Šiame straipsnyje nagrinėjami nepilnamečių nusikalstamo elgesio psichologiniai aspektai ir mediacijos procedūros taikymo svarba. Remiantis užsienio šalių tyrimais, mediacija yra tinkamas ir veiksmingas atsakas į nepilnamečių nusikalstamą elgesį. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad mediacija didina teisingumo pajutimą, pasitikėjimą baudžiamuoju procesu ir visa baudžiamosios justicijos sistema.
Nusikalstamo elgesio grupuotės: priežastys ir aspektai
Nusikalstamą elgesį lemia įvairūs veiksniai, įskaitant socialinę aplinką, ekonominę nelygybę, psichologinius veiksnius ir ekonomines galimybes. Dauguma grupuočių atsiranda tam tikrose socialinėse situacijose, kur trūksta stabilumo ar teigiamos socialinės paramos. Ekonominė nelygybė ir skurdas gali skatinti nusikalstamumą. Žmonės dažnai prisijungia prie grupuočių siekdami pripažinimo ir priklausymo. Grupės gali suteikti saugumo jausmą ir socialinę tapatybę. Asmenys, turintys tam tikrų psichologinių problemų ar traumų, gali būti labiau linkę prisijungti prie grupuočių, kuriose vyksta nusikalstama veikla. Nusikalstamos grupės dažnai siūlo galimybes užsidirbti pinigų greičiau nei legaliai, ypač tiems, kurie neturi švietimo ar darbo galimybių.
Manoma, kad paauglių nusikalstamą veiką gali nulemti nesugebėjimas laikytis visuomenėje priimtų moralinių ir teisinių normų. Paaugliams kyla noras maištauti ir atmesti suaugusiųjų primestus standartus ir reikalavimus. Jiems būdinga eksperimentuoti idėjomis, išbandyti naujus vaidmenis ir dalykus, ieškoti savo galimybių ribų. Jaunuoliams nusikalstamas elgesys dažnai gali būti patraukliausiu ar vieninteliu būdu pasiekti trokštamų gėrybių (pinigų ir kitų materialinių gėrybių). Taip pat jauni žmonės ne visada adekvačiai suvokia ir prognozuoja savo poelgius.
Moterų nusikalstamumo grupuotės
Moterų nusikalstamumo grupuotės yra mažiau paplitusios nei vyrų, tačiau jos egzistuoja ir turi savo ypatybes. Nors moterų nusikalstamumas gali būti mažesnis nei vyrų, svarbu pripažinti, kad jis egzistuoja ir gali turėti įtakos bendruomenėms ir visuomenei. Analizuojant moterų nusikalstamumą, būtina atsižvelgti į socialinius, ekonominius ir kultūrinius kontekstus.
Moterų nusikalstamumo grupuotės dažnai užsiima nusikaltimais, susijusiais su socialinėmis ar ekonominėmis problemomis, pavyzdžiui, vagystėmis, sukčiavimu, narkotikų platinimu arba prostitucija. Moterų motyvacija prisijungti prie grupuočių gali būti skirtinga nei vyrų. Dažnai jos siekia emocinio palaikymo, socialinio pripažinimo ar ekonominės naudos. Moterų dalyvavimas nusikalstamose grupuotėse gali būti vertinamas skirtingai, nes socialiniai stereotipai ir lyties vaidmenys gali paveikti teisėsaugos institucijų požiūrį ir teisinius sprendimus. Moterų skurdas, nedarbas ir ribotos galimybės užsidirbti gali skatinti nusikalstamą elgesį, ypač kai trūksta teisėtų pajamų šaltinių. Traumos, pavyzdžiui, smurtas šeimoje, seksualinė prievarta ar emociniai sutrikimai, gali būti svarbios moterų nusikalstamo elgesio priežastys.
Taip pat skaitykite: Psichologinis požiūris į nepilnamečių apklausas
Vyrų nusikalstamumo grupuotės
Informacijos apie vyrų nusikalstamumo grupuotes straipsnyje nepateikta.
Mediacija: psichologiniai aspektai ir nauda
Mediacija - tai alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kurio metu neutralus tarpininkas (mediatorius) padeda ginčo šalims pasiekti abipusiai priimtiną susitarimą. Mediacija gali būti taikoma įvairiose srityse, įskaitant baudžiamąsias bylas, ypač susijusias su nepilnamečių nusikalstamumu.
Mediacijos nauda nepilnamečiams
- Teigiamas poveikis asmenybei ir elgesio korekcija: Mediacija daro teigiamą poveikį nepilnamečio asmenybei ir padeda koreguoti nepageidaujamą elgesį. Face-to-face kontaktas su auka gali būti geriausia pamoka jaunuoliui. Dalyviai turi galimybę pasikalbėti apie įvykį ir papasakoti, kaip incidentas juos paveikė. Išgirdęs aukos istoriją, nepilnametis greičiau supranta savo elgesio pasekmes. Mediacijos procese dalyvių emocijos keičiasi nuo pykčio, baimės ir priešiškumo iki supratimo ir atjautos. Jauni nusikaltėliai paprastai neturi tokios galimybės tradiciniame nepilnamečių baudžiamajame procese.
- Didina teisingumo pajutimą ir pasitikėjimą sistema: Mediacija didina teisingumo pajutimą, pasitikėjimą baudžiamuoju procesu ir visa baudžiamosios justicijos sistema.
- Sumažina pakartotinio nusikalstamumo riziką: Mediacijoje dalyvavę nepilnamečiai priimtus įsipareigojimus dažniau visiškai realizuoja ir rečiau nusikalsta pakartotinai.
Mediacijos principai
Mediacija grindžiama savanoriškumo, konfidencialumo, lygiateisiškumo ir nešališkumo principais. Svarbu, kad mediacijos procese būtų išlaikomas šalių balansas, kad nė viena iš šalių nesijaustų nesaugiai.
Teisminė mediacija Lietuvoje
Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje dar nėra įgyvendintas atkuriantis teisingumas. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama mediacijos taikymui baudžiamosiose bylose, ypač susijusiose su nepilnamečių nusikalstamumu.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, mediatorė Giedrė Seselskytė, kasmetinio psichologų kongreso metu pristatė paskaitą „Teisminė mediacija - teisiniai ir psichologiniai šio ginčų sprendimų būdo aspektai“. Paskaitoje ji pristatė šios procedūros skirtumus nuo teisminio proceso, kitų alternatyvių ginčų sprendimo procedūrų, pasakojo, kaip pritaikyti mediaciją ir kaip ją teisingai atlikti, kuo skiriasi teisėjo ir mediatoriaus veikla, kokios yra jų pareigos ir atsakomybė ne tik teismo procese teismo salėje, bet ir vykdant teisminę mediaciją.
Taip pat skaitykite: Apklausa ir Lietuvos teisė
Klaipėdos apygardos teismo psichologė Aušra Augaitienė pasakojo, kaip psichologas dirba komandoje kartu su teisėju, kaip vyksta teisinė vaiko apklausa, kodėl ypač svarbu sukurti saugią aplinką šiam vaikui.
Taip pat skaitykite: Leidimai ir iššūkiai
tags: #nepilnameciu #nusikalstamas #elgesys #psichologiniai #mediacijos #taikymo