Autizmo spektro sutrikimas (ASS) diagnozuojamas vis dažniau ir vis jaunesniems vaikams. Šiame straipsnyje pateikiama svarbiausia informacija tėvams apie autizmą ir miego sutrikimus, ypač neramų miegą, jo priežastis, požymius ir galimus sprendimo būdus.
Kas yra autizmo spektro sutrikimas?
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai bendras terminas, apibūdinantis grupę sudėtingų smegenų vystymosi sutrikimų. Šiuos sutrikimus apibrėžia skirtingo laipsnio socialinio bendravimo, verbalinio ir neverbalinio bendravimo bei pasikartojančio elgesio problemos. ASS gali būti siejamas su protine negalia, motorinės koordinacijos sunkumais ir dėmesio bei fizinės sveikatos problemomis, tokiomis kaip miego ir virškinamojo trakto sutrikimai. Kai kurie žmonės, kuriems būdinga autizmo spektro sutrikimai, turi ypatingų vizualinių, muzikos, matematikos ir meno gebėjimų.
Tyrimai rodo, kad autizmo šaknų galima rasti labai ankstyvame smegenų raidos etape, tačiau akivaizdžiausi autizmo ženklai ir simptomai vaikams atsiranda apie 2-3 gyvenimo metus. Ankstyvoji diagnostika bei ankstyva pagalba vaikui gali duoti gerų rezultatų.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro autizmo statistika rodo, kad maždaug 1 iš 54 berniukų ir 1 iš 252 mergaičių yra būdingas autizmo spektro sutrikimas. Per 40 metų skaičiai yra išaugę dešimteriopai. Tyrimai rodo, kad šį padidėjimą tik iš dalies paaiškina pagerėjusi autizmo diagnozė bei žinios apie autizmą. Tyrimai taip pat rodo, kad autizmas keturis - penkis kartus dažniau nustatomas berniukams, nei mergaitėms.
Autizmo priežastys
Nėra vienos autizmą sukeliančios priežasties, kaip ir nėra vieno autizmo tipo. Per pastaruosius metus mokslininkai identifikavo keletą retų genų pokyčių (arba mutacijų), siejamų su autizmu, tačiau tik keli jų patys gali sukelti autizmą. Daugeliu autizmo atveju jį sukelia autizmo rizikos genų ir aplinkos veiksnių, veikiančių ankstyvąjį smegenų vystymąsi, derinys.
Taip pat skaitykite: Miego ir sapnų analizė
Esant genetiniam polinkiui į autizmą, negenetinių ar „aplinkos” veiksnių kiekis dar labiau padidina šią riziką. Geriausias šių autizmo rizikos veiksnių įrodymas apima įvykius prieš ir per gimimą. Jie apima vyresnį abiejų tėvų amžių pastojimo metu, motinos ligas nėštumo metu ir tam tikrus gimdymo metu buvusius sunkumus, ypač susijusius su deguonies trūkumo kūdikio smegenims laikotarpiais. Svarbu nepamiršti, kad šie veiksniai patys savaime nesukelia autizmo, jie kartu su genetiniais rizikos veiksniais šiek tiek padidina riziką.
Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad moteris gali sumažinti riziką pagimdyti vaiką su autizmo sindromu, jei keletą mėnesių prieš ir po pastojimo vartos folio rūgšties preparatų ir valgys maisto, kuriame gausu folio rūgšties.
Vaikas autistas - koks jis?
Kiekvienas asmuo su autizmo spektro sutrikimu yra unikalus. Daugelio jų vizualinių menų, muzikos gebėjimai ir akademinis meistriškumas yra išskirtiniai. Apie 40 procentų jų turi vidutinius ar didesnius už vidutinius intelektinius gebėjimus. Daug jų gali didžiuotis savo savitais gebėjimais ir netipiniu požiūriu į pasaulį. Kiti turi didelę negalią ir negali gyventi savarankiškai. Apie 25 procentus asmenų turi sunkumų bendraujant žodžiais, bet gali išmokti bendrauti kitomis priemonėmis.
Įspėjantys ženklai apie autizmą
Jei kartais pastebite vieną ar du simptomus - nepanikuokite. Jeigu jus neramina vaiko raida, pasikalbėkite apie tai su vaiko gydytoju. Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl autizmo spektro sutrikimą sunku atpažinti iki pat tol, kol vaikas sulaukia 18-24 mėn. ir vėliau. Visi vaikai augdami įgyja įgūdžių, išmoksta tam tikrų elgesio standartų, o kiekvieno vaiko tempas skiriasi. Šis kontrolinis požymių ir savybių sąrašas gali būti naudingas. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad tiksliausiai kūdikių raidos sutrikimus atpažinti gebės gydytojai, kurie turi patirties ir šios srities žinių.
Svarbu pasikonsultuoti su vaiko raidos srityje dirbančiais specialistais, jei kūdikiui ar vaikui būdingi kai kurie iš išvardytų požymių ir savybių arba raidos ypatumai skiriasi nuo kitų analogiško amžiaus kūdikių ir vaikų.
Taip pat skaitykite: Nemiga ir nerimas: kaip įveikti ryte?
Neramus miegas ir autizmas
Vaikų miegas skiriasi nuo suaugusiųjų. Keičiantis miego stadijoms arba paviršinio miego metu vaikas gali prabusti. Kol miegas formuojasi, vaikas gali prabusti daug kartų per naktį. Miego sutrikimai, ypač neramus miegas, yra dažnas reiškinys tarp vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų. Tyrimai rodo, kad miego problemos pasireiškia net 50-80% autistiškų vaikų. Viena iš priežasčių gali būti melatonino trūkumas.
Nemiga yra miego sutrikimas, dėl kurio kyla sunkumas užmigti nakties pradžioje, negebėjimas pratęsti miego nubudus ar ankstesnis nei planuota pabudimas ryte. Maždaug vienas iš trijų žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę ūminę nemigą. Lėtinė nemiga diagnozuojama, kai neužmiegama ilgiau kaip per 30 min., miegama trumpiau nei 6 val., atsiranda poilsio stoka ryte po miego ir visi šie simptomai stebimi ilgiau kaip 3 mėnesius. Dažniausiai miego sutrikimai atsiranda dėl patiriamo streso, greito gyvenimo tempo ir kitų aplinkos veiksnių.
Vaikų nemigos priežastys
Vaikų nemiga gali turėti įvairių priežasčių:
- Traumuojantys išgyvenimai
- Lėtinis stresas (pavyzdžiui, susijęs su mokymusi)
- Vaikystės baimės
- Socialinės problemos (pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas)
- Paros ritmo sutrikimai
- Netinkama mityba (taip pat gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, vartojimas vakare)
- Kai kurių vaistų vartojimas
- Skausmas
- Viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos
- Miego apnėja
- Neurologinės ligos (pavyzdžiui, epilepsija)
- Psichinės ligos (pavyzdžiui, depresija)
- Diegliai
- Dantų dygimas
Vaikai, kuriems buvo nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai, daug dažniau susiduria su miego problemomis. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams jos pasireiškia du kartus dažniau, o nemiga skundžiasi net 73 proc. vaikų su depresiniais sutrikimais.
Vaikų nemigos simptomai
Tėvams turėtų kelti rūpestį, pirmiausia, šie simptomai:
Taip pat skaitykite: Kaip pagerinti miego kokybę?
- Padidėjęs mieguistumas dieną
- Sumažėjęs aktyvumas dieną
- Nuotaikos pablogėjimas
- Susikaupimo problemų atsiradimas
- Mokymosi rezultatų suprastėjimas
- Susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas
- Nenoras užsiimti fizine veikla
- Nuotaikos pablogėjimas vakare
Iš kur atsiranda vaikų baimė užmigti?
Baimė užmigti yra vaikams ir suaugusiesiems pasireiškianti problema, psichiatrų vadinama somnifobija. Šis sutrikimas gali sukelti nuolatinį nuovargį, mieguistumą dienos metu, irzlumą ir depresiją. Jos kilmė gali būti įvairi, štai keletas priežasčių:
- Stiprus stresas
- Pasikartojantys blogi sapnai
- Šlapinimasis naktį
Kūdikių, ikimokyklinukų, 10 metų amžiaus ir vyresnių vaikų miego problemos kyla dėl įvairių priežasčių, tad kovos su šiuo negalavimu metodai gali būti labai skirtingi. Tačiau negalima numoti ranka į jo simptomus.
Kaip gydyti vaikų nemigą?
Kai kuriais atvejais sudėtinga nustatyti vaiko nemigos priežastį arba ją sėkmingai pašalinti. Be to, kartais nepakanka vien tik panaikinti priežasčių, nes problema jau giliai įsišaknijo mažojo paciento psichikoje.
Kartais būtini vaistai, tačiau vaikams negalima duoti jokių migdomųjų ar raminamųjų (įskaitant žolinius ir homeopatinius vaistus), prieš tai nepasitarus su gydytoju. Tokie preparatai visada turi didesnį ar mažesnį poveikį centrinei nervų sistemai, todėl prieš juos duodant reikalinga gydytojo konsultacija.
Visgi yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų. Gydymą galima pradėti nuo kognityvinės elgesio terapijos.
Kalbant apie jauniausiuosius, verta išbandyti tokius metodus kaip:
- Pogulių dieną apribojimas - sutrumpinti pogulius arba apriboti jų skaičių
- Paros ritmo nustatymas - išmokinti vaiką, kad diena skiriasi nuo nakties (pavyzdžiui, netildyti aplinkos, kai vaikas miega dienos metu, užtikrinti, kad būtų gulamasi miegoti ir keliamasi tuo pačiu laiku)
- Tylos užtikrinimas vakare ir naktį - išjungti šviesą ir pašalinti triukšmą kambaryje, kuriame miega vaikas
- Fizinio aktyvumo didinimas dieną (organizmo aprūpinimas deguonimi) - vaikas, kuris turės daugiau fizinės veiklos dienos metu, greičiau užmigs vakare; ypač rekomenduojama veikla gryname ore, kurios metu organizmas atitinkamai aprūpinamas deguonimi - tai taip pat padeda siekti sveiko miego
- Tinkama mityba - vakarienės metu vengti sunkiai virškinamų patiekalų, galinčių sukelti vidurių pūtimą, pilvo skausmus ir virškinimo sistemos spazmus
Kai miego sutrikimai pasireiškia mokyklinio amžiaus vaikams, gali padėti:
- Fizinio aktyvumo didinimas
- Streso šalinimas - padėti mokintis, mažinti su mokymusi susijusį spaudimą, riboti papildomas pareigas (turint per daug pareigų, gali pritrūkti laiko mokyklos nustatytoms pareigoms atlikti ir dėl to gali kilti stresas)
- Dienos ritmo nustatymas - patartina nustatyti tam tikrus laiko tarpus dienos metu (pavyzdžiui, aiškiai atskirti pareigoms atlikti ir poilsiui skirtą laiką, turint galvoje tai, kada vaiko organizmas pasiekia didžiausią fizinį ir protinį aktyvumą, o kada jis sumažėja)
Papildomos rekomendacijos vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, miego higienos taisyklės yra ypač svarbios. Taip pat gali būti naudingos šios rekomendacijos:
- Struktūra ir rutina: Vaikams svarbu žinoti dienotvarkę, laikytis susitartų laikų. Konsultacijų perkėlimas, vietų keitimas, vėlavimas gali padidinti vaiko nerimo lygį, sąlygoti elgesio pokyčius.
- Sensorinė aplinka: Užtikrinkite ramią, tamsią ir vėsią miego aplinką. Ausinės gali padėti sumažinti dirgiklių poveikį.
- Atsipalaidavimo technikos: Išmokykite vaiką atsipalaidavimo technikų, tokių kaip gilus kvėpavimas ar švelnus tempimas prieš miegą.
- Mitybos koregavimas: Venkite kofeino ir cukraus turinčių produktų vakare.
- Melatonino papildai: Pasikonsultavus su gydytoju, gali būti naudinga vartoti melatonino papildus.
Kokios yra vaikų nemigos pasekmės?
Vaikams ir paaugliams reikia pakankamai miego, kad jų raida būtų tinkama. Kūdikių miego sutrikimai sukelia sunkiai valdomą verksmingumą, irzlumą ir galimą augimo sutrikimą.
Nuovargis, o ypač nemiga, gali turėti didelės įtakos vaiko elgesiui. Darželinukams gali pasireikšti panašūs nemigos padariniai, be to, atsiras koncentracijos ir mokymosi problemų. Nemiga gali sukelti impulsyvumą arba lemti drovumą, todėl nevyks vaiko socialinė raida.
Paauglių smegenys nuolat vystosi, todėl miego sutrikimai taip pat kels koncentracijos ir mokymosi problemų. Be to, dėl miego trūkumo svyruoja nuotaika ir tampa sunku ką nors įsiminti. Sumažėjus produktyvumui, blogėja mokymosi rezultatai.
Kiti miego sutrikimai
Be nemigos, vaikams gali pasireikšti ir kiti miego sutrikimai:
- Miego apnėja: Tai miego sutrikimas, kai įvyksta trumpi kvėpavimo sustojimai miego metu, dėl to kūnas gauna mažiau deguonies. Miego apnėja gali sukelti dažnus nubudimus iš miego.
- Simptomai: Garsus knarkimas, nustojimas kvėpuoti miego metu, staigūs ir gilūs oro įkvėpimai miego metu, sausa burna po miego, rytinis galvos skausmas, sunkumai išliekant miegant, stiprus mieguistumas dienos metu, sunkumai išlaikant dėmesį, dirglumas.
- Rizikos veiksniai: Padidėjęs kūno svoris ir nutukimas, siauri kvėpavimo takai, vyriška lytis, vyresnis amžius, genetika, alkoholio ir raminamųjų vaistų vartojimas, rūkymas.
- Parasomnija: Tai sutrikimas, vykstantis miego metu, užmiegant ar iš karto pabudus po miego. Šis sutrikimas pasireiškia nevalingais judesiais, kalbėjimu, vaikščiojimu, griežimu dantimis miego metu, naktiniais košmarais, naktiniais siaubais, sumišimu prabudus ir pan.
- Dažniausiai pasitaikančios parasomnijos: Košmariški sapnai, lunatizmas (vaikščiojimas miegant).
- Narkolepsija: Narkolepsijai būdingas padidėjęs mieguistumas dieną, miego paralyžius, haliucinacijos ir, kai kuriais atvejais, katapleksija (dalies arba visų raumenų staigus atsipalaidavimas, dažniausiai išprovokuotas stiprių emocijų, pvz., juoko).
Ankstyva diagnostika ir pagalba
Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn, 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn. Tyrimai rodo, kad patikimai galima diagnozuoti autizmą jau 18 mėn.