Šiuolaikinis jaunimas susiduria su daugybe iššūkių, kurie daro įtaką jų psichologinei gerovei. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria jauni žmonės, ir galimi būdai jiems padėti.
Jaunų žmonių psichologinės gerovės svarba
„Jaunų, suaugusiojo gyvenimą pradedančių (18-25 metų amžiaus) žmonių patiriami sunkumai neretai pražiūrimi, nes visuomenėje gajus požiūris, jog jaunas žmogus turi arba visai nesirgti, arba pats susidoroti su jam kylančiais iššūkiais, net jei tai - psichikos sveikatos sutrikimai“, - teigia „Depresijos įveikimo centro“ psichologė Sigita Tindžiulytė. Tačiau psichikos sutrikimų statistika negailestinga ir jauniems žmonėms. Svarbu atsigręžti į jaunų žmonių patiriamus sunkumus, nes tarpsnis, kai baigiasi mokykla ir prasideda suaugusiojo gyvenimas, pasižymi daugeliu sudėtingų uždavinių, kuriuos tenka įveikti dar jaunam, mažai gyvenimiškos patirties sukaupusiam žmogui.
Šiuolaikinio gyvenimo būdo iššūkiai
„Depresijos įveikimo centro“ įkūrėjas psichologas Antanas Mockus pastebi, jog šiuolaikinio gyvenimo būdo keliami iššūkiai ypatingai slegia jaunąsias kartas. Anot jo, „greitėjantis gyvenimo tempas, nesibaigiantys informacijos srautai, daugybė atsivėrusių galimybių ir tuo pačiu mentorystės, bendruomeniškumo stygius, miestuose įsigalinti individualizmo kultūra - visa tai kuria streso kupiną aplinką, o jaunus žmones dar papildomai slegia bendraamžių, tėvų, visuomenės spaudimas atitikti keliamus lūkesčius, aukštus standartus. Nieko keisto, kad norint šį spaudimą atlaikyti, gali prireikti specialisto pagalbos, ypač aplinkoje trūkstant žmonių, su kuriais būtų drąsu ir saugu pasidalinti sunkumais. Kartais tėvams ar draugams atsiverti tiesiog pernelyg sunku, tačiau labai svarbu nepasilikti izoliacijoje.“
Mokyklos baigimas, egzaminai, studijų pasirinkimas, atsiskyrimas nuo tėvų, stojimas į universitetą naujame mieste, būsto paieškos, santykių kūrimas, pirmieji pasirinkimai karjeros kelyje - tai tik keletas šiam gyvenimo laikotarpiui būdingų apsisprendimų, kurie gali sunkiai užgulti jauno žmogaus pečius.
Psichologinės pagalbos svarba jaunimui
Psichologinių problemų ir psichologinės pagalbos ieškojimo stigma tarp jaunų žmonių mažėja. Jeigu vyresniesiems vis dar nedrąsu prabilti, tai jauni žmonės nedemonizuoja psichologinės pagalbos, jos ieško, kreipiasi į specialistus. Tiesa, neretai baiminasi tėvų reakcijos.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Šiandien vieša erdvė ir žiniasklaida labai prisideda prie įvairiausių mitų griovimo, apie psichikos sveikatą drąsiai kalba ir savo patirtimi dalinasi žymūs ir gerbiami žmonės. Dabar jaunimui psichikos sveikata ar lankymasis pas psichologą tampa net vakarėlio metu aptarinėjama tema.
Be to, surasti pagalbą dabar gerokai lengviau, gausus ją teikiančių profesionalų pasirinkimas, o ir pati pagalba gali būti visiškai anonimiška - tai padrąsina. Nesunku surasti ir nemokamų paslaugų, pavyzdžiui, pagalbą siūlo valstybė, taip pat turime nemokamų psichologinės paramos linijų įvairaus amžiaus žmonėms, kaip „Jaunimo linija“. Esama ir atskirų pagalbos iniciatyvų internete, pavyzdžiui, programa „Be depresijos“, kuri gali būti dovanojama neturintiems galimybių mokėti.
Kartu tai vienas iš tarpsnių, kai galima labai daug nuveikti padedant psichologui. Viena vertus, jau žengiama brandos link, sugebama matyti perspektyvą, yra ką patyrinėti ir atrasti nueitame kelyje bei asmenybėje. Kita vertus, galbūt daugelis problemų dar neįsisenėjusios ir nesurandėjusios, tad lengviau įgyvendinti pokyčius. Bendrai kalbant, kuo anksčiau pradedame spręsti savo problemas, tuo lengviau gyventi toliau.
Psichikos sutrikimai jauname amžiuje
Šis amžiaus tarpsnis laikomas vienu jautriausių, kai atsidūrus akistatoje su suaugusiųjų pasauliu ir visomis jo atsakomybėmis gali pasireikšti įvairūs psichikos sutrikimai: nerimo, bipolinis sutrikimai, depresija, panikos atakos. Šiame amžiaus tarpsnyje dažniausiai pasireiškia ir šizofrenija. Tyrimai rodo, kad apskritai jaunesni žmonės labiau linkę būti depresiški, nelaimingi, nerimastingi, bet su amžiumi šis rodiklis mažėja.
Tačiau nekalbant apie ligas - net užsitęsusi bloga nuotaika ar bet kokie sunkumai, jei tik trukdo gyventi, jau yra pakankama priežastis kalbėtis, kreiptis pagalbos. Pavyzdžiui, jei nerimas užkerta kelius imtis naujų veiklų ar pokyčių, kuriuos norėtumėte įgyvendinti, jei pernelyg baugu net pamėginti, jei persekioja įkyrios mintys, nesibaigiantys mąstymai apie dar neįvykusias ar praeityje pasilikusias situacijas, kamuoja nemiga - verta sau prisiminti, kad nebūtinai taip turi būti, galbūt specialisto patarimai pagelbėtų tai įveikti.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Pagrindas, sudėtas vaikystėje
Šiame amžiaus tarpsnyje gausu objektyviai sunkių sprendimų ir visiškai naujų patirčių. Kaip su jomis seksis dorotis, labai priklauso nuo to, koks pagrindas buvo sudėtas vaikystėje ir augant. Jeigu jis tvirtas - esame psichologiškai ištvermingi ir nauji sunkumai mūsų nesugriaus. Bet jei pagrindas nestabilus, jei trūksta įgūdžių įveikti naujas užduotis, gali būti sunkiau. Šis laikas, kaip lakmuso popierėlis, tai atskleidžia.
Tikėtina, kad pagrindas nepakankamai tvirtai sudėtas tiek tėvų, tiek mokyklos, kuri svariai prisideda formuodama, kaip žmogus susidoroja su problemomis, kaip jas atlaiko. Vienas ryškių emocinės srities ypatumų Lietuvoje - jausmų pasaulio deramas neįvertinimas ar net nuvertinimas, būdingas vyresnėms kartoms, kurio dalelę neišvengiamai perėmėme ir mes, todėl kartais jauniems klientams tenka rekomenduoti vaikams skirtas knygeles apie emocijų atpažinimą, kuriose viskas aiškiai išdėstyta. Emocijos, jausmai - tai kompasas, sistema, kuri padeda susigaudyti, kas man patinka, o kas žeidžia. Jie nurodo, kaip judant per gyvenimą nepasiklysti. Bet jei šiame kompase, navigacijoje yra spraga - žymiai sunkiau orientuotis, ypač didelių pokyčių akivaizdoje.
Jaunų žmonių rūpesčiai
Problemas, su kuriomis ateina jauni žmonės, galima sudėti į dvi grupes. Pirmoji - tai santykiai, ir viskas, kas apie juos: negebėjimas jų užmegzti, išlaikyti, juose būti. Tai opi problema, nes viena iš svarbių užduočių šiuo amžiaus tarpsniu yra atrasti intymų ryšį - ne tik romantinius partnerius, bet ir draugystes, ryšius su kitais. Negebėjimas jų megzti veda į vienišumą, izoliaciją. Jei tai tampa problema, dažnai žvelgiame, kokie pagrindai bendravimui sudėti vaikystėje. Gali būti, kad nebuvo žmogaus, su kuriuo būtų pavykę tą ryšį užmegzti, ir jaunas žmogus dabar tiesiog neturi patirties, kaip tai padaryti. Tai opi problema, nes viena iš svarbių užduočių šiuo amžiaus tarpsniu yra atrasti intymų ryšį. O gal patyrė sunkumų su bendraamžiais, pavyzdžiui, patyčias mokykloje - tai labai traumuojanti patirtis, jos pagrindu ir vėliau galima patirti daug sunkumų mezgant kasdienius santykius universitete, darbe - žmogus gali būti labai atsiribojęs nuo aplinkos.
Antroji sunkumų dalis susijusi su profesinio kelio paieškomis ir mąstymu apie savo vietą pasaulyje, išreiškiamu klausimais: kas esu, ką darau gyvenime, kokia mano buvimo prasmė, kuo galiu būti naudingas? Tai savojo identiteto paieškos, kurioms svarbu, ar turime drąsos bandyti kažką naujo, ar turime su kuo tapatintis, kaip dorojamės su nesėkmėmis, kurios yra neišvengiamos - ar mokame susitaikyti su savo klaidomis, mokytis iš jų.
Ar šie laikai palankūs jaunimui?
Psichologai vengia plačių apibendrinimų, nes visus žmones matome kaip skirtingus ir individualius, tačiau kalbant apie tuos jaunus žmones, kurie yra viskuo aprūpinti, už kuriuos daug dalykų padaroma, ir kurie patys neturi galimybės priimti sprendimų - jie tikrai gali jaustis nelaimingi. Viena vertus, todėl, kad, nesant atsakomybės ir laisvės, trūksta ir motyvacijos, tai yra, jėgos, kuri vestų į tikslą. Kitas dalykas, jeigu žmogui niekada neleido rinktis ir viskas būdavo nusprendžiama už jį, jis gali nesuvokti, ko nori, tai yra, koks jo paties tikslas ir kaip jį pasiekti. Žinoma, to negalėčiau pasakyti apie visus, bet tikrai nemaža dalis jaunų žmonių patiria panašius sunkumus. Jeigu žmogui niekada neleido rinktis ir viskas būdavo nusprendžiama už jį, jis gali nesuvokti, ko nori.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Visgi mąstant apie šią kartą pirmiausia galvoje blyksteli žodžiai: laisvė eksperimentuoti. Jauni žmonės dabar turi galimybę pasimatuoti daug skirtingų vaidmenų ar tapatumų, pasižiūrėti, kas tinka - tai man atrodo labai pozityvu. Sakyčiau, kad bent jau psichikos sveikatos aspektu gyvename geriausiai, kaip tik yra buvę. Tačiau svarbu nesustoti vystyti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo ir mokytis rimtai priimti jaunų žmonių išgyvenamus iššūkius, jų nenuneigti.
Narcisizmas ir šiuolaikinis jaunimas
Dabartiniai paaugliai ir dvidešimtmečiai ar trisdešimtmečiai vadinami savimylų, autoritetų negerbiančių, tinginių karta, paveikta vartotojiškos kultūros. Amerikos mokslininkai pastebi, kad triskart daugiau šios kartos jaunuolių turi narciziškos asmenybės sutrikimų, drauge jie perdėtai savimi pasitiki ir bijo atsakomybės. Tačiau kiti sako, kad šių laikų jaunimas ypač pozityvus ir optimistiškas, puikiai prisitaikęs gyventi esamomis sąlygomis.
Žurnalas „Time“ skelbia, kad šiuolaikinė amerikiečių karta triskart narciziškesnė nei buvusioji, taip pat arogantiškesnė, savimi pasitikinti, o dar kiti tyrimai rodo, kad ir tingesnė, norinti mažiau atsakomybės ir lengvesnio gyvenimo.
Psichologė psichoterapeutė Aušra Griškonytė sako, kad į narciziškumą galima žvelgti dvejopai - kaip į patologinį reiškinį ir pozityviai. „Pozityviai žvelgiantys specialistai sako, kad narciziškumas yra meilės poreikis - mes visi jį turime ir norime, kad jis būtų patenkintas. Kaip patologinį reiškinį vertinsime beribį meilės poreikį, kai mes tampame kiaurais maišas, kuriuose niekas neužsilaiko, kad ir kiek meilės bei dėmesio pilsi“, - pasakoja pašnekovė. Pasak jos, tokie žmonės yra tušti, paviršutiniški, orientuoti į greitus pasiekimus, linkę mažiau ištverti, pakentėti, palaukti, jiems reikia visko čia ir dabar, o geriausiai - ir vakar. Taip pat jie labai ambicingi, kelia sau didžiulius tikslus, nuolat vartoja žodį „iššūkiai“ ir negali būti be mobiliųjų telefonų. „Telefonas tampa asmenybės dalimi, ir psichoterapeutai sako, kad mobilieji telefonai yra narciziškumo išraiška, nes tu esi toks svarbus, kad negali būti nepasiekiamas“, - teigia A.
Autoritetų nepripažinimas
Jei sunku ką nors priskirti tam tikrai kartai, patikrinkite, ką žmogui reiškia autoritetai, lyderiai, vadovai arba tiesiog tėvai. Jei jokie hierarchiniai ryšiai nepripažįstami, neabejotinai susidūrėte su šiuolaikiniu žmogumi. Psichologės nuomone, tokie žmonės negali priimti net formalaus autoriteto, tačiau jei žmogus nepriima subordinacijos, iš tikrųjų jis net negali nusistatyti savo vietos. „Vadovas yra vadovas, jis yra šiek tiek aukščiau formaliąja prasme, prisiima didesnę atsakomybę, skiria užduotis ir t. t. Jeigu viskas apsiverčia aukštyn kojomis, žmogus nesupranta, kur jis yra, ką daro, kokie yra santykiai, todėl kyla daugybė problemų“, - tikina A.
Narcisizmo priežastys
Knygų apie šiuolaikinę kartą autorė, psichologijos mokslininkė iš Amerikos San Diego universiteto Jean Twengi mano, kad viskas tik iš gerų norų - tėvai ir pedagogai kaip įmanydami stengiasi, kad vaikai atitiktų vyraujančios kultūros poreikius. J. „Bėda ta, kad, kai mokyklos ar tėvai stengiasi išugdyti vaikų pasitikėjimą savimi, drauge kyla ir jų narciziškumas. Nuolatinis kartojimas vaikui, kad jis yra ypatingas, - puikus tokio auklėjimo pavyzdys“, - tikina mokslininkė ir primena, kad mintis, jog esu ypatingas, yra vienas pagrindinių narciziškos asmenybės bruožų, nes ypatingumas reiškia, jog esu geresnis už kitus ir manimi reikia labiau rūpintis.
Pasak J. Virtualioje paskaitoje apie narciziškumą mokslininkė ypač didelį dėmesį teikia populiariajai kultūrai, kuri iš dalies lemia jaunų žmonių prioritetus ir vertybes. Įvairūs realybės šou J. Twengi kelia nerimą, nes daugelis paauglių juos supranta tiesiogiai, pvz., Amerikoje yra realybės šou, kuris rodo, kaip paaugliai švenčia savo 16-ąjį gimtadienį ir skundžiasi, kad dovanų gavo per pigų automobilį. „Toks neįtikėtinas išlepimas suaugusiuosius šokiruoja arba sukelia juoką, bet paaugliai mano, kad tai normalu. Vis dėlto gyvenime paprastai laimi realybė - vieni ją priimti sugeba, kitus apima pyktis ir nusivylimas. J. Twengi didžiausią baimę kelia tai, kad lūkesčių ir realybės neatitikimas gimdo agresiją ir pyktį, pvz., atsirado mada filmuoti smurto veiksmus arba dažnėja masinių išpuolių. Mokslininkė prisimena prieš keletą metų prekybos centre įvykusią ataką, kai jaunuolis šaudė į žmones, policijai palikęs raštelį, kad dabar tikrai išgarsės. O Virdžinijoje užpuolikas apie savo atakas išsiuntinėjo spaudos pranešimą ir policija niekaip negalėjo suprasti kodėl. „Nežinau, ar jie buvo narciziškos asmenybės, bet neabejoju, kad iš dalies tai įvyko dėl bendros kultūros, kur svarbiausia bet kokiomis priemonėmis išsiskirti, išgarsėti, atkreipti į save dėmesį“, - įsitikinusi J.
Vartotojiška visuomenė
Filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis sako, kad toks elgesys puikiai atitinka didžiųjų prekybos centrų, televizijos ir kūrybinių industrijų lūkesčius, nes jauni žmonės auga kaip geri vartotojai ir naujos santvarkos tarnai. G. Mažeikio teigimu, jei žmonės bandytų užmegzti solidarumo ryšius ir kritiškai kurtų socialinę, politinę ar ekonominę visuomenės viziją, kurią gilintų ir gintų, jie būtų daug pavojingesni nekritiškai, itin paviršutiniškai, lėkštai, vartotojiškai visuomenei.
Profesoriaus teigimu, judėjimų, kurie tam priešinasi yra nedaug: kritiškų, intelektualių, meniškų ir labai kūrybingų žmonių, kurie linkę kurti solidarumo ryšius ir įtikinti kitus, visada mažuma - tik 1-3 proc. (iki 10 proc. Amerikiečių filosofė Judith Butler ir judėjimas „Occupy Wall Street“ drauge su daugybe kitų intelektualų kritikuoja esamą kultūrą ir bando ieškoti alternatyvų, tačiau jų reikalavimai ir pastabos įvardijami kaip nerealūs, radikalūs, neįmanomi ar nepraktiški. Tai kur tas taškas, ties kuriuo pokyčiai taptų neišvengiami. Prof. G. Mažeikis sako, kad, ko gera, ne, nes bendruomenė persikėlė į virtualią erdvę ir tenkina daugelio ten esančių poreikius. „Socialiniai tinklai - naujieji savęs įkalinimo mechanizmai. Tai tokie virtualūs laimingi kalėjimai, kur žmonės sėdi su malonumu ir nebedalyvauja kažkokiuose ypatinguose veiksmuose“, - įsitikinęs G.
Optimizmas ir drąsa
Beveik 90 proc. jaunų žmonių Vakaruose mano, jog jų lūkesčiai gali išsipildyti ir jie turi galimybę siekti savo tikslų, tiki, kad nuo jų daug kas priklauso. Tai rekordiškas optimizmas, palyginti su daugeliu praėjusių kartų. Psichologė psichoterapeutė A. Griškonytė sako, kad tokie žmonės turi daugiau drąsos, pvz., nusibodus arba nebelikus iššūkių, iškart keičia darbą.
Kaip padėti jauniems žmonėms?
Svarbu suprasti, kad kiekvienas jaunas žmogus yra individualus ir unikalus, todėl nėra vieno visiems tinkamo sprendimo. Tačiau yra keletas bendrų patarimų, kurie gali padėti jauniems žmonėms įveikti iššūkius ir pasiekti savo potencialą:
- Būkite atviri ir supratingi: Stenkitės suprasti jaunų žmonių patiriamus sunkumus ir problemas. Būkite atviri pokalbiams ir nevertinkite jų jausmų.
- Skatinkite savarankiškumą: Leiskite jauniems žmonėms priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai padės jiems ugdyti pasitikėjimą savimi ir įgyti patirties.
- Palaikykite jų interesus: Skatinkite jaunus žmones užsiimti veikla, kuri jiems patinka ir kuri juos domina. Tai padės jiems atrasti savo aistrą ir siekti savo tikslų.
- Padėkite jiems rasti prasmę: Padėkite jauniems žmonėms suprasti, kas jiems svarbu ir kokia yra jų gyvenimo prasmė. Tai padės jiems jaustis labiau motyvuotiems ir įsipareigojusiems.
- Skatinkite kreiptis pagalbos: Jei pastebite, kad jaunas žmogus susiduria su sunkumais, skatinkite jį kreiptis pagalbos į specialistą. Psichologinė pagalba gali būti labai veiksminga sprendžiant įvairias problemas.
Lietuvos kariuomenės psichologės patirtis
Lietuvos kariuomenės psichologė Danutė pasakoja apie savo darbą su jaunais kariais: „Ypač jaunimas, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai - šauktiniai ateina su kitokiu požiūriu. „Noriu save labiau pažinti, tobulėti kaip asmenybė“, - su tokiais pasakymais ateina šauktiniai pas karo psichologus. Ir nuo vado labai priklauso, jie užduoda toną. Jei vadas pasako, kad mes turim nerealią galimybę - galime gauti psichologo pagalbą, ji yra šalia - tai labai didelė paskata. Dažniausios šauktinių problemos yra adaptacija naujoje aplinkoje, stresas. Bet ir profesinės karo tarnybos kariai nevengia kreiptis į mane ar koleges. Dažniausios šauktinių problemos yra adaptacija naujoje aplinkoje, stresas.“
Danutė taip pat teigia, kad „mane žavi šiuolaikinio jaunimo laisvė ir drąsa, mokėjimas apginti savo nuomonę.“
Tėvų vaidmuo
Danutė pabrėžia tėvų vaidmenį formuojant vaiko asmenybę: „Tėvai, be abejo. Jų suteikta laisvė ieškoti savęs, palaikymas. Iš jų ir sąmoningai, ir nesąmoningai perėmiau labai daug vertybių. Abi močiutės buvo nuostabios, išmintingos. Taip pat draugai visada užėmė svarbią vietą. Manau, kad paauglystėje ir jaunystėje draugai labai paveikia vieni kitus. Bendraudami tarsi perimam vieni iš kitų vertybes, kurias iš šeimos atsinešėm į bendrą buvimą. O kariškas gyvenimas išmetė iš komforto zonos ir mokė nuolankumo. Juk turi vykdyti komandas, turi paklusti. Tai nėra lengva. Tuo pačiu įgijau drąsos, gebėjimą apsiginti ir kitą apginti.“
Ji taip pat pataria tėvams: „Vaikai auga su tėvais nuo gimimo ir tik tėvai gali jausti, į kur atžala linksta: sportą, meninius užsiėmimus, domina ramesnė ar aktyvesnė veikla ir pan. Tačiau neretai būna, kad kai kurie dalykai lieka nepastebėti. Todėl nevenkime pasikalbėti šia tema su mokytojais, draugais, jie gali ateiti mums į pagalbą, pasidalyti savo pastebėjimais apie matomus vaiko gabumus.“
Normalu, kai vaikai nori keisti būrelius - vieno atsisako, kitą pradeda lankyti. Tik išbandęs veiklą, vaikas gali suprasti - patinka ar nelabai. Normalu yra ir persigalvoti, net kai lankytas būrelis buvo kelis metus, pasiekimai matomi. Tėvai neturėtų savo atžalų versti, spausti ar įsakyti tęsti būrelio lankymą. Tokiu būdu ardomas santykis tarp tėvų ir vaikų, mažėja pasitikėjimas tarp abiejų pusių. Be to, priverstinė veikla niekada nebus kūrybiška ir neatneš jokios naudos.
Šeimoje turėtų būti palengva diskutuojama ir svarstoma, kokia veikla yra artimiausia vaikui, kokios galimos darbo kryptys, koks reikalingas išsilavinimas ir darbiniai gebėjimai. Laikui bėgant tai persvarstyti, įsivertinti. Vaikas labai anksti pradeda identifikuoti save su kažkokia profesija, tik to, žinoma, dar negeba įvardyti. Todėl pasirinkimuose svarbus tėvų pavyzdys, kaip jie reaguoja į savo ir kitų darbus, kaip apie tai kalba. Juolab kad šiuo laikotarpiu dauguma dirba iš namų, tad ir vaikai daugiau mato tėvus dirbančius ir jų požiūrį į darbą. Vaikas turi sulaukti tėvų paramos priimant sprendimus dėl būsimos karjeros.
Jeigu tėvai rodo pagarbą, atsidavimą savo darbui, vaikas natūraliai renkasi šią profesiją kaip patikimą, nuo vaikystės pažįstamą veiklą.
tags: #psichologija #siuolaikinis #jaunimas