Kelionės lėktuvu, ypač ilgos, gali būti varginančios tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Nerimas po skrydžio - dažnas reiškinys, kurį gali sukelti įvairūs veiksniai: nuo laiko juostų skirtumo iki baimės prarasti kontrolę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įveikti nerimą po ilgo skrydžio, remiantis moksliniais tyrimais, gydytojų rekomendacijomis ir praktiniais patarimais.
Nerimo sutrikimai: apžvalga
Prieš nagrinėjant nerimą po skrydžio, svarbu suprasti, kas yra nerimo sutrikimai apskritai. Dauguma tyrėjų ir gydytojų teigia, kad polinkis į tam tikros rūšies nerimą yra paveldimas genetiškai, tačiau tam nemažai įtakos gali turėti ir aplinkos veiksniai. Nerimą gali sukelti įvairios patirtos traumos vaikystėje ar vėlesniame amžiuje, nelaimingi atsitikimai, nesėkmės, kitos nemalonios patirtys ir baimės.
Įvairių rūšių nerimo sutrikimais serga mažiausiai 18 proc. žmonių. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių nerimo sutrikimų:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: Žmogus jaučia nerimą kiekvieną dieną, išgyvendamas dėl daugelio skirtingų smulkių dalykų. Maždaug 5 proc. žmonijos populiacijos serga generalizuotu nerimo sutrikimu.
- Socialinis nerimas: Žmogus labai baiminasi būti kritikuojamas, sugniuždytas ar pažemintas net ir tokiose kasdienėse situacijose, kaip viešas kalbėjimas, viešas valgymas, užduočių atlikimas darbe ar mažas, nereikšmingas pokalbis. Nuo socialinio nerimo nuolat kenčia apie 7 proc. žmonių.
- Specifinės fobijos: Asmuo labai bijo tam tikro objekto ar situacijos ir gali labai ilgai jo vengti, pavyzdžiui, skrydžio lėktuvu, naudojimosi liftu, buvimo uždarose erdvėse. Jas turi mažiausiai 12 proc. žmonių.
- Panikos sutrikimas: Žmogus išgyvena panikos priepuolius, kurie yra stiprūs, užvaldantys ir dažnai nekontroliuojami - pasireiškiantys kartu su nerimo jausmais ir įvairiais fiziniais simptomais. Apie 2 proc. žmonių turi panikos sutrikimą.
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas: Žmogui nuolat kyla nepageidaujamų, įkyrių minčių ir baimių, sukeliančių nerimą. Apie 2 proc. žmonių kenčia nuo obsesinio kompulsinio sutrikimo.
- Potrauminio streso sindromas: Šis sindromas gali kilti po to, kai asmuo išgyvena trauminį įvykį, pavyzdžiui, karą, užpuolimą, avariją, katastrofą, prievartą - fizinę, seksualinę, artimo žmogaus netektį, ir kt. Maždaug 3-4 proc. žmonijos nuolat kamuojasi dėl šio nemalonaus sutrikimo, o 7-8 proc. jį patiria per savo gyvenimą.
Nerimas ir kelionės: kodėl jaučiamės neramiai po skrydžio?
Kelionės, ypač ilgos, gali išprovokuoti nerimą dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, ilgas sėdėjimas vienoje vietoje gali sukelti fizinį diskomfortą, kojų patinimą ir kraujotakos sutrikimus. Giliųjų venų trombozė (GVT) - itin klastinga liga, kurios pasekmės gali būti net mirtinos. Mokslininkai įvardija vieną iš svarbių rizikos grupių - ilgai sėdinčius žmones.
Antra, laiko juostų skirtumas gali sutrikdyti organizmo cirkadinį ritmą, sukelti nuovargį ir pabloginti miego kokybę. Be to, kelionės metu susiduriame su nauja aplinka, nepažįstamais žmonėmis ir situacijomis, o tai gali sukelti stresą ir nerimą.
Taip pat skaitykite: Antidepresantai ir menstruacijos: ką svarbu žinoti
Patarimai, kaip įveikti nerimą po ilgo skrydžio
Štai keletas patarimų, kaip sumažinti nerimą ir diskomfortą po ilgo skrydžio:
- Planuokite iš anksto: Kuo geriau suplanuosite savo kelionę, tuo mažiau streso patirsite. Pasidomėkite oro uostu, pervežimo galimybėmis, viešbučiu ir kitais praktiniais dalykais. Jei sergate širdies liga, labai svarbu gerai suplanuoti keliones. Robertas Obey‘us paaiškina, kodėl sergant širdies ligomis svarbiausia yra labai gerai suplanuoti keliones. Turėkite kelionės draudimą, pasirūpinkite vaistais ir pasikonsultuokite su gydytoju.
- Klausykite savo kūno: Jūsų kūnas yra puikiai suderintas mechanizmas. Jis gali jus įspėti, kai kažkas negerai. Jei keliaujate turėdami širdies nepakankamumą ar kitų širdies problemų, pirmiausia turite pasirūpinti savo kūnu, visa kita paskui. Niekada neignoruokite savo organizmo išankstinių įspėjimų.
- Būkite realistiški: Nesistenkite iš atostogų išspausti visko. Nusibrėžkite sau ribas ir planuokite nieko neveikti. Iš anksto supažindinkite draugus ir šeimos narius su savo planu. Pasakykite, kad bus akimirkų, kai norėsite pabūti atokiau. Nesijauskite kalti dėl to, kad taupote energiją.
- Judėkite: Ilgas sėdėjimas lėktuve gali sukelti kraujotakos sutrikimus. Stenkitės kas valandą atsistoti, pasivaikščioti, pajudinti kojas ir rankas. Pasivaikščiojimas kas pusvalandį taip pat galioja ir žmonėms, skrendantiems ilgus skrydžius. Be to, rekomenduočiau tiems, kurie skrenda ilgiau nei aštuonias valandas, dėvėti kompresines kojines.
- Vartokite skysčius: Dehidratacija gali sustiprinti nerimą ir nuovargį. Gerkite daug vandens, venkite alkoholio ir kofeino.
- Atsipalaiduokite: Skrydžio metu stenkitės atsipalaiduoti. Klausykitės raminančios muzikos, skaitykite knygą, žiūrėkite filmą ar medituokite. Giliai įkvėpkite ir lėtai iškvėpkite. Supraskite, kad dėl patiriamo nerimo, jūsų smegenys negeba deramai funkcionuoti ir kuria pačius baisiausius, netgi neįmanomus tolimesnės eigos siužetus. Galiausiai pabandykite sutelkti dėmesį į čia ir dabar.
- Kvėpuokite: Vienas elementarus, Dr. M. Wehrenberg taikomas nusiraminimo būdas yra sąmoningas kvėpavimas. Pasimokykite raminančio kvėpavimo. Kiek įmanoma lėčiau įkvėpkite pro nosį ir iškvėpkite per burną. Kontroliuojamas kvėpavimas veikia, nes kvėpavimas yra vienintelis dalykas, kuris sustabdys panikos priepuolį.
- Naudokite programėles: Dr. M. Wehrenberg rekomenduoja keletą programėlių (kitaip - apps‘ų), kurios padeda vartotojams susikoncentruoti ties kvėpavimu. „Mano klientams ypač patinka „Breathe2Relax“ ir „Relax Lite: Stress Relief“ (galima įsigyti tiek „Android“, tiek „Apple“ mobiliųjų įrenginių operacinėms sistemoms). „The Mayo Clinic Anxiety Coach“ programėlė yra kitas geras pasirinkimas. Šios programėlės gali padėti jums kvėpuoti, padėti jums išlaikyti koncentraciją.
- Atminkite, kad panika praeis: Svarbu suvokti, kad panika praeis. Panikos priepuolis paprastai netrunka ilgiau nei keletą minučių. Po to jis silpnėja. Taigi, jis netruks visą kelionę. Jis praeis.Jei bijote skrydžio metu prarasti kontrolę ir pasiduoti baimei, priminkite sau, kad net ir sunkus panikos priepuolis yra laikinas negalavimas; jūs ištversite jį.
- Sutelkti dėmesį į pozityvą: Nerimaujantys žmonės neturėtų ieškoti saugumo statistikos ir turėtų atminti, kad kelionės oru yra saugiausias būdas keliauti.
- Emocinės laisvės technika (Emotional Freedom Technique (EFT)): Emocinės laisvės technikos arba EFT specialistai „spaudžia (tapina) savo akupunktūros taškus, kad nuramintų savo baimės jausmus“. Yra nesunku patiems išmokti įvaldyti šį nerimo malšinimo būdą.
Ką daryti, jei nerimas nepraeina?
Jei nerimas po ilgo skrydžio nepraeina ir trukdo jums mėgautis atostogomis ar atlikti kasdienes veiklas, kreipkitės į specialistą. Gydytojas ar psichologas gali padėti jums nustatyti nerimo priežastis ir parinkti tinkamą gydymo būdą.
Kai kuriais atvejais gali prireikti vaistų nuo nerimo. Tačiau svarbu atsiminti, kad vaistai turi šalutinį poveikį ir gali sukelti priklausomybę. Todėl juos reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju.
Venų nepakankamumas ir kelionės: ką svarbu žinoti?
Lėtinis venų nepakankamumas - tai veninės kraujotakos sulėtėjimas, mikrocirkuliacijos sutrikimas bei venų sienelių pažeidimas. Apie 70 procentų visų lėtinio venų nepakankamumo atvejų lemia venų varikozė, o ji gali išsivystyti net jauname amžiuje.
Jei lėtėja kraujo tėkmė, daugiau skystosios kraujo dalies per kapiliarų sienelę išeina į aplinkinius audinius, pasikeičia kraujo sudėtis, sutrinka krešėjimo sistemos balansas. Taip pat sutrinka audinių aprūpinimas maisto medžiagomis ir deguonimi, dėl to juntami lėtiniam venų nepakankamumui būdingi simptomai. Sutirštėjus kraujui ir esant vidinės kraujagyslės sienelės pokyčiams didėja trombų rizika.
Taip pat skaitykite: Xanax poveikis organizmui
Atitrūkusios trombo dalys gali patekti į plaučių kraujotakos sistemą, sukeldamos plaučių emboliją - tai viena pavojingiausių būklių, kuri gali baigtis staigia mirtimi. Jeigu pacientas turi įgimtą širdies pertvaros defektą, tokiu atveju trombo dalys gali nukeliauti netgi į galvos smegenis, taip pat sutrikdyti kitų organų kraujotaką.
Kaip apsisaugoti nuo krešulių kojų venose kelionės metu?
- Judėkite: Ilgai nejudėkite, pavyzdžiui, ilgo skrydžio metu ar susitraumavus koją.
- Mažinkite rizikos faktorius: Reguliuokite mitybą ir atsikratykite antsvorio, rinkitės aktyvų laisvalaikį, daugiau judėkite, mankštinkitės, nes tai gerina kraujo tekėjimą kojų venose, o kojų raumenys yra kaip stipri pompa, skatinanti kraują judėti greičiau link širdies ir neužsistovėti galūnėse.
- Vartokite natūralius preparatus: Venų sveikatą galima stiprinti ir natūraliais preparatais, pavyzdžiui, kraujotakai vertingo natokinazės fermento ir veiksmingo antioksidanto hidroksitirozolio deriniu.
Nerimas vaikams kelionėse: kaip padėti?
Nerimastingi vaikai kelionėse dažnai sukelia stresą tiek tėvams, tiek kitiems keleiviams. Tokiu atveju tinkamai parinkti kelionių įrankiai gali padėti sumažinti vaikų nerimą, pagerinti kelionės kokybę ir užtikrinti ramesnę atmosferą.
Štai keletas patarimų, kaip padėti nerimastingiems vaikams kelionėse:
- Komfortas: Minkšta kelionės pagalvėlė, tinkanti pagal galvos bei kaklo formą, sumažina stuburo įtampą.
- Triukšmo slopinimas: Specialios triukšmą slopinančios ausinės (angl. noise-cancelling headphones) padeda sumažinti aplinkos triukšmą.
- Pramogos: Tabletės ar išmanieji telefonai gali būti svarbi priemonė nukreipti vaikų dėmesį. Maži žaislai, dėlionės, knygelės arba spalvinimo sąsiuviniai dažnai padeda vaikams užsiimti ir nurimti.
- Sensoriniai žaislai: Sensoriniai žaislai padeda vaikams reguliuoti emocijas bei sumažina nerimą.
- Pažįstama aplinka: Ilgesnėse nakvynės stovyklose ar viešbučiuose svarbu išsaugoti įprastą vaiko miego aplinką.
- Pokalbiai: Vaikai geriau jaučiasi, kai žino, ko tikėtis. Reguliarus pokalbis apie kelionės eigą, galimų situacijų aptarimas ir vaikų klausimų atsakymas sumažina nežinomybės baimę.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs skrydžio fobijos gydymo būdai