Depresija - tai rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus emocijas, mąstymą ir elgesį. Tai daugiau nei tiesiog liūdesio jausmas - depresija gali trukdyti kasdienei veiklai, darbui, socialiniam gyvenimui ir netgi fizinei sveikatai. Efektyvus šios ligos gydymas yra būtinas, siekiant kuo greičiau pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę.
Depresijos sindromo apibrėžimas ir paplitimas
Tam tikras tarpusavyje susijusių simptomų rinkinys medicininėje terminologijoje vadinamas sindromu. Simptomų rinkinys, kuriam būdinga prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas, energijos stoka, sunkumas susikaupti veiklai, savęs nuvertinimo, beprasmybės mintys, miego, apetito sutrikimai, įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių kūniškos priežasties neparodo išsamūs medicininiai tyrimai bei kiti simptomai, ir sudaro depresijos sindromą. Yra keli depresinio sindromo tipai, o juos sukeliančios priežastys gali būti įvairios.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija užima 12-ą vietą tarp ligų, atimančių sveiko gyvenimo metus. Išsivysčiusiuose regionuose depresija pakyla į dešimtą vietą, aplenkdama net kai kurias vėžio formas.
Dažniausi depresijos sindromo tipai
Pagal tai, kaip išsivysto depresijos sindromas, galima būtų išskirti tris pagrindinius depresijos tipus - „perdegimo“ depresija, „apsileidimo“ depresija ir endogeninė-biologinė depresija. Klinikinėje praktikoje kiekvienas depresijos sindromo atvejis dažniausiai turi visų trijų tipų elementų.
- „Perdegimo“ depresija: Šią depresiją sąlygoja konfliktas tarp žmogaus troškimų ir galimybių. Pernelyg intensyvus psichikos energijos koncentravimas ties neįveikiamomis ar nesibaigiančiomis kliūtimis pamažu, kelių metų bėgyje išsekina biologinius ir psichologinius žmogaus resursus. Šių medžiagų trūkumas emocijas reguliuojančiuose galvos smegenų centruose ir sukelia įvairius depresinio „rinkinio“ simptomus.
- „Apsileidimo“ (akedinė) depresija: Šis depresijos tipas pasireiškia, kai žmogus sąmoningai pasirenka „pasiduoti likimui“, nesirūpina savo intelektu ir tikisi, kad problemas išspręs kažkas kitas. Veikiant pagal tokį modelį žmogus palaipsniui praranda motyvaciją, galiausiai pabudęs ryte nebegali pasakyti, kodėl jis prabudo iš miego ir kas šioje būtent dienoje gali suteikti gyvenimo skonio.
- Endogeninė-biologinė depresija: Šiam tipui svarbesni vidiniai biologiniai veiksniai - biologiškai determinuoti biocheminių procesų sutrikimai galvos smegenyse. Endogeninei depresijai būdingas genetinis polinkis, ankstyva sindromo pradžia (paauglystėje) bei pasitaikantis depresinio sindromo „apsivertimas“ į priešingą būklę, kada nuotaika be aiškios išorinės priežasties tampa ypač pakili (ši priešinga depresiniam sindromui būklė vadinama manijos sindromu). Sunkesniais atvejais endogeninę-biologinę depresiją gali lydėti kiti, ne nuotaikos sferos simptomai - ypač stipri vidinė įtampa, kalbos nuoseklumo sutrikimai, realybės neatitinkantys įsitikinimai. Tokia endogeninė-biologinė depresija vadinama psichozine.
Įžanga į depresinį sindromą - nerimo būsenos
Labai dažnai, ypač prieš išsivystant perdegimo tipo depresijos sindromui, žmogui pasireiškia įvairios nerimo būsenos - nuolatinė bloga nuojauta, epizodiniai stipraus nerimo priepuoliai (t.y. panikos atakos), įkyrios baimės (t.y. fobijos), įkyrios mintys ir apmąstymai (t.y. obsesijos). Užsitęsęs nerimas lyg „sudegina“ straipsnyje paminėtų neuromediatorių atsargas galvos smegenų neuronuose ir taip paskatina depresinio sindromo išsivystymą. Kita dažnai pasitaikanti išeitis - nerimo „konvertavimas“ į kūniškus simptomus, kurių priežasties nerodo išsamūs medicininiai tyrimai. Tai gali būti, pvz., širdies plakimasis, dusulio pojūtis, „kamuolio gerklėje“ pojūtis, dažnas „varinėjimas‘“ į tualetą, galvos svaigimas, galvos skausmai. Šie simptomai vadinami psichosomatiniais. Nuolatinio nerimo būseną, kuri vėliau gali pereiti į depresinį sindromą dabartinu laikmečiu ypač dažnai paskatina perfekcionistiniai asmenybės bruožai: nuolatinis savęs lyginimas su kitais, kitų žmonių laikymas „geresniais“ už save, perdėti reikalavimai sau, „tobulumo“ siekimas. Asmenybės perfekcionizmui taip pat yra būdingas darbų atidėliojimas kitai dienai, esą, kitą dieną „būsiu efektyvesnis“ ir pan.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Depresijos sindromo priežastys
Depresijos sindromo priežastis galima apibendrinti tokiu vienu sakiniu: tai yra sutrikimas + apsileidimas + apsėdimas. Kiekvieno individualaus depresijos sindromo atveju dalyvauja visi trys paminėti mechanizmai.
- Sutrikimas: Tai apima medicininius-psichiatrinius (biocheminių procesų sutrikimai galvos smegenyse) ir psichologinius (asmenybės bruožų patologija) sutrikimus.
- Apsileidimas: Tai sąmoningas žmogaus apsisprendimas nesipriešinti kasdienėms ydoms, neveiklumui, neišmanymui. Kaip yra rankų higiena, kūno higiena, dantų higiena, namų higiena - lygiai taip pat egzistuoja ir sielos higiena.
- Apsėdimas: Dvasinės sferos sutrikimai apimtų pernelyg stiprų žmogaus prisirišimą prie materialių ir laikinų dalykų, kurie pagal Gamtos dėsnius galiausiai neišvengiamai pavirs „migla ir rūku“, išsiskaidydami į periodinės cheminių elementų lentelės elementus - anglį, azotą, deguonį, vandenilį, kalcį, geležį ir kt.
Pagalbos principai
Kadangi depresijos sindromo kilmė visada trejopa, tai ir gydymas turėtų būti trigubas. Į sutrikimo biocheminę dalį veikia gydymas psichotropiniais vaistais (t.y. farmakoterapija), o į asmenybės dalį - psichoterapija. Į apsileidimo bei apsėdimo dalis veikia sveika dienotvarkė, disciplinos ugdymas, psichologinė bei dvasinė higiena, dvasinės praktikos.
Farmakoterapija
Antidepresantų veikimą laiko skalės požiūriu galime palyginti su gerai žinomų vaistų, antibiotikų veikimu - šie vaistai veikia tol, kol jie yra žmogaus organizme. Po gydymo kurso vaistų veikimas baigiasi, todėl svarbu, kad vaistų veikimą palaipsniui perimtų natūralūs, vidiniai organizmo pajėgumai (jei tai yra įmanoma).
Psichoterapija
Psichologinių sutrikimų priežastims gydyti skirti psichoterapijos metodai. Pagrindiniai psichoterapiniai gydymo metodai yra šie: kognityvinė, arba kognityvinė-elgesio terapija (KET), psichodinaminė-psichoanalitinė terapija, egzistencinė-humanistinė terapija bei šeimų-porų psichoterapija. Kiekviena iš šių psichoterapijos krypčių turi savų ypatumų.
Naujos gydymo metodikos
Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS)
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrėja dr. Giedrė Valiulienė nagrinėjo, kaip prie veiksmingesnio sergančiųjų gydymo gali prisidėti neinvazyvaus smegenų stimuliavimo metodo - Transkranijinės magnetinės stimuliacijos (TMS) - taikymas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
TMS yra palyginti naujas metodas, psichiatrinių ligų gydymui Lietuvoje pradėtas taikyti tik 2009 m. Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad TMS terapija yra efektyvesnė pacientams, kurių organizme yra silpniau išreikšti uždegiminiai procesai. Tyrimas taip pat parodė, kad tam tikros ląstelių veiklą reguliuojančios molekulės - mažosios RNR, vadinamos mikroRNR (miRNR) - gali pasitarnauti kaip biožymenys, leidžiantys iš anksto įvertinti galimą TMS terapijos veiksmingumą gydant medikamentams atsparią depresiją.
Mokslininkė viliasi, kad tolimesni nustatytų biožymenų tyrimai, panaudojant ląstelių modelius, padės atskleisti TMS terapinio mechanizmo subtilumus ir leis ateityje pritaikyti personalizuotas kombinuotas terapijas, kurios sustiprins metodo efektyvumą ir padės pacientams įveikti sunkiausias depresijos formas.
Pakartotinė transkranijinė magnetinė stimuliacija (rTMS)
rTMS - tai neinvazinė neuromoduliacijos technika, naudojanti magnetinius impulsus specifinėms smegenų sritims stimuliuoti. Depresijos gydymui rTMS dažniausiai taikoma dorsolateralinei prefrontalinei žievei - smegenų sričiai, atsakingai už emocijų reguliavimą ir nuotaikos kontrolę.
Magnetiniai impulsai stimuliuoja arba slopina neuronų aktyvumą, padėdami atkurti natūralų smegenų veiklos balansą. Šis metodas ypač naudingas pacientams, kuriems tradiciniai gydymo metodai, tokie kaip vaistai ar psichoterapija, nepadėjo pasiekti teigiamų rezultatų.
rTMS terapija yra saugi, nesukelia skausmo ir nereikalauja anestezijos. Dažniausiai pacientai patiria pagerėjimą jau po kelių seansų, tačiau pilnas gydymo kursas gali užtrukti kelias savaites.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Akceleruota transkranijinė magnetinė stimuliacija (aTMS)
aTMS yra palyginti naujas metodas, leidžiantis sutrumpinti TMS terapijos trukmę iki kelių dienų, dažniau taikant seansus kiekvieną dieną. Po paskutinio seanso dvigubos grupės rodikliai ženkliai pagerėjo, lyginant su kitomis grupėmis. Tačiau beveik pusė dvigubos grupės pacientų patyrė vietinį skausmą impulsų poveikio vietose, palyginti su tik 9 % vienkartinėje grupėje.
Individualizuota medicina
Medikas J. C. Laprazas teigia, kad medicina, žmogų suskirsčiusi į atskiras dalis, priėjo aklavietę. Anot mediko, liga nėra koks atsitiktinumas, paskatintas vieno veiksnio: geno, viruso ar dar ko nors. Tai pirmiausia signalas, kad kažkas sutriko organizme. Kad pusiausvyros netekęs organizmas vėl ją atgautų, reikia suvokti, kaip veikia visi mechanizmai, valdantys organizmo funkcijas.
Sutrikęs hormoninės veiklos funkcionavimas yra pagrindinė ligų priežastis, nes būtent dėl šių sutrikimų dirgiklis turi galimybę pademonstruoti savo galią - nesvarbu, ar tai virusas, mikrobas, blogas genas, fermentų perteklius ar trūkumas. Taigi būtent iki ligos buvusi žmogaus organizmo sveikatos būsena leidžia suvokti įvairius būsimos ligos aspektus: lengva ar sunki bus liga, ji pasireikš viena ar kils ir kitokių negalavimų, kiek ji truks, ar pasiduos gydymui. Be to, toks paciento būklės įvertinimas ne tik leis geriau gydyti ligą, bet ir sukurs sąlygas prevencijai - dar prieš susergant organizme bus atskleistas pusiausvyros sutrikimas.
Kiti metodai
- Sveikas gyvenimo būdas: Reguliari fizinė veikla ir socialinė parama.
- Neuroplastiškumo skatinimas: Elektrokonvulsinė terapija, akių judesių terapija, klasikiniai psichedelikų naudojimo gydyti vaistams atspariai depresijai tyrimai, meditacija, kvepavimo pratimai, plūdrumo kapsulės, sąmoningo buvimo technikos, maudynės lediniame vandenyje.
Pogimdyminės depresijos gydymas
Pogimdyminė depresija tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia naujoms motinoms po gimdymo, paprastai per pirmuosius metus po gimdymo. Ši būklė gali pasireikšti užsitęsusiu didelio liūdesio, nerimo ir išsekimo laikotarpiu, kuris gali trukdyti atlikti kasdienes užduotis ir rūpintis naujagimiu.
Gydant pogimdyminę depresiją dažnai taikomas terapijos, vaistų ir šeimos bei draugų paramos derinys.
- Terapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) arba tarpasmeninė terapija (IPT).
- Vaistai: Dažniausiai vartojami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
- Paramos grupės: Prisijungimas prie paramos grupės gali suteikti emocinę pagalbą ir padrąsinimą iš kitų, kurie patyrė pogimdyminę depresiją.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Dėmesys sveikai mitybai, reguliariems fiziniams pratimams ir pakankamam miegui gali labai pakeisti bendrą savijautą.
- Hormonų terapija: Kai kurie tyrimai rodo, kad hormonų terapija gali būti naudinga.
2023 m. rugpjūčio 4 d. Maisto ir vaistų administracija (FDA) uždegė žalią šviesą „Zurzuvae“ (zuranolonui), novatoriškam geriamajam vaistui, skirtam pogimdyminei depresijai (PPD) gydyti. Klinikiniai tyrimai parodė, kad „Zurzuvae“ yra greitas ir veiksmingas PPD gydymo būdas.
Išvados
Depresija yra sudėtinga, bet gydoma būklė. Kombinuojant šiuolaikines neuromoduliacijos technologijas, tokias kaip rTMS, TMS, aTMS su psichoterapija, individualizuota medicina ir sveika gyvensena, galima pasiekti reikšmingą būklės pagerėjimą ir atkurti gyvenimo kokybę. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl ir gydymo metodas turėtų būti pritaikytas individualiai.