Neigiamų psichologinių priklausomybių pasekmės

Priklausomybė - tai liga, kuri paveikia ne tik patį žmogų, bet ir jo artimuosius bei visą visuomenę. Šiame straipsnyje gilinamasi į neigiamas psichologines priklausomybes, jų priežastis, požymius, pasekmes ir galimus pagalbos būdus.

Priklausomybės samprata ir jos paplitimas

Priklausomybė yra sudėtinga psichologinė ir fizinė būsena, kai žmogus nebegali nustoti vartoti tam tikros medžiagos ar užsiimti tam tikra veikla, net suprasdamas žalingas pasekmes savo sveikatai, socialiniam gyvenimui ir kasdienybei. Tyrimai rodo, kad priklausomybės ligos yra aktuali problema - didžioji dalis žmonių savo artimoje aplinkoje turi žmonių, susiduriančių su priklausomybe. Džiugina tai, kad vis daugiau žmonių priklausomybę suvokia kaip ligą, kurią reikia gydyti, o ne kaip asmeninį pasirinkimą ar blogą įprotį.

Priklausomybės rūšys ir jų ypatumai

Priklausomybės gali būti įvairios: nuo priklausomybės alkoholiui, narkotikams, lošimams iki priklausomybės internetui, kompiuteriniams žaidimams, maistui ar net darbui. Kiekviena iš šių priklausomybių turi savų ypatumų ir skirtingai veikia žmogaus psichiką bei fizinę sveikatą.

Kompulsyvus lošimas

Vienas iš pavyzdžių - kompulsyvus lošimas, kuris Amerikos psichiatrų sąjungos apibūdinamas kaip „potraukių (impulsų) kontrolės sutrikimas, kuris gali būti diagnozuotas ir turi būti gydomas”. Tai yra potraukis azartiniams lošimams, kurio žmogus negali kontroliuoti, nepaisant neigiamų pasekmių. Kompulsyvus lošimas gali sugriauti žmogaus finansus, santykius su artimaisiais ir net privesti prie nusikaltimų.

Ponas S. užėjo į gydytojo kabinetą, kad šis atliktų psichiatrinę teismo ekpertizę. Psichiatras negalėjo patikėti, kad žmogus, kuris vos prieš keletą metų buvo garsios įmonės savininkas ir gerbiamas visuomenės veikėjas, dabar yra visiškai nuskurdęs, netekęs šeimos ir įvykdęs žiaurų smurtinį nusikaltimą. Paklaustas, kaip visa tai įvyko, ponas S. pasidalino savo istorija apie tai, kaip įteisinti lošimo namai paskatino jį tapti nuolatiniu kazino lankytoju, prarasti kontrolę ir galiausiai įvykdyti nusikaltimą. Ši istorija iliustruoja, kaip priklausomybė nuo lošimo gali sugriauti žmogaus gyvenimą.

Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją

Netiesioginė priklausomybė (kopriklausomybė)

Netiesioginė priklausomybė, dar vadinama kopriklausomybe, yra sudėtingas išmoktas elgesio modelis, kuris paveikia žmogaus jausmus, mintis ir elgesį. Šis modelis pasižymi atviros jausmų raiškos ir veiksmų autonomijos stoka. Nors netiesioginė priklausomybė dažnai siejama su priklausomybę turinčiais asmenimis, ji gali išsivystyti ir kitose situacijose, kur žmogus linkęs neigti savo poreikius vardan kito. Tai tokie santykiai, kai asmuo visas pasineria į kito žmogaus elgesio valdymą, visiškai nesirūpindamas savo paties svarbių poreikių tenkinimu ir vengdamas pripažinti, kaip tas elgesys jį veikia ir neleidžia gyventi savo gyvenimo.

Netiesioginė priklausomybė gali išsivystyti ne tik nuo alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų priklausomų asmenų šeimoje.

Priežastys, skatinančios priklausomybių vystymąsi

Priklausomybių vystymąsi lemia įvairūs veiksniai:

• Genetiniai veiksniai: polinkis į priklausomybes gali būti paveldimas.
• Psichologiniai veiksniai: žema savivertė, vienišumas, depresija, nerimas, trauminės patirtys.
• Socialiniai veiksniai: aplinkos įtaka, socialinė atskirtis, prieinamumas prie priklausomybę sukeliančių medžiagų ar veiklų.
• Ekonominiai veiksniai: nepatenkinta ekonominė padėtis.
• Amžiaus krizės.

Netiesioginės priklausomybės formavimosi pradžia gali būti priskiriama ankstyvai vaikystei. Nuo gimimo vaikas sveikoje šeimoje sprendžia eilę savo vystymosi raidos uždavinių. Visų pirma, sukuria bazinį pasitikėjimą, kuris jam suteikia saugumo jausmą, kad galėtų atsiskirti nuo savo motinos ir pradėti tyrinėti išorinį pasaulį savarankiškai. Išvysto gebėjimą būti psichologiškai nepriklausomu nuo kitų. Svarbūs įgūdžiai, įgyti gyvenimo kelyje - sugebėjimas pasikliauti vidine jėga, išreikšti savo emocijas, norus, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, dalintis, sąveikauti ir valdyti agresiją, susidoroti su baimėmis, nerimu ir t.t. Šis gebėjimas suteikia unikalumo jausmą ir aiškių savo „aš” suvokimą, kas leidžia būti artimuose santykiuose su kitais žmonėmis nebijant prarasti savęs kaip asmenybės.

Asmuo gali efektyviai patenkinti savo poreikius, tiesiogiai kreipiantis į kitus žmones, jeigu reikia pagalbos. Tam, kad žmogaus savarankiškumo vystymasis būtų sėkmingas, būtina, kad abu jo tėvai turėtų gerai išvystytą psichologinę autonomiją ir padėtų vaikui atsiskirti. Tačiau, kaip rodo gyvenimas, daugelis tėvų palaiko asmenybės, atsisakymo suaugti ir pastoviai susilieti su reikšmingu “kitu”, ideologiją. Tai vyksta todėl, kad už psichologinės autonomijos stovi asmenybės laisvė, kurią neįmanoma kontroliuoti ir manipuliuoti ir apsaugo nuo neigiamos priklausomybės vystymosi. Tėvai iš disfunkcinės šeimos negali būti psichinės autonomijos pavyzdžiu, todėl provokuoja vystyti patologinį netiesioginės priklausomybės savo vaikų elgesio modelį.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?

Disfunkcinės šeimos yra asmenybės psichinis, fizinis ir dvasinis traumos šaltinis. Žmonės iš tokių šeimų traukiasi vienas prie kito. Tokie žmonės yra įtraukti į “iš kartos į kartą” psichologinio smurto perdavimo procesą. Kito pasirinkimo jie neturi, nes nesugeba pamatyti ir todėl jų buvimo pasaulyje pasirinkimas yra “renkuosi tai ką žinau”. Tai mokymosi sistema, kurios rėmuose parduodamas šeimos elgesio modelis, t.y.

Neigiamos priklausomybių pasekmės

Priklausomybės sukelia daugybę neigiamų pasekmių:

• Fizinė sveikata: dėl nuolatinės įtampos ir nerimo dažniau sergama širdies ligomis, dažnai pavargęs nuo įtampos žmogus geria raminamuosius vaistus, turi daug nusiskundimų, kepenų, širdies, skrandžio ir kt. sutrikimų. Dėl dažnų hormonų išskyrų gali kilti širdies ar kitų organų problemų.
• Psichinė sveikata: dėl nuolatinio rūpinimosi kitu, žmogus pamiršta pats save, ignoruoja savo poreikius, jį kamuoja pykčio priepuoliai, dažnai susergama depresija, žema savivertė. Būdingas save griaunantis elgesys. Asmenys, kenčiantys nuo kopriklausomybės, praranda individualumą, interesus, pomėgius, nebereiškia jausmų. Pamažu pradeda sirgti emociškai: išgyvena emocinį skausmą, kančią, pyktį, gėdą, kaltę, patiria baimę, nesaugumo jausmą.
• Socialinis gyvenimas: kai šeimoje yra priklausomas žmogus, griūna ne tik jo, bet ir visos šeimos socialinis gyvenimas. Suprastėjusi asmens socializacija (kai vengiama įsipareigojimų, nutrūksta santykiai, vengiama įsitraukti į veiklas, kurios anksčiau domino), kai elgiamasi pernelyg rizikingai ar stokojama kontrolės.
• Finansinės problemos: prarandami pinigai, įsiskolinimai, bankrotas. Floridos valstijos valdžios 1994 metų ataskaita parodė, kad nors pajamos iš legalizuotos lošimo namų veiklos siektų septynis šimtus milijonų dolerių, išlaidos dėl išaugusio nusikalstamumo ir kitų rūpesčių, susijusių su lošimu, viršytų du milijardus dolerių! Massachusetts-Amherst universiteto profesorius R. Goodman teigia, kad vienas kompulsyvus lošėjas per metus valstybei kainuoja 13 200 dolerių.
• Nusikalstamumas: lošimo namų įteisinimas tiesiogiai susijęs su išaugusiu nusikalstamumu: vagystėmis, išprievartavimais, prostitucija. Pavyzdžiui, Kolorado valstijoje, Cripple Creek mieste, kai buvo legalizuoti lošimo namai, policijos iškvietimų padažnėjo nuo 40 per mėnesį iki 45 per dieną.
• Savižudybės: priklausomybė nuo lošimo tiesiogiai susijusi su savižudybės rizika. Legalizavus lošimo namų veiklą, savižudybių padaugėjo ne tik tarp Las Vego gyventojų, bet ir tarp svečių.
• Šeimos problemos: skyrybos, smurtas prieš vaikus. Kompulsyvus lošimas sukelia šeimose daugiau rūpesčių, nei alkoholizmas. Lošėjų vaikai patiria ypatingai daug smurto, nes dideles pinigų sumas pralošinėjantis tėtis ar mama dažnai nebevaldo savo nusivylimo ir pykčio.

Pagalbos būdai ir gydymo galimybės

Svarbu suprasti, kad priklausomybė yra liga, kurią galima gydyti. Yra įvairių pagalbos būdų ir gydymo galimybių:

• Psichoterapija: individuali arba grupinė terapija padeda žmogui suprasti savo priklausomybės priežastis, išmokti valdyti potraukį ir spręsti problemas be priklausomybę sukeliančių medžiagų ar veiklų. Efektyviausias gydymo metodas - gestalto psichoterapija. Bendravimo su specialistu metu ligonis gali analizuoti savo elgesį ir suprasti, kad santykiai su azartiniais lošimais skiriasi nuo santykių su kitais žmonėmis. Gestalto psichoterapijos programos reikalingos mąstymo pertvarkymui ir kognityvinių iškraipymų, skatinančių priklausomybę, šalinimui - pvz., įsitikinimo, kad yra ypatingas algoritmas nuolat laimėti.
• Vaistai: tam tikrais atvejais gali būti skiriami vaistai, padedantys sumažinti potraukį ir palengvinti abstinencijos simptomus.
• Reabilitacijos centrai: specializuoti reabilitacijos centrai siūlo kompleksines programas, apimančias psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir socialinę pagalbą.
• Savitarpio pagalbos grupės: tokios grupės kaip Anoniminiai Alkoholikai ar Anoniminiai Lošėjai suteikia galimybę pasidalinti savo patirtimi su kitais žmonėmis, išgyvenančiais panašius sunkumus, ir gauti palaikymą.
• Dailės terapija: Padeda padidinti savivertę ir išreikšti savo jausmus kūrybiškai.

Kaip atgauti savo gyvenimo kontrolę sergant kopriklausomybe?

Kadangi kopriklausomybė yra išmoktas elgesys, galima išmokti jį pakeisti ir susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę, pasirūpinti savo emocine sveikata.

• Pripažinkite problemą: Pirmiausia pagalba - pripažinimas sau, kad problema yra ir tai ne tik priklausomo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų anksčiau minėtų priežasčių asmens problema, bet ir asmens, kuris turi netiesioginę priklausomybę už ligonį. Pripažinus ir įvardijus problemą, tampa lengviau ieškoti pagalbos ir veikti, svarbiausia noras keistis.
• Atsiribokite: Atsiribojimas - tai yra atsitraukimas ir išsilaisvinimas nuo priklausomybės kitiems asmenims, jų problemų. Prisiimant atsakomybę ne už kitų, o už savo problemas, poreikius ir norus. Atsiribojimas - tai gyvenimas šia akimirka, čia ir dabar, rūpinantis savimi.
• Rūpinkitės savimi: Žmogus, kuriam būdinga kopriklausomybė, pamiršta rūpintis savimi, gyvenimiškais poreikiais, asmeniniais interesais, jausmais. Ne mažiau kaip kartą per dieną paklauskite savęs, ką turite padaryti, kad pasirūpintumėte savimi. Surašykite ant popieriaus savo norus, tikslus gyvenime, kurie susiję tik su jumis. Ne mažiau kaip dešimt. Kiekvienam iš jų parašykite, kokiais mažais žingsneliais būtų galima tai pasiekti, taip pat apsvarstykite, kas iki šiol neleido jums to siekti.
• Ieškokite pagalbos: Psichologinė individuali ar grupinė pagalba, savitarpio pagalbos grupės gali padėti atrasti vidinę ramybę ir drąsą pasirūpinti savimi. Nustoti kentėti nuo kitų asmenų nepriimtinų veiksmų, nedaryti visko už kitus, nebūti išnaudojamam dėl kitų interesų.

Patarimai alkoholiko artimiesiems

• Alkoholizmo nelaikyti šeimos gėda, nuo jo galima pasveikti, kaip ir nuo bet kurios ligos.
• Nepriekaištauti ir nepamokslauti, nes tai skatina išsisukinėjimą ir melavimą.
• Vengti grasinimų, kurie neįgyvendinami (pvz., skyrybomis). Tai didina kaltės jausmą.
• Neslėpti ir neatiminėti gėrimų - ras būdų iš kur gauti.
• Nelaikyti kompanijos kartu geriant, kad mažiau liktų, nes tai mažina norą ieškoti pagalbos.
• Nedaryti už alkoholiką to, ką jis pats privalo padaryti, nekontroliuoti, suteikti jam daugiau atsakomybės ir pasitikėjimo savimi.
• Suteikti paramą, supratimą, meilę tada, kai jis blaivus.
• Apsišarvuoti kantrybe, nesitikėti staigaus pasveikimo.
• Ieškoti pagalbos ir paramos sau. Atrasti kuo daugiau veiklos sričių, kurios būtų nesusijusios su alkoholiko blaivumu ar girtumu.

Stigmos mažinimas ir visuomenės požiūrio keitimas

Priklausomi asmenys ir jų šeimos dažnai susiduria su stigma, todėl svarbu keisti visuomenės požiūrį į priklausomybes. Reikia mesti iššūkį stigmai ir keisti visuomenėje vyraujančias nuostatas. Svarbu galvoti apie vartojamą kalbą ir vengti terminų, kurie teisia ar kaltina žmones. Išgirdę asmenines istorijas apie tuos, kurie patiria problemų, ir supratę jų priežastis, mes labiau linkę užjausti ir norime jiems padėti ar palaikyti šias šeimas.

Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją

Švietimas turi tiesioginę įtaką požiūriui į priklausomybių turinčius žmones. Kad jiems reikalinga pagalba galvoja daugiau aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Kiekvienas turi jausti, kad jis ar ji „kažką gali“ savo veikloje: darbe, mokykloje ar žaidime, kad jis ar ji savo vienokiu ar kitokiu veikimu bendruomenėje yra vertingas ir svarbus.

tags: #neigiami #psichologines #priklausomybes #padariniai