Įvadas
Neetiškas elgesys yra opi problema, aktuali įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant verslą, švietimą ir net kasdienius socialinius santykius. Šiame straipsnyje nagrinėsime neetiško elgesio sąvoką, apžvelgsime jo apraiškas ir pateiksime įžvalgas apie tai, kaip atpažinti, įveikti ir užkirsti jam kelią.
Neetiško Elgesio Samprata
Neetiškas elgesys apima veiksmus ar sprendimus, kurie pažeidžia nusistovėjusias moralės, teisingumo ir sąžiningumo normas. Tai gali būti sąmoningas ar nesąmoningas elgesys, kuris daro žalą asmenims, grupėms ar organizacijoms. Neetiškas elgesys gali pasireikšti įvairiomis formomis, pradedant nuo smulkių nusižengimų ir baigiant rimtais nusikaltimais.
Neetiškas Elgesys Darbe: Mobingas
Pastaraisiais metais Lietuvoje garsiai nuskambėjo mobingo tema, kuomet su šia problema susidūrę jauni medikai, neatlaikę įtampos, pasitraukė iš gyvenimo. Šie įvykiai įrodo, kad mobingas gali būti ne tik pavojingas, bet ir mirtinas reiškinys. Vis dėlto, realų jo paplitimą pamatuoti sudėtinga.
Mobingas - labai sudėtingas ir įvairialypis reiškinys. Kiekvienas atvejis yra individualus, ir nemažai žmonių, patiriančių mobingą, nelinkę apie tai kalbėti ar viešinti šią problemą. Daug darbuotojų tiesiog vis dar mano, kad neteisėtas ar neetiškas elgesys su jais yra norma. Nemažai darbuotojų bijo prarasti darbą, todėl jie taikstosi su patyčiomis, žeminimu, psichologiniu smurtu.
Mobingo apraiškų yra labai daug: nuo apkalbų, intrigų, ignoravimo iki neteisėtų reikalavimų atlikti nesutartus darbus ar spaudimą išeiti iš darbo savo noru, nors Darbo kodekso normos saugo darbuotojus nuo tokio spaudimo. Mobingas darbo santykiuose yra ne tik mūsų šalies bėda - visos šalys susiduria su šiuo reiškiniu. Tačiau tam, kad į šią problemą būtų laiku ir tinkamai reaguojama, pirmiausiai kiekvienas darbuotojas turėtų atpažinti, koks elgesys laikytinas mobingu.
Taip pat skaitykite: Sisteminės problemos švietime
Kiekvienas mes jaučiame, kada nekalti kolegų pajuokavimai ar nedidelės bendravimo klaidos peržengia ribas. Tikrai galime pajusti, kada tai tampa sistemingais, tyčia ir ilgą laiką daromais veiksmais. Nesunku atpažinti, kai kažkoks kolegų ar vadovų elgesys peržengia ribas. Pavyzdžiui, organizuojamas įmonės vakarėlis, o jūs į jį tyčia nekviečiami ar vadovas nuolatos primena, kad už vartų tūkstančiai laukiančių jūsų darbo vietos. Sakyčiau, bet kokį vadovų ar kolegų elgesį, peržengiantį teisines ir etines ribas, galima laikyti mobingu. Net reikalavimas sąžiningai vykdyti darbo sutartį, atlikti pareigas, laikytis darbo tvarkos taisyklių bei kitų vietinių teisės normų negali pažeisti teisės ir etikos nuostatų.
Ką Daryti Susidūrus su Mobingu?
Darbe atpažinus mobingo apraiškas, natūrali darbuotojo reakcija yra dvejopa - kentėti arba nekentėti. Nelengva patarti žmonėms kovoti, kai jiems gresia darbo vietos netekimas. Jei jau priimate sprendimą, kad gana, pakankamai prisikentėjau, yra kelios išeitys. Pirmiausia - pabandyti susitvarkyti su savo emocijomis, nes mobingas kerta būtent per savijautą, savigarbą, psichologinę sveikatą. Tam padės ir kolegos, ir draugai, ir psichologai, ir bet kas, su kuo galima pasikalbėti, pasitarti. Vėliau būtų gerai imti burti bendraminčių ratą, su kuriais galima pradėti nelengvą kovą už savivertę. Pradėti garsiai kalbėti, kad organizacijoje yra netinkamo elgesio apraiškų, ir konkrečiai įvardinti, kas yra blogai. Suprantu, kad tam reikia labai daug drąsos. Nemaža tikimybė, kad mobingas tik padidės. Bet jei pasiryžote, apsiginklavote atkaklumu ir kantrybe, galima laimėti.
Įveikti mobingą vienam be pagalbos - sudėtinga, todėl šioje situacijoje pagalbininkų galima rasti tiek organizacijos viduje, tiek išorėje. Yra pagalbininkų tiek organizacijos viduje - supratingi vadovai, profesinės sąjungos, darbo tarybos, savininkai, tiek išorėje - Valstybinė darbo inspekcija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, darbo ginčų komisijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, teisines konsultacijas teikiančios institucijos. Tikimybė, kad panašius dalykus patiriančių žmonių aplink yra ir daugiau - nemaža, o tai jau įkvepia vilties susiburti ir situaciją pakeisti.
Neigiamų Patirčių Fiksavimas
Mobingas gali reikštis ir priekabiavimu dėl asmens tapatybės požymių, tokių kaip lytis, amžius, tautybė, negalia ir kita. Priekabiavimą darbe galėtume apibrėžti kaip nepageidaujamą elgesį, kuriuo siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas, kuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Ši diskriminacijos forma gali būti išreiškiama žodžiu, raštu ar elgesiu.
Jei asmuo patiria tokį elgesį iš kolegų ar vadovų, tai gali būti signalas, kad jis susiduria su priekabiavimu dėl savo tapatybės. Tokiu atveju patartume pabandyti padaryti tokios situacijos garso ar vaizdo įrašą, išsaugoti užgaulias žinutes ar elektroninius laiškus, fiksuoti neigiamą patirtį raštu, pasitelkti liudininkus, kurie galėtų patvirtinti priekabiavimo faktą.
Taip pat skaitykite: Netinkamo elgesio prevencija
Kalbant apie reakcijas susidūrus su mobingu ir pagalbos paieškas, šiuo atveju yra svarbi ir kolegų reakcija. Jei jie jaučiasi saugūs, bendradarbiai galėtų žodžiu arba raštu įvardyti, kad toks elgesys su jų kolega yra nepriimtinas. Jei nukentėjęs asmuo jaučiasi pajėgus garsiai įvardyti, kad priekabiavimas jį žeidžia, siūlytume tai padaryti. Žinoma, jei darbovietėje priekabiavimas yra paplitęs ir toleruojamas, sureaguoti gali būti labai sudėtinga.
Apie patiriamą mobingą pirmiausia reikėtų informuoti vadovą. Jei jis nesiima jokių veiksmų tokio elgesio užkardymui arba mobingą vykdo pats vadovas, tuomet pirmiausia patariama kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Tais atvejais, kai asmuo susiduria su priekabiavimu dėl savo lyties, amžiaus, tautybės ir kitų tapatybės požymių, įtvirtintų Lygių galimybių įstatyme, tikslinga kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Prevencinės Priemonės Įmonėse
Poziciją mobingo problemos atžvilgiu išreiškia ir socialiai atsakingas verslas. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamuose Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose socialinę integraciją didinančios įmonės apdovanojimą pelniusi UAB „Rimi Lietuva“ kalba apie prevencines priemones tam, kad mobingo problemos pavyktų išvengti. Siekiant užkirsti mobingui kelią įmonės viduje, svarbiausi veiksniai: nuolatinis bendro organizacijos klimato stebėjimas ir dialogas su darbuotojais, galimybė darbuotojams konfidencialiai pranešti apie galimus mobingo atvejus ir vidiniai darbuotojai, turintys kompetencijų šioje srityje. Periodiškai vykdomi konfidencialūs darbuotojų tyrimai, kurie, esant mobingo atvejams, apie juos signalizuotų. Taip pat turima speciali konfidenciali linija, kur darbuotojai galėtų pranešti apie mobingo atvejus ne tik vadovybei, bet ir savininkams. Be to, vadovai nuolat susitinka su savo komandos nariais - šie susitikimai yra puikus įrankis pajusti temperatūrą komandos viduje. Iškilus mobingo situacijai, į pagalbą įsitrauktų ir vidiniai personalo valdymo partneriai, turintys žinių, kaip elgtis tokiais atvejais. Tačiau vieno, visiems atvejams tinkamo recepto, kaip elgtis, jei organizacija susidurtų su mobingo atveju, nėra. Vienu atveju gali pakakti perdėlioti atsakomybes, pakeisti komandas, kitu atveju - įsitraukti aukščiausiems vadovams ar išoriniams specialistams, turintiems konkrečiam atvejui reikalingų kompetencijų.
Neetiškas Elgesys Mokykloje
Viena svarbesnių pedagoginės veiklos problemų, kuriai skiriama nepakankamai dėmesio, yra vaikų netinkamas elgesys ir klasės valdymo būdai. Edukologai svarsto poveikio vaikams būdus, gilinasi į įvairius klasės valdymo metodus. Tuo tarpu kalbant apie kitą pedagoginės veiklos dalyvį - mokytoją - apsiribojama dalyko, psichologijos ir pedagogikos žinių suteikimu. Jeigu ir pasisukama į mokytojo asmenybę, tai tik dėl to, kad būtų pabrėžiamos jo asmenybės savybės, bendravimo įgūdžiai ir pan. Kadangi pedagoginė veikla neįsivaizduojama be mokinio ir mokytojo, kylančios vaikų netinkamo elgesio problemos turėtų atspindėti ir vieno, ir kito indėlį į susidariusią situaciją. Viena vertus, mokinio elgesys sukelia atitinkamą mokytojo reakciją ir suteikia jam progą pritaikyti įgytas psichologijos ir pedagogikos žinias. Kita vertus, mokytojo elgesys gali paskatinti netinkamą mokinio elgesį.
Individualioji psichologija, teigia, kad žmogus yra vientisa, nedaloma visuma. Kiekvienu savo poelgiu, veiksmu jis atskleidžia sau įprastą tikslų siekimo, sąveikos su kitais žmonėmis, darbo užduotimis būdą arba gyvenimo stilių. Be to, žmogus gimsta su paveldėtu nevisavertiškumo jausmu, kuris yra pagrindinė motyvuojanti jo veiklą jėga. Šis subjektyviai išgyvenamas jausmas yra universalus, natūralus, perteikia žmogaus prigimtį, skatina jį siekti pranašumo. Palyginti su kitomis gyvomis būtybėmis, žmogaus palikuonis ilgiausiai reikalauja globos ir rūpinimosi. Kaip tik šis nevisavertiškumo jausmas skatina žmogų tai kaip nors kompensuoti. Nevisavertiškumo kompensavimas gali būti adekvatus ir neadekvatus. Neadekvatus savo nevisavertiškumo kompensavimas - tai žmogaus siekimas įtvirtinti save kito sąskaita: kitų išnaudojimas, žeminimas, menkinimas, nepagarbus elgesys su jais, savo sąlygų jiems kėlimas, asmeninės valdžios ir galios demonstravimas. O tai neleidžia kitiems adekvačiai prisitaikyti. Šiuo požiūriu pedagogo profesija ypač palanki neadekvačiam nevisavertiškumo kompensavimo būdui. Neadekvačiai kompensuojantis nevisavertiškumą mokytojas gali sukelti mokinių nevisavertiškumą, o šie, siekdami jį kompensuoti, pradeda netinkamai elgtis - siekti dėmesio, valdžios, keršto, bejėgiškumo demonstravimo, atsisakyti atlikti užduotis, bendrauti. Be to, toks mokytojo elgesys ne tik skatina vaikų netinkamą elgesį, bet ir tampa neadekvataus nevisavertiškumo kompensavimo siektinu pavyzdžiu. Taigi daugeliu atvejų netinkamą mokinių elgesį gali stimuliuoti neadekvatus mokytojo nevisavertiškumo kompensavimo būdas.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos socialiniame darbe
Mokytojas, išgyvendamas savivertės menkumą, pats pradeda siekti netinkamo elgesio tikslų mokinių atžvilgiu. Apie pradedančią menkėti mokytojo savivertę byloja jo pastabos, reakcija į kiekvieną mokinio poelgį, kuris, pedagogo nuomone, neatitinka idealaus vaiko elgesio. Tai reiškia, kad mokytojas į savo savivertę įtraukia mokinių elgesį. Todėl toks elgesys ne padeda skleistis vaiko asmenybei, bet tik kelia mokytojo savivertę ir ją įtvirtina. Mokytojas mano, kad netinkamas mokinio elgesys, į kurį tuojau pat nereaguojama, atskleidžia jo, kaip pedagogo, nekompetentingumą. Jis pasijunta išgąsdintas, sutrikęs, kad kiti nepamatytų jo nesugebėjimo valdyti klasę. Jeigu mokytojui labai svarbu pasijusti geru mokytoju vien už pasakytas pastabas, klasėje būtinai atsiras mokinių, kurie pasijus reikšmingi jas gaudami. Mokytojas turėtų atskirti vaiko elgesį nuo savo savivaizdžio ir pasistengti sukurti bendradarbiavimu grindžiamus santykius su vaiku.
Gilesnį nevisavertiškumo jausmą atspindi netinkamas mokytojo elgesio tikslas - įtvirtinti savo autoritetą rodant savo asmeninę valdžią ir galią. Mokytojas mano, kad mokinį reikia “nusodinti“, “parodyti jam savo vietą“, “kas klasėje svarbiausias“ ir t. t. Toks mokytojas jaučia grėsmę savo autoritetui, išgyvena dėl jo žlugimo, pyksta. Aišku, kad klasėje visada atsiras mokinių, kuriems atrodys, kad mokytojo asmeninės valdžios siekimas pažeidžia jų savivertę, ir paskatins atsakomąją reakciją: įvelti mokytoją į ginčą, konfliktą stebint kitiems vaikams. Būtent žiūrovai, stebintys mokinio ir mokytojo dvikovą, padeda mokiniui pasijusti svarbiam ir reikšmingam. Šiuo atveju mokinys jaučiasi galįs elgtis kaip nori, o mokytojo elgesį varžo pedagoginis taktas. Tinkamiausia reakcija būtų valdyti situaciją, o ne mokinį ir, užuot stengusis įtvirtinti savo autoritetą bei eskalavus įtampą, ieškoti grakštesnės išeities. Pvz., mokiniui atsisakinėjant atlikti užduotis, galima ramiai, draugiškai paklausinėti apie filmus, TV naujienas ir pan., kol jis suvoks pastangų įvelti mokytoją į ginčą nevaisingumą. Reikia išsaugoti vaiko orumą, nesiekti, kad jis tik besąlygiškai, paklusniai vykdytų užduotis. Galima pripažinti mokinio jėgą, stiprumą parodant savo silpnumą, bejėgiškumą. Pvz., tiktų sakyti: “Aš esu bejėgis ir negaliu tavęs priversti daryti namų darbus, nevėluoti <…>“.
Mokytojas, dar labiau išgyvenantis savo nevisavertiškumą negu paminėtais atvejais, gali siekti atsilyginti mokiniams. Tokio mokytojo galvoje sukasi mintys: “Aš tiek tavimi rūpinuosi <…>“, “Tiek dėl tavęs stengiuosi <…>“, “Tiek darau <…>“ ir pan. Siekiantis atsilyginti mokytojas jaučiasi įžeistas, įskaudintas, kad vaikas nepaiso jo pastangų, neįvertina jo gerų ketinimų, rūpinimosi jo gerove, neatsiliepia į mokytojo siekį “atverti kelią į mokinio širdį“. Tokių jausmų veikiamas mokytojas gali užsisėsti - pernelyg dažnai klausinėti arba neklausinėti mokinio, kad šis neturėdamas pažymio patirtų mokytojo reikšmingumą. Visa tai jis daro sukantis galvoje vienai minčiai - nubausti mokinį už kėsinimąsi į mokytojo autoritetą ir įtvirtinti save.
Kraštutinį savivertės išsekimą patiria mokytojas, kuris siekia pasitraukti nuo problemiško mokinio palikdamas jį likimo valiai. Mokytojas, galvojantis: “Aš turbūt esu nevykėlis“, “Nemoku mokyti“, “Man niekas nesiseka“, - jaučiasi bejėgis, nusivylęs savimi, pasirinkta profesija. Šie jausmai verčia jį pasitraukti nuo mokinio, nebeieškoti kitokių mokymo, pedagoginio poveikio būdų. Mokinys išpildo mokytojo lūkestį - pasižymi bejėgiškumu, atsisako atlikti užduotis, nepriima mokytojo pagalbos, paaiškinimų. Taigi mokytojo išgyvenimai dėl savo menkėjančios savivertės stimuliuoja tokį mokinio elgesį, kuris padeda mokytojui įsitvirtinti, bet neskatina mokinio asmenybės, pažinimo sferos sklaidos, adekvačiai kompensuoti jo paties patiriamo nevisavertiškumo.
Mokytojas turėtų stebėti, ar savo elgesiu nestimuliuoja netinkamo mokinio elgesio, ir pasirinkti naujus elgesio tikslus. Adekvačiai kompensuodamas savo nevisavertiškumą, mokytojas siektų naujų įgūdžių, mokėjimų, teorinių žinių, kurias galėtų praktiškai taikyti savo profesinėje veikloje siekdamas mokinio asmenybės sklaidos, jo poreikių patenkinimo.
Etika ir Humoras: Ribų Klausimas
Viešojoje erdvėje kartais pasitaiko atvejų, kai humoras peržengia etikos ribas. Pavyzdžiui, M. Vaišnoro pasišaipymas iš N. Pareigytės savaip interpretuojant vieno žurnalo straipsnį sukėlė diskusijų bangą. Vieni teigė, kad tai buvo tiesiog juokai, o kiti - kad toks elgesys yra neetiškas ir žeminantis.
Svarbu atsiminti, kad humoras neturėtų žeisti, menkinti ar diskriminuoti žmonių. Net jei juokas atrodo nekaltas, jis gali turėti neigiamų pasekmių. Todėl būtina kritiškai vertinti humorą ir atsižvelgti į tai, kaip jis gali paveikti kitus.
Etika Versle: Moralės ir Pelnų Pusiausvyra
Versle etikos klausimai yra ypač svarbūs. Nors pagrindinis verslo tikslas yra pelnas, jis neturėtų būti siekiamas bet kokia kaina. Verslo įmonės turi laikytis moralės principų, gerbti klientus, darbuotojus ir partnerius.
Neetiškas elgesys versle gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Korupcija
- Kyšininkavimas
- Sukčiavimas
- Diskriminacija
- Aplinkos tarša
- Nesąžininga konkurencija
Toks elgesys ne tik kenkia įmonės reputacijai, bet ir gali turėti rimtų teisinių pasekmių. Todėl įmonės turėtų diegti etikos kodeksus, mokyti darbuotojus etikos principų ir skatinti skaidrumą.
"Toksiška" Darbo Vieta: Mitai ir Realybė
Beveik kiekvienoje įmonėje yra darbuotojas, kuris mano, kad jo darbo vieta yra „toksiška“. Žodis „toksiškas“ reiškia nuodingas. Ši sąvoka nepelnytai tapo bendriniu terminu, kuriuo apibūdinamos įvairios darbo problemos, pavyzdžiui, neetiškas, įžeidžiantis, diskriminacinis ir net neteisėtas elgesys. Taip pat tai gali būti kasdienės problemos, pavyzdžiui, ilgų darbo valandų kultūra ir perdegimas, arba paprasčiausi skundai dėl standartinės darbo vietos politikos. Žodis „toksiškas“ pradėtas vartoti ir kasdieniams nemalonumams darbe apibūdinti, jis dažnai vartojamas dramatiškai įvardyti situacijoms, kurios iš tikrųjų nėra „nuodingos“, tai veikiau neigiama patirtis su prastu vadovu. Terminas „toksiškas“ gali būti pagalbinė priemonė darbuotojams, kuriems yra lengviau griebtis neaiškios etiketės, nei prisiversti pasikalbėti su vadovu. Ekspertai sako, kad pernelyg dažnas šio žodžio vartojimas ir neteisingas priskyrimas gali sumenkinti ar net užmaskuoti tikrąsias problemas darbe.
Įtempta darbo aplinka gali paskatinti darbuotojus dalytis nusiskundimais darbovietėje, naudojant bendrą, savaime išsiplėtojantį terminą. Darbuotojai gali kalbėti apie darbo sąlygas, su kuriomis jie nebesutinka. Po pandemijos žmonės iš naujo įvertino, ką jiems reiškia darbas, ir suabejojo, ar tikrai verta ,,plėšytis“, laikytis nuolatinių terminų ir perdegti. Toksiška aplinka mes linkę žymėti chaotišką, įtemptą darbo atmosferą ir neprognozuojamą darbuotojų elgesį lygiai taip pat, kaip ir aplinką, kurioje vadovai susiduria su teisiniais ieškiniais dėl darbuotojų seksualinio priekabiavimo.
Konfliktai ir jų sprendimai yra svarbūs sėkmei, ypač konkurencingose pramonės šakose. Novatoriškos ir veržlios darbo vietos dažnai yra susijusios su kompromisais. Žmonės, atėję į darbą, turi pagrindinius lūkesčius: būti gerbiami ir neatstumti dėl savybių, nesusijusių su jų gebėjimais. Kai šie lūkesčiai pažeidžiami, yra sukeliama itin stipri neigiama reakcija - pažeidžiama psichologinė darbo sutartis. Susidurti su įprasta biurokratija darbe yra viena, bet visai kas kita, jei jus įžeidinėja, menkina ir negerbia kolegų akivaizdoje, jūs jaučiate stresą ir negalite to pamiršti darbo dienos pabaigoje.
Svarba Laikytis Etikos Normų
Būti kokybės ir patikimumo lyderiu taip pat reiškia laikytis atitinkamų elgesio normų ir aukštų moralės standartų. Organizacijos veikia profesionaliai, nepriklausomai, nešališkai ir etiškai. Draudžiama bet kokia forma siūlyti, dovanoti ar priimti kyšį, įskaitant kyšius už bet kokią sutarties mokėjimo dalį. Darbuotojai turės tinkamus gebėjimus ir bus kompetentingi atlikti savo darbą. Suvokiama socialinė atsakomybė už savo darbuotojus, žmones, bendruomenes ir aplinką, kurioje dirbama. Elgesio ir atitikties kodeksas pagrįstas tarptautinės gerai žinomų TIC bendrovių skėtinės organizacijos TIC tarybos atitikties sistemos reikalavimais. Siekiant užtikrinti savo Elgesio ir atitikties kodekso veiksmingumą, kasmet atliekamas nepriklausomas patikrinimas.