Įvadas
Nepilnamečių apklausa yra specifinė procedūra, reikalaujanti ypatingo dėmesio ir atsargumo. Dėl savo amžiaus, psichologinės brandos ir pažeidžiamumo, nepilnamečiai gali būti jautresni apklausos aplinkai, klausimų formulavimui ir kitų proceso dalyvių elgesiui. Todėl, siekiant užtikrinti teisingą ir objektyvų informacijos gavimą, būtina laikytis specialių procedūrų ir užtikrinti nepilnamečio teisių apsaugą. Vienas iš svarbiausių aspektų yra psichologo dalyvavimas apklausoje, kuris padeda užtikrinti, kad apklausa būtų atliekama atsižvelgiant į vaiko psichologinę būklę ir brandą. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti psichologo dalyvavimo nepilnamečio apklausoje ypatumus Lietuvos teisės kontekste, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostatomis, reglamentuojančiomis nepilnamečių apklausą ikiteisminio tyrimo ir teismo procesuose.
Teisinis Reglamentavimas
Nepilnamečių apklausos tvarką ir psichologo dalyvavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (BPK). Šio kodekso 186 straipsnis ir 280 straipsnis nustato specialias nuostatas, skirtas nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausoms. Šios nuostatos buvo papildytos ir patikslintos įstatymais Nr. (Žin., 2007, Nr., TAR, 2015, Nr., TAR, 2017, Nr. Siekiant užtikrinti vaiko interesus ir teises. Remiantis BPK 186 straipsniu: Nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas.
Psichologo Dalyvavimo Privalomumas
Pagal BPK 186 straipsnį, psichologo dalyvavimas yra privalomas šiais atvejais:
- Kai apklausiamas mažametis liudytojas ar mažametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu.
- Kai apklausiamas nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją.
- Kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas inicijuoja psichologo dalyvavimą.
Analogiškos nuostatos galioja ir teismo procese. BPK 280 straipsnis nustato, kad teisme apklausiant mažametį liudytoją, psichologo dalyvavimas yra visuomet privalomas.
Psichologo Vaidmuo Apklausos Metu
Psichologo pagrindinis vaidmuo apklausos metu yra padėti apklausti nepilnametį, atsižvelgiant į jo socialinę ir psichologinę brandą. Tai reiškia, kad psichologas turi:
Taip pat skaitykite: Psichologinis požiūris į nepilnamečių apklausas
- Įvertinti vaiko psichologinę būklę ir gebėjimus suprasti klausimus bei atsakyti į juos.
- Patarinėti apklausą atliekančiam asmeniui dėl klausimų formulavimo, siekiant, kad klausimai būtų suprantami vaikui ir nevestų jo klaidinančia linkme.
- Stebėti vaiko reakcijas ir elgesį apklausos metu, siekiant nustatyti galimus streso, baimės ar kitus neigiamus emocinius požymius.
- Teikti rekomendacijas dėl apklausos nutraukimo ar atidėjimo, jei vaiko psichologinė būklė neleidžia tęsti apklausos.
- Užtikrinti, kad apklausos metu nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai.
Svarbu pabrėžti, kad psichologas neturi atlikti apklausos pats. Jo vaidmuo yra konsultacinis ir pagalbinis, siekiant užtikrinti, kad apklausa būtų atliekama profesionaliai ir etiškai, atsižvelgiant į vaiko poreikius.
Kiti Apklausos Dalyviai ir Jų Vaidmenys
Be psichologo, nepilnamečio apklausoje dalyvauja ir kiti asmenys, kurių vaidmenys yra griežtai apibrėžti įstatymuose:
- Ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba teismas: Atlieka apklausą, formuluoja klausimus ir fiksuoja atsakymus.
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas: Stebi apklausą iš kitos patalpos ir užtikrina, kad nebūtų pažeidžiamos nepilnamečio teisės. Jis taip pat gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos.
- Nepilnamečio atstovas (advokatas arba tėvai/globėjai): Dalyvauja apklausoje, siekiant užtikrinti vaiko teisinę apsaugą. Teismo proceso metu, nepilnamečio liudytojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui.
- Įtariamasis (ikiteisminio tyrimo metu) arba kaltinamasis (teismo proceso metu): Paprastai nedalyvauja apklausoje tiesiogiai, tačiau jam turi būti sudarytos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimų.
Svarbu pažymėti, kad įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus psichologą ir nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa.
Apklausos Aplinka ir Procesas
- Apklausos patalpa: Apklausa turi būti atliekama vaikų apklausoms pritaikytose patalpose. Šios patalpos turi būti jaukios, saugios ir neutralios, kad vaikas jaustųsi patogiai ir atsipalaidavęs.
- Apklausos trukmė: Apklausa turi būti kuo trumpesnė ir trukti tiek, kiek būtina informacijai gauti. Paprastai nepilnametis apklausiamas ne daugiau kaip vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu. Jei būtina pakartotinė apklausa, ją paprastai atlieka tas pats asmuo.
- Vaizdo ir garso įrašymas: Nepilnamečio apklausos metu privalomai turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Tai užtikrina, kad apklausos procesas bus dokumentuotas ir galima bus patikrinti, ar nebuvo pažeistos vaiko teisės.
- Klausimų formulavimas: Klausimai turi būti formuluojami aiškiai, suprantamai ir atsižvelgiant į vaiko amžių ir psichologinę brandą. Negalima užduoti klausimų, kurie būtų klaidinantys, sugestyvūs ar verčiantys vaiką atsakyti į klausimą, kurio jis nesupranta.
Išimtys ir Specialios Situacijos
Nors įstatymai nustato griežtą tvarką dėl psichologo dalyvavimo nepilnamečių apklausose, gali būti išimčių ir specialių situacijų, kai šios taisyklės gali būti modifikuotos. Nesiliaujančios smurto prieš vaikus tragedijos viena po kitos atskleidžia šiurpią tikrovę, kad kankinami, luošinami, žudomi vaikai lieka neišklausyti, nes teisėsauga jų apklausas atlieka neprofesionaliai arba apsiriboja tik suaugusiųjų liudijimais. Nukentėjusių nepilnamečių skaičius kasmet didėja. Pernai jų buvo 2777, iš jų fizinį smurtą patyrė 1051 vaikas. Privalomas psichologas vaikų apklausose padės teisėsaugai atlikti objektyvų bei operatyvų tyrimą ir išvengti lemtingų klaidų. Specialiuose apklausos kambariuose vykdomos apklausos apsaugos vaiką nuo galimos kitų asmenų įtakos, sumažins psichologinį spaudimą ir traumuojantį apklausos poveikį. Iki šiol psichologo ir vaiko teisių apsaugos specialisto dalyvavimas nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose nebuvo privalomas. Vaiko teisių ir interesų užtikrinimo svarba akcentuotina visuose su vaikais susijusiuose teisiniuose procesuose ar procedūrose.
Teismo Ekspertizės Vaikų Bylose
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne vienerius metus atliekamuose tyrimuose bei metinėse veiklos ataskaitose akcentavo ilgų, neigiamą poveikį vaikui turinčių vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių atlikimo terminų problemą. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenimis, teismo ekspertizių atlikimo terminai pastaruoju metu yra ženkliai sutrumpėję. VTPT Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje 2023 m. tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose laukimo eilių nėra. Teismo ekspertizių atlikimo terminų sutrumpėjimas leido atlikti daugiau ekspertizių tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose (2020 m. atliktos 174, 2021 m. - 226, 2022 m. - 272 ekspertizės, 2023 m. Akivaizdžiai sutrumpėjusių teismo ekspertizių atlikimo terminų priežastis - padidėję žmogiškieji resursai VTPT Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje. Šiais metais skyriuje dirba 10 (6 psichiatrės, 4 psichologės) teismo vaikų ir paauglių psichiatrų ar psichologų ekspertų (palyginimui 2020 m.
Taip pat skaitykite: Leidimai ir iššūkiai
Vaiko Apklausos Ypatumai
Ikiteisminio tyrimo sėkmei labai svarbu tikslūs, išsamūs vaiko parodymai apie galimai jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, o tam reikalinga operatyviai organizuoti vaiko apklausą. Po vaiko apklausos, siekiant sumažinti neigiamą nusikalstamos veikos bei teisinio proceso poveikį vaiko emocinei bei psichinei būklei, turėtų būti sprendžiama, kokia pagalba (psichologinė/psichiatrinė) pagal poreikį vaikui reikalinga. Ypatingai svarbu užtikrinti, kad vaiko apklausa vyktų dalyvaujant profesionaliam specialistui - psichologui. Apylinkių teismuose patvirtinta 14 teismo psichologų etatų, apygardų teismuose - 5. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenimis, 2022 m. pabaigoje buvo užimta 14 teismo psichologų etatų. Nepilnai užpildytus psichologų etatus galimai lemia darbo užmokesčio dydis, darbo krūvis bei darbo ypatumai. 2022 m. Padėti apklausti vaikus sudaryta galimybė ir psichologams iš Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo, kurį administruoja ir tvarko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Siekiant vienodinti teismo psichologų darbo organizavimo principus ir tvarką, Teisėjų tarybos 2022 m. birželio 29 d. protokoliniu nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl teismo psichologų veiklos organizavimo. Teismo psichologų veiklos priežiūros ir kuravimo sistemos sukūrimui Nacionalinė teismų administracija 2020 m. Teismo psichologai taip pat pastebi kelionės organizavimo ir jos išlaidų apmokėjimo problemą, kai teismo psichologui tenka vykti į apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu kitame teisme ar kituose teismo rūmuose nei psichologo darbo vieta. Kita specialistų akcentuota problema - ikiteisminių tyrimų teisėjų vykdomų nepilnamečių apklausų data ir laikas neretai priklauso nuo vaikus padedančių apklausti teismo psichologų užimtumo, dėl to apklausos ne visada būna atliekamos laiku. Atsižvelgiant į atliekamo ikiteisminio tyrimo aplinkybes ir svarbą operatyviai užfiksuoti reikšmingą informaciją, nesant galimybės greitu laiku apklausti vaiką su teismo psichologo pagalba, nepilnamečių apklausas atlieka ikiteisminius tyrimus atliekantys pareigūnai, šiam veiksmui pasitelkdami psichologus iš Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo. Pasirenkant psichologą iš minėto sąrašo, ikiteisminį tyrimą atliekantys (organizuojantys) pareigūnai susiduria su psichologų paieškos problema, kol randamas arčiausiai esantis ir artimiausiu metu apklausoje galintis dalyvauti psichologas. Siekiant rasti veiksmingus, tinkamiausius, geriausius ir palankiausius vaikui, susiduriančiam su teisine sistema, sprendimus labai svarbus efektyvus, operatyvus, geranoriškas visų institucijų bendradarbiavimas aptariant vienodos praktikos formavimą organizuojant ir vykdant nepilnamečių apklausas.
Nepilnamečių Atsakomybė Pagal Baudžiamuosius Įstatymus
Tenka pripažinti, kad nepilnamečiai asmenys ne tik tampa nusikaltimų aukomis, bet ir dėl tam tikrų socialinių priežasčių padaro nusikalstamas veikas. Bendra amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, riba yra šešiolika metų. Už tam tikrus nusikaltimus, kurių sąrašas baigtinis, būtent už nužudymą (129 straipsnis), sunkų sveikatos sutrikdymą (135 straipsnis), išžaginimą (149 straipsnis), seksualinį prievartavimą (150 straipsnis), vagystę (178 straipsnis), plėšimą (180 straipsnis), turto prievartavimą (181 straipsnis), turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą (263 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (280 straipsnio 2 dalis) atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų. Asmeniui, kuriam iki šiame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės. Pagal BPK, nepilnametis yra fizinis asmuo, kuriam proceso veiksmo atlikimo metu nėra suėję aštuoniolika metų. Jeigu dėl fizinio asmens amžiaus kyla abejonių, ar jis yra pilnametis, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo.
Nepilnamečio Teisės Baudžiamajame Procese
Pabrėžtina, kad BPK reikalavimais yra užtikrinta nepilnamečio kaip įtariamojo (BPK 21 straipsnis) ir kaltinamojo (BPK 22 straipsnis) teisė, be kitų, į privatumo apsaugą vykdant jo baudžiamąjį persekiojimą. Ši teisė užtikrinama BPK nustatytais draudimais skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius (177 straipsnio 1 dalis), susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, kai duomenys yra apie nepilnamečius įtariamuosius (181 straipsnio 6 dalies 1 punkte). Nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui. Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kurios globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys. Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima nutarimą, o teismas - nutartį. Atstovas pagal įstatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui. Tokiu atveju, taip pat, kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečio atstovu pagal įstatymą gali būti jo pasirinktas ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pripažintas tinkamu būti atstovu pagal įstatymą asmuo. Jeigu nepilnametis nepasirinko kito asmens arba jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas būti atstovu pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus, paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui, o kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, turi paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio asmens interesams (BPK 53 straipsnis). Iš bendrų BPK nustatytų atstovo pagal įstatymą teisių ir pareigų išskirtina atstovo pagal įstatymą teisė gauti informaciją apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese, o kai išnyksta BPK nurodytos aplinkybės, dėl kurių nepilnamečio atstovui pagal įstatymą atsisakyta leisti dalyvauti procese kaip atstovui, jam taip pat suteikiama informacija apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese. Atstovas pagal įstatymą gali būti įtraukiamas į procesą kaip civilinis atsakovas dėl nepilnamečio padarytos žalos ir šiuo atveju jis turi civilinio atsakovo teises bei pareigas (BPK 54 straipsnis). Nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą gali apskųsti su nuosprendžio vykdymu susijusias nutartis (BPK 364 straipsnis). Praktikoje dažniausiai pasitaikanti problema, kad atstovai pagal įstatymą per vėlai sužino, apie ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro priimtą nutarimą ar teismo nutartį, kuriais jiems leidžiama dalyvauti procese. Dėl šios priežasties, atstovai pagal įstatymą ne iš karto pasikviečia gynėją pagal susitarimą, o valstybės garantuojama teisinė pagalba gali būti teikiama formaliai. Ikiteisminio tyrimo metu, proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo ar jo gynėjo arba atstovo pagal įstatymą prašymu gali būti daromas apklausos garso ir vaizdo įrašas. Apklausiant suimtą ar sulaikytą nepilnametį įtariamąjį, garso ir vaizdo įrašas daromas visais atvejais (BPK 188 straipsnis). Pabrėžtina, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas turi stebėti, ar apklausos metu nėra pažeidžiamos būtent nepilnamečio asmens teisės (ar jam nedaromas spaudimas, ar jis nepervargo, ar turėjo galimybę pavalgyti ir kt.). Stebėti, ar apklausos metu nėra pažeidžiamos įtariamojo, šiuo atveju nepilnamečio, teisės - tiesioginė gynėjo pareiga. Nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo apklausoje dalyvaujantys psichologai yra specialistai, kurie padeda apklausti šiuos asmenis, atsižvelgdami į jų socialinę ir psichologinę brandą ir (ar) specialius apsaugos poreikius. Prireikus, šie psichologai dalyvauja atliekant ir kitus baudžiamojo proceso veiksmus. Jeigu šių psichologų prašoma atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jų kompetencijos klausimais, jie įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą (BPK 89 straipsnis). Pirmą kartą apklausus nepilnametį įtariamąjį, ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, nedelsdamas kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir forma. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę gauti iš savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą. Jeigu nepilnametis yra suimtas, kreipimasis dėl jo individualaus vertinimo pateikiamas laisvės atėmimo vietai, kurioje šis nepilnametis laikomas. Į nepilnamečio individualaus vertinimo duomenis atsižvelgiama parenkant nepilnamečiui kardomąsias ir kitas procesines prievartos priemones, priimant sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar bylos perdavimo teismui, organizuojant proceso veiksmus su nepilnamečiu įtariamuoju ar nepilnamečiu kaltinamuoju, priimant sprendimus dėl bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo nepilnamečiui. Iš esmės, pasikeitus aplinkybėms, kurios sudarė nepilnamečio individualaus vertinimo turinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas savo iniciatyva, arba nepilnamečio įtariamojo, arba jo gynėjo ar nepilnamečio kaltinamojo, arba jo gynėjo prašymu kreipiasi dėl papildomo ar pakartotinio nepilnamečio individualaus vertinimo. Nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo individualus vertinimas yra informacijos apie nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo asmenybę, jo aplinką ir poreikius apsaugos, švietimo ir socialinės integracijos srityse apibendrinimas, kurį atlieka valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar laisvės atėmimo įstaiga, kurioje nepilnametis laikomas (BPK 272 straipsnis). Išskirtina problema praktikoje, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos teikia duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą dažniausiai atlieka parengdami dokumentus, bet realiai tyrimas neatliekamas, t. y.
Taip pat skaitykite: Mediacijos vaidmuo mažinant nepilnamečių nusikalstamumą
tags: #nepilnameciu #apklausos #psichologiniai #ypatumai