Įvadas
Nepilnamečių apklausos teismuose yra itin jautri tema, reikalaujanti ypatingo dėmesio ir profesionalumo. Siekiant užtikrinti teisingumą ir apsaugoti vaikų teises, būtina atsižvelgti į jų psichologinę būklę, brandą ir specialiuosius poreikius. Lietuvoje šioje srityje įvyko reikšmingų pokyčių, ypač dėl priimtų įstatymų pataisų, kurios įtvirtino privalomą psichologo dalyvavimą nepilnamečių apklausose. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta nepilnamečių apklausos Lietuvos teismuose, kokį vaidmenį atlieka teismo psichologai, su kokiais iššūkiais susiduriama ir kokios naujovės įgyvendinamos siekiant pagerinti šių apklausų kokybę.
Teisinis Reglamentavimas
Nepilnamečių apklausų tvarką Lietuvoje reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, kuriame numatytos specialios nuostatos, skirtos apsaugoti vaikų teises ir interesus. Svarbus pokytis įvyko po to, kai Seimas priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas (projektas Nr. XIIIP-330(2), kuriomis įvedama prievolė visas nukentėjusių ar liudijančių mažamečių ir nustatytais atvejais nepilnamečių apklausas vykdyti pasitelkus profesionalų psichologą ir tik specialiose patalpose. Šios pataisos, įsigaliojusios nuo 2018 m. liepos 1 d., įtvirtino privalomą psichologo dalyvavimą mažamečių (iki 14 metų) apklausose. Taip pat psichologas privalės dalyvauti nepilnamečių (iki 18 metų) apklausose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją. Psichologas bus privalomas ir tais atvejais, kai to prašys proceso dalyviai, arba pareigūnų iniciatyva.
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 280 straipsnį, kai išimtiniais atvejais būtina teisme apklausti mažametį liudytoją, visuomet, o nepilnametį liudytoją dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo nagrinėjimo teisme dalyviai arba teismo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Nepilnamečio liudytojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. Kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus psichologą ir nepilnamečio liudytojo atstovą, neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa.
Psichologo Vaidmuo Nepilnamečių Apklausose
Teismo psichologo vaidmuo nepilnamečių apklausose yra labai svarbus. Psichologas yra apmokytas, kaip užmegzti kontaktą su mažamečiu ar nepilnamečiu, kaip parengti jį apklausai, kokiu būdu formuluoti klausimus. Pagrindiniai psichologo uždaviniai apklausiant nepilnamečius liudytojus:
- Vaiko saugumo užtikrinimas: Vienas pagrindinių uždavinių yra kiekvieno parodymus duodančio vaiko saugumo užtikrinimas.
- Tarpininkavimas: Ikiteisminėse apklausose psichologas yra tarpininkas tarp vaiko ir teisėsaugos pareigūnų. Jis bendrauja su nepilnamečiu specializuotame apklausos kambaryje ir bando jam suprantama kalba pateikti teisėjo, prokuroro, advokatų sakomus klausimus.
- Klausimų formulavimas: Psichologas suformuluoja klausimus atsižvelgdamas į vaiko amžių, brandą, specialiuosius poreikius. Vaikai, ypač jaunesni, dažnai nesugeba suprasti sudėtingų klausimų formuluočių, papasakoti apie detales, susijusias su laiku, dažnumu.
- Stebėtojo funkcija: Psichologas tampa tarsi vaiko stebėtojas, reaguojančiu į jo išgyvenamas emocijas, jausmus, prieštaras, kurių kiti proceso dalyviai dažnai nepastebi. Jausdamas empatiją vaikas daug laisviau bendrauja, drąsiau kalba.
- Konsultavimas: Psichologas nuolat siekia bendradarbiauti ir konsultuoti aukštesnių instancijų teismų teisėjus dėl nepilnamečių apklausų organizavimo ir vykdymo strategijos.
Nepilnamečių Apklausų Eiga
Organizuojant ir vykdant nepilnamečių apklausas Lietuvos teismuose, svarbu užtikrinti, kad vaikas jaustųsi kuo saugesnis, būtų sudarytos kuo tinkamesnės sąlygos jų draugiškai apklausai pritaikytuose kambariuose. Tai padėtų gauti patikimus, informatyvius parodymus.
Taip pat skaitykite: Apklausa ir Lietuvos teisė
Svarbūs etapai:
- Pasiruošimas apklausai: Vaiką, atvykusį į ikiteisminio tyrimo apklausą ar teismo posėdį, būtina paruošti. Kai nepasiruošęs vaikas patenka į specializuotą apklausos kambarį, mato kameras, ausines, nežino jų paskirties, jam nėra aiškios taisyklės, pvz., kaip reikės atsakyti į klausimus, ką reikės daryti, jei klausimo nesupras, nežinos atsakymo ir t. t., jis pajunta baimę, nerimą, gali atsitverti tylos siena. Paruošti nepilnametį apklausai itin svarbu prieš jam dalyvaujant teismo salėje vyksiančiame posėdyje. Daugeliui vaikų vien teismo posėdžių salės aplinka sukelia stresą. Be to, duodant parodymus jam tenka tiesiogiai susidurti su gynyba, dažnai provokuojančiais, menamais klausimais, kaltinamaisiais, jų pastabomis.
- Laisvo pasakojimo etapas: Per nepilnamečių apklausas svarbu nepamiršti vadinamojo laisvo pasakojimo etapo, kurio metu vaikas turėtų būti skatinamas savo žodžiais papasakoti, dėl ko atvyko duoti parodymų. Šiame etape vaikas neturėtų būti pertraukiamas, jam neužduodami jokie klausimai. Tačiau pasitaiko atvejų, kai parodymų davimas iš karto pradedamas nuo tikslinamųjų klausimų. Taip sutaupoma laiko, tačiau prarandama dalis naudingos informacijos, kuri galėtų būti atskleidžiama vaikui pačiam nuosekliai pasakojant apie įvykį.
- Apklausos vykdymas specialioje patalpoje: Visos nepilnamečių apklausos turėtų būti vykdomos saugiai, specialiai tam pritaikytose patalpose, dalyvaujant psichologui, stengiantis išvengti tiesioginio kontakto su kaltinamuoju, jo gynėjais, kitais asmenimis, kurių buvimas salėje gali trikdyti vaiką, kelti neigiamas emocijas.
Iššūkiai Ir Problemos
Nepaisant teigiamų pokyčių, nepilnamečių apklausų sistemoje Lietuvoje vis dar yra iššūkių ir problemų:
- Psichologų trūkumas: Šiuo metu psichologų, kurie specializuotųsi atlikti vaikų apklausas, trūksta. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra tik viena psichologė, todėl vaikų apklausas dažnai galima organizuoti tik praėjus mėnesiui nuo tokios apklausos poreikio atsiradimo.
- Specialių patalpų trūkumas: Vaiko apklausai paruoštų posėdžių salių trūkumas. Nors Vilniaus miesto apylinkės teisme tokia salė yra (kai kuriuose teismuose tokių salių apskritai nėra), tačiau šiuo metu greitai ja pasinaudoti tiesiog neįmanoma. Pagal turimus duomenis, šiuo metu Lietuvoje yra 46 specialūs kambariai, kuriuose apklausiami nukentėję nepilnamečiai ir liudytojai. Tokių tinkamai įrengtų kambarių šalyje trūksta: ne visi didžiausi Lietuvos teismai turi įrengę tokias patalpas, o dalyvaudama mažesniuose rajonuose vykstančiose apklausose neretai pastebima, kad tokiose patalpose esanti įranga nėra visiškai tinkama naudoti. Ne kartą yra pasitaikę atvejų, kai apklausa neįvykdavo arba įvykdavo ne visai tinkamai dėl techninių trikdžių. Be to, daugelyje apklausų kambarių trūksta priemonių, kurių prireikia dirbant su vaiku, pvz.: rašymo, spalvinimo priemonių, lavinamųjų žaidimų, kad vaikas galėtų žaisti laukdamas apklausos protokolo, ir pan.
- Neigiama įtaka vaiko savijautai ir apklausos duomenų patikimumui: Kai nerimas didelis, darosi sunku atgaminti su įvykiu susijusias detales, būna atvejų, kai vaikai pakeičia parodymus, pateikia patogesnę įvykių sekos versiją, siekdami, kad apklausa kuo greičiau baigtųsi.
- Klausimų formulavimo problemos: Analizuojant nepilnamečių vaikų apklausas, mokslininkai pastebi, jog didžioji dalis formalizuojamų klausimų yra uždari, nukreipiantys, šališki ir/arba atsakymą menantys.
- Pakartotinė traumatizacija: Kai mažamečiams vaikams tenka kelis kartus kalbėtis ta pačia tema, jie gali keisti savo parodymus, nes suvokia, kad pirmą kartą jų pasisakymai neįtiko apklausėjui, tad reikia pasakyti kitaip. Juk kalbėti, ypač su nepažįstamais, svetimais žmonėmis apie trauminę patirtį savaime įvyksta pakartotina traumatizacija.
Sprendimo Būdai Ir Perspektyvos
Siekiant pagerinti nepilnamečių apklausų kokybę ir užtikrinti vaikų teises, būtina spręsti esamas problemas:
- Psichologų skaičiaus didinimas: Teismai galėtų įsteigti daugiau psichologų etatų ir įrengti pakankamai poreikius atitinkančių specialių vaikų apklausos kambarių. Teismuose įdarbinus daugiau psichologų būtų galima užtikrinti bendrą atliekamų nepilnamečių apklausų standartą ir kokybę, kas nėra įmanoma kviečiant specialistus iš skirtingų žinybų. Priėmus naujų psichologų vaikų apklausoms atlikti, pirmiausia būtini specializuoti mokymai, darbas su labiau patyrusiu kolega, ir tik tada specialistai galės savarankiškai dirbti.
- Specialių patalpų įrengimas ir aprūpinimas: Būtina užtikrinti, kad visi didžiausi Lietuvos teismai turėtų įrengę tinkamas patalpas nepilnamečių apklausoms, aprūpintas visa reikalinga įranga ir priemonėmis.
- Teisėjų ir pareigūnų mokymai: Kiekvienas vaiko apklausą atliekantis teisėjas turėtų preciziškai įvertinti psichologo būtinumą ir poreikį vaiko apklausoje, vaiką į pakartotinę apklausą kviesti tik išimtiniais atvejais, kiekvienu atveju užtikrinti minimalią proceso žalą vaikui, t. y. jį apklausti specialioje salėje nuotoliniu būdu, užduoti klausimus per psichologą ir pan.
- Klausimų formulavimo tobulinimas: Svarbu, kad apklausėjai naudotų atvirus klausimus, kurie padėtų vaikui atskleisti naratyvą, užuot naviguojant uždarais ar nukreipiančiais klausimais ką pasakoti.
- Bendradarbiavimas tarp institucijų: Būtina užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą tarp teismų, prokuratūros, vaiko teisių apsaugos institucijų ir psichologų, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus.
Taip pat skaitykite: Leidimai ir iššūkiai
Taip pat skaitykite: Mediacijos vaidmuo mažinant nepilnamečių nusikalstamumą
tags: #nepilnameciu #apklausos #psichologu #sarasas