Įvadas
Psichikos negalia - tai iššūkis, kuris neretai apriboja žmogaus galimybes integruotis į visuomenę, ypač darbo rinką. Tačiau tinkama teisinė aplinka, socialinės iniciatyvos ir individualus požiūris gali atverti duris į užimtumą ir savarankišką gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime psichikos negalią turinčių asmenų užimtumo galimybes, kliūtis, su kuriomis jie susiduria, ir sėkmingus integracijos į darbo rinką pavyzdžius.
Teisinė Aplinka ir Psichikos Sveikata
Visuomenės psichikos sveikatos požiūriu labai svarbu sukurti tokią teisinę aplinką, kurioje būtų gerbiamos visų žmonių, taip pat ir pažeidžiamų grupių, (tarp jų - sutrikusios psichikos asmenų) pilietinės, politinės, ekonominės, kultūrinės ir socialinės teisės. Psichikos sveikatos ekspertai teigia, kad tik užtikrinus aukštą visuomenės pilietiškumo lygį ir visuomenės bei valstybės pagarbą visų asmenų teisėms ir laisvėms, atsiranda reali galimybė siekti geros psichikos sveikatos. Asmenims, sergantiems psichikos ligomis ar dėl negalios, tenka dažnai susidurti su įvairiausiomis teisinėmis problemomis, atsirandančiomis dėl objektyvių priežasčių: dėl ligos, atkryčio, psichozės momentų, apgaulės ir pan. Neįgalieji kartais net nežino ar neturi pakankamai informacijos apie savo teises ir kaip jas tinkamai įgyvendinti. Siekiame, kad klientų problemos būtų sprendžiamos kvalifikuota teisine pagalba, todėl Bendrijoje dirba teisininkas, kuris konsultuoja klientus įvairiais teisiniais klausimais: mokesčių, saugaus turto valdymo, ginčų, aktualių teisės aktų išaiškinimo klausimais ir kt., atstovauja neįgaliuosius valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijose. Siekiant glaudaus bendradarbiavimo su savivaldybėmis projekto įgyvendinimo metu, atsakingas Bendrijos projekto vykdytojas atstovauja psichikos neįgaliuosius konkrečioje savivaldybėje, teikiant informaciją apie neįgaliųjų padėtį, paslaugų poreikį savivaldybės darbuotojams, konsultuoja bendruomenių narius projektų rengimo klausimais, teikia pagalbą neįgaliųjų bendruomenėms, organizuojant savivaldybėje renginius.
Psichikos Negalia ir Darbo Rinka: Iššūkiai ir Statistikos
Psichikos negalią turinčių žmonių įdarbinimo problema itin aktuali, nes tai - viena sudėtingiausių negalių. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Europos Sąjungoje dirba mažiau nei penktadalis psichikos negalią turinčių žmonių. Tų, kuriems diagnozuota šizofrenija, situacija dar prastesnė - jų nedarbas siekia 95 proc. „Tai sukelia daug problemų tiek neįgaliesiems, tiek visuomenei. Ribojamas žmonių socialinis gyvenimas, mažėja bendrasis vidaus produktas, mažiau sumokama mokesčių, reikia daugiau lėšų pašalpoms ir kitoms išmokoms“, - pabrėžiama.
Priežastys, kodėl šiems žmonėms sudėtinga įsitraukti į darbo rinką, dažnai glūdi vaikystėje. Turintieji proto negalią ar psichikos sutrikimų neįtraukiami į bendrojo ugdymo sistemas, jiems nesuteikiama galimybė įgyti išsilavinimą. „Tam, kad žmonės galėtų sėkmingiau integruotis į darbo rinką, labai svarbu ligas, negalias diagnozuoti kuo anksčiau ir laiku atlikti reikiamas intervencijas. Dažnai sergantieji psichikos ligomis iš darbo paieškos pašalinami tarsi kuriam laikui - laukiama, kol jie pasveiks. Vis dėlto sunkios psichikos ligos trunka visą gyvenimą“, - kalbama. Kliūčių įsidarbinti liktų mažiau, jei būtų sukurtos lengvai prieinamos pagalbos struktūros, kur žmonės galėtų gauti informaciją „vieno langelio“ principu.
Socialinis Verslas: Galimybė Integruotis
Viena iš galimybių įsidarbinti psichikos ar proto negalią turintiems žmonėms - socialinis verslas. Lietuvoje jau yra per 100 socialinio verslo įmonių. Socialinis verslas nuo įprasto skiriasi tuo, jog sprendžia socialines problemas, pelnas skiriamas socialiniams tikslams įgyvendinti. „Socialiniai verslai padeda į darbo rinką integruotis pažeidžiamų visuomenės grupių atstovams, prisideda gerinant socialines paslaugas, mažinant skurdą ir socialinę atskirtį. Galima teigti, kad socialinis verslas sprendžia tas problemas, kurias valstybei spręsti neapsimoka, o verslui tai nėra patrauklu“, - teigiama.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Puikus socialinio verslo pavyzdys - VšĮ „Betzatos“ bendruomenės „Lobių dirbtuvės“. Pasak atsakingosios „Lobių dirbtuvių“ padalinio vadovės Vytautės Paškevičiūtės, medžio dirbtuvės - tai bendrystės vieta, galimybė negalią turintiems žmonėms realizuoti save ir jaustis naudingiems visuomenei. „Taip jie tampa nebe pašalpų gavėjais, - teigia V. Paškevičiūtė. - Dažnai mūsų dirbtuvės sulaukia svečių, tuomet mūsiškiai turi galimybę pamokyti juos medžio darbų, rodo, kaip šlifuoti medį, įkalti vinį. Tada neįgalieji tampa mokytojais, vaidmenys išsilygina, kuriamas lygiavertis santykis su visuomene. Stengiamės dirbti taip, kad mūsų darbus pirktų ne todėl, kad pagailėtų negalią turinčių žmonių, bet todėl, kad šie darbai - gražūs ir reikalingi.“ V. Paškevičiūtės teigimu, dirbant atsiskleidžia kiekvieno žmogaus talentai. Aurimas labai kruopščiai šlifuoja, Ričardas žino, kaip sujungti skirtingas lentas, kad stalas ar kėdė tvirtai stovėtų ant žemės. Sąlygos darbuotis sudaromos visiems.
Tuo, kad veikla būtų ne tik įdomi, bet ir naudinga bei prasminga, rūpinasi ir Trakų neįgaliųjų užimtumo centro vadovas Juozas Norinkevičius. Iš 19 čia dirbančių darbuotojų 5 turi negalią. Daugiausia dėmesio skiriama bitininkystei. Nuo kitų metų centras dalyvaus projekte „Socialinių dirbtuvių paslauga“, 10 jo dalyvių dirbs bitininkystės srityje.
Socialinės Įmonės ir Socialinis Verslas: Skirtumai
VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė Aušra Paulauskaitė primena, jog nederėtų painioti socialinių įmonių ir socialinio verslo. Socialinėms įmonėms taikomos lengvatos, joms skiriamas valstybės finansavimas. „Socialinės įmonės Lietuvai per metus kainuoja apie 31 mln. eurų, o įdarbina tik 6,8 tūkst. negalią turinčių žmonių. Artimiausiu metu situaciją žadama tobulinti“, - sako specialistė.
UAB „BSS grupė“ personalo vadovė Vita Račkauskienė pabrėžia, kad ne visos socialinės įmonės tik piktnaudžiauja gaunama parama. 10 metų patirtį turinčioje valymo paslaugas teikiančioje socialinėje įmonėje dirba 573 fizinę, 136 - proto negalią turintys žmonės. Didžiosios dalies darbingumo lygis - nuo 30 iki 55 proc. „Dedame visas pastangas, kad žmonės, turintys negalią, sėkmingai įsitrauktų į darbo rinką. Esame orientuoti ne į pelną, bet į darbo vietų išlaikymą. Galvojame apie tai, kaip sukurti darbo sąlygas tiems, kuriems įsidarbinti sunku. Mokome juos, motyvuojame - tai yra mūsų įmonės stiprybė“, - teigia V. Račkauskienė.
Paslaugos, Padedančios Grįžti Į Darbo Rinką
Užimtumo tarnybos Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėja Jūratė Stankevičienė sako, jog įsidarbinti negalią turintiems žmonėms trukdo išankstinis įsitikinimas, kad darbo susirasti nepavyks. „Nuo kitų metų tarnyboje žadama didinti atvejo vadybininkų skaičių - jie negalią turintiems žmonėms padėtų sėkmingiau integruotis darbo rinkoje“, - kalba specialistė.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Psichikos negalią turinčius žmones grąžinti į darbo rinką padeda jiems teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos. Bene sėkmingiausiai šioje srityje darbuojasi VšĮ „Rastis“. Nemaža dalis čia paslaugas gavusių žmonių ne tik įsidarbina, bet ir ilgesnį laiką išsilaiko darbo rinkoje. Pasak „Rastis“ karjeros konsultantės Elvyros Andriuškevičienės, įsidarbinti psichikos ar proto negalią turintiems žmonėms trukdo stigmatizuojantis darbdavių požiūris, be to, jiems ir patiems neretai trūksta motyvacijos bei noro dirbti. Todėl su kiekvienu žmogumi čia dirba atvejo vadybininkas - jis nagrinėja žmogaus įsidarbinimo galimybes, ieško jam tinkamos veiklos.
„Deja, vis dar susiduriame su neigiamu darbdavių požiūriu. Žmones, turinčius psichikos negalią, jie atsisako priimti net atlikti praktikos. Darbdaviai mandagiai išsako darbe keliamus reikalavimus, pagal kuriuos mūsų klientai dirbti negali. Pasiūlius įdarbinti puse etato, atsako: „Ne, nedalinsim etatų. Norite - prašom, įsidarbinkite pagal mūsų reikalavimus.“ Vis dėlto kai kuriais atvejais tie reikalavimai nepagrįsti ir pertekliniai“, - įsitikinusi E. Andriuškevičienė. Jos teigimu, tokios neigiamos nuostatos daro didžiulę įtaką ir pačių neįgaliųjų nuostatoms. Jei jais abejoja supanti aplinka, jie ir patys nebetiki, kad gebės dirbti. „Rengiant darbo rinkai žmones, turinčius psichikos negalią, nepakanka vien atkurti gebėjimų, profesinio mokymo ir įdarbinimo. Labai svarbu šviesti, konsultuoti darbdavius, tinkamai parengti darbo aplinką, - sako karjeros konsultantė. - Reikia iš anksto aptarti ir suderinti darbo grafikus, galimybę daryti pertraukas, laiku lankytis pas psichikos sveikatos specialistus ir panašiai.“
Dirbančių Asmenų Patirtys ir Pasitikėjimas Savimi
Šalyje vykstant deinstitucionalizacijos procesams, atsigręžiama į globos įstaigose gyvenančius žmones. Pabradės socialinės globos namai dalyvauja projekte „Įdarbinimo iniciatyvų skatinimas Vilniaus regione“. Projekto pareiškėjas - Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, projektą administruoja Lietuvos negalios organizacijų forumas. Be pabradiškių, projekte dalyvauja ir Jasiuliškių socialinės globos namai bei „Rastis“. Paslaugos Pabradėje teikiamos 40-iai globos įstaigos gyventojų. Pasak Pabradės socialinės globos namų direktoriaus pavaduotojos socialinėms paslaugoms Danutės Grigelevičienės, nuo projekto pradžios 2017 metų pabaigoje pasikeitė ir jame dalyvaujančių globos įstaigų gyventojų, ir dirbančių su jais nuostatos. „Darbuotojai, iš pradžių į negalią turinčių žmonių įdarbinimą žiūrėję skeptiškai, mato didelius jų pokyčius. Paslaugos gavėjai tapo aktyvesni, labiau pasitikintys savimi“, - sako D. Grigelevičienė. Jos teigimu, kai kurie projekto dalyviai net neįsivaizdavo, kad gali dirbti, daugumai darbas atrodė neišsipildysianti svajonė, jie buvo nuvertinę savo galimybes ir gebėjimus. Po atliktos darbinės praktikos žmonės suprato, kad gali dirbti, realizuoti save, gauti didesnes nei iki šiol pajamas. Vis dėlto, pasak D. Grigelevičienės, įsidarbinimo procesas asmenims, turintiems psichikos ar proto negalią, labai priklauso nuo Lietuvos įstatymų. Įsidarbinti globos įstaigose gyvenantiems žmonėms trukdo tai, kad 80 proc. atlyginimo jie turi atiduoti globos įstaigai. Pasak specialistės, tam, kad žmonės būtų motyvuoti dirbti ir užsidirbti, būtina keisti įstatymus.
Individualios Istorijos: Viltis ir Motyvacija
Trakiškė Aleksandra su šizofrenijos diagnoze gyvena jau devynerius metus. Liga ją užklupo paauglystėje. „Šiuo metu mano gaunama pašalpa - apie 180 eurų. Dirbti visą dieną negalėčiau, greitai pavargstu, prasideda priepuoliai. Visa laimė, kad yra Trakų neįgaliųjų užimtumo centras, kur galiu lankytis, gauti įvairias paslaugas. Kai sustiprėsiu, žadu pradėti siūti, tai padės užsidirbti eurą kitą“, - pasakoja mergina.
Dar vienas trakiškis Arūnas labai nori dirbti. Jo svajonė - tapti bitininku. Vaikinas pagal Užimtumo tarnybos programą „Profesinė reabilitacija ir profesinis mokymas“ baigė bitininkystės darbuotojo kursus, atliko praktiką Trakų neįgaliųjų užimtumo centre, gavo atlygį už darbą. Pats, be niekieno pagalbos, važiavo į Vilnių ieškotis darbo. Arūnas tikisi, kad pradėjęs dirbti galės susitvarkyti ir savo asmeninį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
tags: #psichikos #neigaliuju #uzimtumas