kad jo nuotaika yra visada žemesnė negu vidutinė žmonių nuotaika ir jis nuolatos yra prislėgtas.
Sergant depresija vienam iš tėvų, yra labai svarbu tinkamai ją gydyti arba tinkamai išmokti su ja gyventi. Kadangi būtent tėvų rankose yra galimybė užkirsti kelią depresijos perdavimui savo vaikams. Klaidinga manyti, kad vaikai nematys ir nepastebės problemos. Vaikai visuomet pajus, kad pasikeitė arba mama, arba tėtis, kad jie elgiasi kitaip, kad jie su jais bendrauja kitaip, kad galbūt jie miega daugiau, nebeužsiima namuose veiklomis, rečiau kažkur išeina. Pasikeičia daug dalykų, galbūt atsiranda daugiau pykčio namuose ar daugiau liūdesio. Kuomet su vaikais nėra kalbama apie tai, kad šeimoje tėtis arba mama turi tam tikrų sunkumų, kurie siejasi su jais pačiais, bet ne su vaikais, vaikai po tam tikro laiko pradeda galvoti, kad būtent jie yra kalti dėl susidariusių aplinkybių, gal jie kažką netinkamai daro. Todėl labai svarbu yra išmokti sąžiningai, atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis su savo vaikais.
tags: #naujausi #depresijos #tyrimai