Depresija yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų pasaulyje. Ji paveikia milijonus žmonių visose amžiaus grupėse ir kultūrose. Depresija nėra tiesiog liūdesys ar bloga nuotaika, tai rimta liga, kuri gali paveikti žmogaus mintis, jausmus, elgesį ir fizinę sveikatą. Svarbu suprasti, kad depresija nėra silpnumo požymis ar charakterio trūkumas, tai liga, kuriai reikia tinkamos diagnozės ir gydymo.
Pasak psichologo Antano Mockaus, Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės nepripažįsta depresijos kaip ligos, o laiko ją charakterio savybe ar net nacionaliniu bruožu. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje depresija priskiriama prie psichikos ligų, nuotaikos sutrikimų kategorijos.
Kas yra depresija?
Depresija yra nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, energijos trūkumu ir susidomėjimo praradimu veikla, kuri anksčiau teikė malonumą. Tai ne tik laikinas liūdesys, bet ilgalaikis ir stiprus beviltiškumo jausmas, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.
Depresijos simptomai
Depresijos simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingais būdais. Dažniausi simptomai:
- Stiprus liūdesys, tuštumos ar beviltiškumo jausmas.
- Sumažėjęs aktyvumas, energijos trūkumas, nuovargis.
- Susidomėjimo praradimas veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą.
- Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
- Apetito pokyčiai (sumažėjęs arba padidėjęs apetitas).
- Svorio pokyčiai.
- Sunkumas susikaupti, atlikti užduotis, atminties problemos.
- Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimo savimi stoka.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimistinis požiūris į ateitį.
- Nerimas, dirglumas, neramumas.
- Mintys apie mirtį ar savižudybę.
Psichologas A. Mockus pabrėžia, kad depresija susijusi su žemesniu aktyvumo lygiu, energijos stoka ir nuovargiu. Anksčiau maloni veikla nebesukelia džiaugsmo. Šie simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites ir nesikeičia pasikeitus aplinkybėms.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai patarimai dėl darželio
Santaros klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas dr. Edgaras Dlugauskas paaiškina, kad liūdesys yra natūralus reiškinys, tačiau bloga nuotaika dar nėra depresija. Sergantieji depresija mini, kad juos vargina ne tik emociniai, bet ir fiziniai pojūčiai, tokie kaip jėgų trūkumas, nenoras veikti, apetito ir miego sutrikimai.
Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesį, jei jis nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Tai gali rodyti, kad vaikui reikalinga suaugusiųjų pagalba.
Depresijos tipai
Depresija gali būti skirstoma į kelis tipus, priklausomai nuo priežasčių ir simptomų:
- Didžioji depresija: Klinikinė depresija, kuriai būdingi stiprūs simptomai, trukdantys kasdieniam gyvenimui.
- Distimija: Lėtinė depresija, kuriai būdingi mažiau intensyvūs, bet ilgai trunkantys simptomai.
- Bipolinis sutrikimas: Psichikos liga, kuriai būdingos manijos ir depresijos fazės.
- Sezoninis afektinis sutrikimas (SAD): Depresija, pasireiškianti tam tikrais metų laikais, dažniausiai žiemą, kai trūksta saulės šviesos.
- Pogimdyvinė depresija: Depresija, pasireiškianti moterims po gimdymo.
- Stresogeninė depresija: Depresija, kurią sukelia nuolatinis stresas.
Psichologė A. pabrėžia, kad pastaruoju metu daugėja stresogeninių depresijų, kurios priklauso nuo gyvenimo būdo ir kasdien patiriamo streso. Žmonės patiria panikos atakas, finansinius sunkumus, kurie sukelia blogą savijautą ir negalėjimą pasirūpinti savo sveikata.
Fiziniai depresijos požymiai
Be emocinių simptomų, depresija gali pasireikšti ir fiziniais požymiais:
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
- Skausmas ir raumenų įtampa.
- Virškinimo sutrikimai.
- Svorio pokyčiai.
- Širdies ritmo ir kvėpavimo problemos.
- Sumažėjęs lytinis potraukis.
- Sumažėjęs dėmesys ir koncentracija.
- Kvėpavimo sunkumai ir dusulys.
Šie fiziniai simptomai gali būti painūs ir klaidingai suprasti kaip kitos sveikatos problemos.
Socialiniai depresijos požymiai
Depresija taip pat gali paveikti žmogaus socialinį gyvenimą:
- Atsitraukimas nuo socialinių veiklų.
- Pomėgių ignoravimas.
- Sunkumai santykiuose.
- Pokyčiai elgesyje.
- Padidėjusi reakcija į neigiamas socialines sąveikas.
- Emocijų reguliavimo sunkumai.
Depresijos priežastys
Depresijos priežastys yra įvairios ir sudėtingos. Tai gali būti:
- Genetiniai veiksniai: Depresija gali būti paveldima.
- Biologiniai veiksniai: Smegenų chemijos pokyčiai, neuromediatorių disbalansas.
- Aplinkos veiksniai: Stresiniai gyvenimo įvykiai, traumos, netektys.
- Psichologiniai veiksniai: Neigiamas mąstymas, žema savivertė.
- Socialiniai veiksniai: Socialinė izoliacija, finansiniai sunkumai.
Dainininkė Ieva Zasimauskaitė atvirai dalijasi savo patirtimi susidūrus su depresija ir ramiai gyventi neleidusiomis depresinėmis mintimis. Anot jos, depresija - tai rimtas psichikos sutrikimas.
Kaip atskirti depresiją nuo blogos nuotaikos?
Svarbu atskirti depresiją nuo laikinos blogos nuotaikos. Bloga nuotaika yra normali žmogaus reakcija į stresą ar nemalonius įvykius. Tačiau depresija yra ilgalaikis ir stiprus liūdesio jausmas, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui. Jei bloga nuotaika trunka ilgiau nei dvi savaites ir pasireiškia kiti depresijos simptomai, reikėtų kreiptis į specialistą.
Taip pat skaitykite: Pagalba sergant depresija: mitybos patarimai
Depresijos gydymas
Depresija yra gydoma liga. Gydymo metodai gali būti įvairūs:
- Psichoterapija: Pokalbiai su terapeutu, siekiant suprasti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai, kurie padeda reguliuoti smegenų chemiją.
- Neuromoduliaciniai metodai: Elektrokonvulsinė terapija (ECT) arba transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS).
Amerikietis dr. Steve`as Ilardis sukūrė programą, skirtą depresijoms, nulemtoms streso faktorių, gyvenimo būdo ir civilizacijos gydyti. Ši programa apima kelias moksliškai patvirtintas kryptis:
- Fizinis aktyvumas: Judėjimas ir sportas padeda pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą.
- Bendravimas: Buvimas bendruomenės dalimi ir bendravimas su kitais žmonėmis padeda įveikti vienatvę ir pagerinti psichinę sveikatą.
- Šviesa: Pakankamas šviesos kiekis reguliuoja nuotaiką, energijos lygį ir miegą.
- Omega-3 riebiosios rūgštys: Šios rūgštys mažina uždegiminius procesus organizme ir gerina smegenų funkciją.
Psichologė A. pabrėžia, kad žmogus turi norėti pats išsikapstyti, stengtis, valdyti savo gyvenimą ir prisiimti už jį atsakomybę. Gydymas pasitelkus vaistais neduoda 100 procentinio efekto, jei žmogui nesuteikiama psichologinė pagalba ir palaikymas.
Psichiatras dr. E. Dlugauskas teigia, kad gydymas depresijos atveju užtrunka ilgai ir reikalauja kantrybės, atkaklumo ir pasiryžimo. Nėra vienintelio būdo ar „piliulės“, kurią mes duodame ir žmogus pasveiksta.
Tyrimai rodo, kad gydymas psichoterapijos dienos stacionare yra efektyvus. Simptomai ir psichologinis distresas mažėja, o psichologinis atsparumas didėja. Šis efektas tęsiasi ir praėjus šešiems mėnesiams nuo gydymo pabaigos.
Kaip padėti depresija sergančiam žmogui?
Jei įtariate, kad artimas žmogus serga depresija, svarbu:
- Būti jautriam ir empatiškam.
- Sukurti saugią erdvę, kurioje jis galėtų kalbėti apie savo jausmus.
- Motyvuoti kreiptis į specialistą.
- Padėti laikytis dienos režimo.
- Nekaltinti ir nesmerkti.
- Prašnekinti ir išklausyti.
Gydytoja psichiatrė Reda Račkauskienė ragina nebijoti kreiptis į specialistus. Nebūtinai visiems bus pasiūlytas medikamentinis gydymas, gali pakakti ir psichoterapeuto konsultacijų.
Savižudybės ženklai
Svarbu atpažinti savižudybės ženklus:
- Žmogus aiškiai įvardija, kad nenori gyventi.
- Jis pasiruošęs tai įgyvendinti ir turi priemonių.
- Netiesioginiai ženklai: teiginiai „pavargau, noriu nepabusti iš miego, man viskas pabodo“, impulsyvus skolų grąžinimas, atsisveikinimas, atsiprašymai.
Jei kyla įtarimas, paklauskite, ar yra tokių minčių, ar kyla noras kažką sau pasidaryti. Nebijokite išgirsti atsakymo, nes tai kenčiančiam žmogui gali padėti.
Pagalba sau rudenį
Psichiatras dr. E. Dlugauskas pataria rudenį, kai trūksta saulės šviesos ir grįžtama į darbus po atostogų, pasirūpinti savo psichologine gerove:
- Nesijaudinkite.
- Pakeiskite gyvenimo būdą.
- Permąstykite savo įprastą mąstymą.
- Keliaukite į sielos gelmes, kad išgydytumėte depresiją.
Specialisto pagalba
Jei jaučiate, kad jums ar jūsų artimajam reikalinga pagalba, kreipkitės į:
- Šeimos gydytoją.
- Psichologą.
- Psichoterapeutą.
- Psichiatrą.
Svarbu prisiminti, kad depresija yra liga, kurią galima gydyti. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis. Nebijokite kreiptis pagalbos ir pasirūpinkite savo psichine sveikata.
Depresijos gydymo centrai Lietuvoje
Lietuvoje yra daug vietų, kur galima gauti pagalbą sergant depresija:
- Psichikos sveikatos centrai.
- Psichoterapijos dienos stacionarai.
- Privatūs psichologai ir psichoterapeutai.
- Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams.
#
tags: #nenori #ar #negali #depresijos #metu