Šiame straipsnyje nagrinėjamas meno terapijos vaidmuo sprendžiant psichikos sveikatos problemas, pabrėžiant kūrybinės raiškos naudą emocinei gerovei ir psichologinei sveikatai. Visuomenėje vis labiau pripažįstama psichikos sveikatos svarba, o diskusijos apie stigmas, susijusias su psichikos sutrikimais, skatina atvirumą ir supratimą.
Psichikos sveikatos priežiūros svarba
Psichikos sveikatos priežiūra yra būtina kiekvienam asmeniui. Ji apima ne tik profesionalių specialistų pagalbą, bet ir priemones, kurių kiekvienas gali imtis kasdieniame gyvenime. Vienas iš tokių būdų yra kūryba ir menas, kurie yra galingi įrankiai, padedantys išreikšti jausmus ir apdoroti emocijas. Menas gali tapti terapine priemone, leidžiančia žmonėms pažvelgti į savo vidinį pasaulį, ypač susiduriant su psichinės sveikatos iššūkiais.
Meno terapija kaip komunikacijos priemonė
Meno terapija yra komunikacijos priemonė per dailę, fotografiją, skulptūrą ir įvairias dailės priemones. Ši terapija skiriasi nuo dailės užsiėmimų. Terapijos užsiėmimai nėra skirti išmokti piešti ar sukurti estetinį meno kūrinį, jie nereikalauja specialių meninių gebėjimų. Svarbiausias dailės terapijos tikslas yra procesas. Pats kūrinys gali būti padėtas taškelis ar potėpis.
Meno terapijos formos
Yra įvairių meno terapijos formų, įskaitant:
- Dailės terapija
- Muzikos terapija
- Teatro terapija
- Šokio terapija
Šios formos ne tik skatina kūrybiškumą, bet ir sukuria saugią aplinką, kurioje galima išreikšti jausmus.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Socialinė sąveika ir meno terapija
Socialinė sąveika taip pat yra svarbus aspektas, kalbant apie meno poveikį. Grupinės meno terapijos sesijos skatina bendradarbiavimą ir palaikymą, kas padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir pagerinti socialinius įgūdžius.
Meno terapijos nauda psichikos sveikatai
Meninės išraiškos poveikis psichikai yra itin plati ir įdomi tema. Menas turi galios prisidėti prie emocinės gerovės, psichinės sveikatos gerinimo ir netgi terapinių procesų. Jis leidžia žmonėms išreikšti jausmus, mintis ir patirtis, kurių žodžiais dažnai sunku perteikti.
Emocijų išreiškimas
Menas, muzika, šokis, rašymas - visos šios veiklos gali tapti puikiu būdu apdoroti emocijas ir spręsti sudėtingas situacijas. Kūrybos procesas skatina saviraišką ir savęs pažinimą. Pavyzdžiui, piešimas ar tapyba leidžia atskleisti vidinį pasaulį, net kai žodžiai nepakankami. Tai ypač svarbu tiems, kurie turi sunkumų bendraujant ar išreiškiant jausmus.
Įtampos mažinimas ir atsipalaidavimas
Kūrybiniai procesai, tokie kaip tapyba, piešimas, rašymas, muzika ar šokiai, padeda sumažinti įtampą ir suteikia galimybę atsipalaiduoti. Tyrimai rodo, kad meninė veikla gali skatinti endorfinų, natūralių „laimės hormonų“, išsiskyrimą, kas padeda pagerinti nuotaiką.
Komunikacijos priemonė
Menas taip pat gali tapti komunikacijos priemone tiems, kurie sunkiai randa žodžių savo jausmams išreikšti. Tai ypač aktualu vaikams ir paaugliams, kurie gali nesugebėti pasakyti, ką jaučia.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Savireguliacija
Galiausiai, meninė išraiška gali tapti savireguliacijos priemone kasdieniame gyvenime. Daugelis žmonių randa džiaugsmą ir ramybę užsiimdami menine veikla kaip hobiu. Tai puikus būdas atsipalaiduoti po ilgos darbo dienos, išlieti emocijas ar tiesiog pasinerti į kūrybos pasaulį.
Meno terapija kaip specializuota sritis
Meno terapija, kaip specializuota sritis, dažnai taikoma psichologinėse konsultacijose. Terapeutai padeda pacientams pasirinkti tinkamą kūrybos formą, atitinkančią jų poreikius. Tačiau meno terapija neapsiriboja vizualiniu menu. Muzikos terapija apima tiek muzikos klausymą, tiek instrumentų grojimą, kas padeda atpalaiduoti ir sumažinti įtampą. Rašymas taip pat turi didelį potencialą. Dienoraščio rašymas ar poezijos kūrimas leidžia apmąstyti gyvenimo situacijas, išgryninti mintis ir jausmus. Kūrybinis rašymas gali būti ypač naudingas tiems, kurie nori išreikšti sudėtingus jausmus, tokius kaip liūdesys ar pyktis.
Kūryba ir asmenybės augimas
Kūryba ne tik sprendžia psichologines problemas, bet ir skatina asmenybės augimą. Pasitelkdami meną, žmonės atranda naujas galimybes, gerina savivertę ir randa naują gyvenimo prasmę.
Kūryba kaip savireguliacijos priemonė menininkams
Pirmiausia, kūryba veikia kaip savireguliacijos priemonė. Menininkai gali išreikšti jausmus, kuriuos kartais sunku apibūdinti žodžiais. Piešimas, tapyba, muzika ar šokis gali tapti terapiniu procesu, padedančiu susidoroti su stresu, nerimu ar net depresija. Be to, meninė veikla gali didinti savivertę ir pasitikėjimą savimi. Kai menininkai mato, kaip jų idėjos virsta kūriniais, jie stiprina savo tikėjimą, kad gali pasiekti tikslus ir sukurti kažką vertingo. Dalyvavimas parodose, koncertuose ar kūrybinėse dirbtuvėse taip pat padeda menininkams užmegzti ryšius su kitais. Tokios bendruomenės leidžia dalintis patirtimi ir jausmais.
Stigma ir psichikos sveikata menininkų bendruomenėje
Tačiau menininkai dažnai susiduria su stigma, susijusia su psichikos sveikata. Jų kūriniai vertinami, o tai gali sukelti didelį spaudimą. Vis dėlto vis dažniau pripažįstama, kad psichikos sveikatos problemos yra normalios ir gali paliesti bet ką, įskaitant talentingus menininkus. Kūryba gali būti ne tik asmeninė terapija, bet ir platforma, leidžianti menininkams kalbėti apie psichikos sveikatos problemas.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Pandemijos įtaka psichikos sveikatai ir meno terapijos vaidmuo
COVID-19 pandemija turėjo didelį poveikį žmonių psichikos sveikatai. Karantinas, socialinė izoliacija ir netikrumas dėl ateities sukėlė nerimą, depresiją ir kitus psichikos sveikatos sunkumus. Kultūros įstaigų uždarymas ir galimybių dalyvauti socialiniuose renginiuose praradimas taip pat prisidėjo prie emocinės savijautos pablogėjimo.
E. Diržius teigia, kad kultūra - visi kultūriniai renginiai, kurie taip pat yra susiję ir su socialiniu bendravimu - yra viena iš tų dedamųjų, lemiančių emocinę savijautą. Ankstyvieji tyrimai rodo, kad depresija išaugo iki 50 procentų, nerimo sutrikimai - iki 45 procentų, nemiga - iki 34 procentų. Beje, yra pastebėta, kad meno terapija - plačiąja prasme - padeda. Tą sako ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Sąmoningumo praktika, paremta meno terapija
„Švietimo, tyrimų ir konsultacijų centras“ kartu su partneriais iš Kipro, Turkijos, Danijos, Ispanijos ir Lenkijos nuo 2022 metų pradžios pradėjo įgyvendinti „Erasmus+“ partnerysčių projektą „Sąmoningumo praktika, paremta meno terapija, kaip veiksminga priemonė senjorų psichikos sveikatai gerinti COVID-19 pandemijos kontekste“. Vienas iš projekto uždavinių - sukurti sąmoningumo ir meno terapijos mokymų paketą suaugusiųjų švietėjams ir senjorams, prieinamą e. mokymosi platformoje ir „Android“ mobiliojoje programėlėje. Svarbu paminėti, kad sąmoningumo praktiką, paremtą meno terapija (angl. Mindfulness-based art therapy (MBAT)) pirmą kartą 2009 metais oficialiai pristatė JAV psichologė ir rašytoja Laury Rappaport.
Tyrimas buvo atliekamas visose projekto partnerių šalyse (nuo 2022 vasaros iki 2022 metų pabaigos). Tyrimo tikslas - išsiaiškinti, su kokiomis psichikos sveikatos problemomis dažniausiai buvo susidūrę senjorai COVID-19 pandemijos kontekste. Tyrimo instrumentas buvo formuojamas bendradarbiaujant su visais projekto partneriais. Klausimai orientuoti į psichinės sveikatos problemų atskleidimą, jų priežasčių nustatymą. Taip pat siekta nustatyti, kiek suaugusiųjų švietėjai ir senjorai susipažinę su sąmoningumo ugdymo teorija ir praktika bei dailės terapijos specifika, kokias technikas naudoja savo darbe.
Tyrime dalyvavo įvairių sričių specialistai: socialiniai darbuotojai, medicinos darbuotojai, užimtumo specialistai, psichologai, dailės terapeutai ir kt. Iš viso 6 projektų partnerių šalyse (Lietuva, Kipras, Danija, Ispanija, Turkija, Lenkija) buvo apklausti 33 specialistai. Duomenys buvo analizuojami grupėmis pagal užduotus klausimus. Atskleidžiama, kad senjorai dažniausiai susidurdavo su tokiomis psichikos sveikatos problemomis kaip nerimas, agresija, pyktis, susierzinimas, vienatvė, liūdesys, baimė, nesaugumo jausmas.
Iššūkiai ir poreikiai
Vienas iš neatsiejamų tyrimo tikslų buvo nustatyti pagrindinius senjorų ir suaugusiųjų švietėjų poreikius būsimai „Android“ mobiliajai programėlei. Pagrindiniai dalykai, kurie buvo akcentuojami visų tyrimo dalyvių - ypač paprasta navigacija (valdymas), spalvų balansas, įskaitomas raidžių dydis, audio ir video instrukcijos, didelis technikų pasirinkimas.
Apibendrinant galime teigti, kad tyrimas padėjo nustatyti pagrindinius senjorų ir suaugusiųjų švietėjų poreikius kuriant sąmoningumo ugdymo per meno terapiją mokymo paketą, būtent e. mokymosi platformą ir „Android“ mobiliąją programėlę.
Meno terapijos taikymas Lietuvoje
Lietuvoje susidomėjimas meno terapija prasidėjo XX amžiaus 9 dešimtmetyje, kai psichologai ieškojo alternatyvių ar papildančių terapinių kontaktų su asmenų grupėmis, kurioms tradicinė, kalbėjimu paremta terapija netiko ar buvo nepakankama. Tai apėmė vaikus, neįgaliuosius, psichinėmis bei priklausomybių ligomis sergančius asmenis. Keičiantis požiūriui į specialiųjų poreikių žmones, reabilitacinėse, klinikinėse, specialaus ugdymo įstaigose buvo įkurtos meno studijos.
Asociacijos ir studijos
1993 m. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos klinikoje psichiatrės D. Survilaitės iniciatyva įkurta meno terapijos studija. 1997 m. įvyko pirmasis respublikinis mokslinis-praktinis seminaras „Neįgalusis meninis ugdymas“. Jo iniciatyva 1997 m. įsteigta Lietuvos Ugdomosios Muzikos Terapijos Asociacija (LUMTA) bei Lietuvos Dailės Terapijos Taikymo Asociacija (LDTTA). 2010 m. Šiaulių universiteto magistrantų iniciatyva įsteigta Lietuvos Meno terapijos asociacija.
Iššūkiai ir perspektyvos
Vienas iš pagrindinių šių asociacijų siekių yra sudaryti sąlygas, kad Lietuvoje atsirastų specialaus meno pedagogo bei meno terapeuto profesija. Lietuvoje kol kas vis dar nesukurta universitetinės meno terapijos studijų programa, kuri juos rengtų. Anot V. Lesauskaitės, svarbu įteisinti meninę raišką kaip priemonę terapijoje.
Nepaisant to, Lietuvoje atsiranda vis daugiau dailininkų profesionalų, pedagogų, menotyrininkų, specialiųjų pedagogų, socialinių darbuotojų, psichologų, psichiatrų, psichoterapeutų ir kt., kurie domisi meno terapijos taikymu.
Meno terapijos apibrėžimas
Apibrėžti meno terapijos sampratą nėra paprasta, kadangi nėra vieningo požiūrio į šią veiklą. Lietuvių kalbos žodyne terapija apibūdinama kaip slaugymas, gydymas nechirurginiais būdais po ligos diagnozavimo. Menas - meistriškumo ir vaizduotės panaudojimas kuriant estetinius objektus, aplinką ar patirtį, kuria galima būtų dalintis su kitais žmonėmis.
Tarptautiniai apibrėžimai
Pagal Tarptautinės raiškos meno terapijos asociacijos (IEATA) apibrėžimą, raiškos menas vienija kūrybinius procesus gilaus asmeninio augimo ir bendruomenės vystymosi skatinimui. Anot Latvijos meno terapijos asociacijos (LMTA), meno terapijos esmė yra neverbalinė komunikacija, vaizdinys, simbolizmas, metaforos naudojimas, kūrybiškumo išlaisvinimas ir spontaniškumo skatinimas terapijos kontekste.
Meno terapijos kryptys pagal L.
Be meno neįmanoma įsivaizduoti pilnaverčio ir prasmingo gyvenimo. Menas yra kūryba, žaidimas, grožis, bendravimas ir intuicija. Menininkai per meną išreiškia savo emocinį pasaulį, o žiūrovai ar skaitytojai leidžia šiam pasauliui pereiti per savo jausmingumo sritį. Tikroji meno esmė yra juntama ir jo prigimtis įsivaizduojama. Meną galima įsivaizduoti kaip tiesioginės patirties, jausmų ir pojūčių veidrodį. Vaizdai ir simboliai laikomi emocijų ir jausmų nešėjais. Per jausmus menas gilina vidinį žmogaus pasaulį, mus įkvepia ir daro humaniškus, sukuria žmoguje „asmenybę“. Asmenybės kūrimas, menas gali išspręsti pedagogines ir psichologines žmogaus problemas. Be to, menas yra psichoterapinė priemonė sielai, psichologinio ir psichinio palengvėjimo priemonė. Meno terapijos objektas yra žmogaus protas, o tai yra žmogaus emocinis pasaulis, žmogaus siela.
Meno terapija kaip psichoterapijos forma
Meno terapija yra psichoterapijos forma, kuri integruoja vaizduojamąjį meną į gydymą. Nors žmonės meną naudoja kaip išraiškos, bendravimo ir gydymo būdą tūkstančius metų, meno terapija pradėjo formuotis tik XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, kai ji tapo oficialia disciplina, nes vis daugiau psichologų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų suprato, kad menas gali užimti vertingą vietą psichiatriniame gydyme. Dailės terapija yra veiksmingas gydymas asmenims, turintiems raidos, medicininių, ugdymosi, socialinių ar psichologinių sutrikimų. Terapija kilusi iš graikų kalbos žodžio therapeia, kuris reiškia „būti dėmesingam“. Ši reikšmė meno terapijos procesą pabrėžia dviem būdais. Daugeliu atvejų kvalifikuotas specialistas rūpinasi asmeniu, kuris kuria meną. Šio asmens nurodymai yra terapinio proceso pagrindas. Šie palaikantys santykiai yra būtini, kad būtų galima vadovautis meno kūrimo patirtimi ir padėti asmeniui rasti prasmę. Kitas svarbus aspektas yra individo dalyvavimas savo asmeniniame meno kūrimo procese ir meno produktui asmeninės prasmės suteikimas - t.y. meno istorijos, aprašymo ar prasmės radimas. Labai nedaug terapijų priklauso nuo aktyvaus individo dalyvavimo.
Piešinys kaip atskiras objektas
Piešinys kaip atskiras objektas įgalina pacientą ir terapeutą lengviau atrasti tarpusavio santykį, abiem žvelgiant į piešinį. Kartais tai mažiau baugina, nei tiesioginė akistata su problemomis ir padeda geriau užmegzti tarpusavio ryšį. Taikant meno terapiją galima diagnozuoti ir išgydyti psichinius ir psichologinius sutrikimus. Dailės terapija apima naujų ryšių, santykių ir prasmių atradimą saugioje ir palaikančioje atmosferoje, o tai savo ruožtu suteikia klientui alternatyvias gyvenimo ir santykių su kitais perspektyvas. Taigi meno terapija gali veikti įvairiapusiškai, apimant visą žmogų, įskaitant jutiminius-motorinius, suvokimo, kognityvinius, emocinius, fizinius, socialinius ir dvasinius aspektus. Kiekvienas žmogus patyręs sunkius išgyvenimus, traumuojančius įvykius, dailės terapijos metu gali sau padėti juos priimdamas, įsisąmonindamas, pasinaudodamas vizualine kalba, kūrybos procesu, taip išliedamas vaizdinius, kurie kankina ir dirgina atmintį bei kelia somatinius negalavimus.
Meno terapijos apibrėžimo požiūriai
Yra du pagrindiniai meno terapijos apibrėžimo požiūriai:
- Tikėjimas kūrybinio meno kūrybos proceso prigimtine gydomąja galia. Toks požiūris apima mintį, kad meno kūrimo procesas yra terapinis; šis procesas kartais vadinamas menu kaip terapija.
- Meno terapijos apibrėžimas remiasi idėja, kad menas yra simbolinės komunikacijos priemonė. Šis požiūris, dažnai vadinamas meno psichoterapija, akcentuoja produktus - piešinius, paveikslus ir kitas meno išraiškas - kaip naudingus, susiduriant su problemomis, emocijomis ir konfliktais. Meno įvaizdis tampa reikšmingas stiprinant žodinį keitimąsi tarp žmogaus ir terapeuto, siekiant įžvalgos, sprendžiant konfliktus, sprendžiant problemas, formuojant naujus suvokimus, kurie savo ruožtu lemia teigiamus pokyčius, augimą ir gijimą.
Tiesą sakant, menas kaip terapija ir meno psichoterapija yra naudojamos įvairiais būdais. Kitaip tariant, meno terapeutai mano, kad ir pats meno kūrimas gali būti gydomasis procesas, ir tai, kad pats kūrinys perduoda svarbią terapijai informaciją. Meno terapija yra procesas, kurio metu žmonės gali geriau suprasti save, tyrinėdami sudėtingas mintis.
Meno terapijos nauda
Pagal M. Liebmann, dailės terapija, nors ir priklauso nuo skirtingų aplinkybių, veikia teigiamai. Beveik visi žmonės vaikystėje kūrė vienokį ar kitokį meną. Kūryba gali būti panaudojama kaip neverbalinės komunikacijos priemonė. Tai ypač svarbu tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių gerai nevaldo verbalinės komunikacijos. Tais atvejais, kai žodžių neužtenka, dailės terapija yra negrasinanti, neverbalinė, netiesioginė išraiškos priemonė, kuria žmogus gali tyrinėti sunkius jausmus ir problemas saugioje terapeuto suteiktoje nesmerkiamoje aplinkoje. Meno vaidmuo yra vertingas, ypač tiems, kurie negali lengvai išreikšti daugelio savo jausmų ir kuriems reikia terpės saugumo, kad galėtų visapusiškiau ir tiesiogiai išreikšti save. Tai suteikia alternatyvią išraiškos priemonę asmenims, kuriems sunku rasti žodžių išreikšti save, pvz. Meninė išraiška gali būti saviraiškos ir savęs pažinimo priemone. Piešinys dažnu atveju yra tikslesnė jausmų išraiška nei žodžiai. Piešiniai taip pat pasitarnauja apibūdinti tokias patirtis, kurias sunku apibūdinti žodžiais. Kartais, pavyzdžiui demencijos atveju, „sunku atrasti žodžius“. Tai, kad piešinys yra erdvinis atvaizdas, įgalina vienu metu atspindėti keletą tos pačios patirties aspektų. Menas kartais padeda žmonėms išreikšti pyktį arba agresiją ir įgalina juos įvaldyti saugiais ir socialiai priimtinais būdais. Menas tokiems žmonėms gali padėti patiems pažvelgti į savo esamą situaciją ir pagalvoti apie galimus jos pokyčius. „Įrėminta patirtis“, panašiai kaip įrėmintas paveikslas, padeda sukurti kontekstą, kurio rėmuose galima įsivaizduoti kitokius ateities scenarijus. Kūryba gali paskatinti žaisti ir „atsijungti“. Dailės kūrinio konkretumas pasitarnauja kaip atsparos taškas diskusijoms. Piešiniai išlieka ir prie jų galima sugrįžti vėliau. Piešinio ar kito kūrinio aptarimas dažnu atveju gali padėti atskleisti svarbius patirties aspektus. Meno kūrinys nėra vienprasmiškas ir todėl sunkiai pasiduoda tiesmukiškoms „interpretacijoms“. Daug svarbiau kūrinio autoriui pačiam atrasti savąsias kūrinio prasmes.
Grupinė psichoterapija
Grupinė psichoterapija siekiama gydyti psichologines, elgesio, emocines ir tarpasmenines problemas grupės aplinkoje meno kūrimas reikalauja aktyvaus įsitraukimo. Tai padeda mobilizuoti pastangas žmonių, kurie gali būti pripratę būti labai pasyvūs. Grupėse, kiekvienas gali įsitraukti tuo pačiu metu ir sau priimtinu būdu. Meno kūrimas grupėse gali teikti bendrai patiriamo malonumo jausmą. Meno terapijos tikslas yra toks pat, kaip ir bet kurio kito psichoterapinio būdo: pagerinti, atkurti arba palaikyti psichinę sveikatą, kliento funkcionavimą ir asmeninės gerovės jausmą. Dailės terapija apima naujų ryšių, santykių ir prasmių atradimą saugioje ir palaikančioje atmosferoje, o tai savo ruožtu suteikia klientui alternatyvias gyvenimo ir santykių su kitais perspektyvas. Taigi meno terapija gali veikti įvairiapusiškai, apimant visą žmogų, įskaitant jutiminius-motorinius, suvokimo, kognityvinius, emocinius, fizinius, socialinius ir dvasinius aspektus. Tobulėjimas per meną yra vertinamas kaip visos asmenybės tobulėjimas. Anot Malchiodi, „meno kūrimas yra suvokiamas kaip galimybė išreikšti savo vaizduotę, patirtis autentiškai ir spontaniškai, kuri laikui bėgant gali sukelti asmeninį pasitenkinimą, emocinį atlygį ir transformaciją. Meno terapeutas gali naudoti įvairius meno metodus, įskaitant piešimą, tapybą, skulptūrą ir koliažą su klientais nuo mažų vaikų iki pagyvenusių žmonių. Klientams, patyrusiems emocines traumas, fizinį smurtą, prievartą šeimoje, nerimą, depresiją ir kitas psichologines problemas, gali būti naudinga kūrybiškai išreikšti save. Ligoninės, privatūs psichikos sveikatos biurai, mokyklos ir bendruomenės organizacijos yra visos įmanomos vietos, kuriose gali būti teikiamos meno terapijos paslaugos. Meno terapeutai pasirenka medžiagas ir intervencijas, atitinkančias klientų poreikius, ir kuria sesijas, kad pasiektų terapinius tikslus ir uždavinius. Malchiodi (2006) pateikia pavyzdį, ką apima meno terapijos seansas ir kuo jis skiriasi nuo dailės užsiėmimo. „Daugelyje meno terapijos seansų dėmesys sutelkiamas į jūsų vidinę patirtį - jūsų jausmus, suvokimą ir vaizduotę. Nors dailės terapija gali apimti mokymosi įgūdžius ar meno metodus, dažniausiai pirmiausia akcentuojamas vaizdų, kylančių iš žmogaus vidaus, kūrimas ir išreiškimas, o ne tuos, kuriuos jis ar ji mato išoriniame pasaulyje. Žmonės meną kuria tūkstančius metų, o pagrindinis meno terapijos principas yra tas, kad meno kūrimas iš prigimties suteikia galių, gydo ir sukelia katarsį. Menas gali būti naudojamas išreikšti įvairias emocijas, įskaitant tas, kurias pacientui kartais gali būti sunku išreikšti. Integruodamas meną į gydymo programą, meno terapeutas tikisi iš paciento gauti daugiau informacijos ir padėti pacientui tobulėti. Meno terapija naudojama daugelyje skirtingų klientų grupių.
Meno terapijos galimybės Lietuvoje 2022 metais
Psichikos sutrikimų turinčius asmenis specialistai gydo ne tik vaistais ir psichoterapija. Gydymo metodų spektras labai platus. Visą informaciją apie 2022 m. rugsėjo 29 d. 15 - 19 val. V. Kudirkos aikštėje Vilniuje Vilniaus m. psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus meno terapeutai miestiečius pakvies į kūrybinį procesą - kurti kūrinius, spalvinti mandalas ir į kitas įtraukiančias veiklas. Geras emocijas ir atsipalaidavimą garantuoja muzikos terapijos specialistai. Aktorė, dramos terapeutė Monika Bičiūnaitė supažindins su dramos terapija ir jos teikiamomis galimybėmis. Liūdėti neleis juoko jogos instruktorė „Anahata studijos“ įkūrėja Daiva Daunienė. Pajudėti pakvies šokio - judesio terapeutė Ingrida Merkininkė. Gydytojai rezidentai teiks informaciją apie psichikos sveikatos stiprinimą, pagalbos galimybes, padės patirti kaip jaučiasi psichozės ištiktas žmogus. 2022 m. spalio 5 d. 14 - 18 val. Laisvės al. 2022 m. spalio 12 d. 14 - 18 val. Su meno terapijos teikiamomis galimybėmis bus galima susipažinti renginių metu Šiauliuose, Rokiškyje ir Telšiuose. Vien socialinėmis akcijomis neapsiribosime. Suplanuotos transliacijos 10 -yje regioninių radijo stočių trečiadieniais visą mėnesį laidoje „Sveikatos kultūra“. Specialistai kalbės apie tai, kaip saugoti ir stiprinti psichikos sveikatą, kaip elgtis ištikus psichikos sveikatos sutrikimams, kokia pagalba gali būti suteikta. APM metu nebus pamiršti ir patys medikai.
tags: #psichikos #sutrikimai #menas