Šizofrenija yra sudėtingas psichikos sutrikimas, pasižymintis mąstymo, emocijų ir elgesio sutrikimais. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti nediferencijuotos šizofrenijos apibrėžimą, simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus.
Kas yra nediferencijuota šizofrenija?
Nediferencijuota šizofrenija yra šizofrenijos tipas, kuriam būdingi psichoziniai simptomai, tokie kaip haliucinacijos, kliedesiai ir dezorganizacija, tačiau neatitinka kitų konkrečių šizofrenijos potipių kriterijų. Ši liga paveikia įvairias smegenų struktūras, ypač tas, kurios atsakingos už emocijų reguliavimą, mąstymą ir socialinę sąveiką. Tyrimai rodo, kad asmenims, sergantiems nediferencijuota šizofrenija, gali būti pastebėti anomalijos smegenų struktūrose, tokiose kaip priekinė žievė ir amygdala, kurios dalyvauja emocijų apdorojime ir sprendimų priėmime.
Simptomai
Pagrindiniai nediferencijuotos šizofrenijos simptomai apima:
- Haliucinacijos: Klaidingi jutimo suvokimai, tokie kaip balsų girdėjimas ar vaizdų matymas, kurių nėra.
- Kliedesiai: Klaidingi įsitikinimai, kurie nepaiso realybės ir logikos. Tai gali būti persekiojimo, didybės ar keistos idėjos.
- Emocinis atitrūkimas: Sumažėjęs emocijų išraiškimas arba nesugebėjimas tinkamai reaguoti į emocines situacijas.
- Sunkumai mąstant ir organizuojant mintis: Mąstymo procesai gali būti dezorganizuoti, o mintys gali būti sunkiai suvaldomos arba išreiškiamos.
- Socialinė izoliacija: Atsiribojimas nuo socialinių kontaktų ir sunkumai palaikant santykius.
- Sunkumai suprasti realybę: Pasireiškia realybės suvokimo sutrikimai, kurie gali sukelti painiavą ir dezorientaciją.
Priežastys
Nediferencijuotos šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais, biologiniais ir aplinkos veiksniais.
- Genetiniai veiksniai: Gali padidinti riziką susirgti šia liga, ypač jei šeimoje jau buvo psichinių sutrikimų.
- Biologiniai veiksniai: Smegenų struktūrų anomalijos ir neurotransmiterių disbalansas gali prisidėti prie ligos vystymosi.
- Aplinkos veiksniai: Stresas, traumos ar infekcijos gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
Diagnostika
Nediferencijuota šizofrenija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir simptomų istorija. Gydytojas gali atlikti išsamų psichinį vertinimą, kuris apima pokalbį su pacientu ir jo šeima, kad būtų nustatyti simptomai ir jų trukmė. Taip pat gali būti naudojami įvairūs psichologiniai testai, siekiant išsiaiškinti paciento mąstymo ir emocijų būklę.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
Gydymas
Nediferencijuotos šizofrenijos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus.
- Antipsichoziniai vaistai: Padeda valdyti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai.
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija gali būti naudinga pacientams, siekiant geriau suprasti ir valdyti savo ligą.
- Socialinė parama: Įtraukiant šeimos narius ir draugus, gali būti suteikta emocinė parama ir pagalba kasdieniame gyvenime.
Šizofrenijos etiologijos teorijos
Šizofrenija serga maždaug 1 proc. gyventojų. Remiantis moksliniais duomenimis, šizofrenija yra polietiologinė liga. Nėra vieno pripažinto ir pakankamai pagrįsto šizofrenijos etiologijos mechanizmo.
Paveldimumas
Artimų giminaičių bei dvynių tyrimai parodo, kad paveldimumas turi didelę reikšmę. Jei šeimoje yra sergančių, rizika susirgti labai padidėja, o monozigotiniam dvyniui ji yra 47 proc. Tarp sch sergančių brolių ir seserų 2-8 proc., kai vienas iš tėvų serga sch- 12 proc., dizigotinio sergančiojo sch dvynio- 12-17 proc., kai abu tėvai serga sch- 40 proc. Paveldimumas nėra pagal tipišką Medelio dėsnį. Tai apsprendžia keletą genų (manoma, kad per kelis recesyvinius genus, kurių vienas apsprendžia pažeidžiamumą dėl ligos, o kitas paskatina pirmojo ekspresiją. Sch sergančiųjų šeimose dažnai būna sch, šizotipiniu sutrikimu sergančių asmenų, tiesa 60- 85 proc.
Neuromediatoriai
Sch išsivystymui svarbūs neuromediatoriai. Esant psichozėms išryškėja dop sistemos aktyvumas. Pomirtinis sch sirgusiųjų tyrimas parodo, kad bataliniuose ganglijuose bei limbinėje sistemoje yra didesnis D2 receptorių skaičius. Šiuo principu pagrįsti neuroleptikų kaip D2 blokerių gydomasis poveikis. Dopamino koncentracija galvos smegenyse yra taip pat nevienodas. Manoma, kad dopamino sumažėjimas galvos smegenų žievėje sukelia negatyvius simptomus, o jo padidėjimas požievyje- pozityvius simptomus. Taip pat svarbus NA, 5-HT, GASR rp. vaidmuo.
Dopaminerginė teorija
Šizofrenijoje yra sumažėjęs dopaminerginis aktyvumas mezokortikiniame kelyje (iš gumburo vetrotegmentalinių branduolių į smegenų žievę, daugiausiai- į prefrontalinę žievę, atsakingas už negatyvius simptomus) palyginti su norma. Tuo metu, kai kitame dopaminerginiame kelyje -mezolimbiniame (eina iš gumburo ventralinės tegmentalinių branduolių į limbinės sistemos nucleus acumbens, amygdala- atsakingas už pozityvią simptomatiką)-padidėjęs.
Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija
Smegenų struktūros pokyčiai
Ryškių galvos smegenų struktūr. pokyčių nebūna. Atsiradus KT bei BMR , pastebėta kad 10-50 proc. pacientų yra išsiplėtę šoniniai ir trečiasis skilveliai, o 10-35 proc. yra smegenų žievės atrofija. G.b. smegenėlių kirmino atrofija, limbinės sistemos atrofija, ypač migdolinių kūnų, hipokampo, bazalinių ganglijų.
Infekcinė teorija
Taikoma dėl sch sergančių gimimo sezoniškumo tendencijų. Amerikoje sch sergantys dažniau yra gimę nuo sausio iki balandžio, o pietų pusrutulyje- birželį- rugsėjį. Manoma, kad nėštumo I trimestre patiriamas didesnis sezoninis virusinių infekcijų pavojų, kas gal sutrikdyti vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymąsi. Manoma, kad lėtai veikiantys neurotropiniai virusai- esant paveldėtai rizikai susirgti, jie veikia kaip provokuojantis nepalankus aplinkos veiksnys. Žinoma, kad Herpes simplex virusas gali sukelti psichoze, labai panašias į Sch.
Nervų sistemos vystymosi sutrikimas
Sch sergantiems pacientams būdingi įvairūs funkciniai smegenų veiklos sutrikimai, neryški neurologinė simptomais (pvz. funkciniai kaktinės smegenų dalies veiklos sutrikimai). Tai rodytų, kad esant sunkiam paveldimumui ir papildomiems nepalankiems aplinkos veiksniams (infekcija, somatinės ir psichologinės traumos) sutrinka CNS vystymasis ir subtilių smegenų funkcijų struktūravimasis, pažeidžiamas smegenų neuroplastiškumas. Nėštumo ir gimdymo komplikacijos padidina riziką susirgti sch suaugus.
Psichologinės teorijos
Įvairios psichoterapijos mokyklos įvairiai aiškina sch priežastis. Psichoanalitikai teigia, kad pagrindinis sch defektas yra Ego dezorganizacija, dėl kurios sutrinka realybės suvokimas ir vidinių impulsų kontrolė. Paulis Federnas teigia, kad sch sergantis pacientas nesugeba atskirti savęs nuo objekto, naudoja intensyvius projekcijos mechanizmus. Manoma, kad sch prasideda paauglystėje, nes kaip tik tada nepakankamai susiformavęs ego susiduria su ypač dideliais išoriniais reikalavimais, būtinybę kontroliuoti vidinius impulsus ir nepriklausomybę ir nepajėgia su šiais naujais reikalavimais susidoroti.
Šiuolaikiniai neurofiziologiniai tyrimai
Anatominiai nenormalumai, surasti skirtingose smegenų srityse, siejasi su šizofrenijos teigiamais simptomais ir neigiamais simptomais. Pagal sudėtingų instrumentinių tyrimų parodymus rodančių gliukozės metabolizmo ir kraujotakos intensyvumo pakitimus, teigiami simptomai yra dažnai siejami su temporalinės skilties disfunkcija. Dezorganizuota kalba (kas atspindi dezorganizuotą mąstymą) siejami su nenormalumais smegenų srityse, susijusiose su kalbos reguliavimu. Neigiami ir kognityviniai simptomai, ypač susieti su valia ir planavimu, yra paprastai siejami su prefrontalinės skilties disfunkcija. Tai galbūt susiję su sumažėjusiu neuronų tankumu, ir gali būti labiau paplitę tarp pacientų, su teigiama paveldimumo anamneze.
Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje
Šizofrenijos klinikinės formos
Be katatoninės šizofrenijos, yra ir kitų šizofrenijos formų:
- Paranoidinė šizofrenija: Dominuoja kliedesiai ir haliucinacijos, ypač klausos.
- Hebefreninė šizofrenija: Būdingi afektiniai sutrikimai, dezorganizuotas mąstymas ir elgesys.
- Paprastoji šizofrenija: Pasireiškia palaipsniui progresuojančiais negatyviais simptomais be ryškių psichozinių epizodų.
- Rezidualinė šizofrenija: Būdingi lėtiniai negatyvūs simptomai po ūmaus psichozinio epizodo.
Šizofrenijos simptomai
Šizofrenijos simptomai skirstomi į pozityvius, negatyvius ir kognityvinius.
Pozityvūs simptomai
Tai simptomai, kurie atsiranda papildomai ir anksčiau asmeniui nebuvo būdingi. Tai haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys, neadekvatus afektas.
Negatyvūs simptomai
Tai susilpnėjusios arba išnykusios kai kurios funkcijos ir savybės: blankus afektas, abulija, apatija, anhedonija, nesugebėjimas prisižiūrėti, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas.
Kognityviniai simptomai
Tai atminties, dėmesio ir vykdomųjų funkcijų sutrikimai, kurie trukdo kasdieniam funkcionavimui.
tags: #nediferencijuota #sizofrenija #kas #tai