Žmogaus asmenybė - tai sudėtingas ir daugiabriaunis darinys, kurį bando perprasti įvairios psichologijos kryptys. Vienas iš būdų pažvelgti į asmenybę - tai struktūrinis modelis, kuris apibrėžia pagrindinius asmenybės komponentus ir jų sąveiką. Šiame straipsnyje aptarsime asmenybės struktūros schemą, remiantis įvairiomis teorijomis ir praktiniais pavyzdžiais, kad būtų galima geriau suprasti save ir kitus.
Kaip yra pasakęs vokiečių rašytojas Johanas Volfgangas Gėtė „Žmogus negali gyventi atsiskyręs, jam reikia bendrauti.“
Įvadas į Asmenybės Struktūrą
Asmenybės struktūra apibrėžiama kaip stabilios asmenybės charakteristikos, tokios kaip reagavimo būdas, įpročiai, bruožai ar tipai. Įvairios asmenybės teorijos gali naudoti skirtingus struktūrinius aprašymus, tačiau visos jos siekia aprašyti, kaip organizuoti šie struktūriniai vienetai ir kaip jie įtakoja žmogaus elgesį.
Psichologija - mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Iš esmės jos pagrindinis objektas yra žmogaus psichika arba elgesys. Viena iš psichologijos sričių yra asmenybės psichologija. Šiai sričiai priskiriamos tos psichologinės teorijos, kurios nagrinėja žmogų kaip visumą. Būtent tuo asmenybės teorijos skiriasi nuo kitų psichologijos sričių, kurios apsiriboja tik tam tikrais žmogaus psichikos ar elgesio aspektų tyrimais. Tad asmenybės teorija yra ta teorija, kuri bando paaiškinti daugiau ar mažiau visus psichikos ar elgesio fenomenus (kurie, kaip atrodo jos autoriui, turi esminio reikšmingumo žmogaus egzistavimui).
Pagrindinės Asmenybės Struktūros Teorijos
Psichoanalitinė Teorija: Id, Ego ir Superego
Psichoanalizė, kaip psichologijos kryptis, gyvuoja jau daugiau nei šimtmetį, o jos ištakos siekia XIX-XX a. sandūrą. Nors per tą laiką ji gerokai pasikeitė ir atsirado naujų šakų, visos jos remiasi Sigmundo Freudo sukurta teorija. Svarbu suprasti pagrindinius psichoanalizės principus, tokius kaip Id, Ego ir Superego, norint suvokti šios teorijos esmę ir jos raidą.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Standartinėje Froido interpretacijoje, asmenybę sudaro trys dalys ir jų tarpusavio sąveika: id, ego ir superego. Kiekviena šių sistemų turi savo funkcijas, savybes, dalis, veikimo principus, psichologinius mechanizmus ir dinamiką. Tarpusavyje jos yra artimai ir intensyviai susijusios, ir iš tikrųjų yra sunku, jei net neįmanoma, išskirti jų poveikį bei jo jėgą žmogaus elgesiui atskirai.
- Id (tai) yra psichikos dalis, kuri yra paveldima gimstant. Tai itin subjektyvus ir uždaras psichinis pasaulis, nepripažįstantis objektyvios realybės. Į id sudėtį įeina ir biologinės žmogaus elgesį motyvuojančios jėgos - instinktai. Dėl glaudžios savo sąveikos su biologiniais kūno procesais, ši asmenybės dalis yra psichinės energijos rezervuaras. Id netoleruoja energijos augimo, kuris patiriamas kaip nemaloni įtampa. Įtampai sumažinti (išvengti skausmo ir gauti malonumo) id gali išnaudoti refleksyvius veiksmus (reflex action) ir pirminius procesus (primary process).
- Ego (aš) yra asmenybės sistema, kuri bando patenkinti organizmo poreikius per sąveiką su objektyvia realybe. Ego veikia pagal realybės principą, kuris reikalauja atidėti įtampos atpalaidavimą iki tol, kol bus atrastas objektas, kuris tiks poreikio patenkinimui. Ego galima prilyginti vykdomajai asmenybės valdžiai, nes būtent jis reguliuoja visus žmogaus veiksmus, atrenka aplinkos objektus ir nusprendžia, koks instinktas ir kaip, bus patenkintas. Tai darydamas, ego turi suderinti ir integruoti dažnai vienas kitam prieštaraujančius id, superego ir išorinio pasaulio reikalavimus.
- Superego (aukščiau nei aš) yra vėliausiai organizmo vystymosi eigoje išsivystanti sistema. Iš esmės tai vaiko prisiimtos tradicinės vertybės ir visuomenės idealai, taip kaip jie yra interpretuojami jo tėvų. Jų priėmimą užtikrina bausmių ir apdovanojimų sistema, taikoma vaikui. Tad superego - asmenybės moralioji dalis, kuri atstovauja tai, kas idealu, labiau nei tai, kas realu ir labiau siekia tobulumo, nei realių tikslų.
Ši teorija teigia, kad asmenybės dinamiką sudaro būdai, kaip yra paskirstoma ir išnaudojama energija tarp trijų sistemų. Energijos kiekis yra ribotas, tad visos sistemos varžosi tarpusavyje.
Mituzo Tipų Teorija: Biopsichologinis Požiūris
Sveiki atvykę į naujos kartos asmenybės psichologijos - Mituzo Tipų Teorijos (sutrumpintai MTT) puslapį. Tipų teorija leis jums geriau suprasti save pačius ir aplinkinius žmones. Teorijos pagalba gebėsite lengvai orientuotis visuomenėje ir suprasti įvairaus psichologinio elgesio šaknis.
Skirtingai negu tradicinės asmenybės psichologijos teorijos MTT asmenybės tipus skiria remiantis tvirtu pagrindu - žmogaus smegenimis. MTT susitelkia ties asmenybės priežastimi ir ne ties pasekme. „Pasekmė“ yra individuali asmenybė, kurią kiekvienas žmogaus susiformuoja savo asmeninių patirčių metu. „Priežastis“ yra biologinės struktūros, kurios įgalina tiek skirtingų asmenybės ir intelekto išraiškų.
Tipas (iš senovės graikų kalbos τυποσ (tipas)) yra psichologinis asmenybės tipas, kuris yra pagrįstas smegenų struktūra. Tipas yra tiesiogiai susijęs su žmogaus genotipu. Žmogaus genotipas apibrėžia nekintančią „bazinę“ genetinę organizmo sandarą, į kurią įeina kertinė skeleto sandara, kaukolės forma, smegenų proporcinė struktūra bei kita nefenotipinė paveldima genetinė informacija. Buvo atrasta, kad šiuo metu pasaulyje egzistuoja 7 skirtingi žmogaus genotipai. Šie genotipai atsirado evoliucijos eigoje teigiamų mutacijų būdu.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Kaip jau paminėta, žmogaus genotipas yra tiesiogiai susijęs su tipu. Žmogaus genotipas susideda iš dviejų lyčių. Egzistuoja 7 vyriškos lyties ir 5 moteriškos lyties tipai. Taip nutiko, nes kai kurių tipų smegenys nėra pritaikytos moters lyčiai, todėl du likę moterų genotipų variantai evoliucijos buvo kompensuoti kitų tipų smegenimis. To pasekoje voltero genotipo moteriškoji lytis turi Linkolno tipo smegenis ir darvino genotipo moteriškoji lytis turi Platono tipo smegenis. Tuo tarpu ramzio, bronsono, nortono, linkolno ir platono genotipai turi tiek vyriškus tiek moteriškus atitinkamų asmenybės tipų variantus.
Kiekvienas konkretaus asmenybės tipo indvididas nesvarbu kokiai šaliai, visuomenei ar rasei priklausytų, visuomet demonstruoja tuos pačius esminius tipo elgsenos dėsningumus. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, bronsono tipo vyras iš Afrikos turi tuos pačius esminius psichologinius dėsningumus ir intelektinį potencialą kaip bronsono tipo vyras iš Europos. Tipo paveldėjimas yra pagrįstas žmogaus genotipo paveldėjimo pagrindu. Kiekvienas individas paveldi žmogaus genotipą iš savo tėvų.
Karl Rogerso Teorija: Savasties Koncepcija
Karlas Rodžersas atsisakė jam neįdomios psichologijos teorijos ir plėtojo savo 19-os teiginių „terapijos, asmenybės ir tarpasmeninių santykių teoriją” kurią pristatė 1951 m.
Ši teorija pagal savo pobūdį yra iš esmės fenomenologinė, ir savasties sąvoką vartoja kaip paaiškinamąjį konstruktą. Galutiniu asmenybės raidos tikslu ji laiko esminį kongruentiškumą tarp fenomenologinio patyrimo lauko ir abstrakčios savasties struktūros. Tokia situacija, jei būtų įmanoma ją pasiekti, išvaduotų nuo vidinės įtampos ir nerimo bei nuo galimos įtampos; ji apimtų maksimaliai realistiškai orientuotą prisitaikymą; ji reikštų įtvirtintą individualią vertybių sistemą, kuri būtų daug kuo panaši į bet kurio kito, taip pat gerai prisitaikiusio, žmonių rasės atstovo vertybių sistemą.
Asmenybės Vystymosi Stadijos
Asmenybės raidą lemia žmogaus genetinių, biologinių, fizinių ir socialinių aplinkos sąlygų sąveika. Pirmasis, kuris pabrėžė suaugusiojo vystymąsi buvo K.Jungas. Pagal jį, gyvenimas susideda iš 2 dalių, kurias skiria gyvenimo vidurys( apie 40-uosius metus). Pirmojoje daly formuojasi išorinis “ aš “, kai siekiama pritapti prie išorinio pasaulio. Vėliau saugusiojo vystymasi nagrinėjo E.Erikson, D.J.Levinson, E.R.Gold ir kiti autoriai.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Žmogus per savo gyvenimą pereina universalias, visai žmonijai būdingas raidos stadijas, pagal epigenetinį principą( kai asmenybė vystosi laiptelių principu, pereidama iš stadijos į stadiją).Asmenybės vystymosi kryptį ir tęstinumą palaiko visuomenė. Būdas, kuriuo sprendžiami stadijos uždaviniai priklauso nuo kultūrinės aplinkos. Vystymosi planas yra įgimtas ir kiekviena raidos stadija turi savo laiką. Pilnavertė asmenybė formuojasi tik pereidama vieną po kitos visas stadijas. Kiekviena stadija turi savo krizę, t.y. kiekvienoje stadijoje turi būti iišspręsti tam tikri socialiniai uždaviniai. Krizė- tai laikotarpis, kai žmogus tampa labiau pažeidžiamas vienų ar kitų psichosocialinių nesklandumų. Kiekviena krizė, jei ji sėkmingai įveikiama, sustiprina bręstančią asmenybę, padidina jos galią.
Erik Erikson išskyrė 8 psichosocialines raidos stadijas:
1st. KŪDIKYSTĖ. Kūdikiui aplinka ir žmogus gali pasirodyti kaip tenkinantys jo poreikius ( teikiantys saugumą, globą), tačiau aplinka gali pasirodyti nesaugi.2st. ANKSTYVOJI VAIKYSTĖ. 1-3 m. Mokosi pasirūpinti savimi: valgyti, vaikščioti ir kalbėti. Jei jis sugeba savo kontroliuoti, jis instinktyviai išlaiko jausmą, pats save valdo ir junta savo autonomiją.3st. VIDURINIOJI VAIKYSTĖ. 3-6 m. Vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir atlieka suaugusieji.4st. PRADINĖS MOKYKLOS AMŽIUS. 6-12m. Vaikas kai kuriuos dalykus turi galėti padaryti gerai.5 st. PAAUGLYSTĖ. 12-19m. Paaugliui kyla daugybė klausimų, kuriais jis mėgina išsiaiškinti, kas jis yra ir kkoks turėtų būti jo vaidmuo visuomenėje. Nesugebėjimas suprasti, kas jis yra, t.y.6st. ANKSTYVOJI BRANDA. 20-25m.7st. BRANDA. 26-64m. Atsinaujinimas susijęs su kūrybiškumu. Produktyvumu ir noru vadovauti naujai kartai.8st. SENATVĖ. 65 iki mirties. Žmogus atsigręžia atgal, įvertina savo gyvenimo kelią.
Kiti svarbūs aspektai
Transakcijos
Mokyme „Transakcinės analizės taikymas bendravime“ kalbama apie tai, kas yra transakcinė analizė, kaip ja remiantis galima išmokti bendrauti ir kodėl kyla problemos viename ar kitame komunikacijos su kitu žmogumi etape. Lektorius Juris Belte pateikia tris asmenybės ego būsenas ir apžvelgia, kiekvienai iš jų yra būdinga bei kokios galimos jų tarpusavio sąveikos.
Nagrinėjami klausimai:
- Koks yra Eriko Berne asmenybės struktūros modelis?
- Kokios yra asmenybės ego būsenos ir kas jas sąlygoja?
- Kodėl ne visada reikia kitam žmogui siūlyti savo pagalbą?
- Pagal kokį parametrą galima spręsti, kad žmogus yra suaugusiojo būsenoje?
- Kada žmogui reikalinga vaiko būsena?
- Kokios yra skirtingų asmenybių naudojamos frazės?
- Kas yra lygiagrečios vieno lygmens ir daugiapakopės asmenybių transakcijos?
- Ką vadiname kryžminėmis transakcijomis?
- Ką daryti, kad Jūsų nepaveiktų kitų žmonių manipuliacijos?
- Kaip galima prisiderinti prie partnerio?
- Kokia yra klasikinė konflikto schema?
Kartmano trikampis
Kartmano trikampis - tai socialinis modelis, kuris aprašo disfunkcinius santykius, kuriuose žmonės nuolat keičiasi vaidmenimis: auka, gelbėtojas ir persekiotojas. Svarbu atpažinti šį trikampį ir iš jo išeiti, kad būtų galima kurti sveikesnius santykius.
Psichologinis Aikido
Psichologinis Aikido - tai bendravimo technika, kuri leidžia neutralizuoti agresiją ir manipuliacijas, išlaikant ramybę ir pagarbą. Ši technika remiasi Aikido principais, kurie yra pagrįsti energijos valdymu ir nukreipimu.
Praktinis Asmenybės Struktūros Taikymas
Asmenybės struktūros schemos supratimas gali būti naudingas įvairiose gyvenimo srityse:
- Savęs pažinimas: Padeda geriau suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, motyvus ir elgesio priežastis.
- Bendravimas: Leidžia efektyviau bendrauti su kitais žmonėmis, atsižvelgiant į jų asmenybės ypatumus.
- Konfliktų sprendimas: Padeda suprasti konfliktų priežastis ir rasti konstruktyvius sprendimus.
- Asmeninis augimas: Skatina asmeninį augimą ir tobulėjimą, padedant įsisąmoninti savo potencialą.
Tyrimo Strategijos ir Metodai
Asmenybės psichologijoje naudojamos įvairios tyrimo strategijos ir metodai:
- Stebėjimo strategija: Tai tyrimų programa, kurios tikslas aprašyti reiškinį ar jo eigą, parodyti tam tikrų faktų pasiskirstymą. Dažniausiai atliekamas kasdieninio gyvenimo sąlygose (natūralus stebėjimas).
- Apklausa: Tai duomenų rinkimas tiriamajam žodžiu ar raštu atsakant į pateiktus klausimus. Raštu - anketos, klausimynai, žodžiu - pokalbis, interviu.
- Testavimas.
Raymond J. Corsini ir Danny Wedding išskyrė keturis duomenų tipus, naudojamus asmenybės tyrimuose:
- L- duomenys. Tai gyvenimo užrašai.
- O- stebėjimo duomenys. Tai įvairi informacija, gaunama iš kompetentingų stebėtojų( tėvų, mokytojų, draugų). Žmogus stebimas ir vertinamas. Šie duomenys dažniausiai gaunami asmeninių savybių vertinimo pavidalu.
- T - testavimo duomenys.
- S- savęs vertinimas. Tai informacija, suteikta tiriamojo apie save. Šie duomenys gaunami klausimų ir atsakymų ar anketos pagrindu.
tags: #asmenybes #strukturos #schema