Psichologinės traumos - tai gilios emocinės žaizdos, kurias sukelia sunkūs, netikėti ir itin sudėtingi gyvenimo įvykiai. Jos gali paveikti įvairaus amžiaus žmones, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar gyvenimo būdo. Šiame straipsnyje gilinamės į psichologinių traumų esmę, aptariame jų atpažinimo būdus, galimas pasekmes ir veiksmingus gydymo metodus.
Kas Yra Psichologinė Trauma?
Psichologinė trauma - tai ne tik stiprus išgąstis ar laikinas diskomfortas. Tai - netikėtas, žmogaus psichiką žalojantis sukrėtimas, pažeidžiantis asmenybės vientisumą, tapatumą ir pasitikėjimą. Tai individualus išgyvenimas situacijos, kurioje asmuo nepajėgia integruoti emocinio patyrimo ir patiria grėsmę savo gyvybei, kūno integralumui ar sveikatai. Trauminiai įvykiai sukelia intensyvų baimės, siaubo, bejėgiškumo ar pavojaus jausmą.
Traumuojantys įvykiai gali būti labai įvairūs:
- Fizinis ir emocinis smurtas: Vaikystėje patirtas smurtas, prievarta ar apleistumas.
- Nelaimingi atsitikimai ir katastrofos: Autoavarijos, gamtos stichijos.
- Netektys ir praradimai: Artimojo mirtis, skyrybos.
- Seksualinė prievarta: Išprievartavimas, seksualinis išnaudojimas.
- Sunkios ligos ir operacijos: Gyvybei grėsmingos ligos, sudėtingos medicininės procedūros.
- Karas ir konfliktai: Dalyvavimas kariniuose veiksmuose, buvimas karo zonoje.
- Trauminiai įvykiai, kurių metu kyla grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai arba asmuo buvo tokių įvykių liudininkas.
Svarbu pabrėžti, kad trauminis patyrimas yra individualus. Tai, kas sukelia traumą vienam žmogui, kitam gali neturėti tokio paties poveikio. Traumos patyrimas ir intensyvumas priklauso nuo asmens požiūrio į įvykį ir jo asmenybės ypatybių.
Psichologinės Traumos Poveikis Vaikystėje
Vaikystėje patirtos traumos turi ypač didelį ir ilgalaikį poveikį. Vaiko psichika yra ypač pažeidžiama, todėl trauminiai įvykiai gali sutrikdyti normalų vystymąsi ir palikti gilius randus.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Trauminės patirtys vaikystėje gali pasireikšti įvairiais būdais:
- Elgesio pokyčiai: Padidėjęs prisirišimas arba atsiskyrimo sunkumai, intensyvūs pykčio protrūkiai, elgesys, lyg vaikas būtų mažesnis, nei yra, prarasti anksčiau įgyti įgūdžiai, sunkumai mokantis naujų dalykų.
- Emociniai požymiai: Nuolatinis liūdesys, nerimas, irzlumas ar baimė.
- Fiziniai simptomai: Miego sunkumai, pilvo ar galvos skausmai.
Trauminė patirtis vaikystėje gali paveikti fiziologinę smegenų struktūrą ir ženkliai padidinti riziką, kad vaikas ateityje turės rimtų fizinės, psichologinės, emocinės ir seksualinės sveikatos problemų. Taip pat, ankstyvos traumos gali tapti kompleksinio potrauminio streso sutrikimo (KPTSS) priežastimi.
Vaikystės traumų rūšys:
- Aktyvus smurtas: Emocinis, psichologinis, fizinis, seksualinis.
- Nesirūpinimas: Vaiko poreikių nepatenkinimas.
- Apleidimas: Kai globėjų nėra šalia.
- Šeimos disfunkcija: Besitęsiantys šeimos barniai ar „nekalbadieniai“.
- Valdingi ir manipuliuojantys tėvai: Santykiai, kuriuose vaikas jaučiasi išsigandęs, įsitempęs, bejėgis ir nevykęs.
- Apleistumas, stabilaus ryšio nebuvimas, emocinio ar fizinio reagavimo stoka: Veikia net kūdikio smegenų vystymąsi.
Kaip Atpažinti Psichologinės Traumos Požymius?
Psichologinės traumos požymiai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingu intensyvumu. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:
- Trauminės patirties išgyvenimas dabartyje: Nors įvykis jau praeityje, žmogus jį vėl ir vėl stipriai patiria, išgyvena viduje. Tai gali pasireikšti košmarais, prisiminimų blyksniais, detaliais vaizdo, kvapų ir garsų prisiminimais.
- Vengimas: Noras vengti visko, kas susiję su traumuojančia patirtimi: minčių, jausmų, emocijų, vietų, situacijų, daiktų.
- Padidėjęs grėsmės jausmas: Nuolatinis nesaugumo jausmas, nerimas, įtampa, pavojaus nuojauta.
- Emocijų reguliavimo sunkumai: Reakcijos į stresines situacijas gali būti per stiprios arba per silpnos.
- Nepasitikėjimas savimi: Žmogus jaučiasi bevertis, nepilnavertis, gali jausti stiprią kaltę.
- Santykių problemos: Sunku palaikyti santykius, megzti emocinį ryšį.
- Miego sutrikimai: Nemiga, košmarai.
- Padidėjęs dirglumas, irzlumas: Agresyvus elgesys su artimaisiais.
- Atsiribojimas nuo kitų: Socialinė izoliacija, nenoras bendrauti.
- Įvairios ligos: Migrena, skrandžio opa, skausmai įvairiose kūno vietose.
- Nuovargis: Energijos stoka, nuolatinis nuovargio jausmas.
- Padažnėjęs rūkymas ar alkoholio vartojimas: Bandymas numalšinti emocinį skausmą.
- Sunkumai su atmintimi ir mokymųsi: Užmaršumas, išsiblaškymas, sunkumai priimant sprendimus ar susitelkiant į užduotis.
Kompleksinis Potrauminio Streso Sutrikimas (KPTSS)
Kompleksinis potrauminio streso sutrikimas (KPTSS) dažniausiai pasireiškia po ilgalaikio, pasikartojančio traumuojančio patyrimo, kurį sukelia kiti žmonės. Tai gali būti vaikystėje patirtas smurtas, prievarta, apleistumas ar nuolatinis emocinis ar seksualinis smurtas santykiuose.
KPTSS simptomai apima:
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
- Visus PTSS simptomus (trauminės patirties išgyvenimas dabartyje, vengimas, padidėjęs grėsmės jausmas).
- Emocijų reguliavimo sunkumus: Nevaldomas pyktis, nerimas, gėda, kaltė arba apatija.
- Sunkumus formuojant ir palaikant santykius: Žema savivertė, socialinė izoliacija, vengimas intymumo.
- Nuolatinį baimės ir nerimo jausmą: Hiperbudrumas, nuolatinis tikėjimasis, kad kažkas blogo atsitiks.
- Sunkumus su atmintimi ir mokymųsi: Užmaršumas, išsiblaškymas, sunkumai priimant sprendimus ar susitelkiant į užduotis.
- Su trauminėmis patirtimis susiję įsitikinimai, kad asmuo yra sužlugdytas, nugalėtas, nevertingas.
- Sunkumai palaikant santykius arba nuolatinis jausmas, kad nepavyksta emociškai suartėti su kitais žmonėmis.
Kaip Padėti Sau ir Kitiems?
Jei įtariate, kad jūs ar jūsų artimas žmogus patyrė psichologinę traumą, svarbu imtis veiksmų:
- Kreipkitės į specialistą: Psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras gali padėti įvertinti situaciją ir sudaryti tinkamą gydymo planą.
- Būkite kantrūs ir palaikantys: Gijimo procesas yra ilgas ir reikalauja kantrybės. Suteikite žmogui saugią erdvę išsikalbėti ir išreikšti savo jausmus.
- Skatinkite savigydos metodus: Reguliari mankšta, sveika mityba, pakankamas miegas ir atsipalaidavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti savijautą.
- Ieškokite socialinės paramos: Dalyvavimas palaikymo grupėse ar bendravimas su artimaisiais gali padėti jaustis mažiau vienišam ir suprastam.
- Sukurkite saugią ir nuspėjamą aplinką: Vaikams, patyrusiems traumą, svarbu užtikrinti saugumą ir stabilumą, sukurti nuspėjamą kasdienę rutiną.
- Paskatinkite vaiką išreikšti jausmus: Per žaidimą, piešimą ar paprastus pokalbius.
- Būkite ramūs ir palaikantys: Suteikite vaikui tikrumą, kad esate kartu su juo ir nedarote jam spaudimo.
- Rimtai reaguokite į tai, ką vaikas pasakoja: Rodykite tinkamą pavyzdį, kaip galima įveikti stresą ar sunkumus.
Gydymo Būdai
Psichologinių traumų gydymas reikalauja daugialypio požiūrio, kuris apima įvairias psichoterapijos formas, vaistus ir savigydos metodus.
Psichoterapija:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda pakeisti klaidingus įsitikinimus, kurie susiformavo dėl traumos, ir išmokti sveikai reaguoti į stresą.
- EMDR (akių judesių desensitizacija ir perdirbimas): Leidžia palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra trauminių gyvenimo patirčių rezultatas.
- Psichodinaminė psichoterapija: Gilinasi į pasąmoninius procesus ir nesąmoningus konfliktus, kurie kyla iš ankstyvųjų gyvenimo patirčių.
- Somatinė patyriminė terapija: Padeda atpalaiduoti įtampą ir paleisti susikaupusią emocinę energiją kūne.
- Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP): Padeda susidurti su trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti.
- Dialektinės elgesio terapijos grupė
- IFS - vidinės šeimos sistemos
- PE - prailginta akistata
- CPT - kognityvinė perdirbimo terapija
- TF-CBT - traumų gydymui pritaikyta kognityvinė elgesio terapija
Vaistai:
Gydytojas gali skirti vaistus, kurie padeda valdyti nerimą, depresiją ar kitus lydinčius simptomus. Vaistai gali būti naudojami kartu su psichoterapija.
Savigydos metodai:
- Fizinis aktyvumas: Kasdienis pasivaikščiojimas ar lengva mankšta gali padėti sumažinti stresą.
- Dėmesingas įsisąmoninimas: Meditacija, kvėpavimo pratimai ir kitokios relaksacijos technikos padeda nuraminti mintis ir emocijas.
- Socialinė parama: Kalbėjimasis su žmonėmis, kuriais pasitikima, ar dalyvavimas savipagalbos grupėse gali padėti žmogui jaustis suprastam ir priimtam.
- Kūrybinė raiška: Menas, muzika, rašymas ar kitos kūrybinės veiklos gali tapti galingu įrankiu išreikšti savo jausmus, išlaisvinti emocijas ir atrasti naujų būdų susidoroti su traumos padariniais.
Psichologinio Atsparumo Ugdymas
Psichologinis atsparumas - tai gebėjimas lengviau ir greičiau atsigauti po patirtų gyvenimo sunkumų. Ugdant psichologinį atsparumą, galima sumažinti potrauminio streso riziką ir pagerinti bendrą savijautą.
Kaip ugdyti psichologinį atsparumą:
- Skirkite pakankamai dėmesio savo psichologinei savijautai: Stiprinkite įgūdžius, kurie padės atlaikyti sunkius gyvenimo įvykius.
- Palaikykite socialinius ryšius: Bendraukite su žmonėmis, kuriais pasitikite, ir paprašykite pagalbos, jei jums jos reikia.
- Rūpinkitės savo fizine sveikata: Palaikykite sveiką darbo-poilsio balansą, būkite fiziškai aktyvūs, rūpinkitės mityba.
- Ieškokite malonių ir raminančių veiklų: Užsiimkite tuo, kas jums teikia džiaugsmą ir padeda atsipalaiduoti.
- Praktikuokite dėmesingumą: Mokykitės būti "čia ir dabar", sutelkti dėmesį į dabarties momentą.
- Ugdykite optimizmą: Tikėkite, kad galite įveikti sunkumus ir pasiekti savo tikslus.
Specialistų Pagalba
Jei jaučiate, kad jums sunku susidoroti su psichologinės traumos pasekmėmis, kreipkitės į specialistus. Psichologai, psichoterapeutai ir psichiatrai gali suteikti jums reikiamą pagalbą ir paramą.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
- Psichologas: Padeda suprasti traumos poveikį ir rasti būdus, kaip su ja susidoroti.
- Psichoterapeutas: Naudoja įvairius terapijos metodus, pritaikytus individualiems poreikiams, siekdamas padėti žmonėms įveikti traumas.
- Psichiatras: Gali skirti vaistus, kurie padeda sumažinti nerimą, depresiją ar kitus psichologinės traumos sukeltus simptomus.
VU Psichotraumatologijos centre siūloma nemokama internetu teikiama pagalba žmonėms, kurie patyrė vienkartines traumines patirtis ir jaučia potrauminį stresą. Tai internetinė 8 savaičių programa „Spring“.
Knygos, Padedančios Geriau Suprasti Psichologines Traumas
Norintiems pagilinti žinias traumų tema, rekomenduojama knyga būtų „Waking the Tiger: Healing Trauma“ („Pažadinti tigrą: traumos gydymas“), kurią parašė Peter A. Levine. Autorius teigia, kad tradicinė pokalbių terapija ir medikamentai dažnai nepajėgia išspręsti traumos esmės, nes jie neįtraukia natūralių kūno gijimo procesų.
tags: #nepatirti #psichologines #traumos