Įvadas
Nepatikslintas asmenybės sutrikimas - tai sudėtingas psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiais elgesio ir asmenybės bruožais, kurie neleidžia asmeniui normaliai funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Šis sutrikimas diagnozuojamas, kai simptomai neatitinka konkrečių kitų psichikos sutrikimų kriterijų, tačiau vis tiek sukelia reikšmingų sunkumų. Šiame straipsnyje aptarsime nepatikslinto asmenybės sutrikimo apibrėžimą, priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes.
Nepatikslinto Asmenybės Sutrikimo Apibrėžimas
Nepatikslintas suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimas apima įvairius elgesio ir asmenybės bruožus, kurie gali sutrikdyti asmens gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Šis sutrikimas dažnai pasireiškia neaiškiais ir įvairių formų simptomais, kurių negalima tiksliai klasifikuoti pagal kitus psichikos sutrikimus. Tai gali apimti sunkumus palaikant santykius, emocinį nestabilumą, impulsyvumą ir socialinę izoliaciją.
Priežastys
Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti sudėtingos ir apimti genetinius, biologinius, psichologinius bei socialinius veiksnius. Genetiniai tyrimai rodo, kad tam tikri asmenybės bruožai gali būti paveldimi, o aplinkos veiksniai, tokie kaip traumų patyrimas vaikystėje arba neigiama socialinė aplinka, gali prisidėti prie sutrikimo vystymosi.
Genetiniai veiksniai
Tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos asmenybės bruožams ir polinkiui į asmenybės sutrikimus. Tam tikri genai gali būti susiję su padidėjusia rizika susirgti asmenybės sutrikimais, tačiau svarbu pabrėžti, kad vien genetinė predispozicija nėra pakankama sutrikimui išsivystyti.
Biologiniai veiksniai
Smegenų struktūra ir funkcija, neurotransmiterių veikla ir kitos biologinės sistemos gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi ir sutrikimų vystymuisi. Neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, disbalansas gali prisidėti prie emocijų, nuotaikos ir elgesio reguliavimo problemų.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir apibrėžimas: nepatikslintas psichologinės raidos sutrikimas.
Psichologiniai veiksniai
Trauminės patirtys vaikystėje, neigiamos patirtys su tėvais ar globėjais, emocinis nepriežiūra ir kitos psichologinės traumos gali turėti ilgalaikį poveikį asmenybės vystymuisi. Šios patirtys gali lemti neigiamus mąstymo modelius, sunkumus reguliuojant emocijas ir problemas kuriant sveikus santykius.
Socialiniai veiksniai
Socialinė aplinka, įskaitant šeimos dinamiką, kultūrines normas ir socialinę paramą, gali turėti įtakos asmenybės vystymuisi. Nepalaikanti, kritiška ar atstumianti aplinka gali padidinti riziką susirgti asmenybės sutrikimais.
Simptomai
Nepatikslinto asmenybės sutrikimo simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo individualių asmens bruožų ir patirties. Dažniausiai pasitaikantys simptomai apima:
- Sunkumai palaikant santykius: Asmenys, turintys šį sutrikimą, gali patirti sunkumų kuriant ir palaikant stabilius ir sveikus santykius. Jie gali turėti problemų su pasitikėjimu, artumu ir ribų nustatymu.
- Emocinis nestabilumas: Nuotaikos svyravimai, intensyvios emocijos ir sunkumai reguliuojant emocijas yra dažni simptomai. Asmenys gali greitai pereiti nuo euforijos prie depresijos ar pykčio.
- Impulsyvumas: Impulsyvus elgesys, toks kaip piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, rizikingas seksualinis elgesys, perteklinis išlaidavimas ar persivalgymas, gali būti būdingas šiam sutrikimui.
- Socialinė izoliacija: Dėl sunkumų palaikant santykius ir emocinio nestabilumo, asmenys gali jaustis izoliuoti ir vengti socialinių situacijų.
- Savęs žalojimas: Kai kuriais atvejais asmenys gali žaloti save, siekdami sumažinti emocinę įtampą arba išreikšti savo skausmą.
- Tuštumos jausmas: Lėtinis tuštumos jausmas ir prasmės stoka gyvenime gali būti būdingi šiam sutrikimui.
- Savęs suvokimo problemos: Asmenys gali turėti neaiškų arba nestabilų savęs suvokimą, sunkumus identifikuojant savo vertybes, tikslus ir interesus.
Diagnostika
Ši liga diagnozuojama remiantis psichologiniais vertinimais ir interviu su pacientu, kurio metu gydytojas ieško specifinių simptomų ir elgesio modelių. Psichologiniai testai gali būti naudojami, siekiant geriau suprasti paciento asmenybės bruožus ir elgesio problemas.
Psichologinis įvertinimas
Psichologinis įvertinimas apima išsamų paciento istorijos, simptomų ir elgesio modelių įvertinimą. Gydytojas gali naudoti standartizuotus interviu, klausimynus ir psichologinius testus, kad įvertintų asmenybės bruožus, emocinę būklę ir kognityvines funkcijas.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Diferencinė diagnostika
Svarbu atskirti nepatikslintą asmenybės sutrikimą nuo kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip nuotaikos sutrikimai, nerimo sutrikimai, priklausomybės ir kiti asmenybės sutrikimai. Diferencinė diagnostika padeda nustatyti tikslią diagnozę ir pasirinkti tinkamą gydymo planą.
Gydymo Galimybės
Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė-elgesio terapija, dažnai yra efektyvi gydant šį sutrikimą, nes ji padeda asmeniui suprasti ir keisti neigiamus mąstymo modelius. Medikamentai, tokie kaip antidepresantai ar nuotaiką stabilizuojantys preparatai, gali būti skiriami simptomams palengvinti. Be to, grupinė terapija ir socialinių įgūdžių mokymai gali padėti asmenims geriau bendrauti ir prisitaikyti prie socialinių situacijų.
Psichoterapija
Psichoterapija yra pagrindinis nepatikslinto asmenybės sutrikimo gydymo būdas. Įvairios psichoterapijos formos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), dialektinė elgesio terapija (DET), psichodinaminė terapija ir schemų terapija, gali būti veiksmingos gydant šį sutrikimą.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET padeda asmenims identifikuoti ir keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, kurie prisideda prie jų sunkumų. Terapijos metu asmenys mokosi įveikos strategijų, problemų sprendimo įgūdžių ir emocijų reguliavimo technikų.
- Dialektinė elgesio terapija (DET): DET yra specialiai sukurta gydyti asmenybės sutrikimus, pasižyminčius emociniu nestabilumu ir impulsyvumu. DET padeda asmenims išmokti emocijų reguliavimo, tarpasmeninių įgūdžių, tolerancijos stresui ir dėmesingumo technikų.
- Psichodinaminė terapija: Psichodinaminė terapija orientuota į nesąmoningų konfliktų ir praeities patirčių, kurios gali turėti įtakos dabartiniam elgesiui, supratimą. Terapijos metu asmenys tyrinėja savo emocijas, santykius ir gynybos mechanizmus.
- Schemų terapija: Schemų terapija padeda asmenims identifikuoti ir keisti ankstyvąsias nesveikas schemas - gilius, įsitvirtinusius mąstymo ir elgesio modelius, kurie atsirado vaikystėje. Terapijos metu asmenys mokosi patenkinti savo emocinius poreikius ir kurti sveikesnius santykius.
Medikamentinis gydymas
Medikamentai gali būti naudojami simptomams palengvinti, tačiau jie nėra pagrindinis nepatikslinto asmenybės sutrikimo gydymo būdas. Antidepresantai, nuotaikos stabilizatoriai ir antipsichoziniai vaistai gali būti skiriami, siekiant sumažinti depresiją, nerimą, impulsyvumą ir kitus simptomus.
- Antidepresantai: Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir kiti antidepresantai gali būti naudojami gydyti depresiją, nerimą ir obsesinius-kompulsinus simptomus.
- Nuotaikos stabilizatoriai: Nuotaikos stabilizatoriai, tokie kaip litis ir antikonvulsantai, gali būti naudojami gydyti nuotaikos svyravimus ir impulsyvumą.
- Antipsichoziniai vaistai: Mažos antipsichozinių vaistų dozės gali būti naudojamos gydyti psichozinius simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, taip pat sumažinti impulsyvumą ir agresiją.
Grupinė terapija
Grupinė terapija gali būti naudinga asmenims, turintiems nepatikslintą asmenybės sutrikimą, nes ji suteikia galimybę bendrauti su kitais, turinčiais panašių sunkumų, dalintis patirtimi ir mokytis iš kitų. Grupinė terapija gali padėti asmenims pagerinti tarpasmeninius įgūdžius, sumažinti izoliacijos jausmą ir gauti socialinę paramą.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Socialinių įgūdžių mokymai
Socialinių įgūdžių mokymai gali padėti asmenims, turintiems nepatikslintą asmenybės sutrikimą, pagerinti savo gebėjimus bendrauti, užmegzti ir palaikyti santykius. Mokymai gali apimti įvairias technikas, tokias kaip vaidmenų žaidimai, modeliavimas ir grįžtamasis ryšys.
Alternatyvūs gydymo metodai
Alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip meditacija, joga, menų terapija ir muzikos terapija, gali būti naudojami kaip papildoma priemonė, siekiant sumažinti stresą, pagerinti emocinę būklę ir skatinti savęs pažinimą.
Mišrūs Elgesio Ir Emocijų Sutrikimai
Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai yra kompleksinė psichinės sveikatos problema, kuri gali pasireikšti įvairiomis formomis ir paveikti asmens gyvenimo kokybę. Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai dažnai apibūdinami kaip sutrikimų grupė, kuri apima tiek elgesio, tiek emocijų problemas. Tai gali pasireikšti tokiais simptomais, kaip nuotaikų svyravimai, agresyvus elgesys, nerimo sutrikimai ir socialinė izoliacija. Simptomai gali būti įvairūs ir gali skirtis nuo asmens iki asmens.
Gydymo Procesas
Ši terapija skirta informuoti pacientus ir jų šeimas apie sutrikimą, kad būtų geriau suprantama liga ir jos pasireiškimas. Vaistai gali būti naudojami kaip papildoma gydymo priemonė. Antidepresantai, priešneriniai vaistai ir nuotaikos stabilizatoriai gali padėti reguliuoti simptomus. Socialinė parama yra neatsiejama gydymo proceso dalis. Šeimos, draugų ir bendruomenės parama gali padėti asmeniui jaustis labiau integruotu ir mažiau izoliuotu.
Prevencija
Prevencija yra svarbi, siekiant sumažinti mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų riziką. Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai yra daugialypiai ir sudėtingi, reikalaujantys visapusiško požiūrio. Gerai suplanuotas gydymo procesas, kuris apima psichoterapiją, medicininį gydymą ir socialinę paramą, gali padėti asmenims geriau valdyti savo simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Nepatikslintas Psichologinės Raidos Sutrikimas
Nepatikslintas psichologinės raidos sutrikimas yra sudėtingas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris dažnai susijęs su centrinės nervų sistemos funkcijomis. Pagrindiniai paveikti organai yra smegenys, kurios reguliuoja emocinę ir kognityvinę veiklą. Sutrikimas gali paveikti įvairias smegenų sritis, įskaitant priekinę skiltį, atsakingą už sprendimų priėmimą ir socialinę elgseną, bei emocijų reguliavimo centrus, tokius kaip amygdala.
Apibrėžimas ir Simptomai
Nepatikslintas psichologinės raidos sutrikimas yra diagnozė, kuri taikoma, kai asmens psichologinė raida neatitinka amžiaus normų, tačiau neatskleidžiama konkreti sutrikimo forma. Šis sutrikimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant socialinių įgūdžių trūkumą, emocinį nestabilumą ir kognityvinius sunkumus. Pagrindiniai simptomai gali būti socialinių įgūdžių trūkumas, sunkumai bendraujant su bendraamžiais, emocinis nestabilumas, impulsų kontrolės problemos ir kognityviniai sunkumai, tokie kaip dėmesio stoka ar sunkumai mokantis.
Priežastys ir Diagnostika
Nepatikslinto psichologinės raidos sutrikimo priežastys gali būti įvairios ir sudėtingos. Daugeliu atvejų sutrikimas gali būti susijęs su genetiniais veiksniais, kurie gali paveikti smegenų struktūrą ir funkciją. Be to, aplinkos veiksniai, tokie kaip stresinės situacijos šeimoje, traumos ar nepalanki socialinė aplinka, taip pat gali prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi. Nepatikslinto psichologinės raidos sutrikimo diagnozė dažnai remiasi išsamia klinikine analize ir pokalbiais su pacientu bei jo šeimos nariais. Psichologai ir psichiatrai gali naudoti įvairius standartizuotus testus ir klausimynus, kad įvertintų asmens emocinę ir socialinę raidą.
Gydymo Galimybės
Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai, gali būti skiriami siekiant palengvinti simptomus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali padėti asmenims išmokti valdyti savo emocijas ir socialinius įgūdžius. Be to, šeimos terapija ir grupinė terapija gali būti naudingos, kad padėtų asmenims geriau suprasti ir prisitaikyti prie savo situacijos.
Organiniai Psichikos Sutrikimai
Nepatikslintas organinis arba simptominis psichikos sutrikimas yra psichikos liga, kuri gali paveikti įvairias smegenų struktūras ir funkcijas. Ši liga dažnai susijusi su centrinės nervų sistemos disfunkcija, kuri apima smegenis ir nugaros smegenis. Paveiktos srities anatomija gali būti sudėtinga, kadangi psichikos sutrikimai dažnai yra susiję su neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, pusiausvyros sutrikimu.
Apibrėžimas ir Priežastys
Nepatikslintas organinis arba simptominis psichikos sutrikimas apima platų spektrą psichinių sutrikimų, kurie gali būti susiję su fiziniais smegenų pažeidimais. Tai gali būti dėl traumos, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimų ar kitų sveikatos problemų, kurios paveikia psichinę sveikatą.
Simptomai ir Diagnostika
Pagrindiniai simptomai gali apimti nuotaikos svyravimus, nesugebėjimą susikaupti, atminties sutrikimus, nerimą, depresiją, socialinę izoliaciją ir elgesio pokyčius. Diagnostika paprastai apima išsamią medicininę istoriją, psichologinius vertinimus ir įvairius laboratorinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti galimas organines priežastis.
Gydymo Galimybės
Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichotropiniai vaistai, tokie kaip antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai, gali būti skiriami siekiant stabilizuoti paciento būklę. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali padėti pacientams suprasti ir valdyti savo simptomus. Be to, alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip meditacija ar grupinė terapija, taip pat gali būti naudingi.
TLK-10 Klasifikacija
TLK-10 (Tarptautinė ligų klasifikacija, 10-asis leidimas) yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sukurta ligų ir sveikatos problemų klasifikavimo sistema. TLK-10 naudojama visame pasaulyje medicininei informacijai koduoti ir statistikai rinkti. Ši klasifikacija apima ir psichikos bei elgesio sutrikimus, suteikdama kodus ir aprašymus įvairioms diagnozėms.
Neurozės ir Psichozės
TLK-10 nėra tradicinio skirstymo į neurozes ir psichozes, kuris buvo TLK-9 (nors ir ten sąmoningai nepateiktas šios koncepcijos apibrėžimas). “Psichozinis” paliktas kaip aprašomasis terminas, pavyzdžiui, F23, ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai. Šis terminas vartojamas aprašyti, kad nustatyta haliucinacijų, kliedesių ar tam tikrų elgesio sutrikimų (žymus sujaudinimas ir hiperaktyvumas, žymus psichomotorinis sulėtėjimas ir katatoninis elgesys).
Šizofrenija
Kartais kelias savaites ar mėnesius prieš atsirandant tipiškiems šizofrenijos simptomams, ypač jauniems žmonėms, atsiranda nespecifinių simptomų (interesų praradimas, bendravimo vengimas, nusišalinimas nuo darbo, dirglumas ar padidėjęs jautrumas). Šie simptomai nėra specifiški kokiam nors sutrikimui, bet ir nebūdingi sveikai individo būsenai. Dažnai jie sutrikdo šeimos santykius ir paciento veiklą, taip kaip vėliau pasireiškianys būdingesni liguisti požymiai - kliedesiai ir haliucinacijos. Jeigu būtų galima identifikuoti ir patikimai aprašyti tipišką ir specifinį šizofrenijai prodromą ir įrodyti, kad jis nebūdingas kitiems psichikos sutrikimams ir žmonėms be psichikos sutrikimų, tuomet prodromas teisėtai galėtų būti įtrauktas kaip papildomas šizofrenijos kriterijus. TLK-10 šizofreniją diagnozuojama, remiantis būdingais kliedesiais, haliucinacijomis ir kitais simptomais ir minimalia vieno mėnesio trukme. Daugelio klinicistų nuomone, didesnei daugumai pacientų, patiriančių ūmines psichozes, psichoziniai simptomai pasireiškia per kelias dienas ar daugiausia per vieną-dvi savaites, ir kad daugelis pacientų nepriklausomai nuo gydymo pasveiksta per dvi-tris savaites. Todėl buvo nustatytas vieno mėnesio pereinamasis laikotarpis tarp ūminių sutrikimų su šizofreniniais simptomais bei pačios šizofrenijos. Apie panašią trukmę kalbama ir ūminių simptominių psichozių metu (geriausias pavyzdys- amfetaminų sukeltos psichozės). Simptomai, atsiradę nutraukus toksinės medžiagos vartojimą, paprastai išnyksta per 8-10 dienų. Tačiau kol simptomai pasireiškia ir sukelia problemų (dėl to pacientas patenka į psichiatrinę tarnybą) praeina 7-10 dienų ir bendra trukmė būna 20 ir daugiau dienų. Todėl tikslinga laikytis 30 dienų arba vieno mėnesio termino nustatant šizofrenijos diagnozę, kai pastebima tipiškų šizofrenijos simptomų. Vieno mėnesio trukmės psichozinių simptomų periodas kaip būtinas šizofrenijos diagnozavimo kriterijus, prieštarauja nuomonei, kad šizofrenijai būdinga palyginti ilgalaikė eiga. Ne vienoje nacionalinėje klasifikacijoje pritaikytas šešių mėnesių trukmės periodas, bet pastaraisiais metais toks šizofrenijos trukmės apribojimas didesnės reikšmės neturi. Tarptautinės šizofrenijos ir su ja susijusių sutrikimų studijos nustatė, kad didelė dalis ligonių su tipiškais ir aiškiais šizofrenijos simptomais, kurie tęsiasi daugiau kaip vieną, bet mažiau kaip šešis mėnesius, visiškai pasveiko, arba jų psichinė būklė žymiai pagerėjo. Todėl, atsižvelgiant į TLK-10 tikslus, reikėtų vengti bet kokių prielaidų apie neišvengiamą šizofrenijos chroniškumą, ir suprasti šį terminą kaip sindromo aprašymą.
Šizoafektinis Sutrikimas
F25.0 Šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas. F25.1 Šizoafektinis sutrikimas, depresijos, tipas. F25.2 Šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas.
Psichikos ir Elgesio Sutrikimai, Sukelti Psichoaktyviųjų Medžiagų Vartojimo
Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne). Trečiasis kodo ženklas nurodo vartotą medžiagą, o ketvirtasis - klinikinę būklę. Kodai turi būti naudojami kiekvienai atskirai medžiagai, kaip reikalaujama, bet reikia pažymėti, kad ne visi keturženkliai kodai gali būti pritaikyti visoms medžiagoms.Identifikuoti vartotą psichoaktyviąją medžiagą reikia remiantis kiek įmanoma daugiau šaltinių: anamneze, objektyviu kraujo ir kitų kūno skysčių mėginių tyrimu, būdingais somatiniais ir psichologiniais simptomais, klinikiniais požymiais ir elgesiu bei kitais šaltiniais, tokiais kaip paciento turimi narkotikai ar trečiųjų asmenų liudijimai. Dauguma narkomanų vartoja daugiau nei vieną narkotikų rūšį, tačiau sutrikimo diagnozė turėtų būti klasifikuojama (kai tai įmanoma) pagal medžiagą arba jų klasę, kuri sukėlė ar labiausiai prisidėjo prie klinikinio sindromo atsiradimo.
Keturženkliai Kodai (F10-F19)
Kategorijoms F10-F19 toliau pateikiama ketvirtojo skaitmens subklasifikacija: .0 ūmi intoksikacija / Tai būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos. Sutrikimai yra tiesiogiai susiję su ūmiu medžiagos farmakologiniu poveikiu. Ilgainiui ūmios intoksikacijos sukelti sveikatos sutrikimai praeina. Pasveikstama visiškai, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai arba atsiranda kitų komplikacijų, tokių kaip trauma, paspringimas vėmalų mase, delyras, koma, traukuliai ir kitos medicininės komplikacijos. Jų pobūdis priklauso nuo vartotos medžiagos farmakologinio poveikio ir vartojimo būdo. / / Staigus girtumas, sergant alkoholizmu / Nemalonus apsvaigimas dėl haliucinogeninių narkotikų (angl. .1 žalingas vartojimas / Tai psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai. Gali pakenkti somatinei būklei (pavyzdžiui, hepatitas nuo sau injekuojamų narkotikų) arba psichikai (pvz., depresinio sutrikimo epizodai dėl gausaus alkoholio vartojimo). .2 priklausomybės sindromas / Tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo. Tipiškiausi šio sindromo požymiai yra stiprus troškimas vartoti psichoaktyviąją medžiagą, sunkumas kontroliuoti vartojimą, vartojimas, nepaisant žalingų pasekmių, medžiagos vartojimas individui yra svarbesnis nei kiti veiksmai ar įsipareigojimai, padidėjusi tolerancija vartojamai medžiagai ir kai kuriais atvejais fizinės abstinencijos būklė. / / Priklausomybės sindromas gali būti specifiškas medžiagai (pvz., tabakui, alkoholiui arba diazepamui), medžiagų klasei (pvz., opioidams) arba didesnei įvairių farmakologinių medžiagų grupei. .3 abstinencijos būklė / Tai grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo. Abstinencijos būklės pradžia ir eiga priklauso nuo laiko ir nuo medžiagos, kuri buvo vartota prieš pat susilaikymą ar vartojimo sumažinimą, rūšies bei dozės. Abstinencijos būklę gali komplikuoti traukuliai. .4 abstinencijos būklė su delyru / Tai būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena (žr. .3) yra komplikuota delyru, aprašytu F05.-. Gali būti ir traukulių. Kai tikėtina, kad etiologijai įtakos turi ir organiniai veiksniai, būklė turi būti koduojama F05.8. .5 psichozinis sutrikimas / Tai psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės. Šiam sutrikimui būdingos haliucinacijos (dažniausiai klausos, tačiau gali būti ir kitų jutimo organų), klaidingi pažinimai, kliedesiai (dažnai paranoidinio arba persekiojimo pobūdžio), psichomotorinio aktyvumo sutrikimai (sujaudinimas arba stuporas) ir nenormalus afektas, kuris gali svyruoti nuo intensyvios baimės iki ekstazės. Sąmonė paprastai yra aiški, bet gali būti tam tikro laipsnio nedidelis jos susiaurėjimas. .6 amnezinis sindromas / Tai sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu. Pakartojimas paprastai išlieka nepakitęs, o trumpalaikei atminčiai yra pakenkiama labiau nei ilgalaikei. Dažniausiai būna didelių laiko ir įvykių eiliškumo suvokimo, taip pat sugebėjimo išmokti naują medžiagą sutrikimų. Konfabuliacijų gali būti arba ne. Kitos kognityvinės funkcijos paprastai būna santykinai gerai išlikusios, ir amneziniai defektai yra neproporcingai dideli, palyginti su jomis. .7 rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas / Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga. Sutrikimo pradžia turėtų tiesiogiai sietis su alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos vartojimu. Tie atvejai, kai sutrikimas prasideda vėliau nei medžiagos vartojimo epizodas, turėtų būti koduojami šiame skyriuje, tik kai yra aiškūs ir įtikinami įrodymai, kad būklę galima susieti su rezidualiniu medžiagos poveikiu. Reminiscencijos gali būti atskiriamos nuo psichozinių sutrikimų dėl savo epizodinės prigimties, dažniausiai neilgos trukmės, kartais besikartojančių ankstesnių, susijusių su alkoholiu ar narkotikais, pojūčių (angl.
#
tags: #nepatikslintas #asmenybes #sutrikimas