Širdies Neurozės Simptomai: Priežastys, Požymiai, Diagnostika Ir Gydymas

Širdies neurozė, dar vadinama somatoformine vegetacine disfunkcija (SVD), yra funkcinis sutrikimas, pasireiškiantis nemaloniais pojūčiais širdies srityje ir kitais simptomais, kurie imituoja širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Ši būklė dažnai vargina jautrius, dirglius žmones, patiriančius nuolatinį stresą. Straipsnyje aptariami širdies neurozės simptomai, priežastys, diagnostikos metodai ir gydymo būdai, padedantys veiksmingai valdyti šią būklę.

Įvadas

Somatoforminiai sutrikimai yra plačiai paplitę psichikos sutrikimai, paveikiantys net 11-13% gyventojų. Šie sutrikimai dažnai pasireiškia kartu su kitomis psichinėmis ligomis, tokiomis kaip fobijos ar depresija, ir gali būti susiję su neigiamais psichiniais faktoriais, tokiais kaip konfliktai darbe ar šeimoje. Širdies neurozė, kaip somatoforminės vegetacinės disfunkcijos forma, pasireiškia vegetaciniais simptomais, susijusiais su širdies ir kraujagyslių sistema.

Ligos Apibūdinimas

Somatoforminė vegetacinė (autonominė) disfunkcija (SVD) - tai sutrikimas, kurio esminis požymis yra klinikoje dominuojantys vegetaciniai simptomai, susiję su tam tikru organu ar organų sistema. Anksčiau pacientai ir medikai šią būklę vadino vegetodistonija. Vegetacinė (autonominė) nervų sistema atlieka svarbias funkcijas: palaiko organizmo vidinę pusiausvyrą (kūno temperatūrą, kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, kvėpavimo dažnį, prakaito išskyrimą, medžiagų apykaitos greitį) ir mobilizuoja organizmo funkcines sistemas, padedančias prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų.

Ligos Dažniausiai Pažeidžiami Asmenys

Pirmieji simptomai gali pasireikšti jau vaikystėje ar jaunystėje, nors paprastai išryškėja 20-40 metų amžiuje. Moterys šiuo sutrikimu serga daug dažniau. Vienokia ar kitokia somatoforminės vegetacinės disfunkcijos forma serga beveik 50% į poliklinikas besikreipiančių asmenų.

Ligos Priežastys Ir Rizikos Veiksniai

Pagrindinė priežastis - stresas, psichotraumuojantys veiksniai, tokie kaip partnerio ar vaiko mirtis, sunkus nelaimingas atsitikimas, seksualinė prievarta, sunkumai darbe ar moksluose. Taip pat ligos atsiradimui gali turėti įtakos hormonų pokyčiai organizme (lytinis brendimas, nėštumas, menopauzė), pervargimas, ūminė liga ar lėtinės ligos paūmėjimas. Gana reikšmingas ir paveldimumas. Įvairių tyrimų metu pastebėti šeiminiai ligos atvejai, ypač tarp pirmos eilės giminaičių.

Taip pat skaitykite: Širdies plakimas ir streso valdymas

Vadinamose psichosomatinėse šeimose tėvai mažai dėmesio kreipia į psichologines emocijų išraiškas, kartais net draudžia reikšti tam tikras emocijas kaip nepriimtinas. Tokioms šeimoms būdingas ir psichologinės kalbos skurdumas, polinkis neigti psichologinių problemų egzistavimą. Manoma, kad prie somatoforminių sutrikimų palaikymo prisideda ir biologiniai mechanizmai. Kai kurie pacientai nepavojingus organizmo pojūčius vertina kaip sunkios ligos požymį, pvz., mano, kad skausmas pėdose perspėja apie artėjantį infarktą.

Išsivystant SVD dalyvauja visas kompleksas tarpusavyje susijusių faktorių. Svarbiausias vaidmuo tenka perdėtam nepavojingų ir nekeliančių abejonių nemalonių somatinių pojūčių sureikšminimui bei klaidingam jų interpretavimui. Šie somatiniai pojūčiai suvokiami kaip grėsmingi, todėl kyla baimės jausmas, kuris dar labiau skatina organizmo reakcijas (pvz., sumažėjusią kraujotaką rankose). Pacientai pastebi šį naują pasikeitimą ir taip išsivysto naujas simptomas. Pavyzdžiui, šaltos rankos vertinamos kaip kraujotakos sutrikimas, kuris yra susijęs su gresiančiu širdies infarktu. Atsiranda padidėjęs susirūpinimas dėl pavojingos gyvybei širdies ligos. Tai savo ruožtu sukelia tipiškas organizmo baimės reakcijas, pvz., šaltas drėgnas rankas. O tai įvertinama kaip dar tikslesnis gresiančio infarkto ženklas.

Bijodami sunkios ligos ir ieškodami „teisingos” diagnozės pacientai apsilanko pas įvairių specialybių gydytojus, jiems atliekami pakartotiniai tyrimai, net operacijos. Be to, paskirti ir nekontroliuojamai vartojami medikamentai dar labiau sustiprina nusiskundimus.

Ligos Simptomai Ir Požymiai

Sutrikimas pasireiškia taip, lyg nusiskundimai būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos ar organo, kuriuos daugiausia ar visiškai kontroliuoja vegetacinė nervų sistema, somatinio (fizinio) susirgimo. Skiriami du nusiskundimų tipai:

1. Kylantys dėl vegetacinės nervų sistemos sujaudinimo ir pasireiškiantys širdies plakimu, prakaitavimu, paraudimu, drebuliu.
2. Kylantys dėl nespecifinių, subjektyvių simptomų, tokių kaip deginimas, sunkumas, įtampa arba pūtimo, tempimo pojūčiai.

Būdingą sutrikimo vaizdą sudaro:

Taip pat skaitykite: Širdies plakimas ir psichinė sveikata

• Ilgai trunkantys ir varginantys vegetacinės nervų sistemos sujaudinimo požymiai (širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, paraudimas).
• Papildomi subjektyvūs simptomai, susiję su atskiru organu ar sistema.
• Susirūpinimas dėl galimo rimto, bet nespecifinio šio organo ar sistemos sutrikimo.
• Nėra objektyvių šio organo ar sistemos sutrikimo požymių.

SVD skirstoma pagal tai, kurį organą ar sistemą pacientas įvardija savo simptomų priežastimi:

• Širdies ir kraujagyslių sistema - „širdies neurozė“. Ši forma pasitaiko dažniausiai ir gali pasireikšti arterinio kraujospūdžio svyravimais, sutrikusiu širdies susitraukimų dažniu (dažniausiai padažnėja), skausmais širdies plote (kardialgija). „Balto chalato“ sindromas - klasikinis pavyzdys, kai kraujospūdis, ypač sistolinis, stipriai padidėja jį matuojant arba būnant gydymo įstaigoje. Kardialgija - tai klasikinis krūtinės skausmas, kurio kilmės niekaip kitaip kaip širdies nervinės reguliacijos sutrikimu ir skausmo suvokimo pakitimais paaiškinti negalima.
• Kvėpavimo sistema - „psichogeninis kosulys“. Gali būti jaučiamas oro trūkumas, dusulys, kosulys, būna sunkiau kvėpuoti, padažnėja kvėpavimas.
• Virškinamasis traktas - „skrandžio neurozė“. Pasireiškia pykinimas, vėmimas, vidurių pūtimas, atsirūgimas, užkietėja viduriai ar atsiranda viduriavimas, skausmai pilvo plote.
• Kitos sistemos - sutrikus kitų organizmo sistemų reguliacijai, gali būti su šia sistema susijusių nemalonių simptomų (pvz., karščiavimas ar drebulys, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, padažnėjęs šlapinimasis).

Kartu būna įtampa, nerimas, baimingumas, padidėjęs dirglumas, jautrumas, nuovargio jausmas, darbingumo sumažėjimas, pablogėjusi nuotaika, miego, apetito sutrikimai. Dažniausiai aiškiai galima nustatyti stresą, kuris gali būti susijęs su sutrikimu.

Simptomai, būdingi širdies neurozei:

• Oro trūkumas.
• Žmogus negali iki galo įkvėpti dėl diafragmos ir kitų kvėpavimo raumenų spazmų ar sutrikimų.
• Sergantieji vengia didelio žmonių sambūrio, renkasi vietas prie lango ar durų.
• Silpnumas, jaučiamas nuovargis ir jėgų trūkumas, kuris neišnyksta net ir pailsėjus.
• Krūtinės skausmas gali būti įvairaus pobūdžio ir trukmės.
• Širdies palpitacijos - tai greito, stipraus, dažnai nereguliaraus širdies plakimo priepuoliai.
• Greitas ir stiprus širdies plakimas.
• Galvos svaigimas.

Ligos Diagnostika

Kadangi sergant šia liga vyrauja vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimai, ligoniai dažniausiai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus. Ligoniai, kuriems po išsamaus ištyrimo nenustatoma vidaus organų sutrikimų (t.y. kuriems nediagnozuojama somatinė liga), siunčiami pas psichiatrą.

Somatoforminės autonominės (vegetacinės) disfunkcijos diagnostikos kriterijai:

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nuolatinį nerimą širdyje?

• Ilgai trunkantys ir varginantys vegetaciniai simptomai: burnos sausumas, žagsėjimas, spaudimo pojūtis skrandžio duobutėje, neramumas pilve, karščio priplūdimas ar paraudimas, širdies plakimas, prakaito pylimas (šalto ar šilto), drebulys, tirpimai, krūtinės skausmai ar spaudimo pojūtis širdies plote, dusulys, nepaprastas nuovargis esant nedidelėms pastangoms, dažnas tuštinimasis, padažnėjęs šlapinimasis.
• Susirūpinimas ar jaudinimasis dėl galimos rimtos šio organo ar sistemos ligos, kurie neišnyksta nepaisant kartotinių gydytojų įtikinėjimų ir paaiškinimų.
• Atmesta simptomus galintis paaiškinti organinė (organo struktūros ar funkcijos pažeidimo) liga.

Svarbu atlikti medicininius tyrimus, kad būtų galima paneigti somatines simptomų priežastis. TLK-10 klasifikacijoje nėra nurodyta SVD trukmės kriterijaus. Pagal šią klasifikaciją paraleliai gali egzistuoti 2 ar daugiau somatoforminių autonominių sutrikimų, tačiau reikėtų įsitikinti, ar vis dėlto nėra somatizacinio sutrikimo. Greta gali būti diagnozuojama depresija. Jei simptomai atsiranda panikos atakos metu, pirmiausiai reikia patikrinti panikos sutrikimo diagnozę. Kai yra abdominalinių nusiskundimų klinika, reikia pagalvoti apie galimą laktozės, rečiau fruktozės ar sorbito netoleravimą. Tada skiriama 5-14 dienų trukmės dieta, kurios metu atsisakoma tam tikrų maisto produktų. Patofiziologiškai nulemta alergija maisto produktams gali sukelti ir sutrikimų, pasireiškiančių ir kitose organų sistemose (histamino išmetimas - širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos). Somatinės ligos netrukdo diagnozuoti SVD.

Ligos Gydymas

Laikomasi nuomonės, kad SVD gydymą reikia pradėti kuo anksčiau, siekiant išvengti lėtinės eigos pasekmių - dažno gydymo įstaigų lankymo ir nepagrįsto medikamentų vartojimo. Būtina pacientams išaiškinti somatinių kūno simptomų atsiradimo mechanizmus ir ryšį su paleidžiamais veiksniais, stresais. Somatoforminės autonominės (vegetacinės) disfunkcijos gydymas yra kompleksinis: psichoterapija ir medikamentai.

Psichoterapija

Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad psichoterapinis gydymas yra efektyvus. Taikomi šie būdai:

1. Atpalaidavimo metodai (autogeninės treniruotės, progresyvus raumenų atpalaidavimas). Sumažinus įtampą silpnėja simptomai.
2. Elgesio treniravimas (sisteminiai elgesio pratimai, paskirstantys kasdienį aktyvumą). Ypač tinka pacientams, kuriems būdingas labai ryškus tausojantis elgesys.
3. Kognityvinė terapija. Jos metu stengiamasi paveikti paciento neigiamas, liūdesį ir bejėgiškumą skatinančias mintis, klaidingas interpretacijas, t. y. pakeisti jas į teigiamas mintis.

Medikamentinis Gydymas

Didelei daliai pacientų būna ryškus nerimas, įtampa, prislėgta nuotaika, miego sutrikimai, todėl paprastai reikalingas gydymas antidepresantais ir trankviliantais (raminančiais centrinę nervų sistemą ir šalinančiais nerimą). Antidepresantas paskiriamas individualiai, paaiškinant, kad vaistą reiks vartoti ilgai ir nuosekliai. Dažniausiai paskiriama vidutinė vaisto dozė. Trankviliantai skiriami nerimui ir nemigai koreguoti, dažniausiai turi būti vartojami neilgai, kad neišsivystytų pripratimas.

Simptominis, neilgai trunkantis medikamentinis gydymas taikomas esant ryškiems nusiskundimams, pvz., pradinėje psichoterapijos stadijoje. Spazminio pobūdžio skausmams mažinti skiriami spazmolitikai; galima kombinuoti su periferiniais analgetikais, kurie greta to skatina obstipacijas. Urogenitalinės SVD atveju gali būti skiriami spazmolitikai. Skausmą malšinantys vaistai, ypač periferinio veikimo, vartojami retai.

Kiti Gydymo Būdai

Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito. Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.

Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika. Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.

Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją. Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.

Aromaterapija

Nusiraminti, sustiprinti širdį padeda aromaterapija. Uždarykite langus ir duris. Į aromatinę lempą įpilkite truputį šiltoko vandens, po ja uždekite specialią žvakę, o į vandenį lašinkite keletą lašų savo mėgstamo eterinio aliejaus - pakalnučių, melisų, mėtų ar rozmarinų. Pirmas seansas neturi būti ilgesnis nei 30 min., paskui kasdien vis po pusvalandį būkite ilgiau - iki 3 val.

Vaistažolės

Nuo širdies neurozės padeda vaistažolių arbatos. Jas reikia ruošti kaip ir bet kokią arbatą, bet gerti būtina 3 kartus per dieną po 1/3 stiklinės iki valgant. Nuo skausmo širdies plote, jaudulio ir nemigos padės lygiomis dalimis sumaišytos ramunėlės, kmynai, mėtų lapai ir valerijonų šaknys. 10 g mišinio užpilkite stikline virinto vandens ir 30 min. virkite vandens vonelėje. Kai atvės, perkoškite. Po 1/4 stiklinės gerkite rytą ir dieną, o po 1/2 stiklinės - likus pusvalandžiui iki einant miegoti. Kaip raminanti priemonė rekomenduojamas valerijono šaknų ir sukatžolių lygių dalių mišinys. 15 g žaliavos užpilkite stikline virinto vandens, 15 min. kaitinkite vandens vonelėje, 45 min. palikite, kad atvėstų. Paskui perkoškite, žaliavą nuspauskite. Gerkite po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną likus valandai ar pusvalandžiui iki valgant. Jei norite namuose ruošti vaistažolių arbatos ar antpilų, galite nusipirkti vaistinėje įvairių lašelių širdžiai stiprinti.

Profilaktika

Jei paskirtas antidepresantas, jį reikia vartoti nuosekliai, ilgai, keletą mėnesių, netgi metų. Vartojant raminamuosius griežtai laikytis gydytojo nurodymų, nes kitaip gali atsirasti priklausomybė. Labai svarbu laiku paskirtas psichiatrinis gydymas, kuo anksčiau jis paskiriamas, tuo geresni rezultatai.

Kada reiktų kreiptis į gydytoją:

• Jei ligos simptomai trukdo kasdienei veiklai, įprastam gyvenimo ritmui.
• Jei jaučiama nuolatinė vidinė įtampa dėl dažnai pasireiškiančių nemalonių simptomų.
• Jei sutrikimas tiek pablogėja, kad pasireiškia ūminiai nerimo priepuoliai.
• Jei ligos simptomai vis sunkėja, dažnėja, prisideda naujų.

Pagalba pirminėje grandyje:

• Glaudus paciento ir šeimos gydytojo ryšys gali žymiai palengvinti ilgai trunkantį gydymą.
• Švietimas gali padėti suprasti, jog somatiniai simptomai sustiprėja nuo nerimo ar kitų emocijų.
• Gydytojas turėtų paaiškinti pacientui, kad somatiniai simptomai nesusiję su grėsmingomis gyvybei būklėmis ir turėtų nustatyti reguliarių vizitų planą.
• Pacientą taip pat reikėtų informuoti apie savaiminio pasveikimo galimybę, nes tokie atvejai gana dažni esant šioms ligoms.
• Reguliarūs neinvaziniai būklės vertinimai mažina nerimą bei gydymo siekiantį elgesį.
• Skatinti pacientą gyventi aktyvų gyvenimą.

Streso Valdymas

Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime. Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito. Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.

Maisto Produktai

Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.

Vitaminai

Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.

Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.

Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.

Streso Įtaka Širdžiai

Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.

tags: #sirdies #neurozes #simptomai