Psichologija - tai mokslas apie žmogaus elgesį ir psichikos procesus. Kasdienėje kalboje dažnai vartojame tokius posakius kaip: „jis geras psichologas“, kai, pvz., norime apibūdinti tą, kuris, kaip mums atrodo, gerai supranta žmones, moka sutarti su kitais. Stebime save, kitus, taigi susidarome tam tikrą nuomonę apie žmogų, jo jausmus, elgesį, mintis ir pan. Taigi turime gyvenimiškų, kasdieniškų psichologijos žinių. Šiame straipsnyje apžvelgsime mažiau žinomus psichologinius terminus, kurie gali padėti geriau suprasti save ir aplinkinius.
Istorinis psichologijos pagrindas
Psichologijos mokslo žinios kauptos ilgą laiką filosofijos sistemoje. Daug laiko psichologija įėjo į filosofiją kaip jos dalis. Mokslinė psichologija susiformavo XIX a. pabaigoje. Tuomet ėmė rastis pirmosios eksperimentinės psichologijos laboratorijos. Pirmoji - Leipcige (1879 m.). Jos steigėjas - V. Wundt.
W. Wundt programa
Wundt turėjo medicininį išsilavinimą, todėl gerai išmanė fiziologiją. Jis taip pat gerai išmanė filosofiją. Jis vienas pirmųjų profesionalių psichologų, kuris ėmėsi mokslinių psichologinių bandymų. Kartu su juo laboratorijoje dirbę mokslininkai vėliau ėmė kurti laboratorijas kitose vietose. Taigi, jei Wundt ėmėsi mokslinių psichologinių bandymų, jis turėjo apibrėžti to mokslo objektą. Wundt psichologijos objektas - sąmonė. Ją jis suprato kaip tiesioginį savo patyrimo žinojimą. Jau turime objektą, dabar reikia rasti metodą, kaip jį tirsime. Wundt tyrė sąmonės reiškinius introspekcijos arba savistabos metodu. Tyrėjas turi tirti save. Jis būtinai turi būti profesionalus psichologas, kad žinotų, kaip save stebėti ir tai, ką savo sąmonėje pastebi, aprašyti. Taigi, stebėtojai buvo treniruojami stebėti savo sąmonę. Psichologas turi ne tik nustatyti savo išgyvenimus, bet ir juos specialiais terminais apibūdinti. Tačiau gan greitai jo tyrimų programa imta kritikuoti.
J. Watson ir bihevioristinės idėjos
J. Watson 1913 m. išspausdina straipsnį, kuriame įtvirtina bihevioristines idėjas. Mokslininkai ėmė teigti, jog geriau tirti žmogaus elgesį, kurį vienodai mato visi. Juk pagrindinis reikalavimas moksliniams tyrimams - objektyvumas. Vadinasi, jei psichologija nori būti mokslas, ji turi tirti elgesį, kurį sudaro išorinės, visiems matomos reakcijos. Metodas - eksperimentas. Atliekami tyrimai su gyvūnais, stebimas gyvūnų elgesys, elgesio mokymosi mechanizmai ir bandoma kai kuriuos principus perkelti nagrinėjant žmogaus elgesį. Elgesys - reakcija į esantį aplinkos poveikį. Tą aplinką galima vadinti stimulu, o elgesį - reakcija į stimulą (S-R). Manė, kad bihevioristinė psichologija gali tapti taikomąja psichologijos šaka. Juk stimulus galima kontroliuoti, vadinasi, iš kūdikio galime išauginti ką norime. Reikia pastebėti, kad vidinių psichikos reiškinių bihevioristai neneigė, tačiau nelaikė jų mokslo dalyku ir netyrinėjo. Yra nemažai dalykų, kurių išoriškai nepastebėsi. Tai - vaizduotė, atmintis, mąstymas. Todėl Watsonas net siūlė šių terminų iš viso atsisakyti. Vietoj „mąstymas“, pvz., naudoti „problemų sprendimas“, vietoj „atmintis“ - „išmokimas“. Bihevioristinė programa buvo daug kritikuojama už savo dirbtinumą, požiūrį į žmogų kaip į mechanizmą. Ignoruojami dvasiniai dalykai, kurie svarbūs žmogui ir įtakoja elgesį: valia, atsakomybė, laisvė rinktis. Tačiau neatimamas indėlis į psichologiją - noras viską tiksliai išmatuoti, aprašyti ir sisteminti.
S. Freud ir psichoanalizė
Tuo pačiu metu kaip ir psichoanalizė atsirado ir kitokia Wundt programos kritikos kryptis. S. Freud - ryškiausias šios krypties atstovas. Jis teigia, jog psichika yra daug sudėtingesnė nei sąmonė. Šalia sąmoningos psichikos egzistuoja ir nesąmoninga. Pastaroji yra pati svarbiausia. Nesąmoningi reiškiniai sudaro 90% psichikos. Taigi ir jo tyrimų programa buvo susijusi su nesąmoningų reiškinių analize. Freud savo praktiką pradėjo kaip medikas. Daugiausia jis dirbo su žmonėmis, kuriems būdingi ryškūs fiziniai negalavimai (pralyžius, epilepsija), tačiau lyg ir nerandama medicininių priežasčių negaluoti. Tad Freud iškėlė mintį, jog šių negalavimų priežastis - psichinė, kurios pats žmogus sąmoningai nesuvokia. Stiprūs psichiniai išgyvenimai gali būti ligų priežastis, taigi, jei juos pavyktų vėl iškelti į sąmoningą lygį, būtų galima ligą išgydyti. Žmogus išstumia iš sąmonės tam tikrus prieštaringus įsitikinimus, norus, jausmus, ketinimus. Ypač didelę reikšmę skyrė seksualiniam potraukiui. Nesąmoningame lygyje jie sukelia įtampą, kuri yra priežastis ligai kilti. Freud rinkdamas duomenis savo hipotezėms paremti, sukūrė teoriją apie psichikos struktūrą. Savo gydymo sistemą Freud vadino psichoanalize. Vėliau savo idėjas ėmė taikyti ir sveikiems žmonėms. Pagrindiniai tyrimų metodai: laisvas pasakojimas, asociacijos, sapnų analizė, ankstyvi vaikystės prisiminimai. Taigi, ginče su Wundt, Freud teigė, kad sąmonė, žinoma, egzistuoja, bet ji nereguliuoja žmogaus elgesio. Tai daro pasąmonė, todėl psichologams ji ir yra svarbiausia.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Kognityvinė kryptis
Bihevioristų programa daliai psichologų atrodė ribota, psichologijos objektas - labai siauras. Buvo pastebėta, kad žmogaus elgesį apsprendžia didele dalimi žinios, o joms iki tol psichologijoje nebuvo skiriama dėmesio ar skiriama labai mažai. Taigi atsiranda kognityvinė kryptis (cognition - pažinimas), kurios atstovai domisi, kaip žmogus įgyja žinias, kaip jas kaupia, išsaugo, organizuoja, kaip naudoja veikloje. Žinios - informacija iš aplinkos, kurią psichika perdirba, saugo ir naudoja. Iš čia kyla žmogaus psichikos palyginimas su kompiuteriu, naudojami psichikai aprašyti tokie terminai kaip įvestis, išvestis (input, output). Buvo bandoma programuoti dirbtinį intelektą. Tačiau iš esmės jie dirba panašiai kaip ir bihevioristai - naudoja panašius tyrimo metodus - atlieka eksperimentus (matuoja reakcijos laiką, pvz.). Skirtumas tik tas, kad tiria reiškinius, kurių bihevioristai netyrė.
Humanistinė psichologija
Save vadino „Trečiąja jėga“. T. y. psichologijos kryptimi tarp psichoanalizės ir biheviorizmo. Rogers, R. May. Anot humanistų, tiek psichoanalizė, tiek biheviorizmas dehumanizuoja žmogų. Be to, skaido žmogų į dalis - tiria ne visumą, bet tam tikrus jo gyvenimo elementus - tik išorines tam tikras elgesio reakcijas, pvz. Paskelbia, kad psichologija turi nagrinėti žmogų kaip visumą, vientisą reiškinį. Psichologija turi spręsti tokius žmogaus gyvenimo klausimus kaip kančia, meilė, gyvenimo prasmė, skirti didesnį dėmesį asmenybei. Labai svarbu žmogaus individualumas, jo subjektyvus patyrimas. pasaulį jo akimis. Vadina save optimistais, žmogų laikančiais turinčiu galių augti, tobulėti, realizuoti save gyvenime.
Šiandieninė psichologija
Šiandieninė psichologija - istoriškai susiformavusių krypčių visuma. Tos kryptys dabar jau smarkiai pakitę, nebėra ryškių ginčų tarp skirtingų krypčių atstovų. Bandoma derinti įvairius požiūrius į žmogų, jį tirti visapusiškai. PSICHOLOGIJA - TAI MOKSLAS APIE ŽMOGAUS ELGESĮ IR PSICHIKOS PROCESUS (SUVOKIMĄ, MĄSTYMĄ, JAUSMUS, ĮVAIRIUS ASMENINIUS IŠGYVENIMUS, KURIE ELGESYJE TIESIOGIAI NEPASIREIŠKIA). Psichologija yra mokslinė ir taikomoji (kaip profesija).
Psichologiniai metodai
Psichologijoje naudojami įvairūs metodai žmogaus elgesiui ir psichikai tirti.
Stebėjimas
Žmogaus išorinio elgesio fiksavimas. Tikslingas tam tikro reiškinio suvokimas, nereikalaujantis kištis į stebimą reiškinį.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Apklausa
- Raštu (anketos, klausimynai).
- Žodžiu (interviu: struktūruoti/pusiau struktūruoti/nestruktūruoti).
Testavimas
Testas - standartizuotos užduotys, pagal kurių atlikimo rezultatus nustatomas individo psichikos funkcijų, savybių lygis ir būklė.
- Patikimumas: ar pakartojus tyrimą gautume tokius pat rezultatus.
- Jautrumas: ar mano metodas gali išaiškinti minimalius mane dominančio reiškinio pokyčius.
Psichologinių tyrimų strategijos
Psichologijoje naudojamos įvairios tyrimų strategijos.
Aprašomoji strategija
Tyrėjas nori daugiau sužinoti apie jį dominantį reiškinį (sudedamąsias dalis, struktūrą), detaliai tą reiškinį aprašyti.
Koreliacinė strategija
Tyrėjas nori rasti ryšį tarp tam tikrų stebimų dalykų.
Eksperimentas
Tai metodas, kuris leidžia nustatyti priežasties-pasekmės ryšius. Dar atliekami taip vadinamieji kvazieksperimentai, kai tyrėjas dėl tam tikrų etikos sumetimų ar šiaip natūralių gyvenimo aplinkybių negali manipuliuoti tam tikromis sąlygomis, tačiau nori daryti išvadas apie priežastis ir pasekmes. Taip pat psichologijoje dar atliekami ir lyginamieji tyrimai. Jie kai kada labai primena koreliacinius, o kai kada - eksperimentinius.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Psichologijos etikos principai
Psichologijoje svarbu laikytis etikos principų.
- Nepakenkti.
- Anonimiškumas.
Biologiniai psichikos pagrindai
Jau nuo seno mąstytojai narplioja klausimą, kaip biologija lemia mūsų psichiką ir elgesį. Nuo seno sprendžiami klausimai, ar kūnas ir siela yra viena, ar skirtingi dalykai, kaip jie gali egzistuoti kartu. Materialus psichikos pagrindas - nervų sistema. Tai yra elektrocheminė komunikacijos sistema, kuri įgalina mus mąstyti, jausti ir veikti.
Nervų sistema
Centrinė nervų sistema
- Galvos smegenys.
- Nugaros smegenys.
Periferinė nervų sistema.
b) Autonominė tvarko liaukas ir vidaus organų raumenis. Dažniausiai ji veikia savarankiškai (autonomiškai) ir taip reguliuoja vidaus organų veiklą (širdies plakimą, virškinimą, liaukų veiklą).
- Simpatinė NS parengia mus gintis - priverčia greičiau plakti širdį, sulėtina virškinimą, padidina gliukozės kiekį kraujyje, išplečia arterijas, sustiprina prakaitavimą ar kitaip parengia veikti.
- Parasimpatinė NS ima veikti priešingai.
Neuronai
- Aksonai.
- Dendritai.
Informacija nervų sistema keliauja per trijų rūšių neuronus.
- Juntamieji („įėjimo“) neuronai siunčia informaciją iš kūno audinių ir jutimo organų į nugaros ir galvos smegenis, kurios ją apdoroja.
- Apdorojant šią informaciją, dalyvauja ir kitą neuronų rūšis - įterptiniai neuronai (tarpiniai), kurių yra nugaros ir galvos smegenyse.
- Dviejų neuronų jungtis vadinama sinapse, o tarpelis - sinapsiniu plyšiu. Nervinis (elektrinis) impulsas pereina šį plyšį. Perduodančio neurono aksono galas (terminalė) išskiria į sinapsinį plyšį chemines medžiagas - neuromediatorius, kurie sąveikauja su priimančio impulsus neurono membrana.
Smegenų žievė
- Galinės (didžiosios) (atlieka informacijos apdorojimą, analizuoja ir jungia informaciją su anksčiau turėta, atsakingos už mąstymą, kalbą, atmintį (protinę veiklą).
Tam tikra žievės sritis atlieka specialias funkcijas.
- Judinamoji žievė. Nuo jos priklauso kūno judesiai.
- Juntamoji žievė. Į ją ateina informacija iš kūno, odos ir judančių kūno dalių.
- Asociacinės sritys. Jas sudaro neuronai, kurie susiję vienas su kitais ar juntamaisiais ir judinamaisiais neuronais. Daugiausia pažinimo tyrimų yra atlikę kognityvinės psichologijos atstovai. Jie ir padiktavo požiūrį į pažinimą kaip tam tikros informacijos priėmimą, perdirbimą, naudojimą, įgalinantį kažkokios reakcijos davimą, orientaciją aplinkoje.
Jutimai ir suvokimas
JUTIMAS - TAI PROCESAS, KAI MŪSŲ RECEPTORIAI IR NERVŲ SISTEMA FIZIŠKAI PATEIKIA IŠORINĘ APLINKĄ. Jutimai - žinių apie išorės pasaulį bei savo organizmą šaltinis. Jutimų sistemos dėka organizmai gauna informaciją, kurios reikia, norint veikti ir išlikti. Mus nuolat veikia daugybė išorinio pasaulio dirgiklių. Fizinės aplinkos objektai skleidžia arba atspindi energiją. Mūsų jutimo organai aptinka šią energiją ir paverčia ją nerviniais signalais, kuriuos mūsų smegenys tvarko ir įprasmina kaip sąmoningus patyrimus. Taip kilę suvokiniai veikia mūsų reakcijas, o jos savo ruožtu gali tikslinti suvokinius. Iš esmės jutimas ir suvokimas yra vienas nepertraukiamas procesas. SUVOKIMAS - PSICHINĖS INFORMACIJOS TVARKYMAS IR ĮPRASMINIMAS. Mūsų protas, dalyvaujant patirčiai, lūkesčiams ir kitiems aukštesnio lygio veiksmams, sukuria tai, ką mes matome ar girdime. Tačiau, skiriant nuo jutimo, apie suvokimą kalbame kaip apie įsisąmoninimą. Jutimas yra pagrindas suvokimui, bet sąmoningai mes aptinkame tik tai, kas jau įprasminta, t. y. suvokta. sakome, kad matome mėlyną spalvą. Suvokimas prasideda ten, kur pasibaigia jutimas (kaip suvokimo fiziologinis pagrindas). Informaciją mūsų organizmas gauna iš įvarių šaltinių. Skirtingus poveikius registruoja skirtingi jutimo organai (tai akivaizdu), pirminę informaciją jie siunčia tam tikrais specifiniais nerviniais keliais į tam tikrą konkrečią smegenų žievės zoną. Sensorinės sistemos įėjime yra receptoriai - NS elementai, kurie atlieka fizinio poveikio energijos transformaciją į elektrinio signalo energiją. Skirtingos sensorinės sistemos turi savo receptorius, kurie yra specifinėje organizmo vietoje ir prisitaikę registruoti tam tikros rūšies poveikius (pvz., šviesą).
Jutimų klasifikacija
Jutimų gali būti priskaičiuota gana daug.
- Interocepciniai (vidinių būsenų).
- Propriocepciniai. Receptoriai raumenyse.
- Eksterocepciniai (išorinio poveikio). Receptoriai kūno paviršiuje ar arti jo - regos, klausos, odos (lytos, temperatūros, skausmo), uoslės, skonio. XIX a. pabaigoje atsirado psichologijos šaka, kurios atstovai siekė išmatuoti jutimus, nustatyti ryšį tarp stimulo ir jutimo. Tai - psichofizika.
Jautrumas ir adaptacija
Jautrumas. Čia kaip ir įvairūs prietaisai, mūsų jutimo organai pasižymi tam tikru jautrumu - registruoja silpnesnius arba tik stipresnius signalus. Jautrumą nusako jutimo slenksčiai.
- Absoliutus. Mažiausias dirgiklis, galintis sukelti adekvatų (susijusį su veikiančiu mūsų jutimo organus dirgikliu) pojūtį vadinamas absoliučiuoju slenksčiu. Tai mažiausias dirginimas, kurio reikia konkrečiam dirgikliui aptikti. Paprastai jis išmatuojamas, registruojant dirginimą, kuriam esant, žmogus aptinka dirgiklį 50% atvejų. Tai yra fizikinis dydis, susijęs su išorinio dirgiklio stiprumu arba energija. Šis dydis yra atvirkščiai proporcingas jautriui - kuo didesnis slenkstis, tuo mažesnis jautrumas. Nustatyta, kad mūsų sugebėjimas aptikti signalus labai priklauso nuo psichikos būsenos - patyrimo, lūkesčių, motyvacijos, nuovargio. Pvz., pavargę naujagimio tėvai išgirsta menką kūdikio kniurktelėjimą, o stipresnių garsų, kurie tuo metu nesvarbūs, negirdi. Dirgikliai, kurie yra ikislenkstiniai, vadinami subsensoriniais.
- Santykinis. Mažiausias dirgiklio pokytis, sukeliantis pojūčių pokyčius, vadinamas santykiniu slenksčiu. Mažiausias 2 dirgiklių skirtumas, kurį 50% atvejų asmuo gali aptikti. Skirtumo slenkstis didėja, stiprėjant dirgikliams.
Adaptacija. Tai mažėjantis jautrumas nekintantiems dirgikliams. Kai dirginimas yra nuolatinis, mūsų nervinės ląstelės pradeda rečiau reaguoti. Pvz., įėjus į neseniai išdažytą kambarį, jaučiame dažų kvapą, tačiau pabuvę jame 15 min, jo nebeužuodžiame.
Suvokimo dėsniai
Kaip jau minėjome, suvokimas jau leidžia atpažinti prasmingus objektus ar įvykius. Tai yra dėsniai nusakantys, kaip atskiri jutimai virsta suvokiniais. Kitaip tariant, kaip iš atskirų fragmentų, detalių, spalvų, linijų ir pan. mes suvokiame visumą, atpažįstame daiktus. Kaip girdime ne tonų ir ritmų derinius, o melodiją.
- Figūra ir fonas. Suvokdami mes išskiriame vieną objektą, vadinamąją figūrą iš jį supančios aplinkos (fono). Pvz., kai minioje pastebime žmogų - jis tampa figūra, o kiti aplinkui esantys - fonu.
Kancerofobija ir hipochondrija
Nerimauti dėl sveikatos yra normalu, tačiau jei šis nerimas lydi nuolat, sutrikdo įprastą gyvenimą, tai gali reikšti psichikos sutrikimą. Yra žmonių, kurie pernelyg jaudinasi dėl sveikatos ir sureikšmina bet kokį negalavimą. Hipochondrija - liguista būsena, kai žmogus įtaria, jog serga sunkia liga. Kancerofobija - baimė susirgti vėžiu. Ją galima atpažinti, jei žmogus ieško vis naujų ligos simptomų, nuolat tikrinasi sveikatą. Jei žmogus yra įsitikinęs, kad gydytojai jo tinkamai neištiria, jei jis netiki tyrimų rezultatais, kurie patvirtina, kad ligos nėra. Tokie žmonės pasižymi dirglumu, dažnai būna pikti.
Perdegimas
Nuovargis ir stresas yra pažįstami kone kiekvienam žmogui. Tačiau ar tai jau perdegimas? Jei ne, kada tai gali virsti į perdegimą ir kokie ženklai gali leisti jį pastebėti? Ką daryti atpažinus, jog tai - perdegimas? Kalbant apie darbinio perdegimo skirtumą nuo nuovargio ar patiriamo streso, pirmiausia svarbu apsibrėžti, kas vis dėlto yra tas perdegimas. Taigi, perdegimas yra ilgalaikio emocinio, fizinio ir psichologinio išsekimo rezultatas. Ir šis rezultatas dažniausiai kyla dėl didelio, nuolatinio ir ilgalaikio streso darbe. Perdegimas neatsiranda iš karto.
Perdegimo požymiai
Pirmasis požymis - emocinis išsekimas. Kuomet žmogus jaučia emocinį nuovargį, jam sunku atlaikyti emociškai kylančius reikalavimus iš išorės ir vidaus. Antrasis - atsirandantis ciniškas požiūris. Perdegimo metu žmonės dažnai tampa pakankamai skeptiški, ciniški savo darbo atžvilgiu arba atsiranda disociacija. Disociacija yra psichologinis terminas. Kai žmogus patiria disociaciją, tai jausmas, tarsi jo kūnas yra čia, o jis tai, kas vyksta aplinkoje, tarsi mato per stiklą, per tokį atsiskyrimą, filtrą. Trečiasis - mažėjantis efektyvumas ir produktyvumas. Ir kuo tai skiriasi nuo nuovargio? Kai esame pavargę, mums gali užtekti savaitgalio ar savaitės atostogų, kad mes tiesiog atsitrauktume, pailsėtume ir galėtume vėl grįžti prie savo darbų. Perdegimo atveju savaitgalio ar savaitės atostogų jau neužtenka. Taip pat, dažniausiai po perdegimo žmogui reikia gerokai daugiau laiko atsistatyti.
Kaip užsiimti perdegimo prevencija
Užsiimti prevencija. Pirma, tuo, ką darote dabar - plėsti savo žinias, kad suprastumėte, kas iš tikrųjų yra tas perdegimas ir galėtumėte atpažinti pavojaus signalus. Taip pat rūpintis savo darbo ir poilsio balanso režimu. Tačiau gali kilti klausimas, kas tas balansas? Balansas kiekviename yra skirtingas. Ir aš pati netikiu tuo išsireiškimu “8 valandos miegui, 8 darbui ir 8 laisvalaikiui”. Man atrodo, šių dienų kasdienybėje tai yra pakankamai sudėtingai pasiekiama, nors kai kuriems ta formulė veikia. Mes turime tokią nuolat kintančią aplinką, kur kartais tenka padirbti ilgesnes valandas bei yra darbo sezoniškumas. Tie sezonai ar periodai gali būti intensyvesni. Dar svarbu stebėti, kad mūsų gyvenimas nebūtų vien tik apie darbą, nes jeigu gyvenime pradedame savo dėmesį skirti tik jam, tikėtina, kad perdegimo rizika bus gerokai didesnė. Taip pat reikia rūpintis savo fizine bei emocine sveikata. Nepamiršti šventojo trejeto - miego, maisto ir sporto. Tai padeda mums išlaikyti savo energingumą ir resursus. Reikia palaikyti ir socialinius kontaktus bei atkreipti dėmesį, jei mūsų aplinka pradeda dažniau sakyti, kad galbūt per daug dirbame, per mažai dėmesio ir laiko skiriame kitoms veikloms. Dažniausiai, kai mes kalbame apie tai, kad kažkas yra negerai, mums svarbu atkreipti dėmesį į atsirandančius pokyčius. Ir neretai ne iš karto pastebime tam tikrus simptomus, nes atrodo, kad tai yra stresas. O stresas yra normalu, nes visi jį patiriame.
Perdegimo simptomai
Atsirandančius pokyčius galime stebėti trijuose lygmenyse. Fiziniai simptomai gali būti nuolatinis nuovargis, net ir po atostogų. Gali būti sunku išsimiegoti, atsirasti miego sutrikimai, galvos ar raumenų skausmai, nusilpusi imuninė sistema, kai tik išsigydę ir vėl susergame. Emociniai simptomai gali būti jau mano minėtas ciniškumas, atsitraukimas, šalia perdegimo labai dažnai yra einantis beviltiškumo jausmas, padidėjęs dirglumas, jautrumas, depresiškos nuotaikos, energijos ir motyvacijos nebuvimas, liūdesys, padidėjęs verksmingumas. Ir galiausiai, elgesio pokyčiai, kai mažėja mūsų produktyvumas, gebėjimas išlaikyti dėmesį, koncentraciją. Patiriant perdegimą, neretai norisi atsiriboti nuo socialinių kontaktų, nes tiesiog nebėra resursų bendrauti su kitais žmonėmis.
Kaip pastebėti perdegimą kituose
Labiausiai kreipkime dėmesį į tuos kolegas, kurie yra itin motyvuoti, norintys daug daryti, įrodyti, atliekantys užduotis labai gerai, dirbantys viršvalandžius. Pradėkime nuo čia, nes tai yra pirmasis žingsnis į perdegimą. Tai žmonės, kurie siekia save parodyti, yra labai atsidavę darbui, ignoruoja tam tikrus savo poreikius. Nepaisant to, kad mes kolegų tarpe tokius bendradarbius mėgstame, nes jie gali atlikti daug ir gerai bei būti įkvėpimu kitiems, būtent tokie žmonės dažniausiai ir patiria perdegimą. Vėliau galima stebėti kitus simptomus, kurie rodo pokytį, neretai atsirandantį ir kolektyve. Pavyzdžiui, žmogus gali įsivelti į konfliktines situacijas, nes nebeturi resursų kitaip atreaguoti. Tokiu atveju galima įvardinti kolegai, jog matome jo pokyčius, galima pasakyti, jog atrodo, kad jis neišsimiegojęs, netekęs svorio ar įvardyti kitą pastebimą pokytį. Taip pat paminėti, kad mums rūpi, kas vyksta ir galima apie tai pasikalbėti. Aišku, jei esame pasiruošę būti kartu. Žmogus gali sureaguoti labai gynybiškai, gali informacijos nepriimti, negirdėti. Tai yra normalu, tad reikėtų nepriimti reakcijų asmeniškai, nekaltinti savęs, o tiesiog priimti, kad perdegę žmonės neturi resursų empatiškai atreaguoti. Ir nepaisant to, kad reakcija gali būti gynybiška, nereiškia, kad žmogus mūsų neišgirdo. Tenka tiesiog priimti, kad tai yra kitas žmogus su savo problemomis ir ne visada mes turime tiek galios už jį kažką išspręsti. Tačiau kitam žmogui yra labai svarbu jausti, kad jis kažkam rūpi, jog kažkas pastebi ir parodo, kad gali būti erdve, kuri išklausys ar padės rasti pagalbą. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kolegas, bet ir į vadovus. Šie žmonės yra vieni iš dažniausiai patiriančių perdegimus ir jiems taip pat yra reikalinga pagalba. Todėl pats vadovas, nesvarbu, kad turi šią vadovo rolę, turėtų nepamiršti pasirūpinti savimi. Čia kaip ir lėktuve - nelaimės atveju pirmiausia turime pasirūpinti savimi, užsidėti kaukę sau, tam, kad galėtume pasirūpinti kitais.
Perdegimo įtaka darbo rezultatams
Perdegimas daro didelę įtaką darbo rezultatams. Nors iš pradžių gali atrodyti priešingai - daugelis žmonių, kurie patiria perdegimą, kurį laiką gali atrodyti labai darbštūs, produktyvūs, tačiau ilgainiui pats perdegimas lemia besikeičiančius rezultatus darbe. Pirmiausia, keičiasi žmogaus produktyvumas ir kūrybiškumas, žmogus tampa vis mažiau efektyvus, ir užduotys, kurios anksčiau atrodė pakankamai lengvos, greitai atliekamos, pradeda užimti gerokai daugiau laiko. Žmogus gali pradėti dirbti mechaniškai, kai nebekyla naujų idėjų, nebejaučiamas entuziazmas, ieškant naujų, kūrybiškų sprendimų. Darbai gali tapti šabloniški, mažiau inovatyvūs. Pavyzdžiui, marketingo specialistas, kuris anksčiau pateikdavo idėjas naujoms kampanijoms, patirdamas perdegimą gali vis mažiau ir mažiau siūlyti išskirtinį turinį, nes tam tiesiog nebėra energijos. Taip pat keičiasi ir santykis su kolegomis bei kolektyvu. Kadangi perdegimas veikia žmogaus emocinę būseną, atsiranda ciniškumas, irzlumas, noras atsiriboti, vengti kontakto su kolegomis ar net įsivelti į konfliktus. Perdegimas daro neigiamą įtaką pačiam kolektyvui, darbo atmosferai, kuomet sunku bendradarbiauti, vykdyti kolektyvines užduotis.
#
tags: #negirdeti #psichologiniai #terminai