Įvadas
Ugdomoji psichologija nuolat vystosi, atliekant naujus tyrimus ir kuriant metodus, padedančius vaikams ir paaugliams sėkmingai augti, mokytis ir socializuotis. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausias ugdomosios psichologijos tendencijas, pradedant nuo priešmokyklinio ugdymo svarbos ir baigiant probleminio interneto naudojimo iššūkiais.
Įtraukusis Ugdymas Priešmokyklinio Amžiaus Vaikams
Organizuojant priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą, įtraukiojo ugdymo kontekste, itin svarbus tampa mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, lapkričio 16 d. priešmokyklinės grupės “Voveriukų” grupės vaikučiams mokytoja Gitana ir specialioji pedagogė Edita vedė atvirą integruotą ugdomąją veiklą “Metų laikai”. Interaktyvių užduočių pagalba vaikai sužinojo, kodėl keičiasi metų laikai, aptarė, kas būdinga kiekvienam metų laikui, žaidė žaidimą “Žemės ir saulės draugystė”, dirbdami komandose atliko užduotis. Buvo tikslingai parinktos užduotys, įgyvendinant įtraukiojo ugdymo metodus. Mokytojos - specialisto - mokytojos padėjėjos sąveika veiklos metu padėjo lavinti vaikų taktilinius, girdimojo, erdvinio suvokimo bei rašymo įgūdžius, kurie reikalingi prasmingam žaidimui ir sėkmingam mokymuisi.
Pavyzdžiui, spalio 21 d. „Voveriukų“ grupės ugdytiniams ugdomoji veikla vyko neįprastai. Apsirengę iškeliavo į „mišką“. „Miškas“ - tai lauko aikštelėje sukurtos ugdymosi erdvės. Iš pradžių „Voveriukų“ vaikai keliavo „traukinuku“, po to turėjo įveikti sportines užduotėles: pereiti siauru liepteliu per upelį, peršokti balutes, apibėgti kalveles. Atkeliavę į „mišką“ vaikai „sutiko miško gyventojus“ (žvėrelių paveikslai), kuriuos turėjo pavadinti ir apibūdinti, samprotauti apie jų gyvenimo būdą miške. Toliau taikydami „Mąstymo įpročių“ metodą kūrėme dvigubo burbulo žemėlapį - bandėme palyginti du miško žvėrelius voverę ir vilką, rasti jų panašumus ir skirtumus. Po bendros veiklos ugdytiniai pasiskirstė grupelėmis ir savarankiškai atlikinėjo lavinamąsias ir kūrybines užduotis. Vaikai mokėsi sudėlioti gyvūnus nuo mažiausio iki didžiausio ir atvirkščiai, dėliodami atskiras paveikslėlių dalis bandė surasti ir atskirti, kuriam gyvūnui, kurie pėdsakai priklauso, ežiukams - surasti reikiamą kiekį spygliukų ir juos suskaičiuoti. Veikdami kūrybiškai, iš statybinių konstravimo detalių ir įvairios gamtinės medžiagos statė, kūrė būstus miško žvėreliams, kad jiems būtų šilta žiemoti miške. Taip pat vaikai „miške“ rado ir neįprastų kaštonų - „kaštonų-raidelių“ , kurių pagalba galėjo sudėlioti savo vardą tiesiog ant pievelės. Kūrybinė-pažintinė veikla lauke parodė, kokia įdomi ir prasminga gali būti vaikų veikla lauke, įprastoje žaidimų aikštelėje, įvairiais metų laikais.
Ankstyvojo Ugdymo Svarba
Ankstyvasis ugdymas itin svarbus vaiko raidai. Šiuo laikotarpiu formuojasi savarankiškumas, stiprėja bendravimo, emocijų atpažinimo ir problemų sprendimo įgūdžiai. Svarbu tai, kad ką vaikas įgyja darželyje, jam yra reikalinga jau šiandien - tai bendravimas su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, ugdymasis žaidžiant.
Darželio lankymas kiekvienam vaikui suteikia unikalią patirtį, leidžiančią augti ir mokytis bei džiaugtis vaikyste. Tai, ką vaikas išmoks darželyje, jam bus labai naudinga ir ateityje. Darželyje vaikas mokosi bendrauti, pažinti vertybes ir suprasti pasaulį. Visa tai yra būtina, kad vaikas augtų kaip visavertė asmenybė.
Taip pat skaitykite: Humanistinis ugdymas: kas tai?
Darželyje vaikas ugdosi per žaidimus ir socialinę veiklą, kuria siekiama skatinti bendravimo, bendradarbiavimo ir kūrybiškumo įgūdžius. Be to, čia sudaroma galimybė tyrinėti, mokytis per įvairias veiklas, kuriose lavinamas intelektas; darželyje vaikas stiprėja fiziškai, formuojasi jo socialiniai įgūdžiai ir savarankiškumas.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo dalis prasideda nuo santykių kūrimo ir vertybių formavimosi, o kartu su jais įgyjamos ir žinios. Skaičiuoti ar skaityti vaiką namuose gali mokyti ir artimieji, tačiau vien to nepakanka. Vaikai mokosi iš patyrimų ir aplinkos bendraudami su bendraamžiais, įveikdami įvairias kasdienes situacijas. Namuose neįmanoma sukurti tokios aplinkos net auginant kelis vaikus. Tai visai kitos patirtys, kuriose jie susiduria su įvairiais socialiniais ir emociniais iššūkiais, išmoksta bendradarbiauti, spręsti konfliktus, gerbti kitus. Ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankę vaikai lengviau prisitaiko ir mokykloje, nes jau yra patyrę skirtingas ugdymo situacijas. Pradėdami eiti į mokyklą, jie jau turi pirmuosius socialinius, emocinius įgūdžius: lengviau užmezga pokalbį, atlieka darbus grupėse, laikosi taisyklių ir susitarimų, jaučia mažesnį stresą dėl pokyčių.
Pagalba Vaikams Su Raidos Sutrikimais
Tėvų, auginančių vaikus su raidos sutrikimais, teigimu, vienas didžiausių sveikatos priežiūros sistemos trūkumų Lietuvoje - milžiniškos eilės gydymo įstaigose, kuriose vaiko raida būtų išsamiai įvertinta specialistų komandos bei kompleksinių tęstinių paslaugų jų vaikams stoka. Spręsti šią problemą ėmėsi licencijuota psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga „Asmens sveikatos klinika“ (VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras). Kartu su partneriais nuo šių metų rugsėjo klinika įgyvendina projektą, kuris leis daugybei šeimų nemokamai gauti taip reikiamas kompleksines vaiko raidos sutrikimo diagnostikos bei pagalbos, nustačius diagnozę, paslaugas.
Sulėtėjusi ar sutrikusi vaiko raida - tikrai labai dažna šeimų problema Lietuvoje. Vieni tėvai būna ką tik pastebėję pirmuosius savo vaikų raidos atsilikimo požymius, juos apima nežinia ir tuomet skubiai reikalingos diagnostinės paslaugos, vaiko raidos įvertinimas. Kitos savo vaiko raidos sutrikimo pobūdį ar sunkumą jau žino ir nori gauti specialistų komandos pagalbą vaikui, imtis specializuoto lavinimo, šeimai reikalinga nuolatinė, tęstinė, ilgalaikė paslauga. Visų šių paslaugų paklausa gerokai viršija pasiūlą - matydami daugybę sunerimusių tėvų dėl savo vaiko raidos, ėmėmės tai spręsti.
Gydytojos psichiatrės teigimu, laiku pastebėjus vaiko raidos vėlavimą, pritaikius vaikui reikalingą paslaugų spektrą, galima pasiekti, kad raida toliau vystytųsi ir vaiko adaptacija gerėtų maksimaliai pagal individualias vaiko galimybes. Labiausiai norisi, kad ateitų darželinukų, ikimokyklinukų šeimos, kai dar tik pastebima atsiliekanti raida, arba tuomet, kai tėvai, stebėdami vaiko vystymąsi, patiria abejonių. Tai yra laikas, kada yra įmanoma pati ankstyviausia intervencija ir pagalba, siekiant padėti vaikui vystytis geriausiai, kaip tik leidžia jo psichinės bei fizinės galimybės. Vaikų ir paauglių psichiatrė ragina kreiptis tėvus, kurie pastebi nesivystančius vaiko kalbinius bei kalbos supratimo gebėjimus, pavyzdžiui, dvimetis taria daug mažiau prasmingų žodžių nei bendraamžiai ar jų netaria visai, atrodo, jog vaikas nesupranta prašymų, jų nevykdo. Gydytoja mini ir sunkiai koncentruojamą dėmesį - vaikui sunku susitelkti į vieną veiklą, ją tęsti ar ją užbaigti.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie motyvaciją
Šioms trūkstamoms kompleksinėms paslaugoms teikti „Asmens sveikatos klinika“ subūrė didelę specialistų komandą, bendradarbiaudama su projekto partneriais - Palaimintojo J. Matulaičio socialiniu centru ir Vilniaus „Atgajos“ individualius poreikius ugdančia mokykla. Šią komandą sudaro gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, vaikų psichologas, logoterapeutas, specialusis pedagogas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, ABA terapeutas, slaugytojas, socialinis darbuotojas. Ilgainiui, atsiradus poreikiui, bus bendradarbiaujama ir su kitais specialistais, pavyzdžiui, vaikų ligų gydytojais, muzikos, dailės ar šokio-judesio terapeutais, kaniterapeutu.
Sukurtas kompleksinės tęstinės pagalbos modelis raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimos nariams apima tris raidos sutrikimų turinčio vaiko ištyrimo ir gydymo etapus. Antruoju etapu vaikui individualiai sudaroma programa, parenkami reikalingiausi specialistai ir yra taikomas tęstinis palaikomasis ilgalaikis konsultavimas bei individualūs ar grupiniai specialistų užsiėmimai. Trečiuoju etapu vykdoma ugdomoji bendruomeninė veikla, siekiant atskleisti raidos sutrikimų turinčių vaikų gebėjimus, lavinant bendravimo įgūdžius, sudarant sąlygas turiningam laisvalaikiui bei dalyvavimui vietos bendruomenės ir visuomenės gyvenime.
Mokyklos Psichologo Veikla
Mokyklos psichologo veikla yra itin svarbi moksleivių gerovei ir sėkmingam ugdymuisi. Tai pagrindinė mokyklos psichologo veiklos kryptis. Konsultacijų metu aptariami, nustatomi ir sprendžiami moksleivių ar su vaiko ugdymu susiję tėvų (ar globėjų), mokytojų sunkumai, pristatomos bei aptariamos rekomendacijos. Mokyklos psichologė dirba pagal psichologinio palaikymo/lydėjimo modelį, kur psichologinė pagalba ir tikslai siejami su ugdymo praktika, tačiau dėmesio centre yra vaikas. Pagal šį modelį psichologo veikla siejama su socialine, šeimos ir pedagogine sistema, kurioje vaikas realiai egzistuoja. Tačiau psichologas aktyviai nekoreguoja vaiko aplinkos.
Konsultuojant vyresniųjų klasių moksleivius, su vaiko mąstymu, emocijomis, elgesiu yra dirbama ne darant specifinius psichologinius poveikius, o bendraujant su vaiku ir sudarant jam sąlygas pasirinkti atitinkamą problemos sprendimo būdą. Konsultavimo proceso metu vaikas išmoksta sąmoningai rinktis, konstruktyviai spręsti neišvengiamus konfliktus, įsisavinti individualiai reikšmingus ir svarbius pažinimo, bendravimo, savęs supratimo metodus bei produktyviai prisitaikyti prie mokyklos ir tėvų reikalavimų. Pradinių klasių moksleivių psichologinė ugdomoji - korekcinė veikla vyksta piešimo, žaidimo, lipdymo sesijų metu. Saugioje ir priimančioje aplinkoje aptariami vaikui svarbūs klausimai, svarstomos pasirinkimų ir prisitaikymo alternatyvos.
Konsultacijų metu visa paaiškėjusi informacija apie konsultuojamų asmenų gyvenimą ar sunkumus, saugoma kaip psichologo profesinė paslaptis ir atskleidžiama tretiems asmenims tik sutikus klientui (jei klientas vaikas, tai sutikus ir jo tėvams) ir užtikrinant, kad informacijos atskleidimas nepakenks konsultuojamajam. Tačiau, jei konsultacijų metu išaiškėja, kad konsultuojamas asmuo savo veiksmais kels grėsmę savo ar kitų gyvybei, kad moksleivis yra suaugusiųjų smurto, seksualinio išnaudojimo ir kitų nusikalstamų veiksmų auka, konfidencialumo ribos gali būti išplėstos ir psichologas apie tai informuoja atitinkamus asmenis bei institucijas.
Taip pat skaitykite: Harmoningo asmens formavimas
Psichologinis įvertinimas atliekamas tik moksleiviams, siekiant nustatyti vaiko intelektinės brandos stipriąsias sritis, ugdymosi ar bendravimo sunkumų prielaidas, įvertinant specialiojo ugdymo poreikius (prieš nukreipiant į Vilniaus Pedagoginę-psichologinę tarnybą). Vaiko specialieji ir bendrieji gebėjimai gavus tėvų (ar globėjų) sutikimą tyrinėjami tiek, kiek tai atitinka mokymo - auklėjimo veiklos logiką ir realų poreikį. Psichologinio įvertinimo išvados, apjungtos su informacija, gauta iš tėvų, mokytojų ir paties psichologo stebėjimo, padeda numatyti tiesioginio poveikio būdus siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaiko raidai ir sėkmingam mokymuisi.
Psichologinis švietimas apima mokinių, tėvų, mokytojų švietimą vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais. Klasės valandėlių ar organizuotų užklasinės veiklos užsiėmimų metu moksleiviai supažindinami su efektyviais bendravimo, konstruktyviais konfliktų ir problemų sprendimo būdais, įvairiais streso įveikimo metodais.
Probleminis Interneto Naudojimas
Probleminiam interneto naudojimui tampant vis opesne problema visame pasaulyje, įgūdžių atpažinti probleminį interneto naudojimą vis dar stinga ne tik visuomenėje, bet ir tarp specialistų. Tačiau netrukus šeimos gydytojo klausimas, kaip mes ar mūsų vaikai naudojasi internetu, turi tapti norma: būtent tai rekomenduoja mokslininkų parengta ugdomoji medžiaga specialistams. Interneto naudojimas yra neatsiejamas nuo šiuolaikinio gyvenimo, tačiau tam tikrai daliai žmonių jis tampa probleminiu ir trikdo tiek fizinį, tiek socialinį funkcionavimą.
Probleminiu interneto naudojimas tampa tada, kai veikla internete (dažniausiai: socialinių tinklų tikrinimas, naršymas, žaidimai, lošimas, pornografijos žiūrėjimas, apsipirkinėjimas) pasireiškia kaip nevaldomas įprotis, trikdantis svarbias asmens gyvenimo sritis - sveikatą, santykius, mokslus, darbą. Tai elgesio priklausomybės - santykinai nauja ir kuo toliau, tuo labiau aktuali problema. Ji ypač aktuali jaunimo tarpe. Pasaulio sveikatos organizacija elgesio priklausomybes neseniai naujoje klasifikacijoje priskyrė prie priklausomybių, ko anksčiau nebuvo.
Pastebėti probleminį interneto naudojimą (PIN) kuo anksčiau gali šeimos gydytojai, atkreipdami dėmesį į interneto naudojimo įpročius eilinių sveikatos patikrinimų metu ar tada, kai sudėtinga rasti prastos savijautos nusiskundimų priežastis - įvairūs neaiškios kilmės negalavimai gali turėti sąsajų su probleminio interneto naudojimo aspektais. Moksliniai tyrimai rodo, kad kone kas dešimtas žmogus pasaulyje gali susidurti su probleminiu interneto naudojimu. Tai rimta psichinės sveikatos problema visame pasaulyje. Problemą didina tai, kad skaudžių pasekmių paprastai randasi ne tik paties PIN patiriančio asmens gyvenimui, bet ir jo šeimai bei aplinkiniams.
tags: #naujausias #ugdymo #psichologija #numeris